AS-410-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-410-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05705-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 1A-618; 2) panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2014 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 4KM19/42-0484S dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo; 3) panaikinti Kauno teritorinės muitinės mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus 2014 m. liepos 2 d. pranešimą Nr. (11.105/5)-I B-9902 bei Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus 2014 m. liepos 7 d. raštą Nr. (11.104/7)-1B-10211, kuriais muitinė įpareigojo P. P. per 10 dienų nuo muitinės pranešimo įteikimo dienos įvykdyti mokestinę prievolę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui 2014 m. gruodžio 30 d. sumokėtą žyminį mokestį (100 Lt, perskaičiavus į eurus – 28,96 EUR).

Teismas konstatavo, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog skundas teismui negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.).

Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui administracinis teismas gali nagrinėti, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad Kauno teritorinė muitinė apskaičiavo pareiškėjui mokestinę nepriemoką, su kuria nesutikdamas pareiškėjas kreipėsi į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas). Muitinės departamentas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1A-618 nustatė, kad skundžiamas sprendimas priimtas remiantis duomenimis ikiteisminio tyrimo, kuris yra baigtas, ir byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. Muitinės departamentas nustatė, kad priimamas sprendimas priklauso nuo juridinio fakto buvimo, kuris dar turi būti nustatytas teismo baudžiamojoje byloje.

Teismas pažymėjo, kad mokestinės procedūros, mokestinių ginčų nagrinėjimo išankstine ne teismo tvarka, paskirtis yra inter alia užtikrinti išsamų ir visapusišką susijusių aplinkybių ištyrimą prieš ginčui pasiekiant teismą. Teisiškai reikšmingoms aplinkybėms paaiškėjus ginčo nagrinėjimo teisme metu, įstatymų nustatyta ikiteisminė mokestinė procedūra gali prarasti savo prasmę, kadangi naujai paaiškėjusios aplinkybės gali suponuoti jos metu priimtų sprendimų nepagrįstumą. Atitinkamai, siekiant užtikrinti, kad galutinis sprendimas būtų išsamus ir pagrįstas, turi būti surinkti visi reikšmingi įrodymai ir tinkamai nustatyti faktai, reikšmingos susijusios aplinkybės, kurios reikalingos galutiniam sprendimui dėl mokėtino mokesčio priimti.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 147 straipsnyje nustatyta, kad mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas. To paties įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje mokesčių administratorius apibrėžtas kaip už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, Muitinės departamentas šiuo atveju veikia kaip centrinis mokesčių administratorius.

Pagal MAĮ 154 straipsnio 4 dalį, centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundą, pagal savo kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų:

1) patvirtina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą;

2) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą;

3) iš dalies patvirtina arba iš dalies panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą;

4) pakeičia vietos mokesčių administratoriaus sprendimą;

5) paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas skunde remiasi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1B-540 patvirtintų Skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje nuostatais. Atkreiptinas dėmesys, kad šių nuostatų 3 punkte nustatyta, kad jie netaikomi mokestiniams ginčams, kurie nagrinėjami MAĮ nustatyta tvarka. Iš pareiškėjo pateiktos medžiagos matyti, kad mokestinė procedūra nėra užbaigta – Muitinės departamentas pareiškėjo atžvilgiu nėra priėmęs vieno iš minėtų Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalyje nurodytų galutinių sprendimų, kuriais būtų išnagrinėjęs ginčą tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus.

Atitinkamai, pareiškėjo skundžiami Muitinės departamento ir Kauno teritorinės muitinės aktai yra tarpiniai aktai, kuriais atliekami parengiamieji veiksmai prieš priimant galutinį sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo skundžiami administraciniai aktai yra tarpiniai aktai, informacinio pobūdžio, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir nenagrinėtini teismo (LVAT 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-393/2011, 2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-145/2011; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-625/2013), todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį ir perduoti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog nagrinėjamu atveju kilo būtent mokestinis ginčas, ar pagrįstai Kauno teritorinės muitinės 2014 m. birželio 27 d. sprendime Nr. 4KM19/42-0484S įregistruota mokestinė prievolė ir, jeigu mokestinei prievolei įregistruoti nėra juridinio pagrindo, nėra ir pagrindo Muitinės departamentui sustabdyti skundo nagrinėjimą, t. y. jis turi būti išnagrinėtas ir priimtas sprendimas, kaip tai numatyta Skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje nuostatuose, todėl turi būti taikoma MAĮ 15 straipsnio 2 dalis ir 159 straipsnio 4 dalis, kuriose įtvirtinta, kad Muitinės departamentas yra centrinis mokesčių administratorius, o skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų yra nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėjas gavo Muitinės departamento 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 1A-618, kuriuo, vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, nusprendė skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimą sustabdyti, kadangi priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos. Minėtas sprendimas priimtas iki Kauno apygardos teismas A. Ž., Ž. B., L. R., P. P. atžvilgiu priims sprendimą, t. y. sprendimas priimtas tik keturių asmenų iš trylikos atžvilgiu.

Kaip matyti, Muitinės departamento priimti sprendimai skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines tiek teisines, tiek materialines pasekmes. Mokestiniams ginčams MAĮ nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra; ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą (MAĮ 145 str. 1 d.). Mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas (MAĮ 147 str.).

Centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus (MAĮ 150 str.). Skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme (MAĮ 159 str. 4 d.). Prieš tai nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad kilus mokestiniam ginčui dėl teritorinės muitinės (vietos mokesčių administratoriaus) sprendimu mokesčių mokėtojui apskaičiuotų muitų, kitų muitinės administruojamų mokesčių bei su jais susijusių sumų, teritorinės muitinės atitinkamas sprendimas privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka skundžiamas Muitinės departamentui (centriniam mokesčių administratoriui), o Muitinės departamento sprendimas gali būti skundžiamas Mokestinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju Kauno teritorinė muitinė 2014 m. birželio 27 d. sprendimu „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ Nr. 4KM19/42-0484S pripažino pareiškėją (su kitais 12 asmenų) solidariai atsakingu skolininku muitinei ir nusprendė įregistruoti muitinėje jam (kartu su kitais asmenimis) mokestinę prievolę bei įpareigojo pareiškėją teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę prievolę muitinei. Kauno teritorinės muitinės 2014 m. birželio 27 d. sprendimas dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo surašytas ultra vires ir turi būti panaikintas.

MAĮ 72 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog mokesčių administratorius (šiuo atveju teritorinė muitinė) turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui tenkančią mokestinę prievolę tam tikrais atvejais apskaičiuoja remdamasis teismų sprendimais (žr. 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1815/2010; 2008 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-589/2008).

Atsižvelgiant į teismų praktiką administracinėse bylose ir į teisės aktų nuostatas, apskaičiuojant mokesčius pagal kitų institucijų aktą ar kitą dokumentą, Kauno teritorinė muitinė, gavusi įsigaliojusį Kauno apygardos teismo nuosprendį, vadovaujantis MAĮ 72 straipsnio bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintų Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių nuostatomis, turės teisę jos pagrindu įregistruoti mokestinę prievolę.

Be to, mokesčių administratoriaus (Muitinės departamento) sprendimas sustabdyti mokestinį patikrinimą yra individualus teisės aktas (individualus administracinis sprendimas), kuriam taikomi ir viešojo administravimo reikalavimai. Muitinės departamento 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. 1A-618, surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsakovo Muitinės departamento sprendimas sustabdyti skundo nagrinėjimą sukelia pareiškėjui tiek materialines, tiek teisines pasekmes ir turi būti išnagrinėtas teisme, nes skundo tenkinimo atveju pasikeistų pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą priimti atsisakė dėl to, kad pareiškėjo skundžiami administraciniai aktai yra tarpiniai informacinio pobūdžio aktai, kurie nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir nenagrinėtini teismo.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Taigi apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė minėtąją ABTĮ nuostatą, nepadarant procesinės teisės pažeidimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš aktualios bei dominuojančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme negali būti mokesčių administravimo (administracinės) procedūros metu priimami (atliekami) tarpiniai (procedūriniai) sprendimai (veiksmai), kurie yra tiesiogiai susiję su šią procedūrą užbaigiančio (galutinio) konkrečias materialias teisines pasekmes sukeliančio sprendimo priėmimu ir nesukelia savarankiškų materialių teisinių pasekmių. Administraciniam teismui atskirai ir savarankiškai neskundžiamais tarpiniais (procedūriniais) sprendimais (veiksmais) LVAT praktikoje, inter alia, laikomi: pavedimas atlikti mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) (MAĮ 120 str.; pvz., 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011); centrinio mokesčių administratoriaus sutikimas (leidimas) atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą (MAĮ 118 str. 1 d. 4 p.; pvz., 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-408/2011); pranešimas apie pradedamą mokestinį patikrinimą (MAĮ 121 str. 1 d.; pvz., 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-438/2011).

Pareiškėjas tarp kitų reikalavimų skundu prašo panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 1A-618, kuriuo, vadovaujantis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta sustabdyti pareiškėjo skundo dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 4KM19/42-0484S nagrinėjimą, iki Kauno apygardos teismas šių asmenų atžvilgiu priims sprendimą.

Taigi pareiškėjas skundžia centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, kuriuo nuspręsta sustabdyti skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimą.

MAĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.

Remiantis LVAT praktika, mokesčių administratoriaus sprendimas sustabdyti skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimą gali būti atskiru ginčo administraciniame teisme nagrinėjimo objektu. Pavyzdžiui, LVAT 2006 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-1099/2006 buvo tikrinamas skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymo pagrįstumas, analizuojamos sustabdymo priežastys, kurios sąlygojo tokį mokesčių administratoriaus procedūrinį veiksmą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi LVAT praktiką, skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymą reglamentuojančias teisės normas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl galimybės teismui apskųsti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 1A-618 nepagrįstai apribojo mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) teisę į teisminę gynybą. Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas ir nepagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti šią skundo dalį kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas atsisakė priimti ir kitus pareiškėjo skundo reikalavimus, konstatuodamas, jog iš pareiškėjo pateiktos medžiagos matyti, kad mokestinė procedūra nėra užbaigta – Muitinės departamentas pareiškėjo atžvilgiu nėra priėmęs vieno Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalyje nurodytų galutinių sprendimų, kuriais būtų išnagrinėjęs ginčą tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad MAĮ 150 straipsnis reglamentuoja, kad centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus. MAĮ 159 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad centrinis mokesčių administratorius nėra priėmęs sprendimo dėl mokestinio ginčo, o sustabdęs mokestinę procedūrą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 4KM19/42-0484S panaikinimo.

Teisėjų kolegija sutinka ir su kita teismo ginčijamos nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti kitus pareiškėjo skundžiamus ginčo aktus, kaip nesukeliančius pareiškėjui teisinių pasekmių.

Esant tokioms aplinkybėms, ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 1A-618, negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o skundo dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. P. skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 1A-618, panaikinti ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius