A-858-674-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-674/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01568-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ir atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nurodymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Vilniaus energija“) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–11), prašydamas panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, Inspekcijos Vilniaus skyrius) 2013 m. balandžio 11 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-1045(V13) (toliau – ir Aktas) privalomus nurodymus.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad jam duoti privalomi nurodymai, susiję su daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), karšto vandens skaitikliais, yra neteisėti, prieštaraujantys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pozicijai, pažeidžiantys karšto vandens savininkų interesus. Ginčijamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų, yra nemotyvuotas ir naikintinas. Privalomas nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintam atsiskaitomųjų karšto vandens skaitiklių prietaisų įrengimo/aptarnavimo veiklos planui, kuris Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1-1070 yra patvirtintas iki 2017 m. kovo 1 d. Tikslus terminas, per kurį karšto vandens tiekėjas turi įvykdyti pareigą įrengti karšto vandens skaitiklius, nėra apibrėžtas, todėl tol, kol nėra pasibaigęs savivaldybės patvirtiname plane nustatytas terminas, atsakovo įpareigojimas tai padaryti iki 2013 m. balandžio 11 d. yra nepagrįstas ir neteisėtas. Iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. birželio 2 d. rašte Nr. R2-908 bei Energetikos ministerijos 2013 m. sausio 9 d. rašte Nr. (17.3-16)3-63.

Pareiškėjas yra pradėjęs vykdyti pareigą daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti naujus karšto vandens skaitiklius ir tai planuoja baigti iki 2013 m. liepos 1 d. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, iki naujų skaitiklių įrengimo nėra draudžiama naudotis vartotojams nuosavybės teise priklausančių skaitiklių rodmenimis. Skunde, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjas vykdo visas savo, kaip karšto vandens tiekėjo, prievoles, vartotojams ne vieną kartą viešai ir asmeniškai siūlė parduoti jiems nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius ir atlikti jų metrologinę patikrą, tačiau vartotojai su tuo nesutiko. Pagal Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklių 181–183 punktų nuostatas, karšto vandens tiekėjas turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiais konkrečiais veiksmais pašalins patikrinimo aktuose nustatytus pažeidimus, ir atsakovas negali nurodyti pareiškėjui, kokius veiksmus jis privalo atlikti. Be to, pagal Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, patikrinimo aktu UAB „Vilniaus energija“, pirmiausia turėjo būti duotas įspėjimas ir motyvuotas įpareigojimas pašalinti pažeidimą, nurodytas realus nustatytam pažeidimui pašalinti reikiamas laikas, ir tik nustačius, kad pažeidimas nepašalintas, galėjo būti duotas privalomas nurodymas, uždraudžiantis naudoti tam tikras matavimo priemones. Terminas pašalinti galimai nustatytus metrologinės patikros pažeidimus UAB „Vilniaus energija“, nustatytas nebuvo, todėl privalomas nurodymas yra neteisėtas.

Antrasis patikrinimo akto privalomas nurodymas – parengti atsiskaitymams su vartotojais už sunaudoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti karšto vandens skaitiklių patikros grafikus – taip pat yra neteisėtas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, UAB „Vilniaus energija“, negali sudaryti jam nepriklausančių karšo vandens skaitiklių patikros grafikų ir sąrašų (2012 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta apeliacine tvarka išnagrinėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtą administracinę bylą Nr. I-3052-121/2011). Privalomuoju nurodymu nustatytas terminas, t. y. iki 2013 m. gegužės 12 d. informuoti atsakovą apie nurodymų vykdymo eigą, yra nerealus ir neprotingas. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 12 d. raštu atsakovą informavo, kad (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabutyje jau yra pradėti įrengti nauji karšto vandens skaitikliai.

Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 96–103) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad, pagal nuo 2010 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusias energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), pareiškėjas privalėjo perimti vartotojams priklausančių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1340/2012). Teismas taip pat konstatavo, kad aplinkybė, jog karšto vandens skaitikliai yra vartotojų nuosavybė, neatleidžia pareiškėjo nuo teisės aktuose nustatytos pareigos įvykdymo ir vertintina tik kaip sudaranti objektyvias kliūtis artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti metrologinę didelio kiekio apskaitos prietaisų patikrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1722/2012, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1340/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad už karšto vandens skaitiklių įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos/karšto vandens tiekėjas. Vieši siūlymai perimti karšto vandens skaitiklius iš vartotojų negali būti vertinami kaip pareigos įrengti, prižiūrėti ir laiku atlikti karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą įvykdymas. Atsakovas nereikalauja iš karto pakeisti visus daugiabučio namo karšto vandens skaitiklius ar atlikti jų metrologinę patikrą, tačiau reikalauja pateikti informaciją, kaip planuojama pašalinti patikrinimo akte nustatytus pažeidimus.

Energetikos ministerijos 2013 m. sausio 9 d. rašte nurodyta, kad vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių rodmenys gali būti naudojami tik laikinai ir tik esant vartotojo bei tiekėjo sutarimui. Naudoti metrologiškai nepatikrintų skaitiklių rodmenis galima tik gavus karšto vandens vartotojo sutikimą. Tai, kad pareiškėjas yra pradėjęs keisti karšto vandens skaitiklius daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad UAB „Vilniaus energija“ pripažįsta duotų privalomų nurodymų pagrįstumą. Atsiliepime pažymėjo, kad atsakovas Metrologijos įstatymo 22 straipsnio nuostatų nepažeidė, nes, kaip matyti iš ginčijamo patikrinimo akto, buvo vadovautasi Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis ir pareiškėjui nurodyta iki 2013 m. gegužės 12 d. informuoti Inspekcijos Vilniaus skyrių apie nurodymų vykdymo eigą, o ne apie įvykdytus nurodymus.

Vadinasi, iš pareiškėjo nėra reikalaujama nedelsiant pakeisti visus patikrinimo akte nurodytus karšto vandens skaitiklius, o tik iki nustatyto termino informuoti, kaip planuoja pašalinti nustatytus pažeidimus. Įvertinus patikrinimo akto turinį, jis negali būti vertinamas niekaip kitaip kaip įspėjimas pagal Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Antrasis patikrinimo akto nurodymas yra neatsiejamai susijęs su pirmuoju reikalavimu ir tiesiogiai reglamentuojamas Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi bei Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 11 d.

įsakymu Nr. V-97 patvirtiname sąraše. Atsakovo nuomone, patikrinimo akte nustatytas vieno mėnesio terminas informuoti apie pažeidimų šalinimo vykdymo eigą yra protingas, todėl trečiasis patikrinimo akto nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 129–132) prašė pakeisti Komisijos procesinę padėtį ir įtraukti į bylą kaip išvadą duodančią instituciją, o bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepime nurodė, kad Komisija neturi procesinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, teismo sprendimas negali turėti įtakos jos materialinėms teisėms ir pareigoms, todėl jos procesinė padėtis turėtų būti pakeista iš trečiojo suinteresuoto asmens į išvadą teikiančios institucijos. Pagal Taisyklių nuostatas, karšto vandens tiekėjas privalo perimti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra iš karšto vandens vartotojų arba įrengti naujus karšto vandens skaitiklius. Tik įrengus naujus karšto vandens skaitiklius, karšto vandens tiekėjas bus atsakingas už apskaitos prietaisų priežiūrą. Pareiškėjo pareiga įrengti karšto vandens skaitiklius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu yra pratęsta iki 2017 m. kovo 1 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą tenkino iš dalies. Panaikino Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus 2013 m. balandžio 11 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-1045(V13) dalį, kuria pareiškėjui nurodyta parengti atsiskaitymams su vartotojais už sunaudoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti karšto vandens skaitiklių patikros grafikus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje ginčo dėl to, kad atsiskaitymams už karštą vandenį daugiabutyje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), buvo naudojami vartotojų butuose įrengti karšto vandens skaitikliai, nėra. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2010 m. spalio 25 d. 10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010), vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai laikytini atsiskaitomaisiais, kadangi jie naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju, o ne karšto vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti (neatsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai). Vadinasi, pagal Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vartotojų butuose įrengtiems karšto vandens skaitikliams taikomas metrologinis teisinis reglamentavimas. Pareiga užtikrinti, kad laiku būtų atliktas naudojamų matavimo priemonių, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, metrologinis patvirtinimas, t. y. ir matavimo priemonės patikra (pirminė, periodinė, neeilinė, atrankinė), tenka juridiniam ar fiziniam asmeniui, naudojančiam matavimo priemones (Metrologijos įstatymo 17 str. 2 d.).

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. To paties įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo ir vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūros mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti sunaudotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, sunaudotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams.

Taisyklių 163 punktas nustato, jog karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Taisyklių 8 punktas nustato, kad karšto vandens skaitiklis – vartotojo sunaudoto karšto vandens kiekio matavimo prietaisas, pagal kurio rodmenis atsiskaitoma su karšto vandens tiekėju už sunaudotą karštą vandenį. Taisyklių 174 punktas nustato, jog pastato buto ar kitų patalpų savininkui iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn. Vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį (Taisyklių 175 p.). Pagal Taisyklių 173 punktą, įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai.

Kaip nustatyta anksčiau, atsiskaitymui už sunaudotą karštą vandenį naudojamo daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vartotojų butuose įrengti karšto vandens skaitikliai yra atsiskaitomieji apskaitos prietaisai, kurie, pagal Metrologijos įstatymą, atsiskaitymams gali būti naudojami tik su galiojančia metrologine patikra. Sisteminis anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad už vartotojams priklausančių atsiskaitomųjų matavimo priemonių metrologinės patikros organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas – šiuo atveju pareiškėjas. Neginčytinai nustatyta, kad atskaitymams už daugiabučiame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), sunaudotą karštą vandenį patikrinimo metu buvo naudojami butuose įrengti karšto vandens skaitikliai, neturintys galiojančios metrologinės patikros. Įvertinęs tai, teismas darė išvadą, kad ginčijamame patikrinimo akte pareiškėjui duotas nurodymas atsiskaitymams su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra atitinka nustatytą teisinį reglamentavimą, todėl yra teisėtas. Aplinkybė, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų (ne pareiškėjo nuosavybė), pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti didelio kiekio apskaitos prietaisų metrologinę patikrą, tačiau neatleidžia pareiškėjo nuo šių teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo (Nr. A525-1340/2012, Nr. A492-1722/2012, Nr. A261-2249/2012, Nr. A261-1585/2012).

Taisyklių 183 punkte nustatyta, kad vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje. Apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl išdėstytų siūlymų spaudoje ir su sąskaitomis vartotojams perduoti jiems nuosavybės teise priklausančius skaitiklius arba atlikti skaitiklių patikrą Taisyklių 183 punkto kontekste pažymėtina, jog Taisyklių 183 punkte yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pareiškėjui įrengti savo karšto vandens skaitiklį, todėl visi kiti būdai (minėti siūlymai) šiuo atveju nelaikytini įpareigojimo vykdymu.

Nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra savaime nereiškia, kad UAB „Vilniaus energija“ yra įpareigotas nedelsiant pakeisti visus vartotojams priklausančius skaitiklius, todėl nėra paneigiama jo teisė karšto vandens skaitiklius įrengti iki Vilniaus miesto savivaldybės tarnybos 2013 m. vasario 15 d. sprendime Nr. 1-1070 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ nustatyto atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo/priežiūros laikotarpio, t. y. iki 2017 m. kovo 1 d. Sistemiškai vertindamas šį Inspekcijos Vilniaus skyriaus nurodymą ir trečią nurodymą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas yra įpareigotas atsakovą raštu iki 2013 m. gegužės 12 d. informuoti apie nurodymų vykdymo eigą, tačiau ne pakeisti visus daugiabučio namo karšto vandens skaitiklius ar atlikti jų metrologinę patikrą. Teismui pateiktas UAB „Vilniaus energija“ 2013 m. gegužės 10 d. raštas Nr. 12692R tvirtina, kad pareiškėjas iš esmės įvykdė pirmąjį ginčijamo patikrinimo akto nurodymą ir atsakovą informavo, kad 2013 m. balandžio 22 d. pradėjo įrengti naujus karšto vandens daugiabučiame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), jau yra pakeisti 23 skaitikliai (b. l. 110).

Patikrinimo akte pareiškėjui taip pat nurodyta parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti karšto vandens skaitiklių patikros grafikus. Kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino atsakovo atstovas, šis nurodymas apima sąrašų bei patikros grafikų sudarymą ne tik dėl (duomenys neskelbtini), įrengtų karšto vandens skaitiklių, bet dėl visų Vilniaus mieste įrengtų skaitiklių, kuriuos Bendrovė, kaip karšto vandens tiekėja, naudoja atsiskaitymams su vartotojais.

Nustatyta, kad šilumos ir karšto vandens skaitiklių patikrinimas buvo atliekamas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4257-910/2013, t. y. šio patikrinimo metu buvo išimtinai tikrinama, kaip pareiškėjas laikosi teisinės metrologijos reikalavimų, teikdamas šilumą ir karštą vandenį gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) (b. l. 23–25).

Inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, todėl, kontroliuodama, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjai laikosi teisinės metrologijos reikalavimų bei priimdama administracinius sprendimus, privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Teismo nuomone, antrasis ginčijamo akto nurodymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą. Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-264 (toliau – Nuostatai), 10.2.1 punktas nustato, kad Inspekcija prižiūri, kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai laikosi Metrologijos įstatymo ir kitų teisinės metrologijos reikalavimų; tiria ir nagrinėja Metrologijos įstatymo pažeidimus. Nuostatų 11.5 punktas nustato, kad Inspekcija, siekdama įgyvendinti veiklos tikslus ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę duoti privalomus tikrinamam ūkio subjektui vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir įpareigoti, kad tie nurodymai per nustatytą terminą būtų tinkamai įvykdyti. Sisteminis nurodytų nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad privalomus tikrinamam ūkio subjektui vykdyti nurodymus Inspekcija gali duoti tik nustačiusi konkrečius Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimus. Šiuo atveju buvo tikrinama tik kaip pareiškėjas laikosi teisinės metrologijos reikalavimų daugiabučiame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), todėl nurodymas sudaryti karšto vandens skaitiklių sąrašus ir patikros grafikus kituose namuose, kuriuose jie nebuvo tikrinami, negalėjo būti duodamas. Ginčijamo patikrinimo akto antruoju nurodymu UAB „Vilniaus energija“ nustatytos pareigos peržengia nustatyto pažeidimo ribas, todėl toks nurodymas negali būti pripažintas teisėtu. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo nustatytas šio nurodymo neteisėtumas, teismas papildomai nevertino kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

Nagrinėdamas trečiąjį ginčijamame patikrinimo akte pateiktą nurodymą – apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2013 m. gegužės 12 d. informuoti Inspekcijos Vilniaus skyrių – pirmosios instancijos teismas visų pirma pabrėžė, kad pareiškėjas nebuvo įpareigotas iki 2013 m. gegužės 12 d. pakeisti karšto vandens skaitiklių ar atlikti jų metrologinės patikros. Šiuo (nematerialaus pobūdžio) nurodymu, UAB „Vilniaus energija“ nustatytas terminas, per kurį pareiškėjas turi informuoti apie planuojamus atlikti darbus bei jų terminus. Pareiškėjas iki 2013 m. gegužės 12 d. atsakovą informavo apie skaitiklių keitimo darbus daugiabutyje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, vieno mėnesio terminas laikytinas protingu ir pakankamu tokiai informacijai pateikti. Atsižvelgdamas į tai, kad antras patikrinimo akto nurodymas buvo pripažintas neteisėtu, teismas nenagrinėjo, ar vieno mėnesio terminas yra pakankamas ir protingas pastarajam nurodymui įvykdyti.

III. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu (II t., b. l. 1–10) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus 2013 m. balandžio 11 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi Nr. PA-1045(V13) dalį atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia patikra bei priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Teismui atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti Inspekcijos akto dalį atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia patikra, vykdymo tvarką.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas analogiškais argumentais, suformuluotais skunde pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 35–40) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus 2013 m. balandžio 11 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi Nr. PA-1045(V13) dalį atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia patikra, palikti nepakeistą, ir apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas analogiškais argumentais, kurie buvo suformuluoti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 43–44) prašo nagrinėjamą administracinę bylą spręsti teismo nuožiūra.

Nurodo, kad Komisija palaiko atsiliepime į skundą, kurį pateikė pirmosios instancijos teismui, išdėstytus argumentus ir jų nekeičia. Papildomai pažymi, kad Komisija, kaip institucija nustatanti valstybės reguliuojamas kainas, turi Energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, tvirtindama metodikas, užtikrinti būtinųjų sąnaudų padengimą. Karšto vandens kainos dedamosios karšto vandens tiekėjams yra nustatomos remiantis karšto vandens kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 nuostatomis. Remiantis metodikos 39 punktu, nustatant karšto vandens kainų dedamąsias planuojamas realizuoti karšto vandens kiekis nustatomas iš būtino paruošti karšto vandens kiekio atėmus faktines, tačiau ne didesnes kaip 10 arba 5 proc. (atitinkamai be nuolatinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos ir su ja) leistinas karšto vandens netektis daugiabučių namų tinkluose, susidarančias dėl karšto vandens apskaitos prietaisų paklaidų, Pabrėžtina, kad karšto vandens apskaitos prietaisų atitikimas metrologinės patikros reikalavimams ir apskaitos prietaisų nuosavybė (apskaitos prietaisai nuosavybės teise priklauso karšto vandens tiekėjui ar vartotojams) neturi įtakos nustatant karšto vandens kainas, t. y. Komisijos teisėms ir pareigoms skaičiuojant planuojamo realizuoti karšto vandens kiekį.

Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius apeliaciniu skundu (II t., b. l. 29–32) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus 2013 m. balandžio 11 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-1045(V13) dalis, kuria pareiškėjui nurodyta parengti atsiskaitymams su vartotojais už sunaudoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti karšto vandens skaitiklių patikros grafikus, ir šią Inspekcijos Vilniaus skyriaus akto dalį palikti galioti.

Nurodo, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus reikalavimas sudaryti bendrą matavimo priemonių sąrašą nėra savitikslis ar vien formalus reikalavimas. Atsiskaitymams naudojamų matavimo priemonių sąrašas, į kurį turi būti įtrauktos ir Inspekcijos Vilniaus skyriaus patikrintame name naudojamos matavimo priemonės, atsakovui reikalingas teisinei metrologinei priežiūrai vykdyti, nes būtent iš šio sąrašo matyti, kokiuose daugiabučiuose namuose ar atskiruose gyventojų butuose vyksta atsiskaitymai su gyventojais naudojant teisinei metrologijai paskirtų matavimo priemonių rodmenis, kurių metrologinės patikros periodiškumą ir pavesta kontroliuoti Inspekcijai. Be to, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 179.3 punkte numatyti atvejai, kai su karšto vandens vartotojais galima atsiskaityti ir ne pagal matavimo priemonių rodmenis, o pagal geriamojo vandens suvartojimo normas, todėl ir dėl šios aplinkybės Inspekcijai reikalingas atsiskaitymams naudojamų matavimo priemonių sąrašas.

Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 4649) prašo skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo, kad ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs sprendimus, kuriais pripažinta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos nurodymai įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ sudaryti jai nuosavybės teise nepriklausančių karšto vandens skaitiklių sąrašus ir jų patikros grafikus yra neteisėti ir negalimi (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3052-121/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2249/2012). Inspekcijos nurodymas sudaryti skaitiklių sąrašus prieštarauja teisminės jurisprudencijos tęstinumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1722/2012; 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2249/2012).

Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3052-121/2011 išaiškino, kad pareiškėjui, nesant karšto vandens skaitiklių butuose savininkui, Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie pateikia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas bei Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-178 patvirtintų Teisinei metrologijai priskirtų matavimo grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų nuostatos, butų karšto vandens skaitiklių atžvilgiu, kurių savininkas nėra pareiškėjas, netaikytinos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2013 m. balandžio 11 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-1045(V13), kuriame atsakovas, vadovaudamasis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų 11.5 punktu, pareiškėjui nurodė: 1) vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 2) parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus; 3) apie nurodymų vykdymo eigą raštu, iki 2013 m. gegužės 12 d. informuoti Inspekcijos Vilniaus skyrių, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš pareiškėjo skundžiamo 2013 m. balandžio 11 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-1045(V13) matyti, kad jis buvo surašytas atsakovui vykdant pareiškėjo, kaip karšto vandens Vilniaus mieste esantiems gyvenamiesiems namams tiekėjo, veiklos patikrinimą, kurį įpareigojo atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4257-910/2013. Pagal šį aktą, tokio patikrinimo tikslas – nustatyti, kaip pareiškėjas laikosi teisinės metrologijos reikalavimų, teikdamas šilumą ir karštą vandenį gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Akte yra nurodyta, kad patikrinimo metu buvo pasirinktinai patikrinti penkiuose namo butuose įrengti (5) pareiškėjo, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjo prižiūrimi ir jo užplombuoti karšto vandens skaitikliai, kurie (jų rodmenys) yra naudojami atsiskaitymui už sunaudotą karštą vandenį. Akte taip pat nurodyta, kad patikrinti skaitikliai neturi galiojančių patikros žymių ar galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų. Šių patikrinimo akto nuostatų kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su akte jam surašytais įpareigojimais (turimais), iš esmės neginčija nei atsakovo kompetencijos atlikti jo (pareiškėjo) veiklos patikrinimą ir surašyti tokio pobūdžio aktus, nei savo, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjo nurodytam namui, atsakomybės už namo butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių priežiūrą, nei akte konstatuotos faktinės aplinkybės dėl patikrintų skaitiklių galiojančios patikros nebuvimo.

Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog administracinio teismo kompetencija neapima administracinio akto vertinimo ekonominio tikslingumo aspektu ( ABTĮ 3 str. 2 d.), todėl dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su ekonominiu Akto ir jame nustatytų nurodymų vertinimu, būdų ir ekonomių galimybių įvykdyti atsakovo nurodymus, tam panaudotų lėšų galimo kompensavimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisakys.

Aptariant ginčui aktualų teisinį reglamentavimą pirmiausia pažymėtina, jog ginčui aktualios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos 15 straipsnio 2 dalis numato, kad kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo–vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. Atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas (16 str. 5 d.). Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta šilumos ir karšto vandens tiekėjo pareiga užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus.

Ginčui aktualios redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 171 punktas taip pat nustatė, jog karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą.

Atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas ginčui aktualios redakcijos Taisyklių 8 punkte apibrėžtas kaip vartotojui patiektos šilumos kiekio matavimo prietaisas, pagal kurio rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą. Taisyklių 182 punktas taip pat nustatė, jog pastato buto ar kitų patalpų savininkui <...> iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn. Vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje (Taisyklių 183 p.). Įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai (Taisyklių 181 p.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai laikytini atsiskaitomaisiais, kadangi jie naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju, o ne karšto vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti (neatsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012).

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, o pats pareiškėjas neginčija ir skunde nurodo, kad jis yra daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), karšto vandens tiekėjas. Atlikusi nurodytų teisės aktų ir teismų praktikos analogiškose bylose sisteminę analizę bei įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo daugiabučio namo butuose esantys skaitikliai yra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, už kurių įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos tiekėjas – pareiškėjas. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Akte pareiškėjui pateiktas nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra, yra teisėtas ir pagrįstas.

Tačiau kolegija kartu pažymi, kad šis pareiškėjui skirtas nurodymas, atsižvelgiant į pareiškėjo karšto vandens vartotojams teikiamų paslaugų specifiką (kuri pasireiškia tuo, kad tinkamas aptariamos pareigos vykdymas priklauso ne vien nuo pareiškėjo, bet ir nuo butų savininkų valios ir elgesio, bei tuo, kad pareiškėjas yra atsakingas už visame mieste, o ne tik patikrintame name, esančių apskaitos prietaisų metrologinę patikrą), turi būti suprantamas ir aiškinamas ne kaip atskiras ir besąlygiškas reikalavimas, o kartu su kitais ginčo patikrinimo akte pateiktais nurodymais, kuriuose yra konkretizuojamas pareiškėjo elgesys, užtikrinant paminėtų teisės normų reikalavimų tinkamą įvykdymą ateityje. Tai reiškia, kad aptariamas (pirmasis iš akte nurodytų) nurodymas negali būti laikomas absoliutu, draudžiančiu pareiškėjui naudoti metrologiškai nepatikrintus karšto vandens skaitiklius nuo ginčo akto surašymo laiko.

Pasisakydama dėl antrojo ginčo akte pateikto nurodymo, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino jį neteisėtu tik tuo pagrindu, jog jį apimantis objektas savo mastu ir apimtimi neatitinka atsakovo atlikto patikrinimo objekto ta prasme, kad šis nurodymas buvo duotas ne tik dėl patikrinimo metu patikrintų butų, bet yra adresuotas visiems kitiems Vilniaus miesto butams, kuriems pareiškėjas tiekia karštą vandenį. Pirmosios instancijos teismas tai įvertino kaip Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų dėl individualaus administracinio akto turinio ir jo sudėties pažeidimą.

Kolegija, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, pažymi, kad Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina. To paties įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Pagal Taisyklių 185.4 punktą draudžiama naudoti karšto vandens skaitiklio rodmenis, kai karšto vandens teikėjo įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros ar viršytas naudojimo iki eilinės patikros laikas pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą. Įvertinusi šį teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai Akto antru punktu įpareigojo pareiškėją parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus. Toks nurodymas yra neatsiejamai susijęs su pirmuoju Akto nurodymu, nes atlikus skaitiklio metrologinę patikrą būtina numatyti kitos patikros datą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog patikrinimo metu galiojusiame Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. įsakyme Nr. V-97 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo“ buvo nurodyta, jog turi būti sudaromas vienas, t. y. bendras visų įmonės teisinio metrologinio reglamentavimo srityse naudojamų matavimo priemonių sąrašas. Tokio sąrašo nebuvimas paminėto patikrinimo metu leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip iš jo reikalaujama pastaruoju teisės aktu. Todėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo požiūriu ir antrasis iš aptariamų nurodymų turi būti pripažintas pagrįstu.

Pasisakydama dėl trečiojo iš paminėtame akte esančių nurodymo, kolegija, pritardama šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo pateiktiems argumentams ir jų nekartodama, sutinka su teismo padarytu jo įvertinimu ir išvada, kad atsakovui nenurodžius iki minėto termino pašalinti nurodytų pažeidimų, o tik informuoti apie nurodymų vykdymo eigą, daugiau nei mėnesio terminas, nuo Akto surašymo dienos, laikytinas protingu ir pakankamu sprendimams dėl suformuluotų nurodymų įgyvendinimo priimti.

Patikrinimo akto nurodymus pareiškėjo filialui Inspekcijos Vilniaus skyrius pateikė vadovaudamasi Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. nurodė laikytis teisinės metrologijos reikalavimų ir suvartoto karšto vandens apskaitai ir atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra. Patikrinimo akto baigiamojoje dalyje po pirmojo ir antrojo (sunumeruotų) nurodymų įrašytas nurodymas – apie nurodymų vykdymo eigą iki 2013 m. gegužės 12 d. raštu informuoti Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių – yra įpareigojimas pareiškėjo filialui informuoti Inspekcijos Vilniaus skyrių apie tai pirmiau išdėstytų nurodymų vykdymo eigą, t. y. apie nustatytų trūkumų šalinimą. Pirmosios instancijos teismas šį Patikrinimo akto nurodymą įvertino teisingai ir pagrįstai pabrėžė, kad šiuo nurodymu atsakovas nepareikalavo iš karto pakeisti visus nepakeistus karšto vandens skaitiklius, o pareikalavo iki nustatytos datos informuoti apie tai, kaip pareiškėjas planuoja pašalinti nustatytus pažeidimus.

Pagal įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą (kurio įgyvendinimo tvarką nustato Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, pareiškėjo (karšto vandens tiekėjo) pareigos karšto vandens vartotojams yra visiškai aiškios. Karšto vandens tiekėjas vartotojo bute turi įrengti karšto vandens skaitiklį (ar perimti pirkimo būdu iš vartotojo jo įrengtą iki Taisyklių įsigaliojimo karšto vandens skaitiklį, jei jo metrologinė patikra nepasibaigusi), jį prižiūrėti ir atlikti jo patikrą.

Pareiškėjo argumentai, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1-1070 „Dėl Tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 1-1514 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ pakeitimo“, pagal kurį atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo / aptarnavimo laikotarpis Vilniaus mieste yra patvirtintas (pratęstas) iki 2017 m. kovo 1 d., o tai reiškia, kad atsakovas negali reikalauti (ir tuo labiau bausti už neva padarytą teisės pažeidimą), nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai, kadangi pagal teisinį reguliavimą karšto vandens tiekėjas nuo 2010 m. lapkričio 1 d. turėjo prižiūrėti ne tik savo įrengtus, bet ir vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius, atlikti jų metrologinę patikrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, sprendime pagrįstai ir teisingai nurodė, kad atsakovo 2013 m. balandžio 11 d. Patikrinimo akte (rezoliucinėje dalyje) nurodyta data (2013 m. gegužės 12 d.) yra atsakovo reikalavimas informuoti apie nurodymų vykdymo eigą, o ne reikalavimas iš karto pakeisti visus nurodytus karšto vandens skaitiklius.

Dėl Inspekcijos Vilniaus skyriaus kompetencijos priimti Aktą ir jame numatyti nurodymus pareiškėjui, bei Akto teisėtumo, pažymėtina, Šilumos ūkio įstatymo 5 dalis numato, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Dėl šios priežasties atsakovas turėjo pareigą tikrinti, ar naudojamų skaitiklių metrologinė patikra yra atlikta. Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad Akte suformuluoti nurodymai pareiškėjui yra teisėti ir pagrįsti. Kita Akto dalis yra pagrįsta patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teisės normomis, Akto turinys atitinka teisės aktų reikalavimus bei keliamus tikslus.

Pažymėtina, jog analogiškas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose Nr. A444-1178/2010, A261-1585/2012, A525-1340/2012, A525-1439/2013, A143-808/2014. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose), teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika analogiškose bylose. Tokios praktikos netaikymas galėtų būti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Patikrinimo akto motyvuojamojoje dalyje aiškiai išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės ir jos įvertintos (kvalifikuotos) pagal išvardytų konkrečių teisės normų reikalavimų reikalavimus, nurodymai suformuluoti remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Skundžiamas administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti Inspekcijos akto dalį atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia patikra, vykdymo tvarką. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl minėto pareiškėjo prašymo, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas, norėdamas gauti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti Inspekcijos akto dalį atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia patikra, vykdymo tvarką, turi teisę tol, kol sprendimas nebus įvykdytas, kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu dėl minėtos sprendimo dalies išaiškinimo. Atsižvelgusi į visa tai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo prašymą išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti Inspekcijos akto dalį atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia patikra, vykdymo tvarką, kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus – tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, paliekant galioti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2013 m. balandžio 11 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-1045(V13) privalomąjį nurodymą parengti atsiskaitymams su vartotojais už sunaudoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti karšto vandens skaitiklių patikros grafikus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti, atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1–3 punktus pakeisti ir išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atmesti.“

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys

Virginija Volskienė