A-822-561-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-561/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00057-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 14.7; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. C. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir A. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. C. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus (nuo 2012 m. balandžio 2 d. Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, toliau – ir Nacionalinės žemės tarnybos Skyrius) 2012 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 13SD-47; 2) įpareigoti atsakovą leisti pareiškėjui ne aukciono būdu įsigyti su jo sklypu besiribojantį 0,0943 ha valstybinės žemės plotą ir, atliekant detaliojo planavimo procedūrą, prijungti šį žemės plotą prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 3–4, 75–78, 113–114).

Pareiškėjas nurodė, jog 1998 m. liepos 16 d. sudarė Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P 21/98-0585 dėl 913 kv. m žemės sklypo, esančio Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šalia šio sklypo yra valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp pareiškėjui ir kitiems asmenims priklausančių sklypų. Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 7 d. pateikė atsakovui prašymą leisti įsigyti minėtą valstybinį žemės plotą ne aukciono būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybės) 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr.692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto pagrindu. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 13SD-47 atsisakė tą padaryti. Pareiškėjo nuomone, atsakyme nurodyti ketinimai formuoti minėtoje valstybinėje žemėje bendrojo naudojimo sklypą želdiniams įrengti ir eksploatuoti yra nepagrįsti, nes ši valstybinė žemė yra neprižiūrima, joje neįmanoma suformuoti atskiro sklypo. Taip pat nepagrįstai remiamasi patvirtintu detaliuoju planu, nes, leidus pareiškėjui išsipirkti minėtą valstybinės žemės plotą, jis galės inicijuoti ir patvirtinto detaliojo plano pakeitimą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į skundą ir patikslintus skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (I t., b. l. 32–35, 85–86, II t., b. l. 14–16).

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti žemės plotas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyti kriterijų, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima parduoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą, todėl netenkintas pareiškėjo prašymas leisti jam ne aukciono būdu įsigyti su jo sklypu besiribojantį valstybinės žemės plotą. Nacionalinės žemės tarnybos Skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, pateikė atsakymą, kuris nelaikytinas individualiu administraciniu aktu (įsakymu) ir kuriam netaikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai. Pareiškėjas 2012 m. vasario 6 d. pateiktu skundu neginčijo Nacionalinės žemės tarnybos Skyriaus 2012 m. sausio 16 d atsakymo, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas patikslintam skundui paduoti yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo (prašymo) padavimo terminą. Pareiškėjas patikslintame skunde teismo neprašo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, todėl, atsakovo manymu, šis pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas turi būti atmestas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pareiškėjo patikslintą skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (II t., b.l. 27–31).

Nurodo, jog pareiškėjo pageidaujamas įsigyti žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 nustatytų kriterijų, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima parduoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės plotą. Be to, įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu. Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 50 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniu, pagal kurį pats pareiškėjas, kaip planavimo organizatorius, suplanavo želdynams įrengti skirtą sklypą.

Visų pirma, šis 0,0544 ha ploto sklypas yra mažesnis už pareiškėjo prašomą prisijungti plotą. Antra, šis sklypas nėra suformuotas ir pats pareiškėjas prašo leisti keisti 2003 m. vasario 3 d. detaliojo plano sprendinius, kuriais grindžia savo reikalavimą. Jei pareiškėjui išimties tvarka būtų leista įsigyti laisvą valstybinę žemę be aukciono, tai būtų pažeistas viešasis interesas, nes aukščiausia žemės kaina galėtų būti nustatyta tik rengiant viešą aukcioną Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjo prašomame įsigyti žemės plote yra esamas privažiavimas į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane pažymėta kaip „naikinamas esamas privažiavimas“) ir esami buitinių nuotekų tinklai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr.T2-110 patvirtintame detaliajame plane (toliau – Detalusis planas) numatyta įrengti naują privažiavimą į minėtus sklypus, jį perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei. Užbaigus naujo privažiavimo statybą įstatymų nustatyta tvarka ir perdavus jį savivaldybei, pareiškėjas turi demontuoti esamą privažiavimą.

Analogiškos nuostatos yra ir dėl buitinių nuotekų tinklų. Šiuo metu minėti Detaliojo plano sprendiniai nėra įgyvendinti ir 2003 m. vasario 17 d. sutartis Nr. 16-88 nėra įvykdyta – pareiškėjas nėra užbaigęs statybos įstatymų nustatyta tvarka ir jos perdavęs savivaldybei. Kol nėra pripažintų tinkamais naudoti gatvės ir tinklų, savivaldybė negali leisti demontuoti esamą kelią arba leisti detaliuoju planu pirkti žemės plotą, kurioje yra esama gatvė ir tinklai, nes savivaldybės bendrojo naudojimo gatvė atsidurtų privačiame sklype.

Savivaldybė negali sutikti su detaliojo plano keitimu, kol neišspręsti neužbaigtos statybos ir esamo susisiekimo klausimai. Pareiškėjas nėra ir negali būti laisvos valstybinės žemės valdytoju ar naudotoju, todėl jam detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos negali būti perduotos.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas remdamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punktu, nustatė, jog tam, kad būtų galima be aukciono parduoti žemės sklypą, turi būti nustatytos aplinkybės: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir negalima suformuoti atskirų žemės sklypų.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomas įsigyti 0,0943 ha valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos. Šio žemės ploto pietinė riba ribojasi su laisva valstybine žeme, todėl jis nelaikomas įsiterpusiu pagal Nutarimo 2.15 punktą. Pareiškėjo prašomas įsigyti 0,0943 ha valstybinės žemės plotas viršija Nutarimu leistiną 0,04 ha plotą gyvenamosiose teritorijose. Pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr.T2-110, pareiškėjo prašomas įsigyti plotas patenka į teritoriją, pažymėtą kaip gyvenamoji. Be to, pareiškėjas prašo detaliuoju planu leisti prisijungti laisvą valstybinę žemę prie savo nuosavybės teise valdomo sklypo, t. y. prie kitos paskirties gyvenamosios teritorijos būdo sklypo, o tai galima padaryti tik detaliuoju planu pakeitus pageidaujamo prisijungti sklypo būdą į kitos paskirties gyvenamosios teritorijos būdą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 50 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniu, pagal kurį pats pareiškėjas, kaip planavimo organizatorius, suplanavo želdynams įrengti skirtą sklypą. Šis 0,0544 ha ploto sklypas yra mažesnis už pareiškėjo prašomą prisijungti plotą ir šis sklypas nėra suformuotas, o pats pareiškėjas prašo keisti 2003 m. vasario 3 d. detaliojo plano sprendinius, kuriais grindžia savo reikalavimą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Taip pat pažymėta, kad pareiškėjas nepagrindžia aplinkybės, kad iš prašomo įsigyti 0,0943 ha valstybinės žemės ploto negalima suformuoti atskiro 0,0943 ha ploto žemės sklypo. Paties pareiškėjo valdomas žemės sklypas sudaro 0,0913 ha, t. y. net mažiau nei būtų galima suformuoti atskiru sklypu ir parduoti aukcione. Be to, galiojantis detalusis planas patvirtina, kad pareiškėjo prašomame įsigyti žemės plote galima suformuoti net mažesnio ploto, t. y. 0,0544 ha, atskirą žemės sklypą.

Nustatyta, kad pareiškėjo prašomas įsigyti ne aukciono tvarka žemės plotas ribojasi su gretimais žemės sklypais, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nutarimo 2.15 punktą, rengiant teritorijų planavimo dokumentą, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą informuojami, taip pat parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam iš prašymą pateikusių asmenų nustatomas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 (Žin., 2010, Nr. 91-4815), nustatyta tvarka.

Pareiškėjo prašomame įsigyti žemės plote yra esamas privažiavimas į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane pažymėta kaip „naikinamas esamas privažiavimas“) ir esami buitinių nuotekų tinklai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtintame detaliajame plane numatyta įrengti naują privažiavimą (Detaliajame plane pažymėtas proj. Nr. 2 ir Nr. 3) į minėtus sklypus, jį perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei (Detaliojo plano pagrindinių tekstinių sprendinių 20.1 p., 2003 m. vasario 17 d. sutarties „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ Nr. 16-88 3.2, 3.3 p.). Užbaigus naujo privažiavimo statybą įstatymų nustatyta tvarka ir perdavus jį savivaldybei, pareiškėjas turi demontuoti esamą privažiavimą (Detaliojo plano 24 p., 2003 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 16-88 3.3, 3.7 p.). Analogiškos nuostatos yra ir dėl buitinių nuotekų tinklų (Detaliojo plano 20.2 p., 2003 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 16-88 3.1, 3.7 p.). Minėti Detaliojo plano sprendiniai iki šiol nėra įgyvendinti ir 2003 m. vasario 17 d. sutartis Nr. 16-88 nėra įvykdyta – pareiškėjas nėra užbaigęs statybos įstatymų nustatyta tvarka ir jos perdavęs savivaldybei. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 27 d. sprendimu atmestas ieškovo R. C. ieškinys atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kuriuo jis prašė pripažinti 2003 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją, sumokant ieškovui ekvivalentą pinigais, t. y. 128 858,91 Lt (sprendimas neįsiteisėjęs – apskųstas apeliacine tvarka).

Teismas konstatavo, kad kol nėra pripažinti tinkamais naudoti gatvės ir tinklai, Klaipėdos miesto savivaldybė negali leisti demontuoti esamą kelią arba leisti detaliuoju planu pirkti žemės plotą, kuriame yra gatvė ir tinklai, nes savivaldybės bendrojo naudojimo gatvė atsidurtų privačiame sklype. Tokiu būdu būtų pažeistos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto nuostatos, nes savivaldybė negalėtų užtikrinti susisiekimo. Negali būti parduodama žemė po savivaldybei priklausančiu keliu. Dėl šių aplinkybių trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė pagrįstai nesutinka ir su detaliojo plano keitimu, kol neišspręsti neužbaigtos statybos ir esamo susisiekimo klausimai.

Pareiškėjas buvo Detaliojo plano organizatoriumi ir pats suplanavo ginčo teritoriją ir jos vystymą. Detaliajame plane aiškiai numatyta prisijungti laisvą valstybinės žemės 0,0399 ha plotą ir suformuoti 0,0544 ha ploto sklypą, skirtą želdiniams. Tiek Detaliajame plane, tiek 2003 m. vasario 17 d. sutartyje Nr. 16-88, kurios sudarymas buvo privalomas pagal tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (2001 m. balandžio 19 d. redakcija) 20 straipsnio 7 dalį, pareiškėjas aiškiai išdėstė atliktinų darbų seką, kurie yra būtina prielaida prisijungti laisvą valstybinę žemę. Norint keisti detaliojo plano sprendinius, būtina rengti naują teritorijos detalųjį planą, prieš tai likviduojant neužbaigtos statybos padarinius (arba užbaigiant statybą) arba sudarant sutartį su savivaldybe dėl detaliojo plano rengimo ir jo sprendinių finansavimo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje susitikimo su pareiškėju R. C. metu jam buvo siūlyta sudaryti sutartį dėl detaliojo plano sprendinių detalaus įgyvendinimo, bet pareiškėjas iki šiol nesutiko su pasiūlytomis sąlygomis.

Remdamasis Teritorijų planavimo 20 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas R. C. nėra ir negali būti laisvos valstybinės žemės valdytoju ar naudotoju, todėl jam detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos negali būti perduotos. Dėl šios priežasties pareiškėjo reikalavimas dėl detaliojo plano rengimo laisvoje valstybinėje žemėje prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skyriaus 2012 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 13SD-47, teismas, remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9, 14 dalimis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 5 punktu, konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Skyriaus 2012 m. sausio 16 d. atsakymas (sprendimas) Nr. 13SD-47 pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nes juo atsisakyta leisti pareiškėjui ne aukciono būdu įsigyti su jo žemės sklypu besiribojantį valstybinės žemės plotą, todėl šis atsakymas (sprendimas) yra individualus administracinis aktas. Pareiškėjo prašymas netenkintas, remiantis Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punktu ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2003 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 50 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais. Minėtas atsakymas suprantamas, nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi jį priimant, nurodyta atsakymo apskundimo tvarka. Atsakymas pasirašytas Nacionalinės žemės tarnybos Skyriaus vedėjos, t. y. tinkamo asmens. Skundžiamas atsakymas pareiškėjui išsiųstas per įstatymo nustatytą 3 dienų terminą. Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuota, jog pareiškėjo skundžiamas 2012 m. sausio 16 d. atsakymas Nr. 13SD-47 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad šiuo sprendimu pareiškėjo skundą atmeta kaip nepagrįstą, todėl pareiškėjo žemės sklypo gretimų žemės sklypų savininkų interesai ir pareigos nebus pažeisti ir jų neįtraukus į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Dėl atsakovo teiginio apie praleistą terminą patikslintam skundui paduoti teismas nurodė, kad teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. C. prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos Skyriaus 2012 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 13SD-47 panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti 2013 m. sausio 30 d. patikslintą skundą, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartimi toks sprendimas panaikintas ir patikslinto skundo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi, atsižvelgdamas į LVAT 2013 m. kovo 20 d. nutartį, priėmė 2013 m. sausio 30 d. pareiškėjo patikslintą skundą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuota, jog pareiškėjas nepraleido įstatymo nustatyto termino patikslintam skundui paduoti.

III. Pareiškėjas R. C. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 81–85), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nesutinka, kad greta pareiškėjo sklypo esančio valstybinės žemės ploto negalima laikyti įsiterpusiu, nes jis ribojasi su „nesuplanuota valstybine žeme“. Nurodo, kad šiai teismo išvadai prieštarauja ir aplinkybė, kad 0,0399 ha ploto įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, kaip atitinkantis Taisyklių 2.15 punkto sąlygas, yra prijungtas prie esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tai padaryta Klaipėdos miesto savivaldybės 2003 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 50, kuriuo patvirtintas šio žemės sklypo detalusis planas su jau prijungta įsiterpusios valstybinės žemės 0,0399 ha ploto dalimi. Taigi negalėjo būti ginčo, kad tarp pareiškėjo sklypo ir miesto gatvių įsiterpęs plotas atitinka „įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto“ sąvoką Taisyklių 2.15 punkto prasme.

Pareiškėjas pažymi, kad sutartį Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ pasirašė 2003 m. vasario 17 d., t. y. galiojant būtent Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 50 patvirtintam žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda detaliajam planui. Pagal šį detalųjį planą pareiškėjui buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, techninis projektas, sudaryta pati 2003 m. vasario 17 d. sutartis Nr. 16-88 ir pareiškėjas prisiėmė sutartinius įsipareigojimus.

Visa prašoma prijungti 0,0943 ha teritorija ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dar vienu privačiu žemės sklypu (priklausančiu trečiajam asmeniui A. K., kuris papildomai įsigyti valstybinės žemės nepageidauja), bei dviem valstybei priklausančiom Klaipėdos miesto savivaldybės valdomom miesto gatvėm. Šios gatvės atitinka gatvės sąvoką nepriklausomai nuo to, ar jos yra įregistruotos viešajame registre. Tokios laisvos valstybinės žemės gretimybės reiškia, jog teritorija atitinka Taisyklių 2.15 punkto sąlygas žemės pardavimui ne aukciono tvarka.

Nepaisant to, jog pagal bendrojo plano sprendinius kvartalo teritorija patenka į gyvenamąją zoną, nagrinėjant konkretų prašomo prijungti ploto sprendinį jis yra pažymėtas kaip želdinių teritorija. Todėl konkretus prašomas prijungti plotas Taisyklių 2.15 punkto prasme turėtų būti traktuojamas ne kaip teritorijos, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, kuriose leidžiama prisijungti 0,04 ha įsiterpusį plotą, bet kaip kitos teritorijos, kuriose leidžiama prijungti iki 0,5 ha įsiterpusios žemės plotą. Taip pat pareiškėjas pažymi, jog pagal Taisyklių 2.15 punkto nuostatas, net jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Taigi, nagrinėjamu atveju net jei įsiterpusį plotą traktuoti kaip gyvenamąją teritoriją, toks sprendimas galėtų būti priimtas, nes bendro naudojimo teritorijoje įrengti ir eksploatuoti želdinius savivaldybės teritorijoje nėra būtina formuoti naują žemės sklypą. Įsiterpusi žemė nei valstybės, nei savivaldybės institucijų neprižiūrima, joje neįmanoma suformuoti atskiro žemės sklypo.

Skundžiamame atsakovo sprendime teigiama, kad detaliuoju planu suplanuota laisvos valstybinės žemės dalis, sudaranti 0,0399 ha (detaliajame plane pažymėta indeksu S2), gali būti laikoma įsiterpusia tik tuo atveju, jeigu 0,0544 ha valstybinės žemės sklypo dalis (detaliajame plane proj. Nr. 3) teisės aktų nustatyta tvarka būtų suformuota kaip atskiras žemės sklypas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tačiau tiek detaliuoju planu jau prijungtą 0,0399 ha sklypo dalį, tiek likusią 0,0544 ha valstybinės žemės teritoriją, prašoma parduoti būtent tuo pagrindu, kad jos negalima suformuoti kaip atskirą žemės sklypą ir visas šis plotas atitinka Taisyklių 2.15 punkto sąlygas žemės pardavimui ne aukciono tvarka. Kadangi 0,0399 ha plotas detaliuoju planu jau yra prijungtas prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, jo pardavimas apskritai negalėtų būti diskutuotinas, o atsakovo sprendimas, kuriuo atsisakyta tai padaryti, ir dėl šios priežasties yra neteisėtas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tiek prie jo sklypo detaliuoju planu prijungtoje 0,0399 ha ploto dalyje, tiek 0,0544 ha teritorijoje yra pravestos beveik visos kvartalo inžinerinės komunikacijos su joms nustatytomis apsaugos zonomis, todėl jokia statyba šiuose plotuose negalima. Visa ši teritorija pagal miesto bendrojo plano sprendinius priskirta želdinių teritorijai – taip pat dėl šios priežasties jokia statyba, o kartu ir jokio naujo sklypo formavimas individualiai (ar kitokiai statybai) yra neįmanomas. Tai, jog pareiškėjo žemės sklypas 0,0913 ha – mažesnis už prašomą prijungti 0,0943 ha plotą, yra netinkamas argumentas, kad šiame įsiterpusiame plote gali būti suformuotas naujas žemės sklypas pardavimui aukcione. 2003 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 50 patvirtintas teritorijos detalusis planas jokiu būdu nepagrindžia tokio sklypo suformavimo galimybės.

Teisės aktai nedraudžia formuoti kelių paskirčių žemės sklypus. Taip pat ir Taisyklių 2.15 punktas nenumato, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas gali būti prijungtas prie esamų sklypų tik tuo atveju, jei jo paskirtis atitinka (sutampa) su esamo žemės sklypo, prie kurio norima tą teritoriją prijungti, paskirtimi, todėl teismo argumentai dėl skirtingų esamo ir norimo prijungti sklypų paskirčių nepagrįsti.

Nagrinėdamas šią bylą teismas privalėjo įvertinti ir viešąjį interesą. Laisvo niekam nereikalingo ir nenaudojamo valstybinės žemės ploto palikimas valstybės nuosavybėje jokių valstybės ar viešųjų interesų neatitinka.

Savivaldybės 2003 m. vasario 3 d. sprendimu patvirtinto detalaus plano pagrindu buvo sudaryta 2003 m. vasario 17 d. sutartis Nr. 16-88 ir pareiškėjas prisiėmė sutartinius įsipareigojimus, už kurių įvykdymą Klaipėdos miesto savivaldybė prisiėmė įsipareigojimą detaliuoju planu prijungti visą laisvą įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Teismo paminėtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo ieškinį buvo atlikta ekspertizė ir konstatuota, jog R. C. tinkamai atliko darbus, kuriuos jis įsipareigojo atlikti pagal 2003 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 16-88, išskyrus tai, kad turtas neperduotas į savivaldybės balansą. Turtas nebuvo perduotas tik todėl, kad Klaipėdos miesto savivaldybė vengia atliktus darbus priimti. Pareiškėjas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2003 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 16-88 ir tai kainavo dideles pinigų sumas, tačiau šie faktai teismų ignoruojami.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 159–160) nurodo, kad pareiškėjas neteisingai vertina Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus ginčijamame atsakyme (sprendime) nurodytus argumentus, kiek tai susiję su Nutarimo 2.15 punkto nuostatų taikymu atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 50 patvirtintus detaliojo plano sprendinius. Pažymi, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013 m. liepos 2 d. rašte Nr. S-2013-6077 pareiškėjui Nutarimo 2.15 punkto nuostatų taikymą aiškina taip pat, kaip ir Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius bei Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 162–166) remiasi savo pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo teisės ne aukciono būdu įsigyti su jo sklypu besiribojantį 0,0943 ha valstybinės žemės plotą ir, atliekant detaliojo planavimo procedūrą, prijungti šį žemės plotą prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio Klaipėdos mieste (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.

Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punkte nurodyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

Jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, rengiant detalųjį planą, kitą teritorijų planavimo dokumentą ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) 21 straipsnyje nustatytais atvejais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams prilyginamą žemės sklypo planą, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą informuojami, taip pat parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam iš prašymą pateikusių asmenų nustatomas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 323, šios nuostatos netaikomos, jeigu teritorijų planavimo dokumentui, kuriame formuojamas įsiterpęs žemės plotas, rengti planavimo sąlygos išduotos iki šio nutarimo įsigaliojimo.

Taigi, kad būtų galima be aukciono parduoti žemės sklypą, turi būti nustatytos aplinkybės: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų.

Pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo, kad pareiškėjo siekiamas įsigyti greta jo sklypo esantis 0,0943 ha valstybinės žemės plotas neatitinka šių sąlygų. Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo prašomas įsigyti 0,0943 ha valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos pagal Nutarimo 2.15 punktą, nes jo pietinė riba ribojasi su laisva valstybine žeme. Priešingi pareiškėjo argumentai, kad sklypas turėtų būti laikomas įsiterpusiu, Nutarimo 2.15 punkto pagrindu, nes 0,0399 ha valstybinės žemės plotas (detaliajame plane pažymėtas indeksu S2) yra prijungtas prie esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Klaipėdos miesto savivaldybės 2003 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 50, patvirtinus šio žemės sklypo detalųjį planą su jau prijungta įsiterpusios valstybinės žemės 0,0399 ha ploto dalimi – nepagrįsti.

Nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 50 patvirtinto detaliojo plano, pagal kurį pats pareiškėjas, kaip planavimo organizatorius, suplanavo želdynams įrengti skirtą sklypą, sprendiniuose numatyta prie esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prijungti 0,0399 ha ploto laisvą valstybinės žemės plotą (detaliajame plane pažymėtas indeksu S2), suformuoti naują 0,0544 ha žemės sklypą (proj. Nr. 3), sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas – bendrojo naudojimo teritorija, pobūdis – želdynams įrengti ir eksploatuoti.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Pažymėtina, kad 0,0544 ha valstybinės žemės sklypo dalis yra mažesnė už pareiškėjo prašomą prisijungti plotą, nėra suformuota kaip atskiras žemės sklypas, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Be to, pats pareiškėjas prašo keisti Klaipėdos miesto savivaldybės 2003 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 50 patvirtinto detaliojo plano sprendinius, kuriais grindžia savo reikalavimą.

Pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr.T2-110, pareiškėjo prašomas įsigyti plotas patenka į teritoriją, pažymėtą kaip gyvenamoji. Pareiškėjo siekiamas įsigyti 0,0943 ha valstybinės žemės plotas viršija Nutarimu leistiną 0,04 ha plotą gyvenamosiose teritorijose. Pažymėtina, kad „gyvenamosios teritorijos“ sąvoka negali būti tapatinama su žemės sklypo paskirtimi, būdu ar pobūdžiu, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad prašomas prijungti plotas detaliojo plano sprendimuose pažymėtas kaip želdinių teritorija, todėl turėtų būti traktuojamas ne kaip „gyvenamosios teritorijos“, bet kaip „kitos teritorijos“, kuriose leidžiama prijungti iki 0,5 ha įsiterpusi žemės plotą. Be to, pareiškėjas prašo detaliuoju planu leisti prisijungti laisvą valstybinę žemę prie savo nuosavybės teise valdomo sklypo, t. y. prie kitos paskirties gyvenamosios teritorijos būdo sklypo, o tai galima padaryti tik detaliuoju planu pakeitus pageidaujamo prisijungti sklypo būdą į kitos paskirties gyvenamosios teritorijos būdą.

Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepagrindžia aplinkybės, kad iš prašomo įsigyti 0,0943 ha valstybinės žemės ploto negalima suformuoti atskiro 0,0943 ha ploto žemės sklypo. Paties pareiškėjo valdomas žemės sklypas sudaro 0,0913 ha, t. y. net mažiau nei būtų galima suformuoti atskiru sklypu ir parduoti aukcione. Be to, galiojantis detalusis planas patvirtina, kad pareiškėjo prašomame įsigyti žemės plote galima suformuoti net mažesnio ploto, t. y. 0,0544 ha, atskirą žemės sklypą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiomis išvadomis apeliaciniame skunde taip pat nepagrindžia, kodėl, jo nuomone, sklypas negalėtų būti suformuotas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateiktame Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. liepos 2 d. rašte Nr. S-2013-6077 (II t., b. l. 153–154) Nutarimo 2.15 punkto nuostatos aiškinamos taip pat, kaip ir Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius bei Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime.

Taigi pareiškėjo siekiamas įsigyti 0,0943 ha valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio sąvokos, viršija Nutarimu leistiną 0,04 ha plotą gyvenamosiose teritorijose ir neatitinka sąlygos, kad negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo leisti jam ne aukciono būdu įsigyti minėtą valstybinės žemės plotą nepagrįstas.

Konstatavus, kad nėra pagrindo leisti pareiškėjui ne aukciono būdu įsigyti minėtą valstybinį žemės plotą, Nacionalinės žemės tarnybos Skyrius 2012 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 13SD-47 pagrįstai paliktas galioti. Papildomų argumentų dėl šio sprendimo neteisėtumo apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė.

Pareiškėjas nėra subjektas, kuriam įstatymas suteikia teisę ginti viešąjį interesą, o viešasis interesas negali prieštarauti įstatyminiam reguliavimui, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jo reikalavimas atitinka viešąjį interesą, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad išimties tvarka leidus pareiškėjui be aukciono įsigyti laisvą valstybinę žemę, viešasis interesas būtų pažeistas, nes aukščiausia žemės kaina galėtų būti nustatyta tik rengiant viešą aukcioną Žemės įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl pareiškėjo ir Klaipėdos miesto savivaldybės sutartinių įsipareigojimų pagal 2003 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ pažymėtina, kad tiek šioje sutartyje, kurios sudarymas buvo privalomas pagal tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (2001 m. balandžio 19 d. redakcija) 20 straipsnio 7 dalį, tiek ir detaliajame plane pareiškėjas aiškiai nurodė atliktinų darbų, kurie yra būtina prielaida siekiant prijungti valstybinę žemę, seką. Norint keisti detaliojo plano sprendinius, būtina rengti naują teritorijos detalųjį planą, prieš tai užbaigiant statybą arba likviduojant neužbaigtos statybos padarinius, arba sudarant sutartį su savivaldybę dėl detaliojo plano rengimo ir jo sprendinių finansavimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas nesutiko su jam pateikto pasiūlymo sudaryti tokią sutartį sąlygomis.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. C. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė