I-438-11-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

Administracinė byla Nr. I438-11/2014

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00022-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 17.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo Lietuvos vandens motociklų sporto federacijos skundu dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. D1-338,

n u s t a t ė:

I. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m. gegužės 12 d. gautas pareiškėjo Lietuvos vandens motociklų sporto federacijos skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. D1-338 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. D1-187 „Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Pastebėtina, jog pareiškėjo nurodytu aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. D1-338 buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. D1-187 „Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“. Taigi pareiškėjas kelia klausimą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. D1-187 „Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis patvirtinimo“, išdėstyto aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. D1-338 redakcija.

Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – minėto įsakymo galiojimą laikinai sustabdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Skundą atsisakytina priimti.

Pareiškėjo ginčijamu aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-187 „Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis patvirtinimo“ (2014 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. D1-338 redakcija) patvirtintos Aplinkosaugos sąlygos plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, kaip matyti iš jų 1 punkto, nustato, kad šis teisės aktas taikomas plaukiojimo priemonių savininkams ir naudotojams, naudojantiems ir laikantiems plaukiojimo priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose. Pastebėtina, jog ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, vandens telkiniuose naudojantys plaukiojimo priemones, privalo užtikrinti, kad šios priemonės neleistinai neterštų vandens, neardytų krantų, negadintų hidrotechnikos statinių bei komunikacijų, nekeltų pavojaus žmonėms ir aplinkai; aplinkosaugos sąlygas plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis nustato aplinkos ministras.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamą teisės aktą priėmusio subjekto statusą, ginčijamame teisės akte įtvirtinto teisinio reguliavimo turinį, pobūdį, tai, jog šis teisės aktas skirtas individualiais požymiais neapibūdintų asmenų ratui, numatytas taikyti daug kartų ir toliau, po priėmimo realizuotinas individualiuose teisiniuose santykiuose konkrečių subjektų atžvilgiu, konstatuoja, jog pareiškėjo ginčijamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. D1-187 „Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis patvirtinimo“ (2014 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. D1-338 redakcija), kuriuo patvirtintos Aplinkosaugos sąlygos plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, yra centrinio valstybinio administravimo subjekto priimtas norminio pobūdžio aktas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 7 ir 13 d.). Taigi pareiškėjas skundu, kuris paduotas vadovaujantis, be kita ko, Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktu, siekia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kaip vienintelė ir galutinė instancija įvertintų ginčijamo norminio administracinio akto – Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-187 (2014 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. D1-338 redakcija), – teisėtumą norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo šešioliktas skirsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtina subjektų, kurie gali kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo, ratą, t. y. Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas; taip pat kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. Įvertinusi, be kita ko, Lietuvos vandens motociklų sporto federacijos įstatuose įtvirtintas nuostatas dėl federacijos statuso, funkcijų ir pan., teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas nepatenka į baigtinį Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti centrinio valstybinio administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumą, ratą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog skundas, paduotas asmens, kuriam įstatymas nesuteikia teisės kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti centrinio valstybinio administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto teisėtumą, negali būti priimtas nagrinėjimui teisme ir jį atsisakytina priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 str. 1 d., 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjui išaiškintina, jog kiti, nei nurodyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnyje, asmenys prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą gali tik tais atvejais, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo: pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalį, prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą.

Pareiškėjas, be kita ko, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nenagrinėtinas.

Pareiškėjas, paduodamas skundą, pridėjo žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją. Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą) ar pareiškimą, todėl 100 Lt (vienas šimtas litų) sumokėto žyminio mokesčio grąžintina pareiškėjui Lietuvos vandens motociklų sporto federacijai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti pareiškėjo Lietuvos vandens motociklų sporto federacijos skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. D1-187 „Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis patvirtinimo“ (2014 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. D1-338 redakcija).

Grąžinti pareiškėjui Lietuvos vandens motociklų sporto federacijai 100 (vieno šimto) litų žyminį mokestį, sumokėtą 2014 m. gegužės 7 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas