A-438-131-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-131/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00207-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo E. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui E. Č. dėl materialinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, savivaldybė) su prašymu (b. l. 4–6) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Šventosios seniūnijos seniūno E. Č. (toliau – ir atsakovas) materialinės žalos atlyginimą – 855,45 Lt.

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A2-78 atsakovui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai jis, kad, neturėdamas įgaliojimo, 2010 m. rugsėjo 23 d. su UAB „Bitė Lietuva“ pasirašė paslaugų teikimo sutartį (t. y. organizavo ir vykdė judriojo telefono ryšio paslaugos pirkimą). Minėtas įsakymas dėl nuobaudos atsakovui paskyrimo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I‑595-386/2011 buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 14 d. nutartimi šį Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą paliko galioti).

Teigė, kad 2011 m. gruodžio 30 d. vienašališkai nutraukus prieš terminą judriojo telefono ryšio paslaugos teikimo sutartį, paslaugų teikėjas UAB „Bitė Lietuva“ dėl sutarties sąlygų pažeidimo Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijai apskaičiavo 855,45 Lt baudą, kurią savivaldybė sumokėjo 2012 m. rugsėjo 6 d. Savivaldybė raštu kreipėsi į atsakovą, siūlydama atlyginti patirtą 855,45 Lt žalą, tačiau atsakovas nesutiko to padaryti.

Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.280 straipsnio nuostatas savivaldybė, atlyginusi trečiajam asmeniui valstybės tarnautojo padarytą žalą, įgijo regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio valstybės tarnautojo. Atsakovas, neturėdamas įgaliojimo, organizavo ir vykdė judriojo telefono ryšio paslaugos pirkimą, o po to, viršijęs savo įgaliojimus, sutartį nutraukė. Atsakovas veikė neturėdamas tiesioginio vadovo sutikimo ir jo neinformavęs, pažeidė tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir sukėlė neigiamas pasekmes – savivaldybei padarė 855,45 Lt dydžio žalą.

Atsakovas E. Č. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 29) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad nesutinka, jog dėl jo neteisėtų veiksmų pareiškėjui buvo padaryta 855,45 Lt žala. Paaiškino, kad, vykdydamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės žodinį nurodymą ir audito tarnybos rašto „Dėl vidaus kontrolės ir teisės aktų pažeidimų Šventosios seniūnijoje“ rezoliuciją, informavo UAB „Bitė Lietuva“, jog Šventosios seniūnija nebegalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kad būtų išvengta netesybų skaičiavimo, nors UAB „Bitė Lietuva“ siūlė galiojančios sutarties šalį pakeisti į Palangos miesto savivaldybės administraciją.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu (b. l. 40–42) pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė iš atsakovo E. Č. pareiškėjo naudai 855,45 Lt materialinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo kaltė, jog jis, neturėdamas įgaliojimo organizavo ir vykdė judriojo telefono ryšio paslaugos pirkimą ir 2010 m. rugsėjo 23 d. su UAB „Bitė Lietuva“ pasirašė paslaugų teikimo sutartį, yra įrodyta (faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje). Neteisėtai sudaryta sutartis turėjo būti nutraukta ir tai buvo padaryta. Teisiniam atsakovo veiksmų vertinimui neturi reikšmės pareiškėjo argumentas, kad sutartį atsakovas nutraukė viršijęs įgaliojimus, t. y. neturėdamas tiesioginio vadovo sutikimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas sutartį nutraukė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės nurodymu, o toks pavedimas buvo duotas siekiant pašalinti Palangos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2011 m. gruodžio 9 d. akte Nr. K6-78 užfiksuotus teisės pažeidimus, susijusius su judriojo telefono ryšio paslaugos pirkimu. UAB „Bitė Lietuva“ paslaugų ataskaitoje už 2012 m. gruodžio mėnesį apskaičiavo netesybas už sutarties pažeidimą. Iš pareiškėjo sąskaitos išrašų matyti, kad pareiškėjas už sutarties pažeidimą UAB „Bitė Lietuva“ sumokėjo 855,45 Lt. Taigi pareiškėjui padaryta tiesioginė materialinė žala įrodyta. Priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos taip pat nustatytas, todėl esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms yra pagrindas pareiškėjo prašymą tenkinti. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis pagal SODROS duomenis yra 2929,5 Lt, tai reiškia, kad padarytos žalos dydis neviršija Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnyje ir 33 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių, todėl yra priteistinas pareiškėjui iš atsakovo.

III. Atsakovas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 57–58), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino daugumą bylos faktinių aplinkybių, tinkamai išaiškino ir taikė teisės aktus, tačiau pareiškėjas teismui pateikė klaidinančią informaciją, todėl teismas priėmė neteisingą sprendimą.

Pažymi, kad byloje nėra duomenų, pagal kokią sutartį UAB „Bitė Lietuva“ skaičiavo netesybas. Pagal savivaldybės pateiktą sutartį Nr. GSND/1284/2010 UAB „Bitė Lietuva“ netesybų neskaičiavo dėl sutartyje numatytų sąlygų – sutartyje nebuvo numatytas galiojimo terminas, todėl sutartį buvo galima nutraukti bet kada, kas ir buvo padaryta be jokių netesybų nustatymo. Šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Bitė Lietuva“ 2013 m. gegužės 7 d. informacinis raštas Nr. 2301‑0382, kuriame aiškiai nurodyta, pagal kokias sutartis buvo skaičiuojamos netesybos. Šios sutartys yra įregistruotos savivaldybės sutarčių registravimo knygoje nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 69–70) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad atsakovas sutartį su UAB „Bitė Lietuva“ sudarė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorei apie tai nieko nežinant, todėl sutartis nebuvo įregistruota savivaldybės sutarčių žurnale ir pareiškėjas jos neturi. Pareiškėjas į bylą pateikė sutarties kopiją, kurią jam tarnybinio nusižengimo dėl neteisėto sutarties sudarymo tyrimo metu buvo pateikusi Šventosios seniūnija. Atsakovas visus rašytinius įrodymus ir prieštaravimus turėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Bet kokiu atveju ši aplinkybė nekeičia bylos esmės, nes savivaldybė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą, ką patvirtina UAB „Bitė Lietuva“ 2013 m. gegužės 7 d. pranešimas Nr. 2301-0382, PVM sąskaitos faktūros bei sąskaitų išrašai. Atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys yra įrodyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės už padarytą žalą savivaldybei.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Palangos miesto savivaldybės administracija, savo reikalavimą – priteisti iš atsakovo 855,45 Lt žalą, grindžia tuo, jog atsakovas, neturėdamas įgaliojimo, 2010 m. rugsėjo 23 d. su UAB „Bitė Lietuva“ pasirašė paslaugų teikimo sutartį, kurią 2011 m. gruodžio 30 d. vienašališkai atsakovui nutraukus prieš terminą, paslaugų teikėjas UAB „Bitė Lietuva“ dėl sutarties sąlygų pažeidimo Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijai apskaičiavo 855,45 Lt baudą, kurią savivaldybė sumokėjo 2012 m. rugsėjo 6 d.. Pareiškėjas regreso tvarka prašo 855,45 Lt sumą, kurią jis sumokėjo UAB „Bitė Lietuva“, priteisti iš atsakovo.

Valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygas ir tvarką reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.“ <...>

To paties įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse taip pat nustatyta, kad „Valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą.“ (1 d.); „Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai privaloma atlyginti visą žalą.“ (2 d.).

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad valstybės tarnautojo materialinė atsakomybė už padarytą žalą gali atsirasti, kai yra nustatoma visuma šių sąlygų: neteisėti valstybės tarnautojo veiksmai, atliekant vidaus administravimo veiklą; kaltė; priežastinis ryšys ir žala.

Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-595-386/2011 m. nustatyta, kad atsakovas neturėdamas įgaliojimo organizavo ir vykdė judriojo telefono ryšio paslaugų pirkimą – 2010 m. rugsėjo 23 d. su UAB „Bitė Lietuva“ pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. GSND/1284/2010, pažeisdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. A1-494 (pakeisto 2007 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A1-541) patvirtinto Šventosios seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo 6.1 punktą, Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos veiklos nuostatų 15.7 punktą ir kt., tuo padarydamas tarnybinį nusižengimą. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 14 d. priėmęs nutartį taip pat konstatavo, kad „Šventosios seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Ji nėra savarankiškas juridinis asmuo, tik struktūrinis teritorinis padalinys, o seniūnas – tokio padalinio vadovas, pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui. Remiantis Šventosios seniūnijos veiklos nuostatų, patvirtintų 2005 m. gegužės 31 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (4.1)-A1-454, 15.7 punktu – viena iš funkcijų – seniūnas, gavęs Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimą ir laikydamasis Savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos, sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu. Sutarčių sudarymas ir pasirašymas nesilaikant nustatytos tvarkos turi būti vertinama kaip seniūnui nustatytos kompetencijos ribų peržengimas.“

Iš paminėto teismo sprendimo seka, kad atsakovas, neturėdamas atitinkamo savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimo, aptariamu laikotarpiu neturėjo teisės sudaryti sutarčių dėl judriojo telefono ryšio paslaugų pirkimo. Savo ruožtu neturėjimas teisės be minėto įgaliojimo sudaryti sutarčių, lemia, jog be tokio įgaliojimo atsakovas neturėjo teisės ir sudarytų sutarčių keisti ar jas nutraukti.

Visa tai lemia, kad atsakovo veiksmai – 2011 m. rugsėjo 7 d. pakeičiant 2010 m. rugsėjo 23 d. pasirašytą su UAB „Bitė Lietuva“ paslaugų teikimo sutartį Nr. GSND/1284/2010 iš neterminuotos į terminuotą bei ją 2011m. gruodžio 30 d. nutraukiant, neturint tuo reikalu atitinkamo savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimo, buvo neteisėti (b. l. 45-51). Byloje duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad atsakovui dėl minėtos sutarties pakeitimo bei jos nutraukimo buvo išduotas savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimas, nėra. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovas.

Iš bylos taip pat matyti, kad dėl šių atsakovo veiksmų – sutarties pakeitimo į terminuotą ir vėlesnio jos nutraukimo, minėtų sutarčių kontrahentui - UAB „Bitė Lietuva“, atsirado teisė reikalauti iš pareiškėjo nuostolių atlyginimo (855,45 Lt ) dėl priešlaikinio sutarties nutraukimo, kuriuos pareiškėjas pastarajam 2012 m. rugsėjo 6 d. atlygino (b. l. 14-24).

Apibendrinus darytina išvada, kad yra įrodyta, jog atsakovui, vykdant vidaus administravimo funkcijas, dėl jo kaltės buvo atlikti neteisėti veiksmai, kurie iššaukė žalos (855,45 Lt) pareiškėjui atsiradimą, kurią pastarajam 2012 m. rugsėjo 6 d. atlyginus, atsirado ir teisė regreso tvarka ją išieškoti iš atsakovo Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo iš atsakovo reikalaujama suma, neviršija atsakovo 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, kas atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo E. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas