AS-858-217-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Plass Investments Limited atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Plass Investments Limited skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – „Swedbank“, AB, įmonių grupė „ALITA“, AB) dėl nutarimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-858-217-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: – 46 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus „Swedbank“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS858-217/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05103-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 79.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Plass Investments Limited atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Plass Investments Limited skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – „Swedbank“, AB, įmonių grupė „ALITA“, AB) dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas Plass Investments Limited (toliau – ir pareiškėjas) elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, ir Konkurencijos taryba) 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimą NR. 1S-128 „Dėl „Swedbank“, AB veiksmų vykdant koncentraciją atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimams tyrimo nutraukimo“ (toliau – ir skundžiamas nutarimas) ir grąžinti bylą Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi, remdamasis atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktu prašymu teismui užtikrinti ūkio subjektų komercines paslaptis sudarančios medžiagos neprieinamumą kitiems asmenims, t. y. neteikti jos susipažinti ar kopijuoti asmenims, neskaitmenizuoti ir neskelbti Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Elektroninių paslaugų posistemėje ir dalį pateiktos bylos medžiagos pripažinti konfidencialia informacija, taip pat atsakovo 2013 m. lapkričio 5 d. dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. 11V-19, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 12 straipsniu, 51 straipsnio 2 dalimi, pripažino dalį Konkurencijos tarybos tyrimo medžiagos konfidencialia ir nevieša bei nutarė neleisti su ja susipažinti ar kopijuoti kitiems asmenims, neskaitmenizuoti ir neskelbti Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Elektroninių paslaugų posistemėje, t. y.:
– 4 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus „Swedbank“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 5 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus „Swedbank“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 6 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus „Swedbank“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 7 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus „Swedbank“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 8 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus „Swedbank“, AB AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 9 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus „Swedbank“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 16 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus „Swedbank“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 17 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus „Swedbank“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 18 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus „Swedbank“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 19 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus „Swedbank“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 20 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus įmonių grupės „Alita“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 21 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus įmonių grupės „Alita“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 22 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus įmonių grupės „Alita“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 23 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus įmonių grupės „Alita“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 24 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus įmonių grupės „Alita“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 25 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus įmonių grupės „Alita“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 27 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus įmonių grupės „Alita“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 28 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus įmonių grupės „Alita“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 30 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus įmonių grupės „Alita“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 31 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus įmonių grupės „Alita“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 32 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus įmonių grupės „Alita“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 34 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus įmonių grupės „Alita“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 35 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus įmonių grupės „Alita“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 36 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus įmonių grupės „Alita“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 40 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus „Swedbank“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 41 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus „Swedbank“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 42 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus „Swedbank“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 43 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus „Swedbank“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 44 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus „Swedbank“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 45 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus „Swedbank“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus;
– 46 tome esančios medžiagos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus „Swedbank“, AB ir Konkurencijos tarybos atstovus.
III. Pareiškėjas Plass Investments Limited atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –atmesti 2013 m. lapkričio 5 d. Konkurencijos tarybos atsiliepime pateiktą prašymą dėl tyrimo medžiagos pripažinimo nevieša ir draudimo su ja susipažinti. Atmetus aukščiau nurodytus prašymus, priimti teismo nutartį dėl mažiau pareiškėjo teises varžančių proporcingesnių procesinių alternatyvų: arba dėl bylos nagrinėjimo uždaruose teismo posėdžiuose (ABTĮ 8 str. 2 d.), arba tik dėl draudimo daryti bylos medžiagos kopijas, nedraudžiant susipažinti su bylos medžiaga (ABTĮ 51 str. 2 d.).
Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nemotyvuotai buvo sukurta neproporcinga ir teismo proceso dalyvių lygiateisiškumo principą pažeidžianti procesinė situacija, kai nepagrįstai apribojamos pareiškėjo galimybės: dalyvauti tiriant atsakovo pateiktus įrodymus; dalyvauti tiriant ir vertinant atsakovo pateiktus argumentus; pateikti savo įrodymus, kurie paneigtų kitos šalies įrodymus; pasisakyti dėl atsakovo pateiktų įrodymų turinio ir reikšmės; ginčyti kitos šalies argumentus. Pareiškėjo teigimu, tokia procesinė situacija pažeidžia ABTĮ, tinkamo proceso principus, neatitinka administracinių teismų teisingumo vykdymo praktikos.
Pareiškėjas pažymi, kad galimybė riboti asmens teisę susipažinti su bylos medžiaga yra ribojančio pobūdžio išimtis iš taisyklės, kuri riboja teisę į gynybą ir teisę į teisingą procesą, todėl negali būti aiškinama plečiamai. Administraciniame procese pareiškėjas turi teisę į gynybą, kuri apima ir teisę susipažinti su visa bylos medžiaga (ABTĮ 51 str. 1 d.). Nurodo, jog ribojant asmens teisę susipažinti su bylos medžiaga yra ribojama teisė į gynybą ir kartu ribojama ir teisė į sąžiningą teismo procesą.
Pabrėžia, kad ABTĮ 51 straipsnio 2 dalis yra taikoma kartu su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsniu ir jos taikomos tik tada, kai yra konkrečiai pagrindžiamos jų taikymo sąlygos. Šiuo atveju atsakovas nepagrindė komercinės paslapties buvimo. Skundžiamoje nutartyje nėra nei vieno motyvo dėl 31 tomo įslaptinimo. Skundžiamoje nutartyje nėra minėtos informacijos vertinimo CK 1.116 straipsnio kontekste. Nutartimi nebuvo galima preziumuoti, jog tyrimo medžiaga konfidenciali, nes to nenustatė atsakovas. Be to, teismas nepagrįstai net 31 tomą iš 47 tomų atsakovo pateiktos medžiagos pripažino nevieša remdamasis vien tik atsakovo atsiliepime į skundą pateiktu prašymu, kuriame buvo tik išvardinti bylos tomai, kurių medžiagos prašoma neskelbti, kaip neva sudarančios atskirų ūkio subjektų komercinę paslaptį. Tokiu būdu teismas, užslaptindamas visus bylos dokumentus, kurių atsakovas prašė neviešinti, preziumavo, kad visa nurodyta bylos medžiaga iš tikrųjų yra konfidenciali kaip atskirų ūkio subjektų komercinė paslaptis, nors byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ši informacija iš tikrųjų yra minėtų subjektų komercinė paslaptis, o pareiga įrodyti komercinių paslapčių buvimo faktą tenka prašymą dėl medžiagos neviešinimo teikiančiam asmeniui (ABTĮ 51 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas taikydamas maksimalų pareiškėjo teisių ribojimą nesvarstė galimybės byloje esančios informacijos apsaugoti kitais būdais ir be pagrindo ir vertinimo netaikė mažiau pareiškėjo procesines teises varžančių priemonių.
Nurodo, jog tenkinus atsakovo prašymą pareiškėjo teisė į teisminę gynybą tampa deklaratyvi. Teismui užkertamas kelias teisingai išnagrinėti bylą, pažeidžiant sąžiningo proceso principą. Be to, tenkinus atsakovo prašymą buvo paneigtas teismo proceso dalyvių lygiateisiškumo principas (ABTĮ 53 str. 1 d.).
Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, atmesti pareiškėjo prašymą ir neleisti pareiškėjui susipažinti su konfidencialia tyrimo medžiaga.
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nėra skundžiama atskiruoju skundu.
Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas jam padavė pareiškimą apie tai, kad „Swedbank”, AB galimai įvykdė koncentraciją, apie kurią nebuvo pranešta tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą (toliau – ir Konkurencijos įstatymas). Nurodo, jog Konkurencijos įstatyme yra numatyta pareiga saugoti komercines ūkio subjektų paslaptis, be kita ko, eliminuoti galimybes nepagrįstam kitų ūkio subjektų komercinių paslapčių sužinojimui.
Nurodo, jog nagrinėjamu atveju ūkio subjektai ėmėsi pastangų informacijos slaptumui išsaugoti, t. y. pateikė motyvuotus prašymus, išrašus, ir šios aplinkybės šiuo atveju buvo pakankamos, kad dalis tyrimo medžiagos būtų laikoma konfidencialia, kaip ūkio subjektų komercinę paslaptį sudaranti informacija. Nepagrįsta būtų teigti, kad Konkurencijos taryba, jos administracijos darbuotojai ar pirmosios instancijos teismas nevertino ar netinkamai įvertino ūkio subjektų prašymus ir nepagrįstai ėmėsi priemonių jų pateiktos informacijos apsaugai. Bet kuriuo atveju, net ir tuo atveju, jeigu Konkurencijos taryba ar pirmosios instancijos teismo kokie nors veiksmai būtų netinkami, tai nepaneigia „Swedbank”, AB ir įmonių grupės „ALITA“ garantuojamų teisių į jų komercinės informacijos apsaugą. Atitinkamai, vertinant, ar teismo nutartis yra pagrįsta, ar turi būti leista pareiškėjui susipažinti su tam tikra „Swedbank”, AB ir įmonių grupės „ALITA“ komercine paslaptimi, turi būti vertinami minėtų ūkio subjektų pateiktų prašymų Konkurencijos tarybai argumentai ar bent jau atsiklausiama jų nuomonės. Be kita ko, ir pats pareiškėjas gali kreiptis į ūkio subjektus, prašydamas atskleisti tam tikrą komercinę paslaptį, tačiau šia teise jis nepasinaudojo.
Pabrėžia, jog pats tam tikros informacijos ūkio subjektui neatskleidimo faktas savaime negali būti laikomas ūkio subjekto teisių pažeidimu, nes teisė susipažinti su bylos medžiaga yra sudėtinė teisės į gynybą dalis, kuria siekiama suteikti galimybes pirmiausiai pažeidimu įtariamai šaliai efektyviai įgyvendinti teisę pateikti paaiškinimus dėl konkurencijos institucijos atlikto tyrimo išvadų.
Pabrėžia, kad pareiškėjo teisės ir galimybės įrodinėti savo poziciją, kad Konkurencijos tarybos nutarimas yra neteisėtas, yra neapribota. Tiek Konkurencijos tarybos nutarime, tiek Konkurencijos tarybos atsiliepime yra pateikti detalūs argumentai dėl vertinimo, ar buvo Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kaip ir pateiktos nuorodos į Konkurencijos tarybos tyrimo medžiagą. Atitinkamai, pareiškėjas turi realią galimybę pateikti savo argumentus ir poziciją dėl Konkurencijos tarybos nutarimo galimo neteisėtumo. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas turi galimybę patikrinti tiek Konkurencijos tarybos nutarime išdėstytus argumentus dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo nebuvimo, tiek patikrinti, ar Konkurencijos tarybos argumentai tinkamai paremti Konkurencijos tarybos tyrimo bylos medžiagoje esančiais įrodymais.
Taigi pareiškėjo, kaip trečiosios šalies, Konkurencijos tarybos tyrime procesinės teisės skiriasi lyginant su ūkio subjektų, kurių atžvilgiu vyksta Konkurencijos tarybos tyrimai. Pareiškėjo argumentai dėl jo tariamai pažeistos teisės į gynybą ir lygiateisiškumo principo pažeidimo yra nepagrįsti, nes pareiškėjo teisės ir galimybės įrodinėti savo poziciją dėl Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumo yra neapribotos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo įmonių grupė „ALITA”, AB atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nutraukti, jei teismas spręstų, kad yra pagrindas atskirąjį skundą nagrinėti iš esmės, atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neskundžiama, todėl procesas dėl jos teisėtumo negalėjo būti pradėtas (ABTĮ 149 str. 1 d., 51 str. 2 d.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, negina savo pažeistų teisių, todėl nei Konkurencijos tarybos nutarimas, nei nutartis, nei teismo sprendimas šioje byloje negali pažeisti pareiškėjo teisių ar interesų. Pareiškėjas byloje ginčija Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo nutrauktas tyrimas dėl galimai neteisėtai įvykdytos koncentracijos „Swedbank“, AB įgyjant įmonių grupės „ALITA“ kontrolę. Šis Konkurencijos tarybos nutarimas nesukuria pareiškėjui teisinių pasekmių, o tik patvirtina, kad „Swedbank“, AB neatliko neteisėtų Konkurencijos įstatymo draudžiamų veiksmų.
Nurodo, jog, net ir tuo atveju, jei Konkurencijos taryba priimtų pareiškėjo reikalaujamą sprendimą ir pripažintų, kad „Swedbank“, AB įvykdė neteisėtą koncentraciją, toks sprendimas nesukurtų pareiškėjui teisinių pasekmių. Taigi, net teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą šioje byloje ir grąžinus bylą tyrimui papildyti, o Konkurencijos tarybai nustačius, kad „Swedbank“, AB įvykdė koncentraciją negavęs leidimo, tokie teismo ir Konkurencijos tarybos nutarimai nesukurtų teisinių pasekmių pareiškėjui. Vienintelė tokių sprendimų teisinė pasekmė galėtų būti baudos paskyrimas.
Pabrėžia, kad pareiškėjas nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą ir rūpintis baudų ūkio subjektams skyrimu. Atitinkamai, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o teismo sprendimas šioje byloje negali įtakoti pareiškėjo teisių ir pareigų ir pareiškėjo skundžiama nutartis taip pat negali riboti pareiškėjo teisių į teisminę gynybą ar kitaip pažeisti pareiškėjo interesų.
Nurodo, jog trečiasis asmuo yra pateikęs prašymą Konkurencijos tarybai saugoti jo komercines paslaptis ir nurodęs, kokią informaciją trečiasis suinteresuotas asmuo laiko savo komercine paslaptimi. Visa trečiojo suinteresuoto asmens teikta informacija buvo pateikta Konkurencijos tarybai konkrečioms funkcijoms vykdyti, t. y. tirti, ar nebuvo įvykdyta koncentracija, apie kurią buvo privaloma pranešti Konkurencijos tarybai. Pareiškėjas nėra subjektas, teisės aktais įgaliotas tirti kaip ūkio subjektai laikosi įstatymų reikalavimų, todėl tokio pobūdžio informacija jam neturi būti atskleista.
Konkurencijos tarybos tyrimo byloje surinkta medžiaga, kiek tai liečia trečiąjį suinteresuotą asmenį, yra išimtinai susijusi su trečiojo suinteresuoto asmens komercine–ūkine veikla, jo sudarytais sandoriais, valdymo organų sprendimais, strateginiais veiklos planais, investicijomis ir pan. Absoliuti dauguma tokios informacijos sudaro trečiojo suinteresuoto asmens komercinę paslaptį ir Konkurencijos taryba bei teismas pagrįstai ėmėsi priemonių tokiai informacijai apsaugoti. Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumas byloje gali būti patikrintas teismo, pareiškėjui nesusipažinus su visa informacija. Be to, pats pareiškėjo skundo padavimas rodo, jog pareiškėjas turi pakankamai informacijos, kad galėtų suformuluoti ir pagrįsti savo reikalavimus teismui.
Nurodo, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) proc. įmonių grupės „ALITA“ akcijų. Taigi pareiškėjas yra smulkusis trečiojo suinteresuoto asmens akcininkas, kuriam ABTĮ nesuteikia teisės susipažinti su bendrovės komercinę paslaptį sudarančia informacija ar konfidencialia informacija.
Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas galimai yra nesąžiningas ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas yra bendrovė, registruota užsienio valstybėje, kuri yra žinoma kaip ofšorinė teritorija, kas reiškia, kad bendrovė yra registruota tokioje jurisdikcijoje, kur įmonių veikla yra mažai kontroliuojama. Tokiai bendrovei atskleidus trečiųjų suinteresuotų asmenų komercinę paslaptį sudarančią informaciją, o šiai bendrovei ją panaudojus prieš trečiuosius asmenis, tretiesiems suinteresuotiems asmenims galėtų būti padaryta žala, kurios išieškojimas iš tikslinėje teritorijoje registruotos bendrovės gali būti neįmanomas. Be to, kadangi pareiškėjas registruotas minėtoje tikslinėje teritorijoje, tretieji suinteresuoti asmenys neturi galimybių sužinoti šios bendrovės akcininkų, kurių atskleidimas galimai parodytų tikruosius pareiškėjo ketinimus šioje byloje. Yra tikimybė, kad pareiškėjas yra įmonių grupė „ALITA“ konkurentų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama bendrovė, kurios tikslas, inicijuojant teisminius procesus, reikalaujant atskleisti komercinę paslaptį sudarančią informaciją, yra nesąžininga konkurencinė veikla, nukreipta prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį.
Nurodo, jog pareiškėjas prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį buvo ir yra iniciavęs penkias civilines ir administracines bylas, taip siekdamas kliudyti trečiojo suinteresuoto asmens veiklai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjo tikrieji ketinimai yra ne jo pažeistų teisių gynimas, bet teisinių kliūčių trečiajam suinteresuotam asmeniui kūrimas, pareiškėjui siekiant nesąžiningų tikslų ir piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.
Nurodo, jog pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, bet ne Konkurencijos tarybos sprendimą, todėl pareiškėjo argumentai dėl Konkurencijos tarybos veiksmų neteisėtumo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi būti nagrinėjami. Pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka ABTĮ 106 straipsnio reikalavimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo „Swedbank”, AB atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo procesą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nutraukti, o teismui nusprendus atskirąjį skundą nagrinėti, prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad atskirojo skundo dėl šiuo atveju skundžiamos nutarties padavimo galimybės ABTĮ nenumato ir ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal šį atskirąjį skundą nutrauktinas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nemano, kad dalį pateiktos bylos medžiagos pripažinus konfidencialia informacija buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą. Pažymi, jog pareiškėjas nepateikia pagrįstų, konkrečių argumentų, kodėl trečiųjų suinteresuotų asmenų komercinių paslapčių neatskleidimo faktas neleido jam įgyvendinti teisės į gynybą. Vien informacijos neatskleidimas nereiškia galimybių gintis apribojimo, kadangi ši teisė neapsiriboja vien teise paneigti Konkurencijos tarybos tyrimo išvadas, informacija, su kuria nebuvo leista susipažinti pareiškėjui, yra kitų ūkio subjektų tyrimo metu pateiktos komercinės paslaptys, kurias saugoti Konkurencijos tarybą bei teismą įpareigoja įstatymai. Priešingu atveju, būtų toleruojama situacija, kai galimai nesąžiningai dėl tyrimo pradėjimo į Konkurencijos tarybą kreipęsis subjektas įgytų galimybę susipažinti su atitinkamų subjektų, prieš kuriuos inicijuojamas tyrimas, konfidencialia informacija, kurią būtų galima panaudoti nesąžiningai konkurencijai.
Nurodo, jog šiuo atveju paties pareiškėjo veikla nebuvo tiriama, jis tik inicijavo tyrimą ir turėjo galimybę pateikti savo poziciją bei paaiškinimus. Be to, tam, kad ūkio subjektai pateiktų paaiškinimus, nėra būtina, jog jie būtų susipažinę su visa tyrimo medžiaga ir tiksliu dokumentų turiniu. Atitinkamai, pareiškėjai neturi tokių pačių sąlygų bei garantijų, kaip šalys, dėl kurių veiksmų atliekami tyrimai.
Pažymi, jog visi motyvai, susiję su kompleksiniu nustatytų aplinkybių vertinimu Konkurencijos įstatymo prasme, yra atskleisti ir pareiškėjui nėra ir nebuvo užkirstas kelias pateikti savo pozicijos, kitą informaciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau – ir Bankų įstatymas) 55 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, reikalavimais, esminė dalis Konkurencijos tarybai pateiktos informacijos sudaro banko paslaptį ir (ar) yra konfidenciali, todėl prie tokios informacijos neturi būti suteikta prieiga kitiems ūkio subjektams bei asmenims. Taigi Konkurencijos taryba bei teismas pagrįstai pripažino konfidencialia dalį bylos medžiagos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Procesas pagal pareiškėjo pateiktą atskirąjį skundą nutrauktinas.
Pareiškėjas Plass Investments Limited atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį, kuria teismas nutarė pripažinti dalį Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos tyrimo medžiagos konfidencialia ir nevieša bei neleisti su ja susipažinti ar kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus atitinkamus nutartyje nurodytus subjektus, neskaitmenizuoti ir neskelbti Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Elektroninių paslaugų posistemėje.
Pareiškėjo teigimu, priimta pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįstai riboja jo teisę į teisminę gynybą, pažeidžia proceso šalių lygiateisiškumo principą, nes jam nepagrįstai yra apribojama galimybė susipažinti su visa tyrimo medžiaga.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo pateiktus argumentus, visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra išaiškinęs, jog teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Būtina sąlyga teisingai išspręsti bylą yra tinkamas teismo procesas (žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus). Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 117 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas viešo bylų nagrinėjimo teisme principas, tačiau jis nėra absoliutus. Atitinkamai, siekiant apsaugoti žmogaus orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą (Konstitucijos 22 str.), kitas vertybes, kurių apsauga kyla iš Konstitucijos, įstatymu gali būti ribojamas bylų nagrinėjimo proceso atskirų elementų viešumas, inter alia teismo baigiamojo akto viešas skelbimas, bylos medžiagos viešumas (žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimą).
Pabrėžtina, jog administraciniame procese proceso dalyvių teisę susipažinti su dar nagrinėjamos bylos medžiaga, daryti kopijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnis. Nurodyto straipsnio 1 dalis numato, kad proceso dalyviai turi teisę teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus. Kita vertus, to paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagas, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti ir dėl to teismas priima nutartį.
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas būtent skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, priimtą inter alia remiantis ABTĮ 51 straipsnio 2 dalimi ir pripažinus dalį Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos tyrimo medžiagos nevieša bei nutarus neleisti su ja susipažinti ar kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus aiškiai nutarties rezoliucinėje dalyje įvardintus subjektus, neskaitmenizuoti ir neskelbti Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Elektroninių paslaugų posistemėje.
Vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju pirmiausiai turi būti atsižvelgta į tai, ar tokia nutartis iš viso gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Šis įvertinimas, be kita ko, gali būti siejamas su tuo, kad konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja ir tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus).
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog atskirųjų skundų padavimo tvarką, taip pat atvejus, kai jie gali būti paduodami, nustato ABTĮ 149 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, dviem atvejais, pirma, šio įstatymo nustatytais atvejais, antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nenustačius ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu atskirai negalima.
Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju nutarties pripažinti bylos medžiagą nevieša, neleisti su ja susipažinti ar kopijuoti atitinkamiems asmenims apskundimas nėra expressis verbis numatytas ABTĮ (skirtingai, nei ABTĮ 12 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios administracinio teismo teisę nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, po to, kai administracinė byla yra užbaigiama, atveju) ir negalima teigti, jog tokios teismo nutarties priėmimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai (nagrinėjant bylą apeliacine tvarka galės būti vertinama, ar pagrįstai teismas nusprendė pripažinti neviešais ir neteikti susipažinti bei kopijuoti tam tikrą bylos medžiagą). Pabrėžtina, jog toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą dominuojančią praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-126/2008, 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-207/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-480/2010, 2006 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS469-173/2006, 2012 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-692/2012, 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-567/2013).
Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nutartis neteikti bylos medžiagos susipažinti ir kopijuoti skundžiama atskiruoju skundu. Kaip jau buvo minėta, ABTĮ 12 straipsnio 2 dalis reglamentuoja administracinio teismo teisę nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, po to, kai administracinė byla yra užbaigiama. Tokia teismo nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu. Tačiau proceso dalyvių teisę susipažinti su dar nagrinėjamos bylos medžiaga reglamentuoja ABTĮ 51 straipsnis, kuriame teismo nutarties neteikti duomenų susipažinti ir kopijuoti apskundimas nėra numatytas. Taigi vien toks pirmosios instancijos teismo nurodymas skundžiamos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje savaime neleidžia nurodytų aplinkybių vertinti priešingai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atskirojo skundo dėl šiuo skundu skundžiamos teismo nutarties padavimo galimybės ABTĮ nenumato ir ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties, todėl procesas pagal šį atskirąjį skundą nutrauktinas.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia proceso šalių dėmesį, kad šia priimta teismo nutartimi nėra pažeidžiamos ar apribojamos pareiškėjo ar kitų proceso šalių teisės, inter alia teisė į tinkamą teismo procesą, nes, priėmus pirmosios instancijos teismo nutartį, byla nagrinėjama toliau, o savo nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, argumentus dėl galimai nepagrįsto viešumo principo ribojimo, proceso šalys galės pareikšti paduodamos apeliacinį skundą dėl teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus užbaigiama byla, jeigu apeliacinis skundas bus paduodamas. Tada, esant pateiktiems argumentams šiuo aspektu, ir bus vertinamas ir ginčijamos pirmosios instancijos nutarties pagrįstumas, ar priimta teismo nutartimi nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, jo teisė, be kita, į tinkamą teismo procesą (ABTĮ 5 str., Konstitucijos 30 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, 148 straipsniu, 149 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
procesą pagal pareiškėjo Plass Investments Limited pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties nutraukti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Jarukaitis
Ričardas Piličiauskas
Dainius Raižys