AS-520-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-520-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01981-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos magija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos magija“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Avadi“, uždarajai akcinei bendrovei „Šeba“, viešajai įstaigai „Ąžuolyno meškučių cirkas“ ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniam padaliniui, dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme 2014 m. gruodžio 23 d. buvo gautas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos magija“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Šviesos magija“) skundas (b. l. 2-7), kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. A-4700 „Dėl žemės sklypo A. Juozapavičiaus pr. 27 detaliojo plano patvirtinimo“.

2014 m. gruodžio 30 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi (b. l. 47-48) pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant pareiškėjui pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas 2015 m. sausio 12 d. pateikė teismui patikslintą prašymą (b. l. 62-63), kuriame prašė atnaujinti skundo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. A-4700 „Dėl žemės sklypo A. Juozapavičiaus pr. 27 detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo, padavimo teismui terminą ir pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad jam, kaip kaimyninio sklypo valdytojui bei naudotojui pagal nuomos sutartį, nebuvo pranešta apie A. Juozapavičiaus pr. 27 detaliojo plano rengimą, derinimą bei patvirtinimą. Pareiškėjas iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. iš viso nežinojo apie ginčo įsakymą. 2014 m. rugpjūčio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius atsakė į pareiškėjo skundą dėl naikinimo įvažiavimo iš gatvės iki pareiškėjo pastatų. 2014 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas vėl pateikė prašymą atsakovui, kad būtų paliktas servitutinis įvažiavimas iš A.

Juozapavičiaus pr. į pareiškėjo naudojamą žemės sklypą, esantį A. Juozapavičiaus pr. 27B. Šio prašymo padavimo metu pareiškėjas dar nežinojo, kas pažeidė jo teisę įvažiuoti iš gatvės iki jo pastatų – ar 2012 m. gruodžio 14 d. patvirtintas detalusis planas, apie kurį jam nebuvo žinoma, ar klaidingi geodeziniai matavimai. Atsakymo iš atsakovo pareiškėjas į savo 2014 m. rugsėjo 16 d. prašymą negavo, todėl teisinės pagalbos 2014 m. spalio 14 d, kreipėsi į advokatę. 2014 m. spalio 16 d. į atsakovą jau kreipėsi advokatė, siekdama sužinoti, kodėl servitutiniai įvažiavimai iš A.

Juozapavičiaus pr. į pareiškėjo sklypą, nustatyti detaliuoju planu, patvirtintu dar 2001 m. vasario 27 d. Kauno miesto valdybos ir įregistruotu planavimo dokumentų registre, išnyko rengiant ir tvirtinant 2012 m. gruodžio 14 d. A. Juozapavičiaus pr. 27 sklypo detalųjį planą. 2014 m. lapkričio 28 d. atsakovas raštu pranešė, kad 2001 m. vasario 27 d. detalusis planas, nustatantis servitutinius įvažiavimus, nebuvo įgyvendintas, o rengiant 2012 m. gruodžio 14 d. ginčo detalųjį planą pareiškėjo pastabų ir pasiūlymų negauta.

Kadangi pareiškėjui nebuvo žinoma apie rengiamą ir 2012 m. gruodžio 14 d. patvirtintą detalųjį planą, kuriame išnyko servitutiniai įvažiavimai iš A. Juozapavičiaus pr. iki pareiškėjo pastatų, pareiškėjas negalėjo ginčo detaliojo plano rengimo metu rengėjui pateikti pastabų ir pasiūlymų. Kadangi atsakovas 2014 m. lapkričio 28 d. atsakyme nurodė, kad būtent dėl pareiškėjo pastabų nebuvimo išnyko įvažiavimai, pareiškėjas, nepraleidęs mėnesio termino nuo 2014 m. lapkričio 28 d. atsakovo atsakymo kreipėsi į teismą su skundu dėl 2012 m. gruodžio 14 d.

įsakymo, patvirtinančio detalųjį planą, panaikinimo.

II. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartimi (b. l. 64-67) pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintas ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Teismas iš pareiškėjo pateiktų prie skundo dokumentų ir iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gautų dokumentų nustatė, jog pareiškėjas ne kartą (2014 m. balandžio 23 d., 2014 m. liepos 4 d.) su prašymais kreipėsi dėl žemės sklypo, esančio A. Juozapavičiaus pr. 27, Kaune, į Kauno miesto savivaldybės administraciją. Pareiškėjui buvo atsakyta 2014 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 70-2-1308, 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 70-2-2412. Visuose Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus atsakymuose buvo nurodyta apie žemės sklypo, esančio A. Juozapavičiaus pr. 27, Kaune, detalųjį planą, patvirtintą ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A-4700. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 70-2-1308 pareiškėjui buvo pateikta detaliojo plano kopija. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. A-4700 tekstas 2012 m. gruodžio 14 d. buvo paskelbtas internetiniame tinklalapyje www.kaunas.lt (http://www.kaunas.lt/index.php73779356709). Taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. 70-2-2412 yra nurodyta, jog detalusis planas patvirtintas 2012 m. gruodžio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4700. Detaliojo plano rengimo metu atliktos visos viešosios procedūros, iš gretimų sklypų savininkų ir naudotojų pretenzijų nesulaukta. Paaiškinta, jog apžiūrėjus vietoje geodezininkų nužymėtus sklypo posūkio taškus, susidaro įspūdis, kad jie neatitinka detaliojo plano sprendinių. Todėl būtina patikslinti žemės sklypo, esančio A. Juozapavičiaus pr. 27, sklypo koordinačių nužymėjimą vietoje, nes pravažiavimai abipus pastato, esančio A. Juozapavičiaus pr. 27, pagal detalųjį planą atitinka normatyvus. Papildomus pravažiavimus formuoti nėra pagrindo. Nurodė, kad į sklypus, adresu A. Juozapavičiaus pr. 27A ir 27B Kaunas, yra numatyta įvaža iš šiaurės vakarų pusės.

Taigi, Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 70-2-2412 pareiškėjui buvo pateikta visa informacija apie skundžiamąjį aktą, t. y. nurodyta institucija, kuri priėmė aktą, akto priėmimo data, numeris bei nurodytos kitos aplinkybės.

Atsižvelgęs į nurodytų faktinių aplinkybių visumą, teismas laikė, kad pareiškėjui apie skundžiamąjį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. A-4700 „Dėl žemės sklypo A. Juozapavičiaus pr. 27 detaliojo plano patvirtinimo“ buvo žinoma gavus Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. 70-2-2412, todėl skundą teismui vėliausiai turėjo pateikti iki 2014 m. rugsėjo 20 d., o į teismą su skundu kreipėsi tik 2014 m. gruodžio 23 d., t. y. akivaizdžiai parleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą.

Vertindamas pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo aplinkybes ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies prasme bei atsižvelgdamas į formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas laikė, kad pareiškėjo nurodomas nežinojimas apie priimtą įsakymą ir galimai jo pažeistas teises, vertintinas kaip subjektyvus veiksnys, priklausantis tik nuo paties pareiškėjo valios. Teismas akcentavo tai, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi dėl žemės sklypo, esančio A. Juozapavičiaus pr. 27, Kaune, į atsakovą, rašė įvairius prašymus, gaudavo iš atsakovo atitinkamą informaciją, atsakymus į jo raštus, taigi, būdamas apdairus, galėjo laiku realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo paties pareiškėjo valios ir sietinos su pareiškėjo nepakankamu rūpestingumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad jokių objektyvių nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti skundą dėl minėto administracinio akto nuginčijimo, nenustatyta. Todėl spręsta, kad, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, pareiškėjas, 2014 m. rugpjūčio 20 d. sužinoję apie ginčijamą aktą, galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas laiku įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, kad būtų apgintos galimai pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, tačiau neveikė operatyviai, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais neatidžiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Šviesos magija“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 69-71), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo ne formaliai įvertinti atsakovo 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. 70-2-2412, kuriame ne tik nurodytas skundžiamas įsakymas, o vertinti tame rašte ir kitą informaciją, kad pareiškėjas negali privažiuoti prie savo pastatų ne dėl detaliojo plano sprendinių, o dėl netinkamų geodezinių matavimų. Šiuo raštu atsakovas pripažino, kad įvažiavimai natūroje išnyko, bet priežasties nenurodė. Pareiškėjas be šio atsakovo rašto, buvo į vietą iškvietęs ir savivaldybės Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus specialistą S. P., kuris negalėjo nurodyti pareiškėjui, kas konkrečiai padarė klaidą: ar detaliojo plano rengėjas, ar geodezininkas, atlikęs detaliojo plano koordinačių nužymėjimą vietoje. Atsakymas paaiškėjo 2014 m. lapkričio 28 d., kai pareiškėjo advokatė gavo atsakovo atsakymą į 2014 m. spalio 16 d. paklausimą, kad skundžiamajame detaliajame plane numatytas servitutas (nors natūroje jis išnyko, nes namo A. Juozapavičiaus pr. 27 gyventojai aptvėrė savo teritoriją pagal ginčo detalųjį planą numatytas ribas tvora, įvažiuoti iš A. Juozapavičiaus pr. tapo neįmanoma). Akivaizdu, kad šioje situacijoje ydingas yra 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 4700 patvirtintas detalusis planas, nes jame nurodytos koordinatės prieštarauja ankstesniems planavimo dokumentams bei užkerta kelią kaimyninių sklypų naudotojams privažiuoti prie savo pastatų. Tokiu būdu, akivaizdu, kad nors Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. 70-2-2412 buvo nurodytas skundžiamas įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas ginčo detalusis planas, bet remiantis šio rašto antra dalimi, darytina išvada, kad šiuose pareiškėjo ir atsakovo ginčo teisiniuose santykiuose vyravo ir vyrauja teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, todėl dėl šios priežasties buvo žymiai apsunkinta pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į tai, teismas, nustatydamas skundo padavimo teismui termino pradžią, privalėjo vertinti aplinkybes, susijusias ne tik su tuo, kada pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą įsakymą, bet ir vertinti bei aiškintis, kada pareiškėjas subjektyviai galėjo suvokti ir suvokė, kad atsakovo įsakymas pažeidžia jo teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad kai įstatyme numatytas tam tikro akto viešas paskelbimas, terminas skundui paduoti paprastai pradedamas skaičiuoti, kai baigiamos visos teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamo atsakovo sprendimo viešo paskelbimo procedūros.

Pagal ginčijamo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. A-4700 „Dėl žemės sklypo A. Juozapavičiaus pr. 27 detaliojo plano patvirtinimo“ priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2014 m. sausio 1 d.) 26 straipsnio 8 dalį patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pabrėžė, kad ši įstatymo nuostata numato privalomą patvirtinto detaliojo plano viešą paskelbimą, o tai yra reikšmingas teisinis aspektas, lemiantis, jog skundo dėl akto, kuriuo patvirtintas detalusis planas, padavimo terminas paprastai turi būti skaičiuojamas nuo tokio akto viešo paskelbimo (2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-212/2009; 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012).

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. A-4700 tekstas 2012 m. gruodžio 14 d. buvo paskelbtas internetiniame tinklalapyje www.kaunas.lt (http://www.kaunas.lt/index.php73779356709). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, kaip pastato, esančio A. Juozapavičiaus pr. 27B, Kaune, savininkas, turėjo teisę dalyvauti žemės sklypo, esančio A. Juozapavičiaus pr. 27, Kaune, detaliojo plano rengimo procese, t. y. būti supažindintas su rengiamu detaliuoju planu, jo sprendiniais, teikti dėl to savo pastabas ir pan. Atsakovas raštuose, teiktuose pareiškėjui, buvo nurodęs, kad detaliojo plano rengimo metu atliktos visos viešosios procedūros, iš gretimų sklypų savininkų ir naudotojų pretenzijų nesulaukta. Tačiau pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde nurodo, kad jam, kaip kaimyninio sklypo valdytojui bei naudotojui pagal nuomos sutartį, nebuvo pranešta apie žemės sklypo, esančio A. Juozapavičiaus pr. 27, detaliojo plano rengimą, derinimą bei patvirtinimą ir jis iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. iš viso nežinojo apie ginčo įsakymą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ne tik iš 2014 m. rugpjūčio 20 d. atsakovo rašto Nr. 70-2-2412 pareiškėjui tapo žinoma visa informacija apie skundžiamąjį aktą, tačiau jau 2014 m. gegužės 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 70-2-1308 pareiškėjui buvo pateikta ginčo detaliojo plano kopija. Šiuo raštu pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2014 m. balandžio 23 d. prašymą, kuriame jis prašė pateikti naujausią teritorijos planą, kuriame matomi A. Juozapavičiaus pr. 23/25, A. Juozapavičiaus pr. 27 ir A. Juozapavičiaus pr. 27B, Kaune, pastatai bei privažiavimai prie jų. Toks pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas tuo, kad, jo žiniomis, bus siaurinamas pravažiavimas tarp A. Juozapavičiaus pr. 23/25 ir A. Juozapavičiaus pr. 27, o tokiu būdu būtų apsunkintas privažiavimas krovininiam transportui prie pareiškėjui priklausančių sandėlių, esančių A. Juozapavičiaus pr. 27B. (b. l. 54). Taigi, iš šių raštų akivaizdu, kad pareiškėjas net ir iki atsakovo 2014 m. gegužės 9 d. bei 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštų žinojo, kad jo teisės galimai pažeidžiamos, o 2014 m. gegužės 9 d. net ir gavęs ginčo detaliojo plano kopiją, per vieno mėnesio skundo padavimo terminą nesikreipė į teismą dėl galimai pažeistos savo teisės gynimo.

Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju, kadangi pareiškėjas į teismą dėl ginčijamo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. A-4700 „Dėl žemės sklypo A. Juozapavičiaus pr. 27 detaliojo plano patvirtinimo“ su skundu kreipėsi tik 2014 m. gruodžio 23 d., todėl jis akivaizdžiai parleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodomas nežinojimas apie priimtą įsakymą ir galimai jo pažeistas teises yra subjektyvus veiksnys, priklausantis tik nuo paties pareiškėjo valios, todėl negali būti pripažintas svarbia termino praleidimo priežastimi. Taip pat ir pareiškėjo galėjimas subjektyviai suvokti ar suvokimas, kad atsakovo įsakymas pažeidžia jo teises, nelaikytinas svarbiu, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Kadangi ginčijamas aktas buvo paskelbtas viešai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, o informacija spaudoje bei internetinėje svetainėje yra prieinama kiekvienam asmeniui, taip pat pareiškėjui tam tikru atsakovo raštu buvo pateikta ginčo detaliojo plano kopija, vertintina, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, kad galėtų laiku ir tinkamai imtis aktyvių veiksmų realizuoti savo teises.

Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl atidumo ir rūpestingumo stokos – dėl subjektyvių aplinkybių, todėl šis terminas pagrįstai neatnaujintas. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), ką pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai ir padarė.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti šį terminą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos magija“ atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys