Legislator Case Law & Legislation
2K-142/2014 AI generated

2K-142/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2K-142/2014
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo L. R. (L. R.) atstovės pagal įstatymą L. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžio.

Legislator headnote

AI generated

2K-142/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: R. (L. R.) atstovės pagal įstatymą L. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-142/2014

Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01805-2008-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.18.8; 1.2.18.10. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,

išteisintajai E. R.,

gynėjai, advokatei Alfredai Pūkienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo L. R. (L. R.) atstovės pagal įstatymą L. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžiu E. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl nežymaus mažamečio sužalojimo, padaryto 2008 m. gruodžio 3 d.) laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei nebendrauti su L. R.; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl nežymaus mažamečio sužalojimo, padaryto 2008 m. rugpjūčio 10 d.) ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą išteisinta neįrodžius jos dalyvavimo darant šias nusikalstamas veikas.

Iš E. R. priteista nukentėjusiajam L. R. 2000 Lt neturtinei žalai, o L. R. – 1500 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalis, kuria E. R. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl nežymaus mažamečio sužalojimo, padaryto 2008 m. gruodžio 3 d.) ir priimtas naujas nuosprendis.

E. R. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl nežymaus mažamečio sužalojimo, padaryto 2008 m. gruodžio 3 d.) išteisinta neįrodžius, kad ji padarė nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

Pakeista nuosprendžio dalis, kuria E. R. išteisinta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nustatant, kad E. R. pagal šiuos baudžiamuosius įstatymus išteisinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš E. R. priteista nukentėjusiajam L. R. 2000 Lt neturtinei žalai, o L. R. – 1500 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, prokurorės, išteisintosios ir jos gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

E. R. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) buvo kaltinama tuo, kad nežymiai sužalojo mažametį, t. y. 2008 m. gruodžio 3 d. apie 13.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinės antrajame aukšte, tyčia pakišo koją pro šalį einančiam mažamečiui L. R. (gim. 1997 m.), šis už jos užkliuvęs suklupo ant dešinio kelio ir trenkėsi veidu į laiptus, taip E. R. padarė nukentėjusiajam mažamečiui L. R. odos nubrozdinimą kairio nosies sparnelio srityje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimą su kraujosruva dešinio kelio sąnario srityje, poodines kraujosruvas abejose blauzdose.

Taip pat E. R. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) buvo kaltinama tuo, kad nežymiai sužalojo mažametį, t. y. 2008 m. rugpjūčio 10 d., apie 15.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje tarp pirmojo ir antrojo aukštų, ant laiptų iš už nugaros priėjusi prie mažamečio L. R. jį pastūmė į dešinį petį, dėl to šis nugriuvo ant laiptų ir patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiajame kelyje, odos nubrozdinimais kairiajame pakinklyje.

Taip pat E. R. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą buvo kaltinama tuo, kad nesunkiai sužalojo mažametį, t. y. 2009 m. vasario 28 d., apie 10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, priėjusi iš už nugaros prie mažamečio L. R. jį pastūmė, dėl to šis nugriuvo ant žemės ir susižalojo, taip padarė mažamečiui nukentėjusiajam L. R. dešinio stipinkaulio kaklo lūžį, vertinamą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų.

Nukentėjusiojo L. R. atstovė pagal įstatymą L. R. kasaciniu skundu prašo teismų nuosprendžius panaikinti ir priimti naują nuosprendį, E. R. nuteisiant pagal visus jai inkriminuotus nusikaltimus.

Kasatorė nurodo, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 305 straipsnio 1 dalyje, nes neištyrė esminių bylos aplinkybių, nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti įrodymų visetą, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, iškreipė jų turinį, tinkamai neišanalizavo bei tarpusavyje nepalygino visų duomenų, nesusiejo jų į loginę visumą, nenurodė iš esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus, neanalizavo ir nevertino nukentėjusiojo L. R. išsamių ir nuoseklių parodymų patikimumo bei padarė neteisingas išvadas. Be to, nuosprendžiuose išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir byloje surinktos medžiagos. Teismai, išteisindami E. R. dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2008 m. rugpjūčio 10 d. ir 2009 m. vasario 28 d., netinkamai įvertino bylos medžiagą bei padarė nepagrįstas išvadas dėl to, kad byloje nėra jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių mažamečio L. R. sužalojimo faktą bei laiką. Padarytų nusikaltimų laiką ir nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina medicinos specialistų išvados Nr.4057/08 (01), P-SI-76-87, G 1440/09 (01), G 5912/08 (01). Kasatorė pažymi, kad tiek iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, tiek iš teisminio bylos nagrinėjimo nustatytų aplinkybių įvykio data nekėlė jokių klausimų nei kaltinamajai, nei nukentėjusiajam ar jo atstovams pagal įstatymą. Bendrojo pagalbos centro pažymoje užfiksuota klaida, nurodant ne tą mėnesį, negali būti laikoma E. R. išteisinimo pagrindu, nes tai yra darbuotojo, fiksavusio įvykį techninė klaida – tai buvo išsiaiškinta teisminio nagrinėjimo metu. Teismai nepagrįstai atmetė L. R. parodymus, kurie yra nuoseklūs, išsamūs, atlikti naudojant specialias telekomunikacijų priemones bei dalyvaujant psichologui ir nepaneigti bylos nagrinėjimo metu. Be to, teismai, priimdami nuosprendžius, padarė nepagrįstas išvadas dėl to, kad L. R. 2009 m. vasario 28 d. buvo uždarame kieme su savo tėvais, todėl E. R. į kiemą patekti ir jo sužaloti tą dieną negalėjo – tai paneigia kasatorės teismui pateiktos ir pridėtos prie bylos nuotraukos, 2008 m. rugpjūčio 10 d. padaryto nusikaltimo data taip pat nustatyta bylos medžiaga.

Nukentėjusiojo L. R. atstovės pagal įstatymą L. R. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais

Kasaciniame skunde iš esmės ginčijamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl E. R. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl dvejų veikų) ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde pakartoti prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kuriais buvo ginčijamos Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžio išvados dėl išteisinamosios nuosprendžio dalies įrodymų vertinimo. Tačiau tokie prokuroro prieštaravimai dėl E. R. išteisinimo kaltinant ją 2008 m. rugpjūčio 10 d. bei 2009 m. vasario 28 d. padarius nusikalstamas veikas apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti ir motyvuotai paneigti.

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-84/2013). Dėl to kasacinio skundo argumentai, jog nuosprendžių išvados neatitinka faktinių aplinkybių ir byloje surinktų duomenų, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.

Kasatorė nurodo, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, pagal kurios nuostatas teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus.

Patikrinus skundžiamus nuosprendžius teisės taikymo aspektu konstatuotina, kad byloje įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes šie teismai nustatė laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, o iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Bylos nagrinėjimo teismuose metu patikrinus ir įvertinus E. R. kaltinančius bei teisinančius bylos duomenis padarytos aiškios ir motyvuotos išvados dėl jos išteisinimo pagal pateiktus kaltinimus padarius tris nusikalstamas veikas. Kasaciniame skunde nurodyti įrodymai – nukentėjusiojo mažamečio L. R., jo atstovų pagal įstatymą L. R. ir B. R. parodymai, medicinos specialistų išvados Nr. 4057/08 (01), P-SI-76-87, G 1440/09 (01), G 5912/08 (01) – bei kiti byloje surinkti duomenys buvo tiesiogiai ištirti pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teisme – dar kartą išsamiai išanalizuoti bei įvertinti kiekvienas atskirai ir kaip įrodymų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal E. R., jos gynėjos ir prokuroro apeliacinius skundus, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, ir pagal BPK 331 straipsnio reikalavimus įvertinęs įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąją išteisinti, motyvuotai panaikino apkaltinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria E. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2008m. gruodžio 3 d. įvykio).

Kasatorė, skųsdama pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus dėl jos išteisinimo, nurodo, jog teismai pažeidė ir BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau ši baudžiamojo proceso įstatymo norma reglamentuoja ne išteisinamojo, o apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles, taigi nėra jokio pagrindo teiginiams, kad nurodytos BPK nuostatos pažeistos.

Dėl viso to, kas pirmiau išdėstyta, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo ribas, kasacine tvarka skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių turinys neduoda pagrindo nustatyti kasaciniame skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų šiuos sprendimus naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nukentėjusiojo L. R. atstovės pagal įstatymą L. R. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Aldona Rakauskienė

Tomas Šeškauskas