A-438-872-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė

byla Nr. A438-872/2014

Teisminio

proceso Nr. 3-61-3-01146-2012-0

Procesinio

sprendimo kategorija 17.2; 35.3

(S)

LIETUVOS

VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014

m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus

Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę

bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Vidurys“, uždarosios

akcinės bendrovės „Altrada“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgitra“ apeliacinį

skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d.

sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės

„Vidurys“, uždarosios akcinės bendrovės „Altrada“, uždarosios akcinės bendrovės

„Galjana“, Č. S. personalinės įmonės, uždarosios akcinės

bendrovės „Anrokija“, uždarosios akcinės bendrovės „Ichtiandras“, B. M. įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgitra“,

uždarosios akcinės bendrovės „Fetoksa“ skundą atsakovui Vilniaus miesto

savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai

akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo

atlikti veiksmus.

Teisėjų

kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai

UAB „Vidurys“, UAB „Altrada“, UAB „Galjana“, Č. S. personalinė

įmonė, UAB „Anrokija“, UAB „Ichtiandras“, B. M. įmonė,

UAB „Jurgitra“, UAB „Fetoksa“ (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (I t.,

b. l. 1–8), kurį patikslino (I t., 52–59; III t., b. l. 7–14, 77–84),

kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydami:

1)

pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos (toliau – ir atsakovas, administracija) direktoriaus 2012 m.

kovo 19 d. įsakymu Nr. 30-560 (toliau – ir įsakymas), kuriuo patvirtinta

nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų teikimo sutarties forma, sutarties 3.9

punktą, pagal kurį nuotekų vežėjams numatyta kas ketvirtį (iki kito ketvirčio

pirmojo mėnesio 15 dienos) raštu pateikti vandens tiekėjui ir Vilniaus miesto

savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriui nuotekų išvežimo

ataskaitą apie per praėjusį ketvirtį surinktų ir perduotų tolesniam apdorojimui

nuotekų kiekį, nurodyti nuotekų turėtojus, su kuriais sudarytos nuotekų

išvežimo paslaugos sutartys ir kurie netvarkė nuotekų per pastaruosius 6

mėnesius; taip pat pripažinti neteisėtu ir panaikinti sutarties 5 priedą „Nuotekų

išvežimo ataskaita“, pagal kurio formą nuotekų vežėjams numatyta teikti šias

ataskaitas; taip pat įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš

naujo pradėti sutarties projekto svarstymą ir į jį įtraukti nuotekų vežėjus

(t. y. pareiškėjus);

2)

ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d.

sprendimu Nr. 1‑2090 patvirtintų Vilniaus miesto teritorijų, kuriose nėra

centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir

Taisyklės) 25 ir 45 punktai bei Taisyklių 45 punktu reikalaujamos pateikti

nuotekų išvežimo ataskaitos (Taisyklių Priedas Nr. 2) neprieštarauja Lietuvos

Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktui,

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsniui ir

2.80 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 8 punktams, Lietuvos

Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, 16 straipsnio 1 dalies

3 punktui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

(toliau – ir ABTĮ) 115 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (ryšium su

nagrinėjama individualia byla (ABTĮ 111 straipsnis)); taip pat, ar Taisyklės

paskelbtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos

Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12

straipsnio 1 dalies reikalavimų;

3)

priėmus pareiškėjų prašymą dėl norminio administracinio akto, t. y. Taisyklių,

ištyrimo, sustabdyti individualios bylos nagrinėjimą iki įsiteisės

administracinio teismo sprendimas, kuriuo bus išspręstas norminio

administracinio akto teisėtumo klausimas;

4)

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai

paaiškino, kad jie teikia nuotekų surinkimo ir vežimo (transportavimo)

paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės administruojamoje teritorijoje. Vilniaus

miesto savivaldybės administracijos direktorius ginčijamu 2012 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 30-560 patvirtino nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų teikimo

sutarties (toliau – ir sutartis) formą. Ši sutartis nustato vandens tiekėjo UAB

„Vilniaus vandenys“ ir nuotekų vežėjo santykius, atsirandančius šalinant bei

valant atvežamas nuotekas, taip pat atsiskaitant už nuotekų tvarkymą. Taigi

sutartys tarp nuotekų vežėjų ir UAB „Vilniaus vandenys“ turi būti sudaromos

patvirtintos sutarties formos pagrindu. Nuotekų vežėjas turi turėti galiojančią

sutartį, sudarytą teisės aktų nustatyta tvarka, nes to reikalauja Taisyklių

36.2.3 punktas. Nuotekų vežėjams buvo pateiktas susipažinimui sutarties

projektas su pasiūlymu pateikti savo pastabas. Pareiškėjai kreipėsi į atsakovą,

išsakė savo pastabas, prašė jas svarstyti bei užtikrinti nuotekų vežėjų

dalyvavimą tolesniuose sutarties svarstymo etapuose, tačiau į jų prašymus

atsakovas neatsižvelgė.

Pareiškėjų

nuomone, atsakovas ginčijamu įsakymu pažeidė Konkurencijos įstatymo

4 straipsnį, nes įsikišo į sąžiningą konkurenciją. Sutarties turinys

pažeidžia ir komercinių paslapčių apsaugos principą, nes sutarties 5 priedu

prašoma pateikti informacija yra konfidenciali ir sudaro bendrovių komercinę

paslaptį, todėl negali būti atskleista tretiesiems asmenims. Informacija, kuria

disponuoja pareiškėjai, kaip paslaugų teikėjai, negali būti viešinama. Atkreipė

dėmesį į tai, kad sutarties svarstymo (kaip projekto) metu, nuotekų vežėjai kreipėsi

bendru raštu dėl sutarties 3.9 punkto, kuriuo įtvirtintas reikalavimas

teikti ataskaitas apie nuotekų turėtojus, prašydami sudaryti papildomą galimybę

įgyvendinti šią nuostatą. Pažymėjo, kad reikalavimo pildyti bei sisteminti

tokio turinio duomenis nenumato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m.

sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintos Viešosios vandens tiekimo

sutarties standartinės sąlygos. Taigi atsakovo reikalavimas detalizuoti

duomenis pagal segmentus yra akivaizdžiai neteisėtas. Klientų sąrašai yra

svarbiausias įmonės komercinis turtas, tokios informacijos atskleidimas ar

nutekėjimas gali sukelti didelę žalą bendrovėms. Tuo tarpu informacijos, kuri

yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas

be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų,

neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti,

siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui, laikomas

nesąžininga konkurencija (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3

punktas). Pažymėjo, kad atsakovas taip pat reikalauja vykdyti įsipareigojimus,

kurių įgyvendinti pareiškėjai neturi galimybės.

Nurodė,

kad pagal sutarties 3.9 punktą ir jos 5 priede numatytos ataskaitos 2 punktą

nuotekų vežėjams yra privaloma nurodyti informaciją apie nuotekų turėtojus,

kurie neužsakė nuotekų išvežimo ir valymo paslaugų per paskutinius šešis

mėnesius (per ataskaitinį ir prieš tai buvusį ketvirtį). Tačiau nuotekų vežėjai

nėra kontroliuojantys subjektai, todėl duomenų sisteminimas apie atskirus

klientus, kurie netvarkė nuotekų per pastaruosius 6 mėnesius, nėra jų

atsakomybė. Būtent savivaldybės administracija organizuoja ir kontroliuoja

nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje, t. y. būtent ji įpareigoja

seniūnijas informuoti vietinių nuotekų šalinimo įrenginių savininkus ir

naudotojus apie prievolę sudaryti nuotekų išvežimo paslaugos sutartį ir saugoti

apmokėjimą už suteiktas paslaugas patvirtinančius dokumentus. Todėl perduoti

savo funkcijų privatiems subjektams atsakovas neturi teisės, nes tai yra pačios

savivaldybės pareiga tikrinti, ar asmenys nepažeidžia teisės aktų.

Atsakovas

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų

patikslintą skundą (III t., b. l. 24–36) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino,

kad nuotekų vežėjai pastabas dėl sutarties projekto teikė, ir į šias pastabas

buvo atsižvelgta. 2012 m. vasario 2 d. buvo organizuojamas pasitarimas dėl

sutarties, kuriame dalyvavo ir nuotekų vežėjai. Šio pasitarimo metu buvo

apsvarstyti advokatės V. R. 2012 m. sausio 19 d. ir 30

d. raštais pateiktos pastabos dėl sutarties projekto. Pasitarimo metu nuotekų

vežėjai išreiškė nuogąstavimą dėl informacijos apie nuotekų turėtojus ir

surinktus nuotekų kiekius nutekėjimo ir galimo klientų praradimo. Dėl šio

argumento pareiškėjams buvo paaiškinta, kad Taisyklės ir jose esantis

reikalavimas pateikti nuotekų išvežimo ataskaitas yra reikalingi

aplinkosauginei kontrolei vykdyti, todėl surinkus duomenis apie nuotekų

turėtojus ir nuotekų kiekius bus galima įpareigoti sutarčių neturinčius asmenis

sudaryti sutartis dėl nuotekų išvežimo ir kontroliuoti aplinkosaugos

reikalavimų vykdymą. Pasitarime, be kita ko, buvo nutarta, kad sutarties 3.9

punktas, įpareigojantis nuotekų vežėjus pateikti ataskaitą apie nuotekų kiekius

ir nuotekų turėtojus, atitinka Taisyklių reikalavimus.

Dėl

pareiškėjų argumentų apie nesąžiningą konkurenciją atsakovas nurodė, kad visi

savivaldybės teritorijoje veikiantys nuotekų vežėjai privalo sudaryti vienodos

formos sutartis, visi nuotekų vežėjai privalo vykdyti tas pačias pareigas,

nustatytas Taisyklėse, todėl pareiškėjų teiginiai dėl sąžiningos konkurencijos

principų pažeidimo atmestini. Be to, pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad nuotekų

turėtojų tokie duomenys, kaip vardas, pavardė, adresas ir t. t., sudaro jų

įmonių komercinę paslaptį. Ši informacija savivaldybei reikalinga

aplinkosauginei kontrolei vykdyti. Be to, savivaldybės administracija

nereikalauja teikti duomenų apie visus nuotekų turėtojus, netvarkančius

nuotekų, bet tik apie tuos, kurie yra sudarę sutartis, bet neužsisako nuotekų

išvežimo paslaugų, t. y. tokius, kurie galimai piktnaudžiauja savo

teisėmis – formaliai vykdo reikalavimus turėti galiojančią nuotekų išvežimo

sutartį, tačiau nuotekas tvarko pažeisdami Taisyklių 23, 24 ir kt. punktų

reikalavimus. Tokiu būdu kontroliuojami ir patys nuotekų vežėjai, t. y., ar

tikrai jie visas surinktas nuotekas šalina pagal Taisyklių reikalavimus.

Pažymėjo, kad savivaldybės administracija nereikalauja iš nuotekų vežėjų

ataskaitas teikti kiekvieną mėnesį, o tik 4 kartus per metus, todėl toks

reikalavimas įmonėms, nuosekliai ir tvarkingai vedančioms savo veiklos

apskaitą, neturėtų sukelti papildomų nepatogumų.

Dėl

Taisyklių 25 punkto ištyrimo atsakovas nurodė, kad ši norma yra blanketinė, kurioje

nurodoma, jog nuotekos privalo būti apskaitomos pagal reikalavimus, įtvirtintus

Taisyklių 45 ir 46 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai

neginčija Taisyklių 46 punkto teisėtumo, todėl prašymas tirti viso Taisyklių 25

punkto teisėtumą nėra pagrįstas. Be to, pareiškėjai nenurodė nė vieno

argumento, kaip Taisyklių 25 punktas gali prieštarauti ar prieštarauja Vietos

savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktui, CK 1.116 straipsniui ir

2.80 straipsnio 1 daliai, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

įstatymo 11 straipsnio 1 ir 8 punktams, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui,

16 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

Dėl

Taisyklių 45 punkto ištyrimo atsakovas nurodė, kad pareiškėjai, prašydami

ištirti šio Taisyklių punkto atitikimą CK 1.116 straipsniui, nenurodo, kuriai

konkrečiai daliai Taisyklių 45 punktas prieštarauja. Deklaratyvūs

pareiškėjų pasvarstymai, kad Taisyklėse nėra numatytas apsaugos mechanizmas,

užtikrinantis, jog tam tikros informacijos savivaldybė neatskleis ir neperduos

tretiesiems asmenims, nėra pagrindas pripažinti, kad Taisyklių 45 punktas

prieštarauja CK 1.116 straipsniui. Be to, iš pareiškėjų dėstomos pozicijos

matyti, kad pareiškėjai prašo ištirti Taisyklių 45 punkto atitiktį ne

Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktui, bet Konkurencijos

įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Tačiau šis pareiškėjui prašymas

vėlgi yra neargumentuotas, todėl turi būti atmestas. Taisyklių 45 punktas

neprieštarauja ir kitoms pareiškėjo nurodytoms teisės aktų nuostatoms.

Trečiasis

suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimo į pareiškėjų skundą

nepateikė.

II. Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu

(III t., b. l. 159‑167) atmetė pareiškėjų skundą dėl

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 30-560 patvirtintos sutarties 3.9 punkto ir 5 priedo panaikinimo;

neteikė / nepradėjo norminio administracinio akto dėl Vilniaus miesto

savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2090 patvirtintų

Taisyklių 25 ir 45 punktų teisėtumo ištyrimo; netenkino prašymo dėl

bylinėjimosi išlaidų priteisimo; nutraukė administracinę bylą pareiškėjų UAB

„Anrokija“ (išregistruota iš Juridinių asmenų registro) ir UAB „Ichtiandras“ (prašo

nutraukti ginčo nagrinėjimą) atžvilgiu.

Pirmosios

instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

direktorius, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m.

balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2090 patvirtintų Vilniaus miesto teritorijų,

kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių

2 punktu, 2012 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 30-560 1 punktu patvirtino nuotekų

šalinimo ir valymo paslaugų teikimo sutarties formą, o 2 punktu įpareigojo UAB

„Vilniaus vandenys“ per du mėnesius sudaryti su nuotekų vežėjais sutartis pagal

patvirtintą sutarties formą. Sutarties 1 priedu patvirtinta lentelė „Duomenys

apie nuotekas vežančius automobilius“; sutarties 2 priedu – „Atvežtų nuotekų

suvestinė pagal nuotekų vežėjus“; sutarties 3 priedu – „Kortelių naudojimo

atmintinė“; sutarties 4 priedu –„Atvežamų nuotekų tvarkymo aktas–leidimas“

(darbams atlikti veikiančioje įmonėje); sutarties 5 priedu – „Nuotekų išvežimo

ataskaita“.

Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartyje konstatuota, kad

nagrinėjamo ginčo atveju sutarties 3.9 punkte administracijos direktorius

nenustatė naujos elgesio taisyklės, o į jį perkėlė (juo įgyvendino) Taisyklių

45 punkto normą. Taigi ginčo dalyką sudaranti nuotekų vežėjų pareiga teikti

nuotekų išvežimo ataskaitas pareiškėjams tiesiogiai kyla iš norminio

administracinio akto, kurio teisėtumas gali (ir turi) būti kvestionuojamas

ryšium su šia individualia byla.

Dėl

Taisyklių 25 punkto teisėtumo teismas nurodė, kad Taisyklių 25 punkte yra

numatyta, jog surinktos nuotekos privalo būti apskaitomos pagal Taisyklių 45 ir

46 punktų reikalavimus. Už surinktų nuotekų apskaitą yra atsakingas nuotekų

vežėjas. Pareiškėjai Taisyklių 46 punkto teisėtumo neginčija, todėl Taisyklių

25 punkto atitinkamos dalies tyrimas nagrinėjamu atveju neaktualus. Taisyklių

45 punkte yra reglamentuota, jog kas ketvirtį (iki kito ketvirčio pirmojo

mėnesio 15 dienos) nuotekų vežėjai privalo nuotekų tvarkytojui ir savivaldybės

administracijos Aplinkos apsaugos skyriui pateikti raštišką ataskaitą apie per

praėjusį ketvirtį surinktų ir perduotų tolesniam apdorojimui nuotekų kiekį ir

nurodyti nuotekų turėtojus, nevykdančius galiojančių sutarčių, kurie netvarkė

nuotekų per pastaruosius 6 mėnesius. Ataskaitos forma pateikta šių Taisyklių 2

priede. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė įtikinančių argumentų, jog

Taisyklių vientisas turiniu 25 punktas gali prieštarauti / ar prieštarauja (ar

gali būti / ar yra ydingas pareiškėjų paminėtiems teisės aktams) jo nurodytų

teisės aktų nuostatoms, todėl pareiškėjų prašymas dėl Taisyklių 25 punkto

teisėtumo ištyrimo netenkintinas. Teismas pripažino, kad Taisyklių 25 punkto

dalis, numatanti, jog už surinktų nuotekų apskaitą yra atsakingas nuotekų

vežėjas, negali būti pripažinta prieštaraujančia aukštesnės galios teisės

aktams, nes ūkinę–komercinę veiklą vykdantis ūkio subjektas yra ir privalo būti

atsakingas už savo vykdomos ūkinės veiklos teisėtumą, finansinių operacijų

skaidrumą. Ūkio subjektas negali vykdyti savo veiklos aplaidžiai, nežinoti,

kada, kiek ir iš ko surinko nuotekų. Reikalavimas veiklą vykdyti teisėtai ir

būti atsakingam už surinktų nuotekų apskaitos informacijos teisėtumą negali

būti laikomas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams.

Dėl

Taisyklių 45 punkto teisėtumo ištyrimo teismas nurodė, kad, pareiškėjų teigimu,

šis punktas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, kuri

reglamentuoja, kokios yra savivaldybės institucijos (savivaldybės institucijos

yra savivaldybės taryba ir administracijos direktorius). Pareiškėjai nenurodė,

kodėl, jų nuomone, Taisyklių 45 punktas prieštarauja minėtai Vietos savivaldos

įstatymo nuostatai, todėl negalima tvirtinti, jog tokie prieštaravimai

egzistuoja. Pareiškėjai taip pat nenurodo, kuriai konkrečiai CK 1.116

straipsnio daliai ar dalies nuostatai prieštarauja Taisyklių 45 punktas.

Minėtas straipsnis reglamentuoja atsakomybę už neteisėtą komercinės paslapties

įgijimą, jos atskleidimą tretiesiems asmenims. Taisyklių 45 punktas nesuteikia

ir negali suteikti teisės informaciją gavusiems subjektams ją atskleisti

tretiesiems asmenims. Aplinkybė, kad Taisyklėse nėra numatytas apsaugos

mechanizmas, užtikrinantis, jog tokios informacijos savivaldybė neatskleis ir

neperduos tretiesiems asmenims, nėra pagrindas pripažinti, jog Taisyklių 45

punktas prieštarauja CK 1.116 straipsniui. Asmenys privalo laikytis teisės aktų

reikalavimų ir nei savivaldybės darbuotojai, nei kiti asmenys negali elgtis

priešingai įstatymo reikalavimams, todėl nepagrįstas pareiškėjų teiginys, jog

Taisyklėse turi būti atskirai reglamentuota, jog savivaldybės darbuotojai ar

valstybės tarnautojai privalo laikytis teisės aktų reikalavimų. Be to,

pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad sutarties ir sutarties priedų reikalaujami

pateikti duomenys sudaro jų komercinę paslaptį. Pareiškėjai nurodė, kad

Taisyklių 45 punktas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies

3 punktui (pareiškėjų dėstoma pozicija atitinka šio įstatymo 15 straipsnio 1

dalies 3 punktą). Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte

reglamentuota, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus,

prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams,

kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti,

įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis,

naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios

informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti,

turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio

subjektui. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje reglamentuotas vienų ūkio

subjektų elgesys kitų ūkio subjektų atžvilgiu, t. y. nesąžininga

konkurencija. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama

Taisyklių 45 punktą, veikė ne kaip ūkio subjektas, o kaip viešojo

administravimo institucija, t. y. kaip subjektas, kuris pagal Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktą privalo užtikrinti šilumos ir

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą, todėl nėra pagrindo

tirti Taisyklių 45 punkto atitiktį Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1

dalies 3 punktui. Pareiškėjai nurodo, kad Taisyklių 45 punktas prieštarauja

Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1

dalyje reglamentuota, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami

pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos

Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, o šio

straipsnio 2 dalyje, jog viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti

teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba

diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar

gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje

konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos

sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Tačiau Taisyklės ir Taisyklių 45 punktas neriboja sąžiningos konkurencijos

laisvės ir nesiekia trukdyti ūkinei–komercinei veiklai. Pareiškėjai nurodo ir

Taisyklių 45 punkto prieštaravimą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

įstatymo 11 straipsnio 1 ir 8 punktams bei CK 2.80 straipsnio 1 daliai,

nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126

patvirtintose Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėse sąlygose nėra

reikalavimo pateikti duomenų, kurie nurodyti Taisyklių 45 punkte. Tačiau bylos

medžiaga patvirtina, kad Taisyklės yra taikomos visiems be išimties

savivaldybės teritorijoje veikiantiems nuotekų vežėjams, jos nediskriminuoja

bei neteikia privilegijų nė vienai nuotekų vežėjų grupei. Savivaldybės

teritorijoje veikiantys nuotekų vežėjai privalo sudaryti vienodos formos

sutartis, visi nuotekų vežėjai privalo vykdyti tas pačias pareigas, nustatytas

Taisyklėse.

Teismas

nustatė, kad apie Taisyklių priėmimą buvo skelbta 2012 m. balandžio 16 d.

dienraštyje „Vilniaus diena“ ir 2012 m. gegužės 12 d. dienraštyje „Sostinė“,

Taisyklės buvo skelbtos ir Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame

puslapyje www.vilnius.lt, skiltyje „Savivaldybė/Teisinė informacija“ ir

Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje www.aplinka.vilnius.lt,

skiltyje „Nuotekos/Juridiniai aktai“. Taisyklėse aiškiai suformuluotas jų

privalomumas, daugkartinis taikymas ateityje, apibrėžtas galiojimas Vilniaus

miesto savivaldybės teritorijoje ir yra privalomos visiems fiziniams ir

juridiniams asmenims, kurie eksploatuoja vietinius nuotekų šalinimo įrenginius

ir tvarko juose susidarančias nuotekas, nuotekų vežėjams, nuotekų tvarkytojams

ir savivaldybės institucijoms (Taisyklių 2 punktas). Taigi įstatymo „Dėl

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo

tvarkos“ (Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir

įsigaliojimo tvarkos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalis nepažeista, o pareiškėjų

prašymas ištirti, ar Taisyklių 25 ir 45 punktų nuostatos neprieštarauja

įstatymams, netenkinamas.

Teismas

konstatavo, kad nuotekų vežėjai dalyvavo sutarties projekto svarstymo

procedūroje, teikė savo pastabas, jos buvo įvertintos, į jas atsižvelgta.

Teiginiai apie tai, kad pareiškėjai nedalyvavo sutarties projekto svarstyme yra

nepagrįsti. Taigi pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo pradėti

sutarties projekto svarstymą ir į jį įtraukti nuotekų vežėjus

(t. y. pareiškėjus) teisiniu aspektu neargumentuotas.

Teismas

nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte pažymėta, jog

savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms yra priskirta šilumos ir geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas. Geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo įstatyme (11 straipsnio 1 ir 8 punktai) numatyta, kad

savivaldybių institucijų kompetencija vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

reguliavimo srityje apima geriamojo vandens išgavimo, tiekimo ir nuotekų

tvarkymo paslaugų teikimo savivaldybės teritorijoje organizavimą, koordinavimą,

viešojo vandens tiekėjo veiklos savivaldybės teritorijoje sutarčių tvirtinimą.

UAB „Vilniaus vandenys“ yra savivaldybės kontroliuojama įmonė. Vietos

savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės

kontroliuojamos įmonės – savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir

savivaldybės įmonių įstatymą. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies

7 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius koordinuoja ir

kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, atlieka kitas pagal

įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės

juridinių asmenų valdymo funkcijas. Taigi ginčijamu įsakymu tvirtindamas

sutarties formą ir sutarties priedus, Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos direktorius įgyvendino Vietos savivaldos įstatymo savivaldybei

suteiktas juridinių asmenų valdymo teises.

III. Pareiškėjai

UAB „Vidurys“, UAB „Altrada“ ir UAB „Jurgitra“, nesutikdami su Vilniaus

apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimu,

pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 177–182), kuriuo prašo

šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: 1) kreiptis į

administracinį teismą dėl norminio administracinio akto, t. y. Vilniaus miesto

savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2090 patvirtintų

Vilniaus miesto teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo

tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių ištyrimo, prašant įvertinti, ar šios

Taisyklės paskelbtos nepažeidžiant įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų

ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio 1 dalies

reikalavimų; jei aktas paskelbtas tinkamai, ar šių Taisyklių 25 punktas, 45

punktas bei 45 punktu reikalaujamos pateikti nuotekų išvežimo ataskaitos

(Taisyklių Priedas Nr. 2) neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 3

straipsnio 3 dalies 3 punktui, CK 1.116 straipsniui ir 2.80 straipsnio 1 daliai,

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 8

punktams, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, 16 straipsnio 1 dalies 3

punktui; 2) sustabdyti individualios bylos nagrinėjimą iki įsiteisės

administracinio teismo sprendimas, kuriuo bus išspręstas norminio

administracinio akto teisėtumo klausimas; 3) įpareigoti atsakovą atlyginti

pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai

apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

2013 m. sausio 9 d. nutartyje pripažino, jog pareiškėjų skundžiamas aktas ABTĮ

taikymo požiūriu nelaikytinas norminiu administraciniu aktu, byloje prašoma

ginti pareiškėjų pažeistas teises viešojo administravimo srityje. Ginčo dalyką

sudaranti nuotekų vežėjų pareiga teikti nuotekų išvežimo ataskaitas

pareiškėjams kyla tiesiogiai iš norminio administracinio akto, t. y. Taisyklių,

kurių teisėtumas privalo būti patikrintas ryšium su šia nagrinėjama

individualia administracine byla. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas

pareiškėjų skunde išdėstytų argumentų dėl norminio administracinio akto

ištyrimo netyrė ir nevertino. Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą su prašymu dėl

norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, kaip vieną esminių argumentų

nurodė, kad atsakovas netinkamai paskelbė Taisykles. Į bylą buvo pateikti

įrodymai apie tai, kad netinkamas Vilniaus miesto savivaldybės norminių teisės aktų

skelbimas jau pripažintas nagrinėjant ankstesnes bylas. Pareiškėjai teismui

pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą bei ištraukas iš atsakovo

skelbimų dienraščiuose.

Pagal

įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir

įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio 1 dalį bei Vilniaus miesto savivaldybės

tarybos veiklos reglamento 41 straipsnį savivaldybės tarybos priimti aktai

įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po

oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto

priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo savivaldybės interneto

tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo

data. Oficialiame informaciniame pranešime apie sprendimo priėmimą nurodoma jo

priėmimo data, numeris, antraštė, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas

interneto tinklapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas.

Lietuvos

vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šias įstatymo nuostatas, be

kita ko, yra konstatavęs, kad, kai informaciniame skelbime nėra nurodomas

tikslus priimto sprendimo pavadinimas ir interneto tinklapio, kuriame

paskelbtas teisės aktas, adresas, teisės akto antraštė, jei teisės aktas ją

turi, negalima pripažinti, jog teisės aktas yra paskelbtas laikantis įstatyme

nustatytos tvarkos. Oficialus įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimas laikantis

įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga tam, kad teisinių santykių

subjektai žinotų, koks yra galiojančių teisės aktų turinys ir galėtų juos

vykdyti. Teisės aktas, nepaskelbtas laikantis įstatymo „Dėl teisės aktų

skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų

reikalavimų, negali būti pripažintas oficialiai galiojančiu norminiu

administraciniu teisės aktu, o šių teisės aktų teisėtumas negali būti ištirtas

vadovaujantis ABTĮ XVI skirsnio („Pareiškimai ištirti norminių administracinių

aktų teisėtumą“) nuostatomis. Taigi ir nagrinėjamu atveju Taisyklės

nelaikytinos įsigaliojusiomis ir taikytinomis. Iš to seka, kad atsakovas būtų

priverstas panaikinti ir neteisėtas Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymu patvirtintos sutarties

formos nuostatas, o pasirašytos sutartys būtų atitinkamai pakeistos.

Atsakovas

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų

UAB „Vidurys“, UAB „Altrada“ ir UAB „Jurgitra“ apeliacinį skundą (IV t.,

b. l. 1–5) prašo jį atmesti.

Teigia,

kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartimi

ne įpareigojo Vilniaus apygardos administracinį teismą iš naujo nagrinėjant

bylą ištirti Taisyklių teisėtumą, o tik pažymėjo, kad nagrinėjamoje

individualioje byloje pareiškėjai turi teisę paduoti prašymą dėl norminio

administracinio akto teisėtumo ištyrimo ryšium su šia individualia byla, o

teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi spręsti klausimą dėl tikslingumo

konkrečioje individualioje byloje pradėti norminio administracinio akto

teisėtumo tyrimą.

Nurodo,

kad atsakovas dar 2012 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. A104- 3261 informavo teismą,

jog Taisyklės spaudoje buvo skelbtos du kartus: 1) 2011 m. balandžio 16 d.

dienraštyje „Vilniaus diena“ ir 2) 2012 m. gegužės 12 d. laikraščio „Lietuvos

rytas“ priede „Sostinė“. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos

laikraščių ištraukų kopijos. Skelbime buvo nurodyta, kad 2011 m. balandžio

6 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 1-2090 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų,

kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių

tvirtinimo“. Taisyklių tikslas – nustatyti kaupimo rezervuaruose ir mažuose

valymo įrenginiuose susidarančių nuotekų tvarkymo tvarką; nuotekų turėtojų

(fizinių ir juridinių asmenų), nuotekų vežėjų, nuotekų tvarkytojų ir Vilniaus

miesto savivaldybės teises, pareigas ir tarpusavio santykius tvarkant nuotekas.

Taip pat nurodytas internetinio puslapio adresas, kuriame galima susipažinti su

sprendimu. Akivaizdu, kad toks skelbimo tekstas atitinka Lietuvos Respublikos

įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymą.

Pažymi,

kad teismas neprivalo pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo,

jeigu jam nekyla abejonių dėl prašomo ištirti akto teisėtumo. Skundžiamame

sprendime pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl Taisyklių

atitikimo pareiškėjų nurodytiems teisės aktams, kas rodo, jog pirmosios

instancijos teismui nekilo abejonių dėl Taisyklių teisėtumo. Tuo tarpu

pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl pirmosios

instancijos teismo sprendimo motyvacijos neteisingumo.

Trečiasis

suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimo į pareiškėjų UAB „Vidurys“,

UAB „Altrada“ ir UAB „Jurgitra“ apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų

kolegija

k o n s t a t u

o j a:

IV. Byloje

sprendžiamas ginčas dėl Nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų teikimo sutarties

formos 3.9 punkto ir šios sutarties 5 priedo teisėtumo.

Byloje

nustatyta, kad ginčijama Nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų teikimo sutarties

forma buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 30-560. Tai padaryti (patvirtinti

Nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų teikimo sutarties formą) Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos direktorių įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011

m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1‑2090 2 punktas. Šio Vilniaus miesto

savivaldybės tarybos sprendimo 1 punktu buvo patvirtintos Vilniaus miesto

teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo

taisyklės, o antrasis šio sprendimo punktas buvo skirtas įgyvendinti Vilniaus

miesto teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų

tvarkymo taisyklių nuostatas (Taisyklių 45 punktą).

Pagal

Nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų teikimo sutarties formos 3.9 punktą nuotekų

vežėjui numatyta pareiga „kas ketvirtį (iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15

dienos) raštu pateikti vandens tiekėjui ir Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos Aplinkos apsaugos skyriui nuotekų išvežimo ataskaitą apie per

praėjusį ketvirtį surinktų ir perduotų tolesniam apdorojimui nuotekų kiekį,

nurodyti nuotekų turėtojus, su kuriais sudarytos nuotekų išvežimo paslaugos

sutartys ir kurie netvarkė nuotekų per pastaruosius 6 mėnesius (5 priedas).

Ataskaita pateikiama pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m.

balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1‑2090 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų,

kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių

tvirtinimo“ 2 priedą.“

Atitinkamai

Nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų teikimo sutarties formos 5 priedu buvo

patvirtinta Nuotekų išvežimo ataskaitos forma ir informacijos, kurią nuotekų

vežėjai turi teikti turinys.

Pareiškėjai

reikalavimą panaikinti Nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų teikimo sutarties

formos 3.9 punktą ir šios sutarties 5 priedą grindžia norminio teisės akto -

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu

Nr. 1‑2090 patvirtintų Vilniaus miesto teritorijų, kuriose nėra

centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių (jų 25 ir 45

punktų) neatitikimu aukštesnės galios teisės aktams: Lietuvos Respublikos

vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktui, Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsniui ir 2.80 straipsnio 1 daliai,

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11

straipsnio 1 ir 8 punktams, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4

straipsniui, 16 straipsnio 1 dalies 3 punktui; Lietuvos Respublikos

įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir

įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio 1 daliai.

Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra nustatyti

reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), paduodamas

administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Minėto

straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti

nurodytos „aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai

patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos,

kitų įrodymų buvimo vieta“ bei suformuluotas „ pareiškėjo reikalavimas“.

Teisės

teorijoje pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo

reikalavimą, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) pagrindą. O

pareiškėjo (ieškovo) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro

skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) dalyką.

Pagal Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22; 23 ir 52 straipsnius

teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba, kurį vieną iš jų

keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į

pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui.

Minėtų

taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo

pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas,

o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti

bylą.

Taip pat

pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos

įstatymo 130 straipsnio 5 dalį, nustatančią, kad „apeliaciniame skunde negalima

kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios

instancijos teisme“, pareiškėjui yra draudžiama apeliacinės instancijos teisme

keisti skundo (prašymo) dalyką. O pagal to paties įstatymo 138 straipsnio 3

dalį, nustatančią, kad apeliacinės instancijos teismas „gali tirti įrodymus,

kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti“ bei kad „nauji įrodymai,

kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju,

jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta

anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau“, yra

apribota pareiškėjo teisė keisti bei pildyti ir skundo (prašymo) pagrindą.

Apibendrinant,

darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme

skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio

ribos, apsprendžia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos

teisme, bet iš esmės sąlygoja ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės

instancijos teisme.

Savo ruožtu

pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ir teisminės

gynybos priemonių pobūdį, kurį teismas gali taikyti, siekdamas apginti asmens

tikrai ar tariamai pažeistas subjektines teises, nes subjektinė procesinė

teisė kreiptis į teismą visų pirma yra siejama su realiu asmens pažeistų teisių

ir interesų gynimu.

Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis

numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta

tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba

įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo

praktikoje taip pat akcentuoja teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo

svarbą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr.

AS261-611/2008). Tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą turi būti

realizuojama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl ne bet kuris asmuo ir

ne su bet kokiu reikalavimu gali kreiptis į teismą ir reikalauti, kad byla būtų

išnagrinėta. Subjektinė procesinė teisė kreiptis į teismą visų pirma yra

siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu. Teismų sistema ir jos

suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises

ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti

naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo

dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti

administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų

apsaugą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų

kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr.

A492-704/2013).

Iš Nuotekų

šalinimo ir valymo paslaugų teikimo sutarties formos matyti, kad ja yra

siekiama sureguliuoti teisinius santykius tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir

neapibrėžto individualiais požymiais Nuotekų vežėjo, kurie atsiras ateityje

šalinant bei valant atvežamas nuotekas ir atsiskaitant už nuotekų tvarkymą, t.y.,

šios sutarties formos veikimas yra nukreiptas į ateitį ir ji nėra tiesiogiai

adresuota pareiškėjams, o jos taikymas pareiškėjų atžvilgiu priklausys nuo

aplinkybės – bus ar nebus ateityje sudaryta atitinkama sutartis tarp UAB

„Vilniaus vandenys“ ir vieno ar kelių iš pareiškėjų.

Ši aplinkybė

įrodo, kad Nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų teikimo sutarties forma (joje

įtvirtintos elgesio taisyklės) šiuo metu pareiškėjų turimoms subjektinėms

teisėms tiesioginės įtakos nedaro. Tokią įtaką ši sutarties forma galės turėti,

jei ateityje tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir vieno ar kelių iš pareiškėjų bus

sudaryta atitinkama sutartis, kurios sąlygos atitiks Nuotekų šalinimo ir valymo

paslaugų teikimo sutarties formoje įtvirtintas sąlygas.

Visa tai

patvirtina, kad tarp pareiškėjų ir UAB „Vilniaus vandenys“ bei atsakovo galimai

vyksta ikisutartinis ginčas. Šią aplinkybę patvirtina ir bylos medžiaga, iš

kurios matyti, kad tarp minėtų šalių vyko derybos dėl naujų sutarčių, rengiamų

pagal Nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų teikimo sutarties formą, sudarymo,

siekiant tokiu būdu pakeisti prieš tai sudarytas sutartis tarp UAB „Vilniaus

vandenys“ ir pareiškėjų (t. 1 b. l. 21-32).

Iš Nuotekų

šalinimo ir valymo paslaugų teikimo sutarties formos taip pat matyti, kad joje

kylančius teisinius santykius dėl sutarties vykdymo sąlygų, jos nutraukimo ir

pan.., numatoma spręsti remiantis Civilinio kodekso normomis.

Toks šios

sutarties civilinių teisinių santykių pobūdis atitinkamai lemia, kad ir

klausimai, kurie atsiranda ikisutartiniuose santykiuose, turi būti sprendžiami

remiantis Civilinio kodekso, o ne viešosios teisės normomis (Civilinio kodekso

1.1; 6.163 str.).

Visa tai

apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjų administraciniam teismui

suformuluotas materialinis - teisinis reikalavimas - panaikinti Nuotekų

šalinimo ir valymo paslaugų teikimo sutarties formos 3.9 punktą ir šios

sutarties 5 priedą, kurie šiuo metu nėra taikomi jų atžvilgiu, nėra susijęs su

betarpišku ir tiesioginiu jų turimų subjektinių teisių pažeidimu.

Savo ruožtu

nebuvimas realiai pažeistos subjektinės teisės, Administracinių bylų teisenos

įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, šalina galimybę besikreipiančio

į teismą asmens atžvilgiu, taikyti tas teisminės gynybos priemones, kurias įstatymas

suteikia teisę taikyti administraciniams teismams (ABTĮ 88-89 str.).

Atitinkamai

nesant teisinių prielaidų šioje byloje tenkinti pareiškėjų materialinio –

teisinio reikalavimo (skundo dalyko), nėra ir teisinių prielaidų inicijuoti

kitos bylos – dėl norminio administracinio akto (Vilniaus miesto savivaldybės

tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1‑2090 patvirtintų

Vilniaus miesto teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo

tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių) teisėtumo ištyrimo, siekiant nustatyti ar

pareiškėjų skunde nurodytas pagrindas, kuriuo grindžiamas skundo dalykas, yra

pagrįstas, ar ne, nes tokio tyrimo rezultatai, nepriklausomai nuo jų pobūdžio,

nedarytų įtakos galutinio sprendimo priėmimui (ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p.).

Dėl šių

priežasčių pripažįstami nepagrįstais bei atmetami apeliacinio skundo

argumentai, kuriais teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo

teisinio pagrindo atsisakyti pradėti bylą dėl minėto norminio administracinio

teisės akto teisėtumo.

Byloje esminių

procesinio įstatymo pažeidimų, galėjusių įtakoti neteisingo sprendimo priėmimą,

nenustatyta.

Visa tai apibendrinus

darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė

byloje kilusį ginčą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais

nėra pagrindo.

Teisėjų

kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos

įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą

palikti nepakeistą, o pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Vidurys“,

uždarosios akcinės bendrovės „Altrada“ ir uždarosios akcinės bendrovės

„Jurgitra“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas