A-1465-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1465-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01661-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 9.4.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gretai Maselskienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Aivarui Giliui,

atsakovo atstovui L. R.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „3Ri“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „3Ri“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-140; 2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. sausio 18 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3VM190136S.

Paaiškino, kad importavo į Lietuvą produktą – skalūnų alyvą-absorbentą, kuris yra klampus juodos spalvos skystis, nepriskiriamas naftos produktams bei naudojamas kaip priedas į šildymo kurą ar kuro katilų, kitų sistemų valymui. Vilniaus teritorinei muitinei pateikė deklaracijas: 2012 m. kovo 16 d. Nr. 12LTVR3000IM009322, 2012 m. kovo 23 d. Nr. 12LTVR3000IM009F80 ir 2012 m. gegužės 19 d. Nr. 12LTVR3000IM0115F6 (toliau – Deklaracijos), kurių 33 langelyje nurodė kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) kodą 2707 99 99 00 ir nacionalinį papildomą kodą X305, apskaičiavo bendrą 1 410 Lt muito ir 5 538 Lt akcizo mokesčių ir 18 176 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM).

Šią skalūnų alyvą-absorbentą pardavė UAB „Artela“. Pagal 2012 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 927/2012 (Kombinuotoji nomenklatūra), produktas su kodu 2707 99 99 00 priklauso 2707 pozicijai, kurią sudaro alyvos ir kiti aukštatemperatūrinio akmens anglių dervų distiliavimo produktai, panašūs produktai, kurių sudėtyje esančių aromatinių sudėtinių dalių masė didesnė už nearomatinių sudėtinių dalių masę. Nacionalinis kodas X305 žymi šildymui skirtus gazolius (buitinį krosnių kurą), pažymėtus nustatyta tvarka, arba produktus, kurie apmokestinami akcizo tarifu, nurodytu Akcizo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje.

Tvirtino, kad Rusijos federalinė muitinės tarnyba atliko alyvos-absorbento 50/370, kuri yra tapati pareiškėjo importuotai produkcijai, analizę ir pateikė eksperto išvadą Nr. 391322, kurioje konstatuota, jog tiriamo mėginio komponentinė sudėtis nebūdinga naftos produktams ir produktams, gautiems iš akmens anglies dervos, o tiriamo mėginio cheminė sudėtis neatitinka prekių pozicijoje 2707 pateikto aprašymo ir mišinys yra naudojamas kaip asfalto-dervos ir parafino nuosėdų tirpiklis. Nesutiko su teiginiu, kad importuotas produktas, kuriam pareiškėjas apskaičiavo lengvatinį akcizo tarifą, privalėjo būti pagal Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalį ir 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą pažymėtas, nes Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimi šildymui skirti energiniai produktai, kuriems taikomas Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizų tarifas, ir kiti energiniai produktai, kuriems taikomos akcizų lengvatos nustatytais atvejais.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 193 „Dėl kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato prievolę žymėti tik šildymui skirtą kurą o kitą kurą – tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais bei pagal žymėjimo reikalavimus. Šiuo atveju produktas nėra priskiriamas šildymui skirtam kurui, todėl pareiškėjas produkto nepažymėjo pagrįstai. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nėra nustačiusi produkto, kurio KN kodas 2707 99 99 00, žymėjimo tvarkos, todėl tokia prievolė neatsirado ir pagal Akcizų įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Be to, net pažymėjus pareiškėjo importuotą produktą pagal šildymui skirto kuro žymėjimo taisykles, toks žymėjimas nepadėtų jo išskirti kaip kuro, kuriam taikytinas lengvatinis akcizo tarifas. Teigė, kad galima pasinaudoti Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje šildymui skirtam gazoliui nustatytu lengvatiniu 73 Lt už 1 000 litrų produkto akcizu, jeigu energinis produktas yra ekvivalentiškas produktui (kuriam taikomas lengvatinis tarifas), vietoj kurio arba kaip šių produktų priedai jie gali būti ar yra parduodami arba naudojami.

Pareiškėjas importavo produktą, kuris nėra priskirtinas šildymui skirtam gazoliui–kurui, kaip jis tiesiogiai apibrėžtas Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje, nes šis produktas – tai šildymui skirto gazolio (buitinio krosnių kuro) priedas. Atkreipė dėmesį, kad Muitinės departamentas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nors kitais dviem analogiškais atvejais, pareiškėjo skundą tenkino (iš dalies) (Muitinės departamento 2013 m. gegužės 2 d. ir 2013 m. gegužės 7 d. sprendimai).

Atsakovas atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas, būdamas deklarantu, vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio 1 dalimi, tapo atsakingas už muitinės deklaracijoje nurodyto kodo teisingumą. Teigė, kad šiuo atveju dėl muitinio įforminimo metu nurodyto KN kodo 2707 99 99 00 ginčo nėra, kaip ir dėl tos aplinkybės, kad importuota prekė žymėta nebuvo, tačiau pareiškėjas nesutiko su Vilniaus teritorinės muitinės išvada dėl prekės žymėjimo būtinumo, siekiant pritaikyti akcizo lengvatą. Pasak atsakovo, Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalis tiksliai įvardija produktus, turinčius teisę į akcizo lengvatą – „Šildymui skirti gazoliai (buitinis krosnių kuras)“. Būtent tokią prekę pareiškėjas ir importavo, Deklaracijų 37 langelyje ją aprašydamas kaip „Šildymo kuras-alyva“, o šildymui skirtas kuras, kuriam taikytina 73 Lt už 1 000 litrų akcizinė lengvata, privalo būti žymimas visais atvejais, nes tai tiesiogiai numato tiek Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalis, tiek 44 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Nepaisant aplinkybės, kad prekė, klasifikuojama KN kodu 2707 99 99 00, nėra priskiriama prie Taisyklių 1 priedo 2 punkte išvardinto šildymui skirto kuro, tačiau, vadovaujantis Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo importuotos prekės turėjo būti žymimos. Teisinio reglamentavimo trūkumas Taisyklėse negali būti traktuojamas kaip prieštaravimas, todėl Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostata netaikytina. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti Muitinės departamento sprendimai yra priimti nagrinėjant kitokius teisiniu ir faktiniu požiūriu ginčus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad, įvertinus Akcizų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, 37 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Taisyklių (2004 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 4-263 redakcija) 1, 9 ir 10 punktuose, Taisyklių 1 priedo 2.1 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, taip pat tai, kad pareiškėjas deklaravo šildymui skirtą kurą-alyvą, nurodant 2707 99 99 KN kodą, kuris nėra nurodytas Taisyklių 1 priedo 2.1 punkte, taip pat tai, kad tas kuras nebuvo žymėtas, Vilniaus teritorinė muitinė padarė išvadą, kad akcizo lengvatos importuotoms prekėms netaikytinos ir dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjui perskaičiavo akcizo ir importo PVM mokesčius, taip pat apskaičiavo akcizų ir importo PVM delspinigius bei skyrė baudą. Nurodė, kad Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalis tiksliai įvardija produktus, turinčius teisę į akcizo lengvatą, tai – šildymui skirti gazoliai (buitinis krosnių kuras). Pareiškėjas būtent tokią prekę importavo ir deklaravo. Produktams, nurodytiems Akcizų įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 73 Lt už 1 000 litrų produkto akcizo lengvata netaikytina. Šildymui skirtas kuras, kuriam taikytina akcizinė lengvata, privalo būti žymimas visais atvejais, nes tai tiesiogiai numato tiek Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalis, tiek šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Vilniaus teritorinė muitinė nustatė neteisingą deklaruotų prekių klasifikavimą ir mokėtinų importo mokesčių sumažinimą, todėl priėmė 2013 m. sausio 18 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3VM190136S, remiantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 78 straipsnio 3 dalimi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ginčui aktualius 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, Bendrijos muitinės kodeksą, Akcizų įstatymą, Nacionalinių kodų sąrašą, patvirtintą Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1B-240, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 193 „Dėl kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo taisykles. Pažymėjo, kad 2001 m. spalio 30 d.

Akcizų įstatymo Nr. IX-569 (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-80 redakcija (nuo 2013 m. sausio 1 d.)) 2 straipsnio 3 dalyje nurodytiems produktams taikomi akcizų tarifai, šiame įstatyme nustatyti atitinkamam ekvivalentiškam energiniam produktui, vietoj kurio arba kaip kurio priedas produktas parduodamas arba naudojamas. Pareiškėjas importuotą prekę deklaracijos 31 langelyje identifikavo kaip šildymo kurą-alyvą, 33 langelyje nurodė KN kodą 2707 99 99 00. Pagal Taisyklių (2005 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 4-51 redakcija, galiojanti nuo 2005 m. vasario 11 d.) 1 priedo 2.1 punktą šildymui skirtas kuras apima produktus, klasifikuojamus pagal KN, kodai 2707.50.10, 2707.99.19, 2710.19.41, 2710.19.45, 2710.19.49, 2710.19.61, 2710.19.63, 2710.19.65, 3824.90.99.

Pareiškėjas taip pat nurodė nacionalinį papildomą kodą X305. Pagal Nacionalinių kodų sąrašą (2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 1B-716 redakcija (nuo 2012 m. sausio 1 d.)) gazoliams arba produktams, kurie pagal Akcizų įstatymą apmokestinami akcizo tarifu, nurodytu Akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje, nustatytas nacionalinis papildomas kodas X304 (eilės Nr. 15), o šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems nustatyta tvarka, arba produktams, kurie pagal Akcizų įstatymą apmokestinami akcizo tarifu, nurodytu Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje, nustatytas nacionalinis papildomas kodas X305 (eilės Nr. 16).

Teismas sprendė, kad pats pareiškėjas importuotą produktą laiko šildymui skirtu kuru, pagal Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalį šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas lengvatinis 73 Lt už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas. Vilniaus teritorinė muitinė importuoto nepažymėto kuro apmokestinimui taikė Akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad gazoliams taikomas 1 140 Lt už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Sistemiškai įvertinęs reglamentavimą, teismas sprendė, jog tam, kad būtų galima pasinaudoti akcizo lengvata, numatyta Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje, prekė turi atitikti dvi sąlygas:

1) tai turi būti šildymui skirtas kuras (buitinis krosnių kuras);

2) jis turi būti pažymėtas. Nurodė, kad ir pagal Akcizų įstatymo 44 straipsnio 1 dalį visi energiniai produktai, kuriems taikoma akcizų lengvata (norima taikyti tokią lengvatą), turi būti pažymėti. Joje nurodyta tvarka yra nustatyta Taisyklėse (1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 9 punktai). Šiuo atveju reikia laikytis Taisyklių 1 priedo 2 punkto – jame numatyti reikalavimai žymėti šildymui skirtam kurui. Pareiškėjas skundą teismui grindė Rusijos federalinės muitinės tarnybos atliktos alyvos-absorbento 50/370 produkcijai, pažymėtai KN kodu 2707 99 99 00, ekspertine išvada Nr. 391322 (2012 m. lapkričio 7 d.).

Teismo nuomone, šia ekspertine išvada, kaip rašytiniu įrodymu, byloje pagrindo remtis nebuvo, nes šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas, kokį produktą importavo pareiškėjas, minėta ekspertinė išvada nepaneigia šiame teismo sprendime padarytos išvados, jog pareiškėjas Vilniaus teritorinei muitinei Deklaravo įvežęs šildymo kurą-alyvą, identifikuojamą KN kodu 2707 99 99 00 ir nacionaliniu papildomu kodu X305, pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio 1 dalį, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą.

Iš šios teismui pateiktos ekspertinės pažymos, o ir kitų įrodymų (prekės importo, perleidimo sutarčių) teismas vertino, jog pareiškėjas dabar siekia įrodyti, kad išties jis importavo į Lietuvą kitą prekę – ne šildymui skirtą produktą. Teismas pritarė atsakovo atstovo pozicijai, jog prekės deklaravimo (inter alia jos identifikavimo – pavadinimo, KN kodo ir kt.) klaidos gali būti taisomos tokioms procedūroms nustatyta tvarka. Todėl Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai, teisėtai (t. y. pagal teisės aktų reikalavimus) surašė 2013 m. sausio 18 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3VM190136S ir apmokestino pareiškėją akcizu, o Muitinės departamentas pagrįstai 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-140 patvirtino supaprastinto patikrinimo ataskaitą, jų naikinti teisinio pagrindo nebuvo.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Teigia, kad vienintelis iš pirmosios instancijos teismo paminėtų trijų kriterijų (pavadinimo, kombinuotosios nomenklatūros kodo ar nacionalinio papildomo kodo), kuriuo remiantis būtų galima (ir tai tik iš dalies) teigti, jog ginčo prekė iš tiesų yra šildymui skirtas kuras, yra jos pavadinimas, nurodytas muitinės deklaracijoje – „šildymui skirtas kuras – alyva“. Tačiau net ir pavadinime prekė yra įvardinta kaip alyva, t. y. ne kuras, o tam tikras priedas. Nei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B- 329 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.35.2. punkte, nei kituose teisės aktuose nėra nurodyta, kaip konkrečiai turi elgtis muitinės tarnybos, jei muitinės deklaracijoje nurodyti prekę identifikuojantys duomenys yra nepakankamai tikslūs ar yra kitų jų tarpusavio neatitikimų. Negalima teigti, jog prekės pavadinimas yra vienintelis ir svarbiausias kriterijus, nulemiantis prekės priskyrimą tam tikrai rūšiai.

Remdamasis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B- 329 patvirtinta Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcija, teigia, kad prekių rūšys (jų pavadinimai) nėra teisiškai apibrėžtos ir nėra teisės akto, kuriuo remdamasis, deklarantas privalėtų savo prekę priskirti prie tam tikros konkrečiai apibrėžtos prekių rūšies ir ją turėtų pavadinti tiksliai taip, kaip nurodyta tame teisės akte. Todėl deklarantas turi teisę pats nuspręsti, kokią rūšį deklaracijoje įrašyti ir kaip tą prekę pavadinti.

Pildydamas deklaraciją, pareiškėjas nurodė savo prekės pavadinimą taip, kaip paprastai šią prekę jis vadina. Nors prekės pavadinimas ir yra dviprasmiškas, tačiau nacionalinis kodas X305 identifikuoja prekę ne kaip šildymui skirtą kurą, bet kaip kitą energetinį produktą. Teigia, jog turėjo būti įvertinta deklaranto pateiktų prekę apibūdinančių duomenų visuma.

Mano, kad nepagrįsta teismo išvada, jog nėra pagrindo remtis Rusijos federalinės muitinės tarnybos 2012 m. lapkričio 7 d. eksperto išvada Nr. 391322. Pareiškėjo nuomone, šioje byloje būtina nustatyti, kokį produktą importavo pareiškėjas, kadangi nuo to priklauso skundžiamų tiek muitinės tarnybų, tiek ir pirmosios instancijos sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, be to, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl prekės identifikavimo, kaip pagrindo konkrečiam muito tarifui taikyti.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vadovaujantis Akcizų įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, visi energiniai produktai, kuriems taikoma akcizų lengvata (norima taikyti tokią lengvatą), turi būti pažymėti. Teigia, jog Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalis nukreipia į kitą šio įstatymo straipsnį (44 straipsnį), numatantį sąlygas, kurioms esant, galioja 37 straipsnio 2 dalyje numatytas lengvatinis akcizo tarifas. Akcizų įstatymo 44 straipsnio 1 dalies norma nukreipia į kitus teisės aktus (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos priimtus poįstatyminiu teisės aktus), kuriuose turi būti numatyta ne tik produktų, kuriems galima taikyti Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje numatytą lengvatinį akcizo tarifą, žymėjimo tvarka, bet ir apskritai atvejai, kada tam tikri (kiti) energetiniai produktai turi būti žymimi. Vienintelis toks poįstatyminis teisės aktas yra Taisyklės. Pareiškėjas importavo prekę, kuri nepatenka į Taisyklių 1 priedo 2.1 punkte nurodytą taikymo sritį. Be to, Taisyklės (kaip ir joks kitas poįstatyminis teisės aktas) nereglamentuoja, kokia tvarka ir atvejais turi būti žymimas pareiškėjo importuotas produktas, t. y. kitas energetinis produktas Akcizų įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Ta aplinkybė, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nėra nustačiusi tvarkos, pagal kurią turėtų būti žymimas pareiškėjo įvežtas produktas, kuris pagal turinį (sudėtį) ir paskirtį gali būti vertinamas kaip produktas, kuriam taikoma Akcizų įstatyme numatyta tarifo lengvata, negali eliminuoti pareiškėjo galimybės tokia lengvata pasinaudoti (Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalis).

Pažymi, kad Taisyklių nuostata, kad importuojamas kuras, kuriam taikomos akcizų lengvatos, dažomas ir žymimas tokiomis pačiomis žymėjimo medžiagomis, kaip nurodyta šių taisyklių 1 ir 2 prieduose, taikoma importuojamam kurui, o ne kitam energetiniam produktui.

Pareiškėjas įrodinėja, kad jis ne tik importavo, bet ir deklaravo ne šildymui skirtą kurą (t. y., apskritai – ne kurą), bet kitą energetinį produktą (Akcizų įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme). Šiuos savo argumentus pareiškėjas grindžia: muitinės deklaracijoje nurodytais KN kodu ir papildomu nacionaliniu kodu; 2010 m. rugsėjo 28 d. UAB „3Ri“ ir UAB „Artela“ sudaryta absorbentinių skiediklių, priedų ir produktų pirkimo-pardavimo sutartimi, UAB „3Ri“ PVM sąskaitų-faktūrų nuorašais, ir pirmosios instancijos teismo tinkamai neįvertinta Rusijos federalinės muitinės tarnybos 2012 m. lapkričio 7 d. eksperto išvada Nr. 391322.

Pareiškėjui importavus kitą energetinį produktą, kuriam Akcizų įstatymas numato lengvatinį akcizo tarifą, tačiau nesant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos tokio produkto žymėjimo tvarkos ir atvejų, jis neprivalėjo jo pažymėti. Atitinkamai šio produkto nepažymėjimas nėra pagrindas netaikyti lengvatinio akcizo tarifo.

Tvirtina, kad net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, jog pareiškėjas deklaravo ir įvežė į Lietuvos teritoriją būtent šildymui skirtą kurą, kuriam, atsižvelgiant į paties produkto rūšį ir paskirtį, Akcizų įstatymas leidžia taikyti lengvatinį 73 Lt už toną akcizo tarifą, tokio produkto nepažymėjimas nebūtų pagrindas apskritai neleisti pareiškėjui pasinaudoti akcizo lengvata, kadangi produkto žymėjimas nėra ta sąlyga, kuri lemia, ar konkretus produktas gali būti apmokestinamas lengvatiniu akcizo tarifu. Teigia, kad produkto, kuriam pagal Akcizų įstatymą gali būti pritaikyta akcizo lengvata, žymėjimo tvarkos pažeidimas yra pagrindas (esant visoms administracinės atsakomybės sąlygoms) tokį pažeidimą padariusio subjekto administracinei atsakomybei, o ne sąlyga, atimanti galimybę tam produktui taikyti įstatyme numatytą lengvatinį akcizo tarifą.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir atmesti apeliacinį skundą.

Nurodo, kad vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (ERB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio 1 dalimi, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.35.2. punktu, pareiškėjas jau prekių deklaravimo metu muitinei pateikiamoje deklaracijoje privalėjo tinkamai įvardinti ir aprašyti importuojamas prekes.

Atsižvelgus į tai, kad mokestinis ginčas vyksta dėl muitinei deklaruotų prekių, teigia, kad ir prekės pavadinimas turėtų būti toks, koks ir buvo nurodytas prekių pateikimo muitinei metu. Taigi, atsakovas nesutinka, kad, aiškinantis tikrąjį prekės pavadinimą, turėtų būti remiamasi kituose dokumentuose esančiu aprašymu. Pabrėžia, kad, muitinė nekontroliuoja po prekių importo įvykusių sandorių. Dėl šios aplinkybės muitinė negali būti saistoma prekės pavadinimu, kuris yra dviejų ūkio subjektų tarpusavio susitarimo dalykas. Be to, nėra jokių įrodymų dėl to, kad pareiškėjas pardavė UAB „Artela“ būtent tas pačias prekes, kurias nurodė Deklaracijose.

Pažymi, kad pareiškėjas Deklaracijų 31 langelyje importuojamą prekę aprašė kaip „šildymo kuras – alyva“. Tokio prekės pavadinimo muitinė neginčijo, be to, ir pats pareiškėjas neprašė pakeisti importuotų prekių aprašymą.

Daro išvadą, kad net ir preziumavus, kad pareiškėjo importuota prekė buvo ne šildymui skirtas kuras, o jo priedas, jam vis tiek būtų taikomas žymėjimo reikalavimas. Tiek Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalis, tiek 44 straipsnio 1 dalies 1 punktas besąlygiškai nustato šildymui skirtų energetinių produktų, kuriems siekiama pritaikyti 73 Lt už 1000 litrų produkto akcizo tarifą, žymėjimo privalomumą.

Vienintelis teisės aktas, reglamentuojantis šildymui skirtų energetinių produktų, apmokestinamų lengvatiniu akcizo tarifu, žymėjimo tvarką yra Taisyklės. Šios Taisyklės buvo priimtos įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 235 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatas“, kurio 1.3. punkte išdėstytas įpareigojimas Energetikos ministerijai patvirtinti kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo tvarką. Taigi, Vyriausybė minėtu nutarimu įpareigojo patvirtinti ne kuro, kuriam gali būti taikomos akcizo lengvatos, sąrašą, o tik šio kuro žymėjimo tvarką. Taisyklėse išdėstytos nuostatos yra susijusios ne su šildymo kuro žymėjimo privalomumu, o tik su techniniu žymėjimo įgyvendinimu.

Teigia, kad Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata šiam ginčui netaikytina. Neaiškumo ar prieštaravimo įstatyminiu lygmeniu nėra, o tai, kad egzistuoja teisinio reglamentavimo trūkumas poįstatyminiame akte (t. y. Taisyklėse), negalima laikyti prieštaravimu.

Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, jog įvertinus Akcizų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 37 straipsnio 2 dalies ir 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, remiantis Taisyklėmis, tam, kad būtų galima pasinaudoti akcizo lengvata, numatyta Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje, prekė turi atitikti dvi sąlygas, t. y. tai turi būti šildymui skirtas kuras (buitinis krosnių kuras) ir jis turi būti pažymėtas.

Remiantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr.2454/93, išdėstančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio 1 dalimi, Bendrojo administraciniu dokumento pildymo instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329, 27.35.2 punktu, teigia, kad už prekių teisingą aprašymą atsakomybė tenka pareiškėjui, todėl prekių aprašymas (pavadinimas) vykstant ginčui turėtų būti toks, koks yra nurodytas prekių deklaravimo ir pateikimo muitinei metu.

Teigia, kad Rusijos federalinės muitinės tarnybos 2012 m. lapkričio 7 d. eksperto išvada Nr. 391322, kaip rašytiniu įrodymu, byloje pagrindo remtis nėra, nes šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas, kokį produktą importavo pareiškėjas, minėta ekspertinė išvada nepaneigia teismo sprendime padarytos išvados, jog pareiškėjas deklaravo muitinei įvežęs šildymo kurą – alyvą.

Tvirtina, jog pareiškėjo argumentas, kad jam įvežant produktą, klasifikuojamą TARIC kodu 2707 99 99 ir neįtrauktą į žymėtino šildymo kuro sąrašą, nenustatyta prievolė įvežamą produktą žymėti, yra nepagrįstas. Toks teisės normų aiškinimas yra prieštaringas, nes pageidaujant naudotis akcizo lengvata Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje numatytiems produktams, siekiama pritaikyti žymėjimo reikalavimus, kurie keliami prekėms neturinčioms teisės į minėtą akcizo lengvatą.

Šildymui skirtas kuras, kuriam taikytina 73 Lt už 1000 litrų produkto akcizinė lengvata, privalo būti žymimas visais atvejais, nes tai tiesiogiai numato tiek Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalis, tiek 44 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Taisyklių 1 punktas nustato, jog kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo tvarka skirta tam, kad jis išsiskirtų iš kuro, kuriam netaikomos akcizų lengvatos, taip pat žymėto kuro panaudojimui pagal paskirtį užtikrinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl pareiškėjo importuoto šildymui skirto kuro apmokestinimo akcizu.

Pareiškėjas importavo šildymui skirtą kurą (alyvą), kurį Vilniaus teritorinei muitinei pateiktose elektroninėse importo deklaracijose (2012 m. kovo 16 d. Nr. 12LTVR3000IM009322; 2012 m. kovo 23 d. Nr. 12LTVR3000IM009F80 ir 2012 m. gegužės 19 d. Nr. 12LTVR3000IM0115F6) deklaravo kombinuotosios nomenklatūros kodu 2707 99 99 00 su papildomu nacionaliniu kodu X305. Muitinio įforminimo metu šių deklaracijų 47 langelyje apskaičiuojant akcizą buvo pritaikytas lengvatinis akcizo tarifas (73 Lt už 1000 litrų produkto).

Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi pareiškėjo elektroninėse deklaracijose nurodytų duomenų patikrinimą, priėmė 2013 m. sausio 18 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3VM190136S ir nusprendė: taikyti minėtose deklaracijose deklaruotoms prekėms 1 043 Lt už 1000 litrų akcizo tarifą, nustatytą Akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje; taisyti deklaracijose TARIC kodu 2707 99 99 00 deklaruotoms prekėms nacionalinį papildomą prekės kodą iš X305 į X304; perskaičiuoti deklaracijose nurodytus importo mokesčius; skirti 8 498 Lt baudą už mokėtinų mokesčių sumažinimą; priskaičiuoti 6 005 Lt akcizo ir 1 261 Lt PVM delspinigių; įregistruoti mokestinę prievolę: 70 227 Lt akcizo, 14 748 Lt PVM, 8 498 Lt baudos, 6 005 Lt akcizo delspinigių, 1 261 Lt PVM delspinigių; atitinkamai taisyti deklaracijų duomenis (1 t., b. l. 12-18).

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-140 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. sausio 18 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3VM190136S (1 t., b.l. 19-21).

Esminė aplinkybė, dėl kurios pareiškėjui buvo apskaičiuoti papildomi mokesčiai ir su jais susijusios sumos buvo ta, kad pareiškėjo importuotas kuras nebuvo pažymėtas.

Pagal 2012 m. spalio 9 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 927/2012 (Kombinuotoji nomenklatūra), produktas su kodu 2707 99 99 00 priklauso 2707 pozicijai, kurią sudaro alyvos ir kiti aukštatemperatūrinio akmens anglių dervų distiliavimo produktai, panašūs produktai, kurių sudėtyje esančių aromatinių sudėtinių dalių masė didesnė už nearomatinių sudėtinių dalių masę.

Pagal Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašą, patvirtintą Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1B-240, nacionalinis kodas X305 žymi šildymui skirtus gazolius (buitinį krosnių kurą), pažymėtus nustatyta tvarka, arba produktus, kurie apmokestinami akcizo tarifu, nurodytu Akcizo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje.

Akcizų įstatymo 3 straipsnio 13 dalis apibrėžia, jog energiniai produktai – šio įstatymo 1 priede nurodyti produktai.

Akcizų įstatymo 1 priedo „Energetiniai produktai“ 1 punkte numatyta, kad energetiniais produktais yra KN 2701, 2702, 2704-2715 pozicijose klasifikuojami produktai, išskyrus KN 2711 11 ir 2711 21 pozicijose klasifikuojamus produktus, jeigu jie nėra skirti naudoti arba nėra naudojami kaip variklių degalai.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas importuotas prekes deklaracijose priskyrė produktams, kurie klasifikuojami KN 2707 pozicijose, kuriai priskiriami produktai yra nurodyti Akcizų įstatymo 1 priedo „Energiniai produktai“ 1 punkte.

Kadangi ginčo energiniai produktai nėra nurodyti Akcizų įstatymo 37–39 straipsniuose, vadovaujantis to paties įstatymo 42 straipsniu, apmokestinimo tikslais jie turi būti priskirti ekvivalentiškiems produktams, vietoj kurių ar kaip šių produktų priedai jie gali būti ar yra parduodami arba naudojami.

Pareiškėjas, deklaruodamas importuotus produktus nacionaliniu kodu X305, priskyrė juos šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui).

Akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 dalis nustato bendrą gazoliams taikomą tarifą. Šio straipsnio 2 dalis numato lengvatinį tarifą šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems Akcizų įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka.

Akcizų įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimi: 1) šildymui skirti energiniai produktai, kuriems taikomas šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizų tarifas; 2) kiti energiniai produktai, kuriems taikomos akcizų lengvatos, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais.

Vyriausybė, įgyvendindama Akcizų įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 235 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatas“ 1.3.1 punktu (redakcija galiojusi iki 2010 m. vasario 28 d.) įgaliojo Ūkio ministeriją patvirtinti kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo tvarką.

Ūkio ministro 2002 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 193 patvirtintų Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo taisyklių 1 priedo 2.1 punktas (Ūkio ministro 2005 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 4-51 redakcija) nustato, kad žymėtinas šildymui skirtas kuras apima produktus, klasifikuojamus pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą, kodais 2707.50.10, 2707.99.19, 2710.19.41, 2710.19.45, 2710.19.49, 2710.19.61, 2710.19.63, 2710.19.65, 3824.90.99.

Pareiškėjo importuotas šildymui skirtas kuras-alyva, klasifikuotas KN kodu 2707 99 99 00 subpozicijoje, nėra numatytas minėtų Taisyklių 1 priedo 2.1 punkte, kaip žymėtinas kuras, nors muitinė, kaip jau buvo minėta, apskaičiavo papildomą akcizą bei PVM ir su šiais mokesčiais susijusias sumas, motyvuodama tuo, kad minėtas pareiškėjo importuotas produktas nebuvo pažymėtas teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-852/2014 pagal uždarosios akcinės bendrovės „3Ri“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinei muitinė, kurioje buvo sprendžiamas mokestinis ginčas dėl tokio pat kaip ir nagrinėjamoje byloje pareiškėjo importuoto energinio produkto apmokestinimo akcizu, suformulavo šioje nagrinėjamoje byloje taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles bei nustatė šiai nagrinėjamai bylai reikšmingus faktus, kurie iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant šią administracinę bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-852/2014, konstatavo, jog pareiškėjas importuoto kuro nepažymėjo, tačiau pareiškėjo importuota prekė, klasifikuota KN kodu 2707 99 99 00 subpozicijoje, nėra numatyta minėtų Taisyklių 1 priedo 2.1 punkte, kaip žymėtinas kuras, nors pagal anksčiau pateiktą energinių produktų vertinimą, importuota prekė, klasifikuota KN kodu 2707 99 99 00, privalėjo būti Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo taisyklėse pripažinta kaip žymima. Tokią situaciją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino kaip teisinio reguliavimo spragą, ribojančią pareiškėjo teisę į lengvatinį akcizą, numatytą Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad byloje yra įrodyta, jog pareiškėjas importavo prekę, kuriai taikytinas lengvatinis akcizo mokestis, numatytas Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Dėl teisinio reguliavimo spragos pareiškėjas negalėjo jos pažymėti, kadangi tokia tvarka nebuvo nustatyta, ir formaliai neteko teisės į lengvatą, tačiau poįstatyminis aktas negali riboti teisės į lengvatą, nustatytą įstatymu. Teisinio tikrumo principas reikalauja, kad teisinių santykių subjektai būtų tikri dėl savo teisinės padėties ir jiems turi būti užtikrinta, jog jie gali pasiekti norimo rezultato, veikdami remdamiesi teisės normomis. Suteiktos teisės asmeniui teisės normos pagrindu negali būti panaikintos ar suvaržytos vėlesniais teisės aktais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-852/2014).

Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-852/2014, suformuluotas teisės normų aiškinimo taisykles, kurias keisti ar jomis nesivadovauti nėra jokio objektyvaus pagrindo, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, apskaičiuodamas importuoto energinio produkto akcizą, pagrįstai taikė lengvatinį tarifą, nustatyta Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2010 m. balandžio 1 d. įstatymo Nr. XI-722 redakcija).

Taigi Vilniaus teritorinė muitinė 2013 m. sausio 18 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 3VM190136S nepagrįstai pareiškėjo importuotam energiniam produktui, kuris buvo deklaruotas kombinuotosios nomenklatūros kodu 2707 99 99 00 su papildomu nacionaliniu kodu X305, atsisakė taikyti lengvatinį akcizo tarifą, nustatytą Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2010 m. balandžio 1 d. įstatymo Nr. XI-722 redakcija), bei taikė akcizo tarifą, nustatytą Akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje (2010 m. lapkričio 30 d. įstatymo Nr. XI-1185 redakcija), ir dėl to pareiškėjui nurodė sumokėti papildomą akcizą, PVM bei su jais susijusias sumas (delspinigius ir baudas), o Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nepagrįstai patvirtino minėtą Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą. Dėl to, pareiškėjo skundžiami vietos mokesčių administratoriaus supaprastinto patikrinimo ataskaita ir Muitinės departamento sprendimas naikintini.

Vilniaus teritorinė muitinė patikrinimo metu taip pat nustatė, kad 2012 m. gegužės 19 d. deklaracijos Nr. 12LTVR3000IM0115F6 38 langelyje nurodytam prekių kiekiui – 22 000 kg 41 langelyje neteisingai nurodyta papildomo matavimo vieneto reikšmė 26,7094 KLT (tūkstančiai litrų), taip pat atitinkamai neteisingai nurodytas akcizo apskaičiavimo pagrindas deklaracijos 47 langelyje „Mokesčio pagrindas“, todėl šioje deklaracijoje papildomas matavimo vienetas, išreikštas tūkstančiais litrų, akcizui apskaičiuoti 41 langelyje taisytinas iš 26,7094 KLT į 23,50 KLT, atitinkamai 47 langelyje akcizo apskaičiavimo pagrindas taisytinas iš 26,71 į 23,50. Tačiau iš skundžiamos Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitos turinio neaišku, ar neteisingai pareiškėjo pateiktoje minėtoje deklaracijoje nurodytas papildomas matavimo vienetas buvo pagrindas papildomam mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimui, jeigu taip, tai kokie papildomi mokesčiai ir su jais susijusios sumos turėjo būti apskaičiuota. Todėl, panaikinus ginčijamą supaprastinto patikrinimo ataskaitą, Vilniaus teritorinei muitinei pavestina atlikti pakartotinį patikrinimą dėl 2012 m. gegužės 19 d. deklaracijos Nr. 12LTVR3000IM0115F6 41 langelyje nurodyto papildomo matavimo vieneto reikšmės, taip pat dėl atitinkamai nurodyto akcizo apskaičiavimo pagrindo deklaracijos 47 langelyje „Mokesčio pagrindas“.

Kadangi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, neteisingai aiškino ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „3Ri“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „3Ri“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-140.

Panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. sausio 18 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3VM190136S ir pavesti Vilniaus teritorinei muitinei atlikti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „3Ri“ pakartotinį patikrinimą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys