A-552-1687-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-1687/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03330-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 1V-651 (toliau – ir Įsakymas) ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad 2013 m. liepos 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) kanceliarijoje jai pasirašytinai buvo įteiktas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. liepos 24 d. pranešimas Nr. 1D-6997 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ bei vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. 1V-651 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“, kuriuo jai – Komisariato Valdymo organizavimo valdybos viršininkei, panaikintas 2007 m. lapkričio 26 d. išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

Įsakyme nurodyta, kad leidimas panaikinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 17 punktais, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi, atsižvelgus į Ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2013 m. birželio 18 d. protokolo Nr. 1-8RN-1(KF) sprendimą ir į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Specialiosios ekspertų komisijos 2013 m. sausio 16 d. raštu Nr. 5-S(S)-4(KF) pateiktą informaciją, kad Komisariato Imuniteto skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas, bei atsižvelgiant į tai, kad faktinės aplinkybės yra laikomos sudarančiomis pagrindą teigti, jog dėl asmeninių ir dalykinių savybių – neatsakingumo, nesąžiningumo ir nepatikimumo, ji esanti netinkama darbui su įslaptinta informacija.

Pareiškėja pabrėžė, kad ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiomis Įstatymo nuostatomis ir remiantis nebegaliojančia šio įstatymo redakcija, nes 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-449 buvo priimta ir 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojo nauja Įstatymo redakcija, kuria, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimą, panaikintas prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas, siejantis leidimo dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptimis panaikinimą ar neišdavimą tik su asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką ar dėl tokios veikos atliekamo ikiteisminio ar kriminalinės žvalgybos tyrimo faktu.

Pareiškėja nurodė, kad, vertinant tai, jog duomenų apie jos piktnaudžiavimą alkoholiu, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą nėra, šiam skundui išspręsti reikšmingos tik kitos aplinkybės, apibrėžiamos kaip asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių asmuo gali būti pripažintas netinkamu darbui su įslaptinta informacija. Pareiškėja pabrėžė, kad nei pagal faktines aplinkybes, nei pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką turimi duomenys apie jos asmenines savybes negali būti laikomi pagrindu pripažinti ją netinkančia darbui su įslaptinta informacija.

Pareiškėja pažymėjo, kad, nors Įsakyme nurodoma, jog ji pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnį ir 7 straipsnio 2 dalį, tokia išvada nėra pagrįsta jokiais faktais ir neatitinka tikrovės, nes 2013 m. kovo 12 d. Departamentas iniciavo tarnybinį patikrinimą, kuris užbaigtas 2013 m. balandžio 15 d., ir nenustatyta, kad ji pažemino policijos pareigūno vardą. Pareiškėja pažymėjo, kad policijos sistemoje dirba nuo 2000 m., per visą tarnybos laikotarpį nėra turėjusi nei vienos drausminės nuobaudos, buvo 9 kartus skatinta padėkomis bei piniginėmis premijomis, apdovanota atminimo ženklais ir kt., atlikus patikrinimus, darbas vertintas tik labai gerai, 2009 m. gegužės 12 d. atestuota kaip tinkama einamoms pareigoms, todėl akivaizdu, kad yra charakterizuojama tik teigiamai ir nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad ji neatsakinga, nesąžininga, nepatikima ir netinkama darbui su įslaptinta informacija.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsakovas paaiškino, kad priimant Įsakymą padaryta techninė klaida: Įsakymas parengtas pagal Įstatymo redakciją, galiojusią iki 2013 m. liepos 20 d., o pasirašytas 2013 m. liepos 22 d. (pirmadienį), tačiau tai nekeičia jo pagrįstumo, nes Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto pagrindas nustatytas naujos redakcijos 20 punkte, pagal kurį pakanka tik grėsmės patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Atsakovas pažymėjo, jog Įsakymas grindžiamas ir tuo, jog nustatytos pareiškėjos asmeninės ir dalykinės savybės (neatsakingumas, nesąžiningumas ir nepatikimumas), dėl kurių ji netinka darbui su įslaptinta informacija. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Ministerijos Centrinė specialioji ekspertų komisija nagrinėjo Departamento Specialiosios ekspertų komisijos pateiktą medžiagą apie pareiškėją. Išvadą apie pareiškėjos asmens savybes, veiklą, ryšius, su asmeniu susijusias aplinkybes, faktus, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, pagrindžia Ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos ištirta policijos pateikta medžiaga (taip pat ir ikiteisminio tyrimo).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko. Departamentas atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimą ir teigė, kad teisės aktai pagal bendrą taisyklę netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Departamento Specialioji ekspertų komisija, įvertinusi pateiktą informaciją, susijusią su pareiškėjos veiksmais, nutarė pritarti Komisariato siūlymui panaikinti leidimą, ir visą medžiagą 2013 m. sausio 16 d. su raštu Nr. 5-S(S)-4(KF) pateikė Ministerijos Centrinei specialiajai ekspertų komisijai galutiniam sprendimui priimti.

Pareiškėjos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00547-12 pradėtas 2013 m. vasario 14 d., todėl teisiniai faktai ir padariniai pareiškėjos atžvilgiu laikytini įvykusiais ir atsiradusiais iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo, todėl Departamentas darė išvadą, kad pasikeitusios Įstatymo nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjai leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija buvo panaikintas ne dėl to, jog ji buvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką, o dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kurios apibūdina jos asmenybę, ir kilus abejonėms dėl asmens tinkamumo darbui su įslaptinta informacija.

Sprendimas panaikinti leidimą priimtas papildomai patikrinus ir įsitikinus, kad tolesnis jos darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui. Įslaptintos informacijos apsaugos standartai yra skirti užtikrinti, kad prieigą prie įslaptintos informacijos turėtų tik tie asmenys, kurių lojalumas ir patikimumas yra patikrintas ir nekelia jokių abejonių. Pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, jie apima ir informaciją apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklą bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius artimus asmenis.

Departamentas akcentavo, kad asmens patikimumas ir besąlygiškas pasitikėjimas šiuo asmeniu, kuris nustatomas vertinant objektyviai pasireiškiančias asmens savybes, jo charakterio ypatybes, yra svarbiausias kriterijus sprendžiant leidimo dirbti su įslaptinta informacija atėmimo klausimą. Šiuo atveju buvo nustatytos pareiškėją neigiamai apibūdinančios aplinkybės, t. y. neteisėtas ir neetiškas elgesys, kuris parodo atitinkamas jos asmenines savybes (neatsakingumą, nesąžiningumą, lengvabūdiškumą), jos veiksmai neatitiko padidintų valstybės pasitikėjimo dirbti su įslaptinta informacija reikalavimų ir kelia pagrįstų abejonių dėl jos patikimumo ir tinkamumo darbui su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

Departamentas darė išvadą, kad pareiškėja, būdama pareigūnė, nesąžiningai ir neatsakingai vykdė savo pareigas ir yra linkusi nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti laikoma patikimu ir Lietuvos valstybei lojaliu asmeniu. Departamentas pažymėjo, kad skundžiamas įsakymas priimtas atsižvelgus į patikrinimo metu surinktą informaciją, o pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad Departamento 2013 m. balandžio 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-16-IS-2 nenustatyta, jog ji savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą, nereiškia, kad pareiškėjos veiksmai nekelia abejonių dėl jos asmeninių ir dalykinių savybių, dėl kurių ji netinka dirbti su įslaptinta informacija, ir nepaneigia nustatytų neigiamai ją apibūdinančių aplinkybių.

Departamento teigimu, pareiškėjos skunde nurodytos kitos jos asmeninės savybės, gebėjimai, tarnybos nuopelnai nėra pagrindas tenkinti skundą, nes dėl nesąžiningumo tos savybės ir gebėjimai gali būti panaudoti ir tarnybai priešingiems interesams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino Įsakymą ir įpareigojo Ministeriją atlikti patikrinimą, per kurį nustatyti, ar per pastaruosius 3 metus pasireiškė R. S. asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, sudarantys pagrindą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Teismas pažymėjo, kad nuo 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusioje Įstatymo 16 straipsnio redakcijoje, kuri aktuali ir nagrinėjamam ginčui, neliko nuostatos, kad leidimas gali būti panaikinamas, kai nustatoma, jog asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar kriminalinės žvalgybos tyrimas. Nuo 2013 m. liepos 20 d. galiojančioje Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto redakcijoje nustatyta, kad leidimas gali būti panaikinamas, jeigu asmuo negali pagrįsti savo turto, kurį valdo, naudoja ar kuriuo disponuoja, įgijimo teisėtumo ar teisės aktų tvarka nustatyta, kad jo gyvenimo lygis neatitinka gaunamų pajamų. Teismas darė išvadą, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai panaikintas leidimas, ginčijamame įsakyme kvalifikuotos netinkamai, t. y. priimant įsakymą vadovautasi nebegaliojančiomis teisės aktų nuostatomis.

Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad skundžiamame įsakyme pareiškėjos veiksmai kvalifikuoti netinkamai, o tai laikytina esminiu pagrindinių taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pažeidimu.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-111-190/2014, kurioje pareiškėja kaltinama, jog, eidama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus viršininkės pareigas ir 2010 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 10-V-678 būdama paskirta Komisariato Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotoja, 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje – rugsėjo mėnesio pradžioje, kalbėdama su UAB „Alpera“ direktoriumi, savo naudai tiesiogiai pareikalavo 3 000 Lt kyšio už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. susitarė, kad ji veiks UAB „Alpera“ interesais ir padės laimėti Komisariato 2011 m. liepos 22 d. pradėtą vykdyti apklausos būdu viešąjį pirkimą dėl rankinių (moteriškų, vyriškų) ir kitų laikrodžių su Lietuvos policijos ženklo graviravimu viduje ir ant įpakavimo dėžutės. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2011 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje – spalio mėnesio pradžioje savo tarnybiniame kabinete Nr. 209 susitiko su P. M. ir savo naudai tiesiogiai priėmė 3 000 Lt reikalautą kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Pareiškėja kaltinama ir tuo, kad 2012 m. birželio mėnesį per pokalbį su UAB „Alpera“ direktoriumi P. M. savo naudai tiesiogiai pareikalavo 6 000 Lt kyšio už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o tęsdama nusikaltimą, ji 2012 m. birželio mėnesį savo tarnybiniame kabinete susitiko su P. M. ir iš jo savo naudai tiesiogiai priėmė 6 000 Lt reikalautą kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Be to, pareiškėja kaltinama ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėnesio pradžios iki 2011 m. rugsėjo mėnesio pradžios, veikdama priešingai tarnybos interesams ir pažeisdama teisės aktų nuostatas, su UAB „Alpera“ direktoriumi P. M. derino 2011 m. liepos 22 d. Komisariato apklausos būdu pradėto vykdyti viešojo pirkimo dėl rankinių (moteriškų, vyriškų) laikrodžių su Lietuvos policijos ženklu graviravimu viduje ir ant įpakavimo dėžutės tiekėjų, kuriems būtų galima pateikti kvietimą dėl komercinio pasiūlymo, sąrašą bei laikrodžių graviravimo darbų aprašymo technines sąlygas, teikė minėtam asmeniui duomenis apie viešajame pirkime gautus kitų tiekėjų pasiūlymus dėl rankinių (moteriškų, vyriškų) laikrodžių su Lietuvos policijos ženklu graviravimu viduje ir ant įpakavimo dėžutės ir tokiais veiksmais iškreipė Viešųjų pirkimų įstatymo paskirtį ir pagrindinius šiame įstatyme nustatytus pirkimo principus, sumenkino valstybės teisėsaugos institucijos – Lietuvos policijos, prestižą ir diskreditavo policijos pareigūno vardą, dėl to valstybė patyrė didelę žalą.

Teismas pažymėjo, kad yra pagrindo manyti, jog pareiškėjos veikla galimai gali būti kvalifikuota pagal Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą, kuriuo buvo pakeista anksčiau galiojusio 17 punkto lingvistinė konstrukcija.

Atsižvelgęs į tai, kad ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2013 m. birželio 18 d. protokoliniu sprendimu Nr. 1-8RN-1(KF), kuris taip pat priimtas remiantis netekusiomis galios Įstatymo normomis, teismas darė išvadą, kad Įsakymas naikintinas, o atsakovas įpareigotinas, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 8 dalimi, atlikti pareiškėjos patikrinimą, iš naujo įvertinti nustatytas aplinkybes ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį įsakymą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas bus sprendžiamas įsiteisėjus teismo sprendimui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str.).

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovo manymu, teismas Įsakymą panaikino formaliu pagrindu. Atsakovas paaiškina, kad priimant Įsakymą buvo padaryta techninė klaida, nes pareiškėja buvo papildomai tikrinta ir ginčijamas įsakymas parengtas iki 2013 m. liepos 19 d. įskaitytinai pagal galiojančią Įstatymo redakciją, o pasirašytas 2013 m. liepos 22 d. (pirmadienį). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 16 straipsnio pakeitimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013 m. liepos 20 d. (šeštadienį). Atsakovas pažymi, kad papildomo tikrinimo metu buvo nustatytas faktas, jog pareiškėjos asmens savybės, veikla, ryšiai su asmeniu susijusios aplinkybės, kelia grėsmę įslaptintos informacijos saugumui. Atsakovo teigimu, šis faktas Įsakymo priėmimo dieną tiko kitai teisės normai – Įsakymo preambulės nuorodos į Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą pagrindas numatytas Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte, kuriame taip pat nustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas. Atsakovas pabrėžia, kad skundžiamo įsakymo rezoliucinė dalis (leidimo panaikinimas) atitiko sprendimo metu galiojusią teisę. Ministerija atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-999-764/2014. Ministerija pažymi, kad teismas įpareigojo atlikti pareiškėjos patikrinimą, tačiau toks patikrinimas jau yra atliktas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Departamento manymu, įstatyminio pagrindo netikslus nurodymas Įsakyme savaime negali būti pagrindu naikinti individualų administracinį aktą, jeigu konkrečiu atveju yra juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija Įstatymo 16 straipsnyje nustatytais pagrindais. Departamentas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino aplinkybės, jog ginčijamas įsakymas iš esmės priimtas remiantis Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostatomis, kurios naujoje Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies redakcijoje įtvirtintos 20 punkte.

Departamento manymu, vien ta aplinkybė, kad naujoje Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies redakcijoje neliko anksčiau 13 punkte įtvirtinto pagrindo leidimui panaikinti, o 17 punkto nuostatos išdėstytos kitame punkte, savaime nereiškia, kad skundžiamas įsakymas priimtas remiantis negaliojančiu teisiniu pagrindu. Departamentas pabrėžia, kad teisinis pagrindas (pareiškėjos savybės, veikla, kitos aplinkybės ar faktai), kuriuo remiantis buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra nustatytas ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusiame Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte.

Departamentas pažymi, kad Įsakyme nurodytas aiškus ir konkretus faktinis pagrindas, leidžiantis nustatyti, kokia teisės norma vadovaujantis jis buvo priimtas. Departamento teigimu, nors naujos redakcijos Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu buvo pakeista anksčiau galiojusio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto lingvistinė konstrukcija, praplėsta taikymo apimtis, pačios normos esmė liko ta pati. Departamentas nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog skundžiamo įsakymo motyvuojamoji dalis patvirtina, kad aplinkybės, jog pareiškėjos atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų padarymo, iš esmės buvo vertinamos kaip faktinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja pagal dalykines ir asmenines savybes, negali dirbti su įslaptinta informacija.

Departamento teigimu, šią aplinkybę patvirtina Ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2013 m. birželio 18 d. protokolinis sprendimas Nr. 1-8RN-1 (KF), kuris vertintinas kaip motyvuojamoji Įsakymo dalis. Departamentas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje nr. A552-2779/2012 ir pažymi, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija buvo panaikintas konkrečių faktinių aplinkybių kontekste nustačius, kad informacija apie baudžiamojoje byloje pareiškėjai oficialiai pareikštus įtarimus sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog leidimas jai ir toliau dirbti su įslaptinta informacija kelia nepriimtiną riziką tokios informacijos saugumui ir visos nusikalstamos veikos, kurių padarymu pareiškėja yra įtariama, susijusios su jos tiesioginių funkcijų vykdymu.

Departamentas daro išvadą, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog vien tai, kad asmuo yra įtariamas, jog eidamas tiesiogines pareigas Komisariate padarė nusikalstamas veikas, kelia pagrįstų abejonių jo patikimumu. Departamentas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-416/2005 ir teigia, kad teismo nustatyti Įsakymo turinio trūkumai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo jo naikinti, nes techninio pobūdžio pažeidimas neturi įtakos Įsakymo pagrįstumui.

Pareiškėja R. S. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti.

Pareiškėja nurodo, kad nei Ministerija, nei Departamentas nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo konstatuotas aplinkybes apie tai, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis Įstatymo nuostatomis ir remiantis nebegaliojančia Įstatymo redakcija. Pareiškėjos teigimu, išankstinis nusistatymas prieš asmenį, kuriam pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis nėra pripažintas kaltu, peržengtų demokratinėje visuomenėje pateisinamas žmogaus teisių ribojimo atvejų ribas ir leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta medžiaga panaikinimas vien dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo asmeniui fakto būtų neproporcinga priemonė.

Pareiškėja remiasi Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu ir daro išvadą, kad nuo 2011 m. liepos 7 d. nebegalima buvo remtis Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu, o apeliantų teiginiai apie tai, kad ikiteisminio tyrimo faktas parodo tokias pareiškėjos dalykines ir asmenines savybes kaip neatsakingumas, nesąžiningumas, nepatikimumas, dėl kurių asmuo netinka darbui su įslaptinta informacija, yra teisiškai nepagrįsti. Pareiškėja pažymi, kad nors Departamentas apeliaciniame skunde nurodė, jog Įsakymas priimtas remiantis jau atliktu jos patikrinimu, tačiau byloje esantys dokumentai rodo, kad buvo remiamasi nepatikrinta ir tikrovės neatitinkančia informacija.

Pareiškėja nurodo, jog duomenų apie jos piktnaudžiavimą alkoholiu, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą nėra, šios bylos išsprendimui reikšmingos tik kitos aplinkybės, apibrėžiamos kaip asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių asmuo gali būti pripažintas netinkamu darbui su įslaptinta informacija. Pareiškėja pažymi, kad Įsakyme nurodoma, jog ji pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnį, 7 straipsnio 2 dalį, tačiau tokia išvada nėra pagrįsta jokiais faktais ir neatitinka tikrovės. Pareiškėja nurodo, kad Komisariato Imuniteto skyrius 2012 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 10-37-Į03-105(KF) iniciavo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pareiškėjai panaikinimą ir jame nurodė nepatikrintą ir klaidinančią informaciją, fragmentiškai atrinktą iš tame pat skyriuje atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Pareiškėja pabrėžia, kad administracinėje byloje surinkti įrodymai paneigia tokią informaciją. Pareiškėja pažymi, kad Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija 2013 m. kovo 13 d. raštu Nr. 2R-866 (3.8) pateikė išvadą, jog pareiškėja savo veiksmais nepažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų, nes užsirašė duomenis asmenų, kurie nuomojosi jos butą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad UAB „Vaibra“ neteikė paslaugų Komisariatui, todėl nėra faktinio pagrindo prielaidoms apie šios bendrovės galimą protegavimą.

Pareiškėjos teigimu, UAB „Mobeta“ ir Komisariatas dar 2009 m. vasario 3 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį Nr. 10-ST2-15, kurios 2.2.3 punkte numatyta, jog atsakingu asmeniu už jos vykdymą paskirtas Komisariato Valdymo organizavimo skyriaus viršininkas, t. y. pareiškėja. Pareiškėja nurodo, kad UAB „Mobeta“ teikė saugos paslaugas, o Asmens ir turto saugos įstatymo 6 straipsnis kelia griežtus reikalavimus tiek tokia veikla užsiimančioms bendrovėms, tiek jų vadovams bei darbuotojams, todėl jie niekaip negali būti siejami su organizuotų grupių veikla.

Pareiškėja pažymi, jog piniginis pervedimas į jos sąskaitą banke yra atvira finansinė operacija, ji turi dokumentus dėl šio pervedimo pagrindo, tačiau ši informacija niekada nebuvo tikrinama ir jos turimi dokumentai nebuvo vertinami. Pareiškėja paaiškina, kad pas ją rasti duomenys apie R. D. sietini tik su trumpalaike buto nuoma. Ji neturėjo ir neturi objektyvių galimybių patikrinti pageidaujančių nuomotis butą asmenų teistumo ir patraukimo administracinėn atsakomybėn duomenis, todėl daro išvadą, kad nėra nustatytas pareiškėjos ryšys su abejotinos reputacijos asmeniu kaip grėsmė darbui su įslaptinta informacija.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nei Komisariatas, nei Departamento specialiosios ekspertų komisijos, nei Ministerijos Centrinė speciali ekspertų komisija netikrino ir nevertino, kad A. V. Š. dirbo AB „Autoūkis“. 2007 m. gruodžio 5 d. buvo pasirašyta Komisariato ir AB „Autoūkis“ bendradarbiavimo sutartis, kurios 2.3 punkte numatytas priėmimas į policijos rėmėjus, 2.4 punkte atsakingu asmeniu paskirta pareiškėja, 3.6 punkte atsakingu AB „Autoūkis“ koordinatoriumi numatytas A. V. Š.. Pareiškėja daro išvadą, kad tendencingai ir fragmentiškai atrinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo niekaip tikrinama, padaryti klaidinantys apibendrinimai tapo pagrindu siūlyti panaikinti leidimą R.

S. dirbti su įslaptinta informacija. Taip pat nebuvo tikrinamos fragmentiškai atrinktuose pareiškėjos pokalbiuose su UAB „Liumilita Mix“ ir Vilniaus tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovu aplinkybės, todėl prielaidos apie tariamą protegavimą ir žadėtą 10 proc. atlygį negali tapti pagrindu teisiniams sprendimams. Pareiškėja pažymi, kad inicijuojant leidimo panaikinimą jai buvo teigiama, jog ji apgaudinėjo valstybę, tačiau vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. 1-V-394 nenustatė reikalavimo pateikti galiojantį tarnybos reikmėms naudojamo asmeninio automobilio techninės apžiūros dokumentą, nes minėtu įsakymu patvirtintos tvarkos 6 punktas reikalauja pateikti tik transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją.

Pareiškėjos teigimu, naudojimasis transporto priemone 3 mėnesius nepratęsus techninės apžiūros galiojimo termino negalėjo būti vertinamas kaip apgaulė, nes tai neturi įtakos sprendimui kompensuoti jos patirtas išlaidas dėl automobilio naudojimo tarnybai, o pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda dėl naudojimosi 3 mėn. transporto priemone be techninės apžiūros neturėtų būti pagrindu abejoti jos reputacija galimybių dirbti su įslaptinta informacija kontekste. Pareiškėja nurodo, kad pasiūlymas jai dalyvauti psichofiziologiniame tyrime buvo teikiamas išimtinai ikiteisminio tyrimo procese ir niekaip nebuvo siejamas su tikslu tikrinti asmenį tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kontekste.

Pareiškėja pažymi, kad ikiteisminio tyrimo objektas nėra tapatus asmens vertinimui dėl patikimumo ar lojalumo valstybei, todėl jos ikiteisminio tyrimo procese išsakyta pozicija dėl tyrimosi poligrafu negali turėti jokios reikšmės vertinant jos asmenines savybes tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija kontekste. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Komisariato specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. lapkričio 20 d. protokole įrašyti duomenys, kurie nebuvo ir negalėjo būti svarstomi komisijos posėdyje, nes jie gauti vėliau nei įvyko pats posėdis.

Pareiškėjos manymu, joks tyrimas jos atžvilgiu nebuvo atliekamas, o Įsakymas priimtas remiantis klaidinančiais teiginiais ir neteisinga informacija. Pareiškėja atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1844/2012 ir pabrėžia, kad neigiamų asmeninių savybių egzistavimas turi būti pagrįstas įrodymais siekiant pripažinti Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto (20 punkto) pažeidimo buvimo faktą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Ministerijos Centrinė specialioji ekspertų komisija neatliko jokio papildomo tyrimo, nes nagrinėjo tik ikiteisminį tyrimą atlikusio Komisariato Imuniteto skyriaus tendencingai atrinktą, nepatikrintą ir klaidinančią informaciją, pateiktą Komisariato specialiajai ekspertų komisijai, o apeliantų teiginiai apie atliktą papildomą pareiškėjos asmeninių ir dalykinių savybių, taip pat jos ryšių patikrinimą neatitinka tikrovės. Pareiškėja pažymi, kad nei Ministerija, nei Departamentas nepateikė duomenų apie tai, kad jos asmeninės ir dalykinės savybės yra netinkamos darbui su įslaptinta informacija.

Pareiškėja pabrėžia, kad vien faktas, jog jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl tam tikrų nusikalstamų veikų, taip pat bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, pagal nusistovėjusią praktiką nėra ir negali būti laikomas pakankamu pripažinti asmenį netinkamu darbui su įslaptinta informacija. Pareiškėjos manymu, atsakovas ne tik naudojo netikslią ir klaidinančią informaciją rengiant Įsakymą, bet ir pažeidė jos teises, pavesdama tirti skundą subjektui, dėl kurio veiksmų buvo skundžiamasi.

Pareiškėja remiasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi ir pažymi, kad Ministerijos kompetenciją apibrėžiantys teisės aktai numato galimybę nagrinėti tokio pobūdžio skundus pačioje Ministerijoje. Pareiškėja daro išvadą, kad jos atžvilgiu nebuvo atliekamas objektyvus reikšmingų aplinkybių tyrimas, analizė ir vertinimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 1V-651 (t. I, b. l. 7-8), kuriuo buvo panaikintas Komisariato Valdymo organizavimo valdybos viršininkei R. S. 2007 m. lapkričio 26 d. išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundžiamą įsakymą panaikino ir įpareigojo Ministeriją atlikti patikrinimą, iš esmės konstatavęs, kad priimant skundžiamą įsakymą buvo vadovautasi nebegaliojančiomis teisės aktų nuostatomis.

Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, tvirtindami, kad Įsakyme padaryta techninė klaida, o Įsakymo priėmimo dieną jame nurodyta nuoroda į Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą yra analogiška naujos Įstatymo redakcijos 16 straipsnio 2 dalies 20 punktui.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. 1V-651 dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo buvo priimtas galiojant Įstatymo redakcijai, įsigaliojusiai nuo 2013 m. liepos 20 d., tačiau, kaip matyti iš pačiame Įsakyme nurodytos Įstatymo redakcijos bei jo turinio, leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, pareiškėjai buvo panaikintas vadovaujantis iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusios redakcijos Įstatymu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo atitinkamos jo normos redakcinio pobūdžio pakeitimai, kuriais nekeičiamas tos normos turinys (pvz., pakeičiama įstatymo straipsnių, jų dalių, punktų numeracija, kitaip išdėstoma teisės norma, nekeičiant jos turinio), jei viešojo administravimo subjektas atitinkamame administraciniame akte neteisingai nurodo taikytos teisės normos redakciją, teismų praktikoje, paprastai nepripažįstami pagrindu panaikinti skundžiamą aktą. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju dėl teisės aktų pasikeitimo įtakos ginčo teisinių santykių teisiniam reguliavimui sprendžia atsižvelgdamas į nagrinėjamos individualios bylos faktines aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1606/2014).

Nagrinėjamoje byloje ginčijamame Įsakyme nurodyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, buvo panaikintas vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 17 punktais, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantų argumentais, pažymi, kad 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-449 pakeičiant Įstatymą, šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta kokiais pagrindais neišduodami leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (ši Įstatymo norma kartu su Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu taikoma ir leidimo panaikinimui), taip pat 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte buvo atlikti ne tik redakcinio pobūdžio pakeitimai, bet ir kai kurie nagrinėjamam ginčui aktualūs esminiai pakeitimai, susiję su pagrindinėmis procedūromis ir taisyklėmis, kurių turi būti laikomasi sprendžiant dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo.

Iš Komisariato Specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. lapkričio 20 d. posėdžio protokolo Nr. 10-ĮD11-334(RN) (t. I, b. l. 60-62) matyti, kad buvo nutarta siūlyti Komisariato viršininkui kreiptis į Departamento Specialiąją ekspertų komisiją dėl R. S. išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, panaikinimo. Svarstant šį klausimą iš esmės buvo remiamasi Komisariato Imuniteto valdybos viršininko 2012 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 10-47-Į03-108(KF) pateikta informacija, kad Komisariato Imuniteto skyriuje pareiškėjos atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo.

Pagal 2013 m. liepos 2 d. įstatymą Nr. XII-449 nuo 2013 m. liepos 20 d. neteko galios Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas, kuris numatė leidimo neišdavimo pagrindą, jeigu asmuo „yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar kriminalinės žvalgybos tyrimas“, kuris Įsakyme buvo taikytas pareiškėjai kaip vienas iš leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindų. Iš Įsakymo motyvuojamosios dalies, kurioje nurodyta, kad Komisariato Valdymo organizavimo skyriaus viršininkei R. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų pagal atitinkamus Baudžiamojo kodekso straipsnius, matyti, kad atsakovas minėtą netekusią galios Įstatymo normą taikė tuo iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusio teisinio reguliavimo aspektu, kad pareiškėja yra traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgdama į tai, kad Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1237 redakcija, Žin., 2010, Nr. 157-7951) nuo 2013 m. liepos 20 d. neteko galios, teisėjų kolegija konstatuoja, kad leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ panaikinimas Įsakymu šios (netekusios galios) Įstatymo normos pagrindu yra neteisėtas. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-1606/2014.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, jog priimant Įsakymą atsakovas vadovavosi nebegaliojančiomis teisės aktų nuostatomis, kas nagrinėjamu atveju teisingai laikyta esminiu pagrindinių taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pažeidimu.

Nuo 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusioje Įstatymo 18 straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-449) 1 dalies 4 punkto redakcijoje nustatyta, jog leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. 2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1237 redakcijos Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kurį taikė atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, nenustatė reikalavimo, kad aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, turi būti nustatytos atliekant patikrinimą. 2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1237 redakcijos 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte buvo nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.

Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime pripažino, kad Įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcijos) (Žin., 2004, Nr. 4-29) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas atsiradus arba paaiškėjus šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytoms aplinkybėms, ir nenustatyta, kad prieš sprendžiant dėl tokio leidimo arba pažymėjimo panaikinimo atsiradus ar paaiškėjus šioms aplinkybėms asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn arba jam gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl labai įvairių tyčinių nusikalstamų veikų. Todėl, įstatymų leidėjui Įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nenumačius galimybės vertinti reikšmingų aplinkybių, susijusių su konkrečiu atveju, kai asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos yra atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas ir kartu patikrinti asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, yra sudaromos prielaidos atsirasti ir tokioms situacijoms, kai asmeniui panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas ir dėl to asmuo netenka pareigų valstybės tarnyboje, kurioms eiti toks leidimas ar pažymėjimas yra būtinas, net ir tais atvejais, kai su asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu ar operatyviniu tyrimu susijusios aplinkybės nėra tokios, kurios keltų abejonių dėl tokio asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei ir dėl kurių tolesnis asmens darbas su įslaptinta informacija galėtų kelti grėsmę tokios informacijos saugumui.

Konstitucinis Tesimas konstatavo, kad šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamas Įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį nenumatyta galimybė vertinti, ar su asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu ar operatyviniu tyrimu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, kad tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui, neatitinka iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus ir yra vertintinas kaip neproporcingas Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą varžymas.

Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos turi būti aiškinamos kartu su šio įstatymo nuostatomis, kurios numato bendruosius reikalavimus dėl personalo patikimumo ir pakartotinio asmens tikrinimo leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (Įstatymo 16 str. 1 d. 4 p., 16 str. 6 d.).

Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas buvo paskelbtas 2011 m. liepos 12 d. (Žin., 2011, Nr. 84-4106). Iš įsigaliojusių nuo 2013 m. liepos 20 d. Įstatymo pakeitimų (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-449) matyti, kad jie buvo priimti, be kita ko, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimo nuostatas ir nustatant procedūrinį reikalavimą, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas dėl aplinkybių, nurodytų Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, panaikinamas, kai kuri nors iš šioje įstatymo normoje nurodytų aplinkybių nustatoma atlikus patikrinimą (minėtos redakcijos Įstatymo 18 str. 1 d. 4 p., 16 str. 2 d. 20 p.). Atsakovas, priimdamas 2013 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 1V-651, taikė Įstatymo 18 straipsnio (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1237 redakcija, Žin., 2010, Nr. 157-7971) 1 dalies 4 punktą, kuris Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarime nurodyta apimtimi buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir taikė būtent ta apimtimi, kuria ši Įstatymo norma buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, t. y. panaikino leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija prieš tai paslapčių subjektui neatlikus patikrinimo ir neįvertinus Įstatymo reikalavimų kontekste, ar su ikiteisminiu tyrimu ar traukimu baudžiamojon atsakomybėn susijusios aplinkybės (iki 2013 m. liepos 20 d. galiojęs Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas) yra būtent tokios, kad kyla abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, pažymi, kad apeliantai neteisingai laikė Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1237 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą kaip analogišką numatytam nuo 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusios redakcijos Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-449). Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1237 redakcija), kuriame buvo nustatyta, kad leidimas panaikinamas, jeigu asmuo „piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija“ ir nuo 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusios redakcijos Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-449) įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį „Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei: tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui“ ir kurios gali būti pagrindas panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, apimties prasme yra panašus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-449) taikymas yra siejamas su atitinkamomis procedūrinėmis taisyklėmis, t. y. šioje teisės normoje nurodytos aplinkybės turi būti nustatomos tikrinimo metu – šios įstatymo normos pagrindu (taikant ją kartu su Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu) leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gali būti panaikintas paslapčių subjektui atlikus patikrinimo procedūrą.

Nuo 2013 m. liepos 20 d. galiojančios Įstatymo redakcijos 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytas leidimo neišdavimo pagrindas siejamas su paslapčių subjekto vadovo diskrecija (tokią diskreciją paslapčių subjektas turėjo ir pagal iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusį Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą) spręsti kokios būtent aplinkybės pagal atlikto patikrinimo duomenis suteikia pagrindą išvadoms, jog yra nustatytos atitinkamos (konkrečios) asmens savybės, veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai, kurie kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Paslapčių subjektas, atlikdamas tokio pobūdžio patikrinimą, gali remtis ne tik savo surinktais, bet ir kitų institucijų duomenimis, tačiau atlikto patikrinimo metu surinktos medžiagos pagrindu turi pateikti savarankiškas, motyvuotas išvadas, suformuotas būtent Įstatymo normų taikymo kontekste, iš kurių būtų aišku, kokios būtent patikrinimo metu buvo nustatytos asmens savybės, jo veikla, ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai, kurie suteikė pagrindą išvadoms, jog asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir dėl to jam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turi būti panaikintas.

Iš Ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2013 m. birželio 18 d. posėdžio protokolo Nr. 1-8RN-1(KF) (t. I, b. l. 45-50) matyti, kad Ministerijos Centrinei specialiajai ekspertų komisijai nebuvo pateikta jokia patikrinimo medžiaga, nes paslapčių subjektas – Departamentas, patikrinimo neatliko. Departamento Specialioji ekspertų komisija 2013 m. sausio 16 d. raštu Nr. 5-S(S)-4(KF) (t. I, b. l. 57) Ministerijos Centrinei specialiajai ekspertų komisijai nurodė, kad 2013 m. sausio 8 d. posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl Komisariato pateikto siūlymo panaikinti R. S. išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, ir nutarta pritarti Komisariato siūlymui. Kartu su aptariamu raštu Departamento Specialioji ekspertų komisija Ministerijos Centrinei specialiajai ekspertų komisijai pateikė Departamento Specialiosios ekspertų komisijos 2013 m. sausio 10 d. posėdžio protokolo Nr. 5-IL(S)-3(RN) bei Komisariato 2012 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. 10-ĮD3-119(KF). Iš Departamento Specialiosios ekspertų komisijos 2013 m. sausio 10 d. posėdžio protokolo Nr. 5-IL(S)-3(RN) (t. I, b. l. 58) matyti, kad Komisariato 2012 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 10-ĮD3-119(KF) išdėstyta, jog Komisariato Imuniteto skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo, R. S. įtariama, kad būdama valstybės tarnautoja, savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti kyšį bei tiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, ir piktnaudžiavo tarnyba.

Taigi Ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2013 m. birželio 18 d. posėdžio protokole Nr. 1-8RN-1(KF) akcentuojamas Komisariato Imuniteto skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas R. S. atžvilgiu, nurodytas jai įteikto pranešimo apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, tekstas, pažymėtos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, pacituotas Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, panaikinimas šioje administracinėje byloje skundžiamu Įsakymu yra formalus, neatitinka pagrindinių procedūrinių taisyklių, kadangi paslapčių subjektas neatliko patikrinimo, kuriame būtų motyvuotai Įstatymo reikalavimų kontekste individualizuota, kokios aplinkybės, faktai ar asmens savybės lėmė išvadas, jog pareiškėja nuo tam tikro laiko tarpo yra nepatikima ir nelojali Lietuvos valstybei bei nebetinka darbui su įslaptinta informacija.

Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte įtvirtinta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gali būti panaikinamas, jeigu tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-111-190/2014, kurioje pareiškėja kaltinama padariusi veikas, kuriose yra nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1N–105/2014 matyti, kad pareiškėjai šioje administracinėje byloje skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo metu buvo taikomos procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo užimamų Komisariato Valdymo organizavimo skyriaus viršininkės pareigų. Iš Komisariato Specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. lapkričio 20 d. posėdžio protokolo Nr. 10-ĮD11-334(RN) matyti, kad R. S. 2007 m. lapkričio 26 d. buvo išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, Nr. 1054, kurio galiojimo laikas – iki 2017 m. lapkričio 15 dienos.

Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas 2013 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 1V-651, rėmėsi Ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos išvada, neatsižvelgdamas nei į tai, kad surašant šią išvadą nebuvo atsižvelgta į tai, jog Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimu Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1237 redakcija) ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad prieš sprendžiant dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba pažymėjimo panaikinimo atsiradus ar paaiškėjus šioms aplinkybėms asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, prieštarauja Konstitucijai, taip pat neatsižvelgus į tai, kad Įsakymo priėmimo metu buvo pasikeitęs teisinis reguliavimas ir kai kurios Ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos nurodytos normos buvo arba panaikintos, arba iš esmės pakeistos. Be to, kaip minėta, atsakovo Įsakymas dėl leidimo pareiškėjai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, buvo priimtas paslapčių subjektui neatlikus jokio patikrinimo.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju atsakovas įpareigotinas, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 8 dalimi, atlikti pareiškėjos patikrinimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas