A-799-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-799-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02343-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 28; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ skundą atsakovui Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „IREC Baltic“ su skundu (b. l. 1–8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 17R-4019 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl atsisakymo kompensuoti 100 Lt išlaidų už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą ir įpareigoti Komisiją šį klausimą nagrinėti iš naujo;

2) panaikinti Komisijos 2014 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 17R-4019 dalį dėl atsisakymo kompensuoti 36 601,77 Lt išlaidų už atliktus darbus ir įpareigoti Komisiją šį klausimą nagrinėti iš naujo;

3) panaikinti Komisijos 2014 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 17R-4019 dalį dėl atsisakymo kompensuoti 15 000 Lt avansinių mokėjimų ir įpareigoti Komisiją šį klausimą išnagrinėti iš naujo;

4) įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo UAB „IREC Baltic“ prašymą kompensuoti UAB „Balija“ sumokėtą ir negrąžintą avanso sumą.

Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjo atstovai pareiškė, kad nepalaiko reikalavimo panaikinti Komisijos Sprendimo dalį dėl atsisakymo kompensuoti 15 000 Lt avansinių mokėjimų ir su šia Sprendimo dalimi sutinka.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. Komisijai išsiuntė prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo (toliau – ir Prašymas). Komisija Sprendimu šį pareiškėjo Prašymą tenkino iš dalies, atmetė pareiškėjo prašymą kompensuoti 100 Lt (sumokėta valstybės rinkliava už Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Ministerija) išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą), 36 601,77 Lt (išlaidos už atliktus instaliuotosios galios darbus) ir 15 000 Lt (sumokėtas ir negrąžintas avansinis mokėjimas pagal sutartį dėl elektrinės projekto plėtojimo).

Komisija priimdama Sprendimą padarė procedūrinius pažeidimus. Komisija prašymą kompensuoti išlaidas nagrinėjo ir sprendimą priėmė tik po 6 mėnesių nuo prašymo pateikimo, nors Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 (toliau – Aprašas), 21 punkte nustatyta, kad Komisija motyvuotą sprendimą dėl išlaidų kompensavimo priima per vieną mėnesį nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos.

Komisija nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio ir Aprašo 21 punkto nuostatomis, todėl priėmė nemotyvuotą sprendimą. Pareiškėjo išlaidas patvirtina tai, kad bendrovei yra išduotas leidimas plėtrai, kurį norint gauti būtina sumokėti 100 Lt. Komisija neprašė pateikti paties mokėjimą patvirtinančio dokumento, o tik prašė paaiškinti aplinkybę, kodėl už leidimą plėtrai sumokėjo ne bendrovė, o G. V., ir pateikti tarpusavio atsiskaitymą įrodančius dokumentus.

Atsakydamas į Komisijos paklausimą pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kad G. V. yra bendrovės darbuotojas ir jis sumokėjo už bendrovę 100 Lt dydžio rinkliavą, o bendrovė su darbuotoju atsiskaitė, taip pat Komisijai pateikė 2012 m. birželio 13 d. darbo sutartį Nr. 063, pasirašytą su G. V.. Komisijai buvo žinoma, kad 100 Lt išlaidos už leidimą buvo patirtos ir mokėjimas buvo atliktas (nes pats leidimas buvo išduotas) ir Komisija to neginčijo, tačiau vien dėl formalių priežasčių, reikalaudama pagrįsti dokumentais ir taip akivaizdų bei neginčijamą faktą apie patirtas išlaidas, nusprendė šių išlaidų nekompensuoti.

Komisija nepagrįstai prašomas kompensuoti 36 601,77 Lt dydžio išlaidas už aliuminio skersinius ir jų sumontavimą priskyrė Aprašo 5.4.2 punkte numatytai išlaidų kategorijai. Bendrovė spėjo atlikti tik dalį statybos darbų, būtinų elektrinei įrengti, todėl šios išlaidos turėjo būti priskiriamos Aprašo 5.4.1 punkte nurodytai kategorijai „Išlaidos už atliktus darbus (žemės darbai, elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių montavimas ir kiti, tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susiję darbai)“, kadangi tik ši kategorija atitinka bendrovės patirtų ir prašomų kompensuoti išlaidų esmę ir prasmę.

Pažymėjo, kad tokiu atveju Aprašo nuostatos nereikalauja skaičiuoti nuvertėjimo.

Atsakovo Komisijos atstovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos Ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į skundą (b. l. 55–60) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad jis atsiskaitė su G. V., sumokėjusiu už jį 100 Lt dydžio valstybės rinkliavą, t. y. nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad patyrė 100 Lt dydžio išlaidas, todėl Komisija, vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, šių išlaidų nusprendė nekompensuoti. 2013 m. sausio 4 d. statybos rangos sutartis Nr. SUT-20130104-1 yra pasirašyta dėl saulės energijos modulių laikiklių suprojektavimo ir sumontavimo ant 7 pastatų stogų. Sutartyje nenurodoma kaina yra už šių darbų atlikimą ant pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius (Ministerijos 2012 m. lapkričio 8 d. išduotame leidime plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-3488 nurodyta teritorija, kurioje verčiamasi leidimu reglamentuojama veikla: (duomenys neskelbtini), Vilnius).

Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų neaišku, ant kurio (ar kurių stogų) buvo sumontuoti aliumininiai skersiniai, todėl neaišku ir ar šios išlaidos yra susijusios su pareiškėjui išduotu leidimu Nr. LP-3488. Iš pareiškėjo pateikto 2013 m. sausio 29 d. materialinių vertybių nurašymo akto Nr. 20130129 matyti, kad aliumininių skersinių 1 vnt. kaina – 30 249,40 Lt, ši kaina sutampa su UAB „Balija“ 2013 m. sausio 10 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija BAL Nr. 0000082 ir 2013 m. sausio mėn. atliktų darbų akte Nr. 13/01/10 nurodyta aliumininių skersinių ir jų montavimo kaina be pridėtinės vertės mokesčio.

Komisija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis, vadovaudamasi Aprašo 4, 5.4.2 ir 10.2 punktais, nusprendė nekompensuoti 36 601,77 Lt, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas nepateikė turto (aliumininių skersinių) nuvertėjimą pagrindžiančių dokumentų. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad 36 601,77 Lt dydžio išlaidos turėtų būti priskirtos Aprašo 5.4.1 punkte nurodytai išlaidų kategorijai, kadangi jame nurodomos išlaidos už atliktus darbus, o šiuo konkrečiu atveju iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad prašoma kompensuoti išlaidas, susijusias su investicijomis į materialųjį turtą (aliumininiai skersiniai), susijusį su elektrinės projekto plėtra, todėl Komisija pagrįstai pareiškėjo prašomas kompensuoti 36 601,77 Lt dydžio išlaidas priskyrė Aprašo 5.4.2 punkte numatytai išlaidų kategorijai.

Pareiškėjas nepateikė aliumininių skersinių nuvertėjimą patvirtinančių dokumentų, o 2013 m. sausio 29 d. materialinių vertybių nurašymo aktas Nr. 20130129 vertintinas kaip nepagrindžiantis, kad aliumininiai skersiniai laikotarpiu 2013 m. sausio 10–29 d. tapo beverčiai. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 11 punkte nustatyta, kad dėl kompensacijos asmenys gali kreiptis iki 2013 m. rugsėjo 1 d.

Šiuo atveju pareiškėjas iki 2013 m. rugsėjo 1 d. kreipdamasis dėl išlaidų kompensavimo nesuformulavo prašymo kompensuoti UAB „Balija“ sumokėto 106 698,93 Lt dydžio avansą. Pažymėjo, kad pareiškėjas ne tik iki teisės aktų nustatyto termino, bet ir vėliau nesuformulavo konkretaus prašymo kompensuoti 106 698,93 Lt kaip avanso, sumokėto UAB „Balija“, todėl Komisija neturėjo pagrindo spręsti dėl šių išlaidų kompensavimo, taigi ir 2014 m. kovo 10 d. sprendime Nr. 17R-4019 šio prašymo nenagrinėjo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu (b. l. 132-136) atmetė pareiškėjo UAB „IREC Baltic“ skundą kaip nepagrįstą.

Pasisakydamas dėl reikalavimo kompensuoti 100 Lt dydžio išlaidas, patirtas sumokėjus valstybės rinkliavą už Ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, šių išlaidų patyrimą pareiškėjui grindžiant paaiškinimu, kad rinkliavos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas liko Ministerijoje, nes tokį dokumentą jis turėjo pateikti atsiimdamas leidimą, taip pat pateiktu Ministerijos 2012 m. lapkričio 8 d. išduotu leidimu plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-3488, teismas vertino, kad pareiškėjas atsakydamas į valstybės įmonės (toliau – VĮ) Energetikos agentūros 2014 m. sausio 22 d. paklausimą Nr. SD-01-04-80, paaiškino, kad G. V. yra pareiškėjo darbuotojas ir jis sumokėjo už pareiškėją 100 Lt dydžio rinkliavą, o pareiškėjas su šiuo darbuotoju atsiskaitė. Jis taip pat pateikė su G. V. pasirašytą 2012 m. birželio 13 d. darbo sutartį Nr. 063, tačiau nepateikė dokumentų, įrodančių, kad jis atsiskaitė su G. V., sumokėjusiu už jį 100 Lt dydžio valstybės rinkliavą. Teismas darė išvadą, Komisija, vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, pagrįstai nusprendė šių išlaidų nekompensuoti.

Dėl prašymo kompensuoti 36 601,77 Lt dydžio išlaidas, patirtas atsiskaitant už atliktus bendros instaliuotosios galios darbus, šių išlaidų patyrimą grindžiant 2013 m. sausio 4 d. statybos rangos sutartimi Nr. SUT-20130104-1, UAB „Balija“ 2013 m. sausio 10 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra (serija BAL Nr. 0000082), 2013 m. sausio mėnesio atliktų darbų aktu Nr. 13/01/10 ir 2013 m. sausio 30 d. 143 300 Lt sumos mokėjimo pavedimu, pareiškėjo paaiškinimu, kad aliumininių skersinių niekur nebegalima panaudoti, nes jie skirti tik saulės elektrinės baterijoms ant stogo montuoti, todėl mano, kad jie šiandien yra nuvertėję 100 procentų, ir pateikė 2013 m. sausio 29 d. materialinių vertybių nurašymo aktą Nr. 20130129 (aliumininiai skersiniai, 1 vnt., kaina 30 249,40 Lt), teismas pažymėjo, kad 2013 m. sausio 4 d. statybos rangos sutartis Nr. SUT-20130104-1 yra pasirašyta dėl saulės energijos modulių laikiklių suprojektavimo ir sumontavimo ant 7 pastatų stogų.

Sutartyje nenurodoma, kokia šių darbų kaina ant pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Iš pareiškėjo pateikto 2013 m. sausio 29 d. materialinių vertybių nurašymo akto Nr. 20130129 matyti, kad aliumininių skersinių 1 vnt. kaina yra 30 249,40 Lt, ši kaina sutampa su UAB „Balija“ 2013 m. sausio 10 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (serija BAL Nr. 0000082) ir 2013 m. sausio mėnesio atliktų darbų akte Nr. 13/01/10 nurodyta aliumininių skersinių ir jų montavimo kaina be PVM. Komisija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis, vadovaudamasi Aprašo 4, 5.4.2 ir 10.2 punktais, nusprendė nekompensuoti 36 601,77 Lt, kadangi jis nepateikė turto (aliumininių skersinių) nuvertėjimą pagrindžiančių dokumentų.

Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog 36 601,77 Lt dydžio išlaidos turėtų būti priskirtos Aprašo 5.4.1 punkte nurodytai išlaidų kategorijai, kadangi šioje išlaidų kategorijoje kalbama apie išlaidas už atliktus darbus, o šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas prašo kompensuoti išlaidas, susijusias su investicijomis į materialųjį turtą (aliumininiai skersiniai), susijusį su elektrinės projekto plėtra. Taigi Komisija pagrįstai pareiškėjo prašomas kompensuoti 36 601,77 Lt dydžio išlaidas priskyrė Aprašo 5.4.2 punkte numatytai išlaidų kategorijai (kompensuojamas elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių nuvertėjimas, palyginti su turto vertintojo nustatyta esama rinkos verte).

Kadangi pareiškėjas nepateikė aliumininių skersinių nuvertėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovas pagrįstai teigia, kad 2013 m. sausio 29 d. materialinių vertybių nurašymo aktas vertintinas kaip nepagrindžiantis, kad aliumininiai skersiniai laikotarpiu 2013 m. sausio 10–29 d. tapo beverčiai.

Dėl pareiškėjo UAB „Balija“ sumokėto ir negrąžinto avanso kompensavimo teismas konstatavo, kad pareiškėjas neprašė kompensuoti UAB „Balija“ sumokėto avanso. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. vasario 5 d. rašte „Atsakymas į 2014-01-22 raštą „Dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimu“ išsakė nuomonę, kad Komisija turėtų priimti sprendimą kompensuoti ir likusią UAB „Balija“ sumokėtą avanso sumą, t. y. 106 698,93 Lt, kadangi ši suma buvo sumokėta ir UAB „Balija“ atliko atitinkamus darbus pagal sutartį, todėl šios išlaidos laikytinos kompensuotinais pareiškėjo nuostoliais. Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 11 punkte nustatyta, kad dėl kompensacijos asmenys gali kreiptis iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Šiuo atveju pareiškėjas iki 2013 m. rugsėjo 1 d. kreipdamasis dėl išlaidų kompensavimo nesuformulavo prašymo kompensuoti UAB „Balija“ sumokėto 106 698,93 Lt dydžio avanso, todėl Komisija neturėjo pagrindo spręsti dėl šių išlaidų kompensavimo, todėl ir 2014 m. kovo 10 d. sprendime Nr. 17R-4019 šio klausimo nesprendė pagrįstai.

Taip pat pažymėta, jog pareiškėjas pagrįstai teigia, kad Komisija prašymą kompensuoti išlaidas nagrinėjo ir sprendimą priėmė tik po 6 mėnesių nuo prašymo pateikimo, nors Aprašo 21 punkte nustatyta, kad Komisija motyvuotą sprendimą dėl išlaidų kompensavimo priima per vieną mėnesį nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos, tačiau tai negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jo naikinti, remiantis skunde nurodytais ar kitais motyvais. Nustačius, kad sprendimas teisėtas, nėra pagrindo įpareigoti Komisiją nagrinėti pareiškėjo UAB „IREC Baltic“ prašymą kompensuoti dėl UAB „Balija“ sumokėtą ir negrąžintą avansą.

Netenkinus pareiškėjo skundo, jam nepriteistos ir bylinėjimosi išlaidos.

III. Pareiškėjas UAB „IREC Baltic“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 139-145), kuriuo prašo:

1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „IREC Baltic“ skundą tenkinti, Komisijos 2014 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 17R-4019 dalis dėl atsisakymo kompensuoti 100 Lt išlaidų už Ministerijos išduotą, veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą; atsisakymo kompensuoti 36 601,77 Lt išlaidų už atliktus darbus panaikinti ir įpareigoti Komisiją šiuos klausimus nagrinėti iš naujo bei įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo UAB „IREC Baltic“ prašymą dėl UAB „Balija“ sumokėto ir negrąžinto avanso sumos kompensavimo;

2) teismui netenkinus aukščiau nurodyto reikalavimo, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Dėl 100 Lt išlaidų už Ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą kompensavimo nurodė, kad šias išlaidas patvirtina vien faktas, kad leidimas plėtrai pareiškėjui buvo išduotas. Be to, Komisija 2014 m. sausio 22 d. rašte neprašė pateikti paties mokėjimą patvirtinančio dokumento, o tik prašė paaiškinti aplinkybę, kodėl už leidimą plėtrai sumokėjo ne pareiškėjas, o G. V. bei pateikti tarpusavio atsiskaitymą įrodančius dokumentus. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą ir G. V. darbo sutartį bei nurodė, kad atsiskaitė su darbuotoju. Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad toks veiksmas, kai už prievolės šalį atsiskaito trečiasis asmuo bei prievolę pilnai įvykdo, yra leidžiamas.

2) Dėl 36 601,77 Lt išlaidų už bendros instaliuotosios galios darbus kompensavimo nurodo, kad teismas iš esmės palaikė atsakovo argumentus, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų neaišku ant kurio (ar kurių stogų) buvo sumontuoti aliuminio skersiniai, todėl neaišku ar šios išlaidos yra susijusios su pareiškėjui išduotu leidimu Nr. LP-3488, tačiau atsakovas šį klausimą, t. y. dėl vietos kur sumontuoti aliuminio skersiniai, iškėlė tik atsiliepime į pareiškėjo skundą, VĮ „Energetikos agentūros“ 2014 m. sausio 22 d. rašte atsakovas neprašė patikslinti šios aplinkybės. Pareiškėjas susipažinęs su atsakovo atsiliepimu, pateikė teismui papildomus įrodymus, kurie tiek atsakovui, tiek teismui turėjo panaikinti kilusias abejones dėl aliuminio skersinių sumontavimo vietos. 2014 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė papildomus įrodymus, kurie aukščiau nurodytą teismo išvadą paneigia, tačiau teismas jų skundžiamame sprendime nepaminėjo ir nevertino.

Šiuo aspektu taip pat pažymi, jog Aprašo 5.4.2. punkte numatyta, kad nuvertėjimą pagrindžiantį dokumentą reikia pateikti tik tuo atveju, jei prašoma kompensuoti elektrinės arba technologiškai susijusių elektros įrenginių nuvertėjimą. Aliuminio skersiniai nėra nei elektrinė, nei technologiškai susijęs elektros įrenginys. Pareiškėjas 36 601,77 Lt išlaidų reikalavo remiantis Aprašo 5.4.1 punktu, nes aliuminio skersiniai sumontuoti ant stogo, t. y. atlikti darbai, todėl nuvertėjimą pagrindžiančių dokumentų šiai kompensuotinų išlaidų kategorijai nereikia pateikinėti.

Komisijos sprendimas dėl pastarųjų išlaidų nepagrįstas ir dėl to, jog nuvertėjimas skaičiuojamas ir kompensuojamas tik tais atvejais, kai jau yra įrengta ar įsigyta elektrinė ar susiję elektros įrengimai, tuo tarpu pareiškėjas dar net nebuvo suspėjęs įrengti elektrinės ar įsigyti elektros įrenginių, nes buvo tik sumontuotos aliuminio konstrukcijos būsimai elektrinei. Be to, net traktuojant, kad aliuminio skersinių sumontavimui reikia skaičiuoti nusidėvėjimą, net ir neatliktus jokio vertinimo konstatuotina, kad patys skersiniai yra nuvertėję 100 proc., nes jie montuojami tiksliai pagal atitinkamą projektą ir negali būti panaudoti antrą kartą.

Aliuminio skersinių ir jų montavimo darbų nuvertėjimo ne tik, kad nereikia pateikti, bet to ir neįmanoma padaryti, nes negalima paskaičiuoti darbų nuvertėjimo, t. y. įrenginių montavimo, žemės darbų atlikimo nuvertėjimo, nes atliktų darbų neįmanoma panaudoti kitur ar parduoti rinkoje, jie neturi išliekamosios vertės, kaip tą galima būtų padaryti su materialiais elektros įrenginiais, pvz., saulės baterijų moduliais, kuriuos rinkoje galima realizuoti net ir padėvėtus.

3) Dėl UAB „Balija“ sumokėto ir negrąžinto avanso sumos kompensavimo pažymi, kad pareiškėjas su pradiniu prašymu dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, Komisijai buvo pateikęs 2013 m. sausio 4 d. Statybos rangos sutartį Nr. SUT-20130104-1, kurios 2.3. punktas patvirtina, kad pasirašius šią sutartį, pareiškėjas privalėjo UAB „Balija“ sumokėti 143 300 Lt dydžio avansą. Tai buvo padaryta 2013 m. sausio 30 d. pavedimu į UAB „Balija“ sąskaitą. Komisijai šio pavedimo kopija buvo pateikta kartu su pareiškėjo 2014 m. vasario 5 d. atsakymu, tad Komisija, remiantis Aprašo nuostatomis, privalėjo pareiškėjo prašymą dėl UAB „Balija“ sumokėto ir negrąžinto avanso kompensavimo nagrinėti ir priimti motyvuotą sprendimą. Komisija savo veiksmais patvirtino, kad sprendžia klausimus dėl visų išlaidų, kurias pagrindžiantys dokumentai jai pateikiami, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas dėl konkrečių išlaidų teikia prašymą ar ne (pateikia pavyzdį dėl 15 000 Lt išlaidų, kurias Komisija atsisakė kompensuoti, nors pareiškėjas prašyme jų kompensuoti ir neprašė). Kadangi Komisija pati suformavo praktiką, jog nagrinėjamos visos pareiškėjų išlaidos (net tos, kurių neprašoma kompensuoti prašyme, tačiau kurias pagrindžiantys dokumentai yra pateikiami), tai taip pat turėjo išnagrinėti ir sumokėto avanso UAB „Balija“ kompensavimo klausimą, kurį 2014 m. gegužės 4 d. rašte iškėlė apeliantas, juolab, kad visi su tuo susiję dokumentai (pagrindimas) buvo pateikti anksčiau, o ir pats klausimas dėl bet kokių išlaidų apeliantui kompensavimo tuo metu (2014 m. gegužės 4 d.) Komisijos dar net nebuvo pradėtas nagrinėti.

Atsakovo Komisijos atstovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 151-154), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad patyrė 100 Lt dydžio išlaidas, atsiskaitydamas su G. V., todėl, vadovaujantis Aprašo 4 punktu, Komisija pagrįstai nusprendė šių išlaidų nekompensuoti.

2) 36 601,77 Lt nekompensuoti vadovaujantis Aprašo 4, 5.4.2 ir 10.2 punktais, pareiškėjui nepateikus turto (aliuminio skersinių) nuvertėjimą patvirtinančių dokumentų. Materialinių vertybių nurašymo aktas vertintinas kaip nepagrindžiantis, kad aliuminio skersiniai nuo 2013 m. sausio 10 iki 29 d. tapo beverčiai. Pastarosios išlaidos nepriskirtinos Aprašo 5.4.1 punkte nurodytai išlaidų kategorijai, nes jame kalbama apie išlaidas už atliktus darbus, o nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad prašoma kompensuoti išlaidas, susijusias su investicijomis į materialinį turtą (aliuminio skersiniai), kuris priskirtinas elektrinės įrenginių kategorijai.

3) Pareiškėjas iki 2013 m. rugsėjo 1 d. pateiktame prašyme neprašė kompensuoti UAB „Balija“ sumokėto avanso, o ir 2014 m. vasario 5 d. rašte tik išsakė nuomonę, kad Komisija turėtų priimti sprendimą kompensuoti ir likusią UAB „Balija“ sumokėtą avanso sumą, t. y. ir vėliau nesuformulavo konkretaus prašymo kompensuoti 106 698,93 Lt dydžio avanso.

4) Komisijos Sprendimas priimtas neviršijus jai suteiktų įgaliojimų ir diskrecijos. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2637/2011 pateiktu aiškinimu dėl teismo veiklos vertinant komisijos atliktus vertinimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos atsisakymo 2014 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 17R-4019 (b. l. 37) kompensuoti dalį pareiškėjo prašytų kompensuoti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtra.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „IREC Baltic“ skundą tenkinti, Komisijos 2014 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 17R-4019 dalis dėl atsisakymo kompensuoti 100 Lt išlaidų už Ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą; atsisakymo kompensuoti 36 601,77 Lt išlaidų už atliktus darbus panaikinti ir įpareigoti Komisiją šiuos klausimus nagrinėti iš naujo bei įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo UAB „IREC Baltic“ prašymą dėl UAB „Balija“ sumokėto ir negrąžinto avanso sumos kompensavimo arba teismui netenkinus pastarųjų reikalavimų, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Reikalavimas dėl 100 Lt dydžio išlaidų už Ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą laikytinas nepagrįstu.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas pareiškėjas laikomas įvykdžiusi prievolę tinkamai (t. y. sumokėjęs aptariamą 100 Lt dydžio rinkliavą), bei pastebi, kad, visų pirma, minėto įstatymo normos yra skirtos reglamentuoti privačius turtinius santykius (Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 1 dalis), o rinkliavos sumokėjimas už valstybės institucijų suteikiamas paslaugas yra viešojo pobūdžio turtiniai santykiai, todėl reglamentuojami viešosios teisės normų.

VĮ Energetikos agentūra, vykdydama Ministerijos pavedimą 2014 m. sausio 22 d. paklausimu Nr. SD-01-04-80 „Dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo“ prašė pareiškėjo pateikti dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjas ir asmuo, sumokėjęs valstybės rinkliavą, tarpusavyje atsiskaitė (b. l. 20), tačiau, kaip pagrįstai nustatė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtas išlaidas, nebuvo pateikti. Byloje nėra konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas savo darbuotojui atlygino už sumokėtą minėtą 100 Lt dydžio rinkliavą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog, vadovaujantis Aprašo 4 punktu (2013 m. birželio 26 d. Nr. 594 redakcija), nustatančiu, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo bei išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais, negalima preziumuoti realaus išlaidų patyrimo fakto. Tokia prezumpcija neatitiktų Įgyvendinimo įstatymu (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169) bei Aprašu siekiamų tikslų bei prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams.

Komisija atsisakė kompensuoti 36 601,77 Lt išlaidų, pareiškėjo Prašyme nurodytas kaip išlaidos už atliktus bendros instaliuotosios galios darbus, pasisakydama, jog vadovaujasi Aprašo 4, 5.4.2 ir 10.2 punktais ir pabrėždama, jog pareiškėjas nepateikė turto nuvertėjimą patvirtinančių dokumentų.

Su tokiu Komisijos vertinimu teisėjų kolegija iš dalies nesutinka.

Aprašo 5 punkte nustatytos kompensuotinų išlaidų kategorijos. Aprašo 5.4 punkte nurodyta, jog kompensuotinos investicijos į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos), t. y. be kita ko: išlaidos už atliktus darbus (žemės darbai, elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių montavimas ir kiti, tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susiję darbai) (Aprašo 5.4.1 punktas); elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių nuvertėjimas, palyginti su turto vertintojo nustatyta esama rinkos verte (Aprašo 5.4.2 punktas). Taigi, investicijoms į materialųjį turtą priskiriamos ne tik išlaidos įrangai įgyti, kompensuotinos pagal Aprašo 5.4.2 punktą, bet ir įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų, t. y. darbų, išlaidos, kompensuotinos pagal Aprašo 5.4.1 punktą.

Kaip matyti pagal bylos duomenis, pareiškėjas, prašydamas kompensuoti 36 601,77 Lt išlaidų už atliktus darbus, pateikė UAB „IREC Baltic“ ir UAB „Balija“ statybos rangos sutartį Nr. SUT-20130104-1, pagal kurią rangovas UAB „Balija“ įsipareigojo suprojektuoti ir sumontuoti tvirtinimo konstruktyvą saulės energijos modulių laikikliams montuoti ant pastatų (b. l. 10). Minėtoje sutartyje nurodytų darbų atlikimą patvirtina pareiškėjo pateiktas atliktų darbų aktas Nr. 13/01/10, kuriame nurodyti darbai „Aliuminio skersiniai ir jų montavimas“, bei UAB „Balija“ 2014 m. rugsėjo 1 d. raštas, kuriame nurodoma, jog pagal atliktų darbų aktą Nr. 13/01/10 perduoti aliuminio skersinių montavimo darbai buvo atlikti ant pastato stogo adresu: Gariūnų g. 70, Vilnius (b. l. 127). Išlaidų sumokėjimą patvirtina PVM sąskaita faktūra serija BAL Nr. 0000082 (b. l. 15) ir 2013 m. sausio 30 atlikto banko pavedimo išrašas (b. l. 16). Taigi, vadovaudamasi aptartais nustatytais duomenimis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas iki 2013 m. vasario 1 d. patyrė su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusias 36 601,77 Lt išlaidas ir jos patirtos tiek įsigyjant elektrinės įrengimui reikalingą įrangą – aliuminio skersinius, tiek už šių skersinių montavimą.

Atsižvelgiant į tai, Komisija nepagrįstai visas pareiškėjo patirtas 36 601,77 Lt išlaidas priskyrė pagal Aprašo 5.4.2 punktą kompensuotinoms išlaidoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nurodytoje sumoje būtina atskirti išlaidas už atliktus darbus, priskirtinas Aprašo 5.4.1 punkte nurodytai kompensuotinų išlaidų kategorijai, bei išlaidas už pačias aliuminio konstrukcijas, dėl kurių kompensavimo spręstina pagal Aprašo 5.4.2 punktą.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal Aprašo 5.4.2 punktą elektrinių ir technologiškai susijusių elektros įrenginių nuvertėjimas kompensuojamas nustatant pateiktuose įsigijimo dokumentuose nurodytų verčių ir turto vertintojų nustatytų rinkos verčių skirtumą vertinimo dieną. Aprašo 10.2 punkte nustatyta, jog pareiškėjai kartu su prašymu dėl išlaidų kompensavimo turi pateikti nepriklausomo turto vertintojo pateiktas turto vertinimo ataskaitas, kai to reikia. VĮ Energetikos agentūra 2014 m. sausio 22d. rašte Nr. SD-01-04-80 prašė pareiškėjo pateikti pagal rangos sutartį įsigytų daiktų ir įrenginių nuvertėjimą nurodančius dokumentus. Pareiškėjas pateikė materialinių vertybių nurašymo aktą 20130129 (b. l. 35). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog minėtas materialinių vertybių nurašymo aktas, pagal kurį sumontuotos aliuminio konstrukcijos nuvertėjo visa suma, kiek kainavo jų įsigijimas ir montavimas, nepripažintinas pakankamu įrodymu Aprašo 5.4.2 nurodytam nuvertėjimui nustatyti. Taigi Komisijos išvada, jog nepateikti turto nuvertėjimą pagrindžiantys dokumentai pripažintina teisinga, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, pareiškėjo nurodyta 36 601,77 Lt išlaidų suma sprendžiant dėl jos kompensavimo skaidytina, Komisijos Sprendimo dalis, kuria nuspręsta nekompensuoti išlaidų už atliktus bendros instaliuotos galios darbus naikintina, pareiškėjo Prašymo dalį dėl šių išlaidų kompensavimo perduodant Komisijai svarstyti iš naujo.

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo UAB „IREC Baltic“ prašymą dėl UAB „Balija“ sumokėto ir negrąžinto avanso sumos kompensavimo teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Aprašo 9 punktą asmenys, siekdami su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo, per Energetikos inspekciją teikia Komisijai prašymą, kurio forma pateikta Aprašo 1 priede. Kartu su prašymu taip pat turi būti pateikiami Aprašo 10 punkte nurodyti dokumentai. Aprašo 11 punkte įtvirtinta, jog dėl kompensacijos asmenys gali kreiptis iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Šis terminas atitinka Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias asmenys dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto vystymu, kompensavimo turi teisę kreiptis į Komisiją iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 p.).

Taigi, asmenys iki 2013 m. rugsėjo 1 d. per Energetikos ministeriją turėjo pateikti nustatytos formos prašymą dėl išlaidų kompensavimo, kurį išnagrinėjusi Komisija priima vieną iš Apraše nustatytų sprendimų. Komisija vertina būtent prašymą dėl išlaidų kompensavimo, jo turinį, jame pateiktus duomenis patvirtinančius dokumentus. Teisinis reglamentavimas nenumato, jog Komisija savo iniciatyva spręstų dėl išlaidų, kurių kompensuoti pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka neprašė.

Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog 2013 m. rugpjūčio 29 d. Prašyme dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo nenurodė 106 698,93 Lt išlaidų, sumokėtų kaip avansas UAB Balija“. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Aprašo 1 priede nustatytoje prašymo dėl išlaidų kompensavimo formoje yra išskirta Aprašo 5.4.3 punktą atitinkanti grafa „Sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo“. Savo 2013 m. rugpjūčio 29 d. Prašyme pareiškėjas buvo įrašęs 15 000 Lt avansinį mokėjimą UAB „Modernios technologijos“ (b. l. 17–19), taigi, pareiškėjui buvo žinoma, jog siekiant sumokėtų avansinių mokėjimo kompensavimo jie turi būti įrašomi Prašyme, tačiau, kaip minėta, avansinio mokėjimo UAB „Balija“ pareiškėjas Prašyme neminėjo. Pareiškėjas tik 2014 m. vasario 5 d. atsakyme VĮ Energetikos agentūrai išreiškė nuomonę, kad Komisija turėtų priimti sprendimą kompensuoti ir likusią sumokėto UAB „Balija“ sumokėto avansinio mokėjimo (t. y. iš 143 300 Lt avansinio mokėjimo atėmus 36 601,77 Lt išlaidas už atliktus darbus) dalį (b. l. 21–23). Pažymėtina, jog šis 2014 m. vasario 5 d. atsakymas pateiktas ne paties pareiškėjo iniciatyva, bet atsakant į VĮ Energetikos agentūros 2014 m. sausio 22d. paklausimą Nr. SD-01-04-80. Pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, sukliudžiusių prašymą kompensuoti UAB „Balija“ sumokėtą avansą nurodyti 2013 m. rugpjūčio 29 d. Prašyme ar pateikti papildomai iki 2013 m. rusėjo 1 d.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl 106 698,93 Lt išlaidų avansinio mokėjimo pareiškėjas nepateikė Įgyvendinimo įstatymo ir Aprašo reikalavimus atitinkančio prašymo, objektyvių priežasčių, sukliudžiusių pareiškėjui tai padaryti, nenustatyta, todėl nėra pagrindo įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo prašymą kompensuoti aptartą avansinį mokėjimą. Šio pagrindo nesudaro ir pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog Komisija savo iniciatyva pasisakė Sprendime dėl kito, nei Prašyme buvo nurodęs pareiškėjas, sumokėto avanso, taip pat, jog pareiškėjas nors ir neprašė Prašyme kompensuoti 106 698,93 Lt avansinio mokėjimo, tačiau su Prašymu pateikė 2013 m. sausio 4 d. statybos rangos sutartį Nr. SUT-20130104-1, kurioje nurodomas mokėtinas avansas, ir vėliau, 2014 m. vasario 5 d. – avansinį mokėjimą įrodančio banko pavedimo išrašą, nes kaip minėta, teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad Komisija savo iniciatyva sprendžia dėl kitų, nei asmenys nurodė prašymuose, išlaidų kompensavimo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pateikė prašymą priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktame banko išraše (b. l. 146) nurodoma, jog žyminį mokestį už apeliacinį skundą sumokėjo pareiškėjo atstovas D. P., tačiau nėra duomenų, jog šias išlaidas patyrė pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nepateikė jo patirtų teismo išlaidų apskaičiavimo ir šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, teisėjų kolegija nenagrinėja pareiškėjo prašymo dėl išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tai nepanaikina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurią pareiškėjas gali realizuoti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tačiau iš dalies neteisingai sprendė dėl išlaidų, patirtų įsigyjant ir montuojant aliuminio konstrukcijas, kompensavimo, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 17R-4019 dalį, kuria buvo atsisakyta kompensuoti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ 2013 m. rugpjūčio 29 d. prašymu dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo prašytas kompensuoti išlaidas už atliktus bendros instaliuotosios galios darbus ir įpareigoti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisiją iš naujo išnagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

Kitą pareiškėjo apeliacinio skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas