AS-556-977-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-977/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00754-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. G. prekybos įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. prekybos įmonės skundą atsakovui Klaipėdos regiono aplinkos departamentui dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas K. G. prekybos įmonė (toliau – ir pareiškėjas, K. G. prekybos įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo aktą Nr. (14)-LT1-18.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino pareiškėjui 2014 m. liepos 3 d. įmokos mokėjimo kvitu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį. Teismas nutarė įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros patikrinimo aktą Nr. (14)-LT1-18. Iš cituojamo patikrinimo akto turinio nustatyta, kad patikrinimo aktas surašytas atlikus neplaninį K. G. prekybos įmonės patikrinimą pagal 2014 m. balandžio 7 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. (14)-LV-85 ir 2014 m. balandžio 22 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. LV8-53. Patikrinimo akte konstatuota, kad už be leidimo išgautą mineralinio vandens kiekį paskaičiuota mokėtina mokesčio didesniu tarifu suma 456 433 Lt, ir nurodyta, jog mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui (Mokesčių administravimo įstatymo 131 str. 1 d.).

Iš akto turinio nustatyta, kad mokesčiai apskaičiuoti už gamtos išteklius ir atsakovas jų apskaičiavimą grindžia Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatomis. Šis įstatymas nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, o 3 dalyje numatyta, kad Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-692 patvirtino Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo formą. Iš patvirtintos formos turinio matyti, kad sprendimą dėl patikrinimo akto priimantis pareigūnas gali patvirtinti, iš dalies patvirtinti, nepatvirtinti, pakeisti patikrinimo aktą, pavesti atlikti pakartotinį tikrinimą. Iš aukščiau cituojamo teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad dėl ginčijamo 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo akto Nr. (14)-LT1-18 nėra priimtas kompetentingo pareigūno sprendimas jį patvirtinti, iš dalies patvirtinti, nepatvirtinti, pakeisti patikrinimo aktą, pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą, todėl šis patikrinimo aktas yra tarpinis dokumentas ir negali būti skundo dalyku, nes teisines pasekmes sukels tik ateityje priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad, vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Tuo atveju, jei tai paaiškėja skundo priėmimo nagrinėti stadijoje, skundą atsisakoma priimti nagrinėti, o, skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo aktas Nr. (14)-LT1-18 pagal formuojamą teismų praktiką (pagal kurią, be kita ko, nustatoma, kurie administraciniai sprendimai gali būti skundžiami teismui) negali būti administracinės bylos dalyku, nes nesukelia teisinių pasekmių, todėl teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. kovo 17 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (11.7)-LV10-277 buvo nuspręsta pavesti atlikti pakartotinį K. G. prekybos įmonės patikrinimą. Sprendimas atlikti paminėtą pakartotinį patikrinimą buvo priimtas, atsižvelgiant į K. G. prekybos įmonės 2014 m. vasario 21 d. rašytines pastabas dėl atsakovo 2014 m. sausio 24 d. patikrinimo akto Nr. (14)-LT1-1. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra atliko K.

G. prekybos įmonės pakartotinį patikrinimą, kurio metu atsakinga atsakovo įstaigos valstybės tarnautoja surašė 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo aktą Nr. (14)-LT1-18 ir padarė išvadą, kad „Už be leidimo išgautą mineralinio vandens kiekį paskaičiuota mokėtina mokesčio didesniu tarifu suma 456 433 Lt“. Pareiškėjas kategoriškai nesutiko su 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo aktu Nr. (14)-LT1-18 pilna apimtimi, todėl laikė, kad toks patikrinimo aktas turi būti panaikintas teismo sprendimu kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjo manymu, teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas netinkamai taikė ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą bei netinkamai aiškino ir taikė Mokesčių administravimo įstatymą. Atsakovo 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo akte Nr. (14)-LT1-18 buvo konstatuota, kad K. G. prekybos įmonė, neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo mineralinio vandens gavybai, naudojo mineralinio vandens išteklius, todėl pareigūnai šiame akte konstatavo Žemės gelmių įstatymo ir kitų su šio įstatymo taikymu susijusių atitinkamų teisės aktų pažeidimus, kurių nepripažįsta pareiškėjas ir ginčija juos pateikdamas teismui skundą dėl visos apimties atsakovo 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo akto Nr. (14)-LT1-18.

Kadangi atsakovo 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo akte Nr. (14)-LT1-18 yra konstatuota daugelis pažeidimų, susijusių su mineralinio vandens gavyba, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą skundą priimti nagrinėti, nes pažeidimams, susijusiems su Žemės gelmių įstatymo pažeidimu, nėra taikomas Mokesčių administravimo įstatymas, kurio 131 straipsnio l dalis reglamentuoja rašytinių pastabų dėl patikrinimo akto pateikimą tik dėl ginčų, susijusių su mokesčių valstybei ar savivaldybės biudžetui mokėjimu ir/ar nemokėjimu.

Kadangi atsakovo 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo akte Nr. (14)-LT1-18 yra nurodomi ne tik Mokesčių administravimo įstatyme reglamentuoti mokestiniai ginčai, tačiau yra nurodyti ir kiti pažeidimai, susiję su Žemės gelmių įstatymo taikymu, todėl akivaizdu, kad atsakovo 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo akte nurodyti kiti pažeidimai, kurie yra susiję su mineralinio vandens gavyba neturint tam nustatyta tvarka išduoto leidimo, nepatenka į Mokesčių administravimo įstatymo taikymo sritį ir dėl to atsakovo 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo akto dalis, kurioje yra nurodyti Žemės gelmių įstatymo pažeidimai, neturi būti tvirtinama kompetentingo institucijos pareigūno sprendimu, tačiau ši patikrinimo akto dalis galioja nuo patikrinimo akto pasirašymo momento ir tokia patikrinimo akto dalis yra skundžiama administraciniam teismui.

Pažymi, kad pareiškėjas skundžia ne tik mokesčio už mineralinį vandenį apskaičiavimą, tačiau pareiškėjas ginčija 2014 m. birželio 2 d. atsakovo patikrinimo aktą visa apimtimi, kurioje yra konstatuoti pažeidimai ne tik dėl mokesčio už mineralinį vandenį nesumokėjimo, bet ir dėl kitų pažeidimų, kurie pareiškėjui buvo kvalifikuoti kaip Žemės gelmių įstatymo ir kitų su šiuo įstatymu susijusių atitinkamų teisės aktų pažeidimai. Atsakovo 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo akto Nr. (14)-LT1-18 dalis dėl Žemės gelmių įstatymo pažeidimų neturi būti tvirtinama atsakingo pareigūno, kaip tai yra reglamentuota Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio l dalyje, todėl teismui nebuvo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą visa apimtimi nagrinėti teisme kaip nenagrinėtiną administracinių teismų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama 2014 m. liepos 10 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, nes padarė išvadą, kad skundžiamas aktas nesukelia teisinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ABTĮ normas ir vadovavosi nusistovėjusia administracinių teismų praktika, kurioje yra suformuluota taisyklė, jog pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pavyzdžiui, LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pavyzdžiui, LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Be to, iš aktualios bei dominuojančios LVAT praktikos matyti, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundžiamo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo akto Nr. (14)-LT1-18 turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiame akte tik konstatuota, jog už be leidimo išgautą mineralinio vandens kiekį paskaičiuota mokėtina mokesčio didesniu tarifu suma, ir nurodyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, turi teisę pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Teismas, vadovaudamasis Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-692 patvirtinta Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo forma, padarė teisingą išvadą, kad šis patikrinimo aktas yra tarpinis dokumentas ir negali būti skundo dalyku, nes teisines pasekmes sukels tik ateityje priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo, kuris nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką, 8 straipsnio 2 dalis numato, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (8 straipsnio 3 dalis). Pagal Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, nesumokėtas mokestis už valstybinius gamtos išteklius sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-692 patvirtino Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo formą, kurioje numatyta, jog patikrinimą atlikęs pareigūnas, išnagrinėjęs patikrinimą aktą, nusprendžia pasirinkti reikalingą sprendimą: patvirtinti, iš dalies patvirtinti, nepatvirtinti, pakeisti patikrinimo aktą, pavesti atlikti pakartotinį tikrinimą. Taigi teisines pasekmes sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Dėl ginčijamo 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo akto Nr. (14)-LT1-18 nėra priimtas kompetentingo pareigūno nors vienas iš ką tik paminėtų sprendimų, todėl šis patikrinimo aktas yra tarpinis dokumentas ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl pareiškėjo skundą dėl tokio akto panaikinimo pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. G. prekybos įmonės atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius