A-492-888-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -888/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00644-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja) rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas 2013 m. liepos 11 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4-6), prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) 2013 m. birželio 7 d. sprendimą Nr.10-11-9L-918 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą įsigyti trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai“.

Pareiškėjas nurodė, kad patikrinęs jo anketinius duomenis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre, atsakovas nustatė, jog 1999 m. spalio 20 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įsigijimas, gaminimas ir realizavimas) ir jam paskirta 100 MGL (12 500 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu buvo atsisakyta jam išduoti leidimą įsigyti trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai. Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutinka ir teigia, jog minėtas teismo nuosprendis nebuvo įvykdytas, nes 2000 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl teistumo už padarytą nusikalstamą veiką neturi. Nurodo, kad jis yra baigęs asmens bei turto saugojimo pirminio parengimo kursus, išlaikė egzaminus ir turi teisę turėti šaunamąjį ginklą. Atsakovas jam išdavė pažymėjimą, patvirtinantį teisę turėti šaunamąjį ginklą, tačiau leidimą šaunamajam ginklui įsigyti išduoti atsisakė, taip apribodamas pareiškėjo teisę dirbti saugos įmonėje, kurioje reikalingas leidimas ginklo turėjimui. Pabrėžė, kad turi galiojantį leidimą dujiniam pistoletui laikyti.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 17-18), kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui atsisakyta išduoti ginklą, kadangi jis nėra nepriekaištingos reputacijos, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata. Remiantis šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos, nes jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Mano, kad skunde nurodytos aplinkybės neturi įtakos minėtų Įstatymo nuostatų taikymui.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 29 d. sprendimu (b. l. 36-38) pareiškėjo skundo netenkino.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 1999 m. spalio 20 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta laisvės atėmimo bausmė viršija 3 metus.

Teismas sprendė, kad leidimas įsigyti trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai pareiškėjui neišduotas pagrįstai, kadangi jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, todėl pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuriame numatyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, pareiškėjas nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimu, kuriame yra pažymėta, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

Pažymėjo, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose apibrėžtos aplinkybės, kurių taikymui teistumo išnykimas nėra reikšmingas. Be to, ta aplinkybė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą kaip savarankiškas pagrindas numatytas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas vertino, jog atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, atsisakė išduoti leidimą pareiškėjui įsigyti trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 41-43), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas. Jo teigimu, Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendis nebuvo įvykdytas, nes 2000 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl teistumo už padarytą nusikalstamą veiką neturi. Nurodo, kad jis yra baigęs asmens bei turto saugojimo pirminio parengimo kursus, išlaikė egzaminus ir turi teisę turėti šaunamąjį ginklą. Atsakovas jam išdavė pažymėjimą, patvirtinantį teisę turėti šaunamąjį ginklą, tačiau leidimą šaunamajam ginklui įsigyti išduoti atsisakė, taip apribodamas pareiškėjo teisę dirbti saugos įmonėje, kurioje reikalingas leidimas ginklo turėjimui. Pabrėžė, kad turi galiojantį leidimą dujiniam pistoletui laikyti. Mano, kad teismo sprendimu yra suvaržomos jo konstitucinės teisės, o toks Įstatymo traktavimas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu ginčija Klaipėdos apskrities VPK 2013 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 10-11-9L-918 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą įsigyti trumpąjį ginklą savigynai“, kuriuo pareiškėjui, remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 16 punktu, buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai.

Lietuvos Respublikoje ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kuris numato inter alia ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 str. 1, 2 d.).

Pareiškėjas su prašymu išduoti leidimą įsigyti trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai kreipėsi 2013 m. gegužės 31 d. (b. l. 7), byloje nėra duomenų, kad jis 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, todėl šiuo atveju taikoma 2012 m. birželio 29 d. Įstatymo Nr. XI-2156 (Žin., 2012, Nr. 81-4222) redakcija.

Atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ir turėti ginklą grindžiamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nustatančiais, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, o tokiu asmeniu laikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Pareiškėjas teigia, jog negali būti pripažinta, kad jis nėra nepriekaištingos reputacijos, kadangi Lietuvos Respublikos Prezidentas, suteikdamas malonę (b. l. 12), panaikino teismo nuosprendį, kuriuo jam buvo paskirta bauda.

Bylos duomenys patvirtina, jog 1999 m. spalio 20 d. Kretingos rajono apylinkės teismas A. V. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 1 dalyje (neteisėtai, be leidimo laikė ir įsigijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis). Už šio nusikaltimo padarymą jam, pritaikius 45 straipsnį (švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimas), paskirta 12500 Lt bauda (b. l. 10-11). Lietuvos Respublikos Prezidentui apsvarsčius malonės prašymą, 2000 m. gegužės 22 d. jis priėmė dekretą dėl malonės suteikimo A. V. (b. l. 12). Teisėjų kolegija pažymi, jog malonės suteikimas nereiškia, kad asmuo dėl veikos padarymo yra pripažįstamas nekaltu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsniu Respublikos Prezidentas teikia nuteistiesiems malonę, kuri yra humaniškumu grindžiamas individualus aktas, skirtas konkrečiam asmeniui. Malonės aktas nėra teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą ginčijantis dokumentas, tai yra moralinis veiksmas, bandant įvertinti nuteistojo asmenybę. Todėl šiuo atveju, teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, tam neturi įtakos malonės suteikimas.

Baudžiamojo kodekso (1999 m. liepos 30 d. redakcija) 234 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas arba realizavimas – baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki penkerių metų. Nors pareiškėjui buvo paskirta švelnesnė negu įstatymas numato bausmė, tačiau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, kai jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (šiuo atveju sankcijoje numatyta galimybė skirti laisvės atėmimą iki 5 metų). Įstatymas pareiškėjo reputaciją sieja ne su jam paskirta bausme, o su nuosprendžiu pripažinti asmenį kaltu, padarius tam tikrą nusikaltimą, kurios pavojingumą visuomenei įvertina griežta sankcija, todėl šiuo atveju pareiškėjas pagrįstai pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos. Šiuo atveju yra skrupulingai vertinama prašančiojo išduoti leidimą įsigyti ginklą reputacija, kadangi asmuo, piktnaudžiaujantis teise laikyti ir įsigyti ginklą, kelia grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Faktas, jog asmuo teismo buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka asmens gyvenimo faktu ir biografijos dalimi charakterizuojančia jo asmenybę.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kuriais jis kelia klausimą, kodėl jam buvo atsisakyta išduoti leidimą šaunamajam ginklą, kai tuo tarpu jis turi galiojantį leidimą dujiniam pistoletui laikyti, teisėjų kolegija nurodo, kad ši aplinkybė nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Šioje byloje sprendžiamas atsisakymo išduoti leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą, ne dujinį, pagrįstumas, todėl kolegija, neturėdama duomenų apie minėto leidimo išdavimo aplinkybes bei sąlygas, dėl šios aplinkybės nepasisako.

Taip pat yra atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad atsakovas, pareiškėjui išlaikius asmens bei turto saugotojų pirminio parengimo egzaminą, jam išdavė tai patvirtinantį pažymėjimą, o leidimą išduoti atsisakė. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas išklausė minėtus kursus ir išlaikė egzaminą negali būti pripažįstama pagrindu pareiškėjui išduoti leidimą įsigyti trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai. Norėdamas gauti leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą, asmuo privalo atlikti tam tikras procedūras, tarp jų ir išlaikyti egzaminą (Įstatymo 17 str. 1 d. 7 p.).

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė teisės aktų normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-88 straipsnių nuostatas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, taip pat naikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė