A-858-123-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-123/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00231-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – A. S., D. J. S., Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, AB SEB bankas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, Utenos rajono savivaldybės administracija) dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 2-5) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2010 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 14-1323 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Utenos rajone“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 14-1323).

Paaiškino, jog Įsakymas Nr. 14-1323, kuriuo patvirtinti jam priklausiusio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos rajone, Tauragnų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Tauragnų kadastro vietovėje, kadastro duomenys suformuojant du naujus žemės sklypus, buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) nuostatas. Pareiškėjas teigė, kad jam priklausantis žemės sklypas patenka į Aukštaitijos nacionalinio parko teritoriją, todėl jo atžvilgiu taikomos Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos nuostatos, draudžiančios valstybiniuose draustiniuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypą dalyti dalimis.

Pareiškėjas, siekdamas patikslinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis, užsakė kadastrinius matavimus. Juos atlikęs UAB „Sklypų matavimai“ parengė kadastrinių matavimų duomenis, pagal kuriuos buvo suformuoti du atskirti žemės sklypai, kadangi per žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), eina kelias, dalijantis jį į dvi dalis. Patvirtinus ginčijamu Įsakymu Nr. 14-1323 kadastrinių matavimų duomenis suformuoti du atskiri žemės sklypai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, suteikiant jiems kadastrinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), notarine tvarka perleido tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., D. J. S.. Be to, pareiškėjas nurodė, kad Utenos rajono savivaldybės administracija 2009 m. spalio 15 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą, pagal kurį buvo parengtas keturių kaimo turizmo pastatų statybos techninis projektas, o 2010 m. vasario 3 d. Utenos rajono savivaldybės administracija išdavė ir statybos leidimą Nr. LNS-95-100204-00012 statyti šiuos statinius. Pagal šį projektą pareiškėjo pradėtų statyti trijų statinių – kaimo turizmo pastato 5K1m bei pirčių 4I1m ir 6I1m – statyba nėra baigta, be to, minėti statiniai šiuo metu patenka į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Po Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atlikto statybos patikrinimo pareiškėjui buvo pranešta, kad jis išvardintų statinių negalės baigti statyti, kadangi statybos leidimas Nr. LNS-95-100204-00012 nebegalioja.

Pažymėjo, jog pareiškėjas, užsakydamas preliminariais matavimais suformuoto ginčo sklypo kadastrinius matavimus, turėjo tikslą pagal galiojančius reikalavimus patikslinti jo ribas ir jas patvirtinti, kadangi dėl sklypo ribų kildavo ginčų.

Nurodė, jog ginčijamas administracinis aktas pažeidė ir pareiškėjo, kaip statytojo, teisę tęsti pradėtas statybas. Pareiškėjo prieš sklypo padalinimą vykdytos statybos buvo teisėtos, tačiau naujai suformuotame sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statybos tapo nebegalimos, kadangi atsiradus naujai suformuotam žemės sklypui buvo suteikti ir nauji unikalus bei kadastrinis numeriai.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 59-62, II t., b. l. 10-15) prašė skundą atmesti.

Paaiškino, jog Įsakymas Nr. 14-1323 dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka atliktų kadastrinių matavimų patvirtinimo yra priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. UAB „Sklypų matavimai“ matininkas A. Z. atlikdamas kadastrinius matavimus atsižvelgė į tai, jog per žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), eina kelias, dalijantis sklypą į dvi dalis. Atitinkamai, matininkas pagrįstai laikėsi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai), 22 punkto reikalavimų, kurie nustato, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, privalo būti formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kelias, kirtęs pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo būti privatizuojamas ir nebuvo privatizuotas. Tai patvirtina nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bylos duomenys. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas nustato, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkių taškų, įskaitant ir tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą. Atsakovo teigimu, išvardintos teisės normų nuostatos reikalauja, kad atliekant žemės sklypo, kurį kerta kelias, kadastrinius matavimus būtų rengiami atskiri žemės sklypų planai, t. y. formuojami atskiri žemės sklypai.

Nurodė, jog priimant Įsakymą Nr. 14-1323 buvo laikomasi teisės aktų nustatytų procedūrų: buvo parengti žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo planai, kuriuos pasirašė arba pats pareiškėjas arba jo įgaliotas asmuo. Iš šių aplinkybių pareiškėjas privalėjo suprasti, jog kadastrinių matavimų metu bus suformuoti du atskiri žemės sklypai. Parengti atskirų žemės sklypų planai buvo suderinti su Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija) įgaliotu asmeniu. Iš Direkcijos buvo gautas 2010 m. birželio 14 d. raštas Nr. 2-43, kuriame dėl parengtų pareiškėjo žemės sklypo kadastrinių matavimų pastabų ar pretenzijų nebuvo reiškiama.

Atsakovas pažymėjo, kad, tvirtinant Įsakymu Nr. 14-1323 kadastrinius matavimus, žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo ne padalintas ar atidalintas, o, atsižvelgus į tai, kad žemės sklypą į dvi dalis skiria per jį einantis kelias, atliekant kadastrinius matavimus buvo suformuoti du nauji sklypai. Nurodė, kad žemės sklypą dalijant ar atidalijant turi būti rengiamas teritorijų planavimo dokumentas. Pareiškėjas nei į vietos savivaldybę dėl planavimo sąlygų išdavimo, nei į tuometį žemėtvarkos skyrių dėl leidimo rengti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą nesikreipė. Tvirtinant kadastrinius matavimus buvo laikomasi derinimo su institucija, atsakinga už saugomą teritoriją, procedūros, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Kadastrinių matavimų taisyklės) 16.3 punkte. Teisės aktai nustato skirtingas žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo ir kadastrinių matavimų tvirtinimo procedūras. Žemės sklypų padalijimo, atidalijimo procedūros yra sudėtingesnės, jų metu yra rengiamas žemės sklypo formavimo projektas. Be to, rengiant nuosavybės teisių atkūrimui ginčo sklypo laikinąjį planą teisės aktai nereikalavo atlikti kadastrinių matavimų, todėl tuo metu parengtame sklype ir buvo padarytas prierašas, kad jis galioja iki geodezinių matavimų. Be to, ginčo žemės sklypas, kurį kirto kelias, buvo suformuotas ir įregistruotas kaip vientisas žemės sklypas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 2-5) nurodė, jog pareiškėjo pagal 2006 m. birželio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigytas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais gyvenamuoju namu, tvartu, daržine ir šuliniu pateko į Aukštaitijos nacionalinio parko Tauragno kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Per nurodytą sklypą ėjo kelias (duomenys neskelbtini), patenkantis į Utenos rajono savivaldybės Tauragnų seniūnijos vietinės reikšmės kelių sąrašą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 7 straipsnio 7 dalimis, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Žemės reformos įstatymo 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 2, 3 ir 4 straipsniais bei atsižvelgęs į Nacionalinės žemės tarnybos 2006 m. sausio 31 d. rašte Nr. 4B-(7.3)-151995 pateiktus išaiškinimus, laikėsi pozicijos, kad tuo atveju, kai atliekant žemės sklypo, kurį kerta kelias, kadastrinius matavimus yra suformuojami du atskiri žemės sklypai, tai nėra laikytina žemės sklypo padalinimu.

Pabrėžė, jog derinant pareiškėjo parengtus ginčo sklypo kadastrinius matavimus buvo laikomasi nusistovėjusio išaiškinimo, kad situacija, kai žemės sklypas, kurį kerta kelias, kadastrinių matavimų metu suformuojamas į atskirus du sklypus, nėra laikytina žemės sklypo padalinimu ir kad tai neprieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui. Nurodė, kad nuo 2011 metų Saugomų teritorijų tarnybos pozicija pasikeitė ir šiuo metu laikomasi nuostatos, jog Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų normos, leidžiančios žemės sklypą, kurį kerta kelias, suformuoti į du atskirus sklypus, kai yra atliekami jo kadastriniai matavimai, prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms, draudžiančioms saugomose teritorijose dalinti žemės sklypus.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. S., D. J. S. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 40-43) prašė administracinę bylą nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 5 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi.

Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad skundžiamas Įsakymas Nr. 14-1323 pareiškėjo subjektyvių teisių nepažeidžia, kadangi pareiškėjas savo aktyviais veiksmais sąmoningai siekė padalinti jam priklausantį sklypą. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad Įsakymas Nr. 14-1323 pažeidžia Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio nuostatas, yra susiję su viešojo intereso gynimu, tačiau tokios teisės ABTĮ jam nesuteikia.

Nurodė, jog problemos, su kuriomis pareiškėjas susidūrė, yra susijusios ne su Įsakymu Nr. 14-1323, o su negalėjimu naujai suformuotame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), toliau vykdyti jame teisėtai pastatytų statinių statybos. Nurodė, kad ginčijamas administracinis aktas pareiškėjo teisių ir interesų nepažeidė, tokio rezultato pareiškėjas sąmoningai siekė.

Pažymėjo, kad pareiškėjas viešojo administravimo subjektų veiksmų ir priimtų sprendimų, užkertančių kelią toliau vykdyti teisėtai pradėtas statybas, neginčija.

Tvirtino, kad du atskiri žemės sklypai, kuriuos skiria kelias, buvo suformuoti atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus. Žemės sklypo padalijimas iš esmės skiriasi nuo atliktų ginčo sklypo kadastrinių matavimų, kadangi šis žemės sklypas jį kertančio kelio jau buvo fiziškai padalintas į du sklypus. Atliekant kadastrinius matavimus tebuvo užfiksuota susiklosčiusi faktinė padėtis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (III t., b. l. 2-5) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad skundžiamo Įsakymo Nr. 14-1323 teisėtumo tyrimas nėra priskirtas jo kompetencijai.

Pasisakydamas dėl pareiškėjui ir A. S., D. J. S. šiuo metu priklausančiuose žemės sklypuose pastatytų statinių teisėtumo trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad šie statiniai buvo pastatyti turint statybą leidžiantį dokumentą, o Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pagal trečiojo suinteresuoto asmens specialistų išduotas 2009 m. rugpjūčio 19 d. pažymą Nr. 114U-45 ir 2010 m. balandžio 28 d. pažymą Nr. NSP-90-100428-00008 apie statinių, pareiškėjo statytų žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Nurodė, jog Įsakymu Nr. 14-1323 suformavus du atskirus žemės sklypus pareiškėjas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių statinių statybai nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento neturi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Aukštaitijos nacionalinio parko konservacinio prioriteto funkcinės zonos ir Kompleksinio Tauragnų kraštovaizdžio draustinio teritorijas. Trečiasis suinteresuotas asmuo, remdamasis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nebeliko gyvenamojo namo, kaip esamos ar buvusios sodybos pagrindinio pastato, nurodė, kad įvardintame žemės sklype statyba negalima.

Pabrėžė, jog šiuo metu pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tęsti jame esančių statinių statybą draudžia Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas. Žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sodybos gyvenamas namas, todėl pareiškėjas buvo gavęs statybą leidžiantį dokumentą, pagal kurį vykdė jo priklausinių statybą. Atlikus kadastrinius matavimus ir juos patvirtinus pagrindinis sodybos elementas – gyvenamasis namas ir dalis jo priklausinių – atsidūrė atskiruose suformuotuose žemės sklypuose. Jei pareiškėjas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tęstų jame pradėtų statyti statinių statybą, tokia statyba būtų laikoma savavališka ir jai būtų taikomos visos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros.

Manė, kad išduodant pareiškėjui statybos leidimą nebuvo būtina atlikti tikslius kadastrinius matavimus, užteko pateikti ir pagal preliminarius matavimus parengtą planą. Pareiškėjui šiuo metu priklausančiame žemės sklype esantys nebaigti statiniai yra pastatyti teisėtai. Tačiau statybos priežiūrą vykdanti institucija manė, kad tolimesnei jų statybai statybos leidimas negali būti išduodamas, kadangi yra susiformavusi aiški teisminė praktika, kad statyba galima tik buvusios ar esamos sodybos vietoje. Nurodė, kad statybos leidimas D. J. S. buvo perregistruotas, kadangi buvo nustatyta, jog šiam asmeniui priklausančiame naujai suformuotame žemės sklype statyba yra galima.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (III t, b. l. 15-16) paaiškino, jog jis suinteresuotumo dėl šio ginčo neturi, o Įsakymo Nr. 14-1323 teisinis vertinimas yra priskirtas Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai. Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgęs į tai, jog ginčijamas administracinis sprendimas Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys yra vieši, buvo įregistruotas 2010 m. birželio 23 d., atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu (III t., b. l. 91-99) pareiškėjo L. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas pagal 2009 m. birželio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį įgijo nuosavybės teises į Utenos rajone, Tauragnų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime esantį 2,8400 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais pastatais: gyvenamuoju namu 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais (šuliniu k), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

UAB „Sklypų matavimai“ atlikus pareiškėjui priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir pareiškėjui pateikus juos suderinti tuometiniam Utenos žemėtvarkos skyriui, Utenos AVA 2010 m. birželio 21 d. priėmė Įsakymą Nr. 14-1323. Įsakymu Nr. 14-1323 buvo patvirtinti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų duomenys, suformuojant du naujus – 11 000 m2 ir 18 900 m2 ploto – sklypus. Remiantis Įsakymu Nr. 14-1323, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti du nauji žemės sklypai, 11 000 m2 ploto žemės sklypui suteikiant kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o 18 900 m2 ploto žemės sklypui – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas 2010 m. birželio 30 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi 11 000 m2 ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais gyvenamuoju namu 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais (šuliniu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleido A. S.. Nekilnojamojo turto registre išvardinti nekilnojamieji daiktai įregistruoti kaip priklausantys bendrosios jungtinės nuosavybės teise tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., D. J. S.. Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 18 900 m2, su jame esančiais nebaigtais statyti pastatais: kaimo turizmo pastatu 5K1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtimi 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirtimi 6I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl administracinio akto, kuriuo patvirtinti žemės sklypo kadastriniai matavimai, teisėtumo.

Pasisakydamas dėl administracinės bylos esmės pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kadastrinių matavimų taisyklių 2, 3, 15, 16 punktais ir nurodė, kad kadastrinių matavimų metu parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, jei žemės sklypas ar jo dalis patenka į saugomas teritorijas, apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniu žemėtvarkos skyriumi.

Nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenys ir kiti įrodymai patvirtina, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus nuosavybės teisių atkūrimui pagal Utenos AVA 1995 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 40-3686. Šiam sklypui, priklausiusiam T. B., 1995 m. kovo 16 d. buvo parengtas laikinas žemės sklypo planas, kurį Utenos žemėtvarkos tarnyba patvirtino 1995 m. birželio 3 d., nurodydama, kad jis galioja iki sklypo geodezinių matavimų; nurodyto žemės sklypo preliminariai nustatytos ribos Kadastro žemėlapyje įbraižytos 2006 m. liepos 21 d. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 785) 1.21 punkto nuostatas, numačiusias, kad iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai, žemės ūkio paskirties žemės ir miško sklypai nuolatiniais riboženkliais neženklinami ir geodeziniai žemės sklypų matavimai, skirti ribų posūkio taškų koordinatėms nustatyti, neatliekami, teismas sprendė, kad toks laikino žemės sklypo plano statusas atitiko jo formavimo metu galiojusią tvarką.

Nurodė, jog pareiškėjo užsakymu UAB „Sklypų matavimai“ atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus: parengė dviejų žemės sklypų ribų parodymo–paženklinimo aktus, sudarė jų planus, suderino šiuos dokumentus su pareiškėjo ar jo įgaliotu asmeniu ir 2010 m. birželio 14 d. parengė kadastrinių matavimų bylą. Direkcija tuometiniam Utenos AVA Utenos žemėtvarkos skyriui pateikė 2010 m. birželio 14 d. raštą Nr. 2-443 „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų“. Šiame rašte trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjo pateiktos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos duomenis ir pastabų dėl žemės sklypams nustatytų specialiųjų miško ir žemės naudojimo sąlygų apribojimų, servitutų neturi bei suderino žemės sklypų, atsiradusių keliui padalinus vieną žemės sklypą į du sklypus, planus.

Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, sprendė, kad pareiškėjo atlikti veiksmai atitiko Kadastrinių matavimų taisyklių 3.5 punkte įvardintą atvejį, kai pareiškėjas, kaip žemės sklypo savininkas, siekia patikslinti žemės sklypo, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, Nekilnojamojo turto registre įregistruotą plotą. Apie tokį tikslą pareiškėjas aiškiai nurodė ir savo skunde. Palyginęs Nekilnojamojo turto registre buvusius įregistruotus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis su įregistruotais žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, teismas nustatė, kad kadastrinių matavimų metu ir buvo patikslinti duomenys apie žemės, jos naudmenų, užstatytos teritorijos, miško ir kitus žemės plotus, o duomenys apie žemės paskirtį ir naudojimo būdą ir toliau išliko nepakitę.

Nurodė, jog žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kirto kelias, atkuriant į jį nuosavybės teises, buvo suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas, į ginčo sklypo plotą kelio plotas nebuvo įskaičiuotas. Šis kelias egzistuoja natūroje, be to, kaip kelias Nr. Ta-75 Šimkūnai–Taurapilis yra įtrauktas į Utenos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-373 patvirtintą Utenos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą ir patenka į Utenos rajono savivaldybės Tauragnų seniūnijos vietinės reikšmės kelių sąrašą. Iš kadastrinių matavimų metu parengtų žemės sklypų planų matyti, kad žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribos atitinkamai taškuose 4–1 ir 1–10 ribojasi su keliu (duomenys neskelbtini), t. y. šiuos du žemės sklypus skiria kelias.

Teismas pabrėžė, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalis yra speciali teisės norma, nustatanti, kokiais atvejais yra formuojami žemės sklypai, kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai, įvardinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.2 straipsnio 2 dalyje. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas nustato, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, o šių nuostatų 22 punktas nurodo, kad tuo atveju, kai žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

Įvertinęs žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), laikino plano duomenis, šio sklypo kadastrinių matavimų metu atliktus veiksmus, parengtus dokumentus ir jų duomenis bei remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendė, kad pareiškėjas nuosavybės teises į du žemės sklypus, kadastro (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo nustatyta tvarka atlikus preliminariai pamatuoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir jų metu suformavus du žemės sklypus kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimas patenka į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų atvejų sąrašą. Teismas sprendė, kad atsižvelgus į Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 14 ir 15.5 punktuose bei Kadastrinių matavimų taisyklių 3.5 punkte įtvirtintas nuostatas, Įsakymu Nr. 14-1323 pareiškėjo teisėtas interesas nustatyta tvarka patikslinti jam priklausančio žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, nebuvo pažeistas.

Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas darė išvadą, kad priimant Įsakymą Nr. 14-1323 buvo laikomasi teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių žemės sklypų, kurių ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, kadastrinių matavimų atlikimą ir jų tvirtinimą.

Teismas, vertindamas argumentus, kad skundžiamu Įsakymu Nr. 14-1323 ginčo žemės sklypas buvo ne suformuotas, o padalintas į du atskirus žemės sklypus, taip pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostatas, nurodė, kad atsižvelgus į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas nuostatas daroma išvada, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos specialios teisės normos, nustatančios, kokiais atvejais yra formuojami žemės sklypai, kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai, įvardinti CK 4.2 straipsnio 2 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalies konstrukciją kalbiniu požiūriu, sprendė, kad įstatymų leidėjas įtvirtino taisyklę, kurios esmė yra konkrečiai išvardintais atvejais uždrausti valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose esantį žemės sklypą dalyti dalimis, kai šio žemės sklypo savininkas ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę valdyti ar disponuoti nekilnojamuoju daiktu, t. y. kai yra ketinama žemės sklypą parduoti, dovanoti, išnuomoti, atidalinti, įkeisti. Įstatymų leidėjas Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje nustatė ir išimtį iš suformuluotos taisyklės: teisės normoje įtvirtintas draudimas netaikomas, kai yra keičiamos gretimų sklypų ribos. Atsižvelgus į Kadastrinių matavimų taisyklių 3.1 ir 3.5 punktus, juose numatytais atvejais atliekant kadastrinius matavimus, yra siekiama skirtingų tikslų. Kadastrinių matavimų taisyklių 3.5 punkte numatytu atveju kadastrinių matavimų tikslas tėra nustatyta tvarka patikslinti žemės sklypo plotą, kai ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nėra nustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Tuo tarpu Kadastrinių matavimų taisyklių 3.1 punkte numatytu atveju kadastrinių matavimų atlikimas yra susijęs su žemės sklypų savininko (bendraturčių) aiškiai išreikštais valiniais siekiais nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (sklypus) pertvarkyti. Teismas pabrėžė, jog preliminariais matavimais suformuoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti pareiškėjo pageidavimu ir siekiant patikslinti jam priklausančio žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Atitinkamai, teismas pareiškėjo teiginius, kad priėmus skundžiamą administracinį aktą žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus, atmetė kaip nepagrįstus.

Kiek tai susiję su pareiškėjo teiginiu, kad ginčijamas Įsakymas Nr. 14-1323 pažeidė jo, kaip statytojo, teises, teismas nurodė, jog pareiškėjui 2009 m. spalio 15 d. buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. AR-7-300, pagal kurį UAB „Romas ir Virgis“ parengė keturių turizmo pastatų techninį projektą, o šių statinių statybai Utenos rajono savivaldybės administracija išdavė 2010 m. vasario 4 d. statybos leidimą Nr. LNS-95-100204-00012. Pareiškėjas 2011 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administraciją, prašydamas perregistruoti nurodytą statybos leidimą, nurodydamas, kad pasikeitė jo valdomo žemės sklypo kadastrinis numeris. Utenos rajono savivaldybės administracija 2011 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (16.4)S-964 pareiškėjui pranešė, kad netenkins jo prašymo. Nurodė, jog nors pareiškėjas savo, kaip statytojo, teisių pažeidimą iš esmės sieja su Utenos rajono savivaldybės administracijos atsisakymu perregistruoti jam išduotą statybos leidimą Nr. LNS-95-100204-00012, tačiau Įsakymas Nr. 14-1323 yra priimtas tuometiniam apskrities viršininkui vykdant pavestas funkcijas žemės teisinių santykių srityje ir yra susijęs su pareiškėjo, kaip žemės sklypo savininko, teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimu. Remdamasis tuo, teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo, kaip statytojo, teises suponavo Įsakymo Nr. 14-1323 priėmimas ir kad šis administracinis aktas tiesiogiai pažeidė įvardintas pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 27 d. rašte Nr. (16.4)S-964 suformuluoto atsisakymo perregistruoti jam išduotą 2010 m. vasario 4 d. statybos leidimą Nr. LNS-95-100204-00012 nustatyta tvarka neginčijo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas dėl šio Utenos rajono savivaldybės administracijos sprendimo nustatyta tvarka reikalavimo taip pat nekėlė.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartimi buvo išspręstas termino paduoti skundą dėl Įsakymo Nr. 14-1323 atnaujinimo klausimas, dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentų, jog pareiškėjas yra praleidęs nustatytą terminą skundui paduoti, nepasisakė.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas konstatavo, kad naikinti Įsakymą Nr. 14-1323 pagrindo nėra. Teismas, atmetęs kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą, netenkino jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Pareiškėjas L. A. apeliaciniu skundu (III t., b. l. 101-104) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas 1995 metais, tuo tarpu 2010 metais kadastriniais matavimais buvo siekiama patikslinti jau suformuoto ir įregistruoto sklypo ribas, o ne padaryti du naujus sklypus, nebuvo rengiami detalieji planai, žemėtvarkos projektai ar kiti teritorijų dokumentai. Pareiškėjas remiasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, jog žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1995 metais buvo suformuotas ir įregistruotas teisės aktų nustatyta, todėl darytina išvada, kad 2010 metais atlikus kadastrinius matavimus ir Įsakymu Nr. 14-1323 juos patvirtinus buvo padalintas įregistruotas žemės sklypas.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 14 d. nutarime pateiktais išaiškinimais ir nurodo, jog Saugomų teritorijų įstatyme nustatytas draudimas dalinti sklypus dalimis yra nustatytas tam, kad būtų užkirstas kelias bet kokiu būdu smulkinti saugomose teritorijose esančius privačius žemės sklypus. Šiuo atveju vietoje vieno sklypo buvo suformuoti du mažesni sklypai su atskirais unikaliais numeriais ir tai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo tikslams bei pažeidžia draudimą smulkinti privačias žemėnaudas.

Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti padalijimo būdu, o ne formuojant du naujus nekilnojamuosius daiktus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.). Saugomų teritorijų įstatymas draudžia dalyti sklypus, patenkančius į nacionalinio ar regioninio parko teritoriją, todėl atliekant kadastrinius matavimus jau suformuotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo būti padalintas suformuojant iš jo du naujus žemės sklypus, nepaisant to, kad jį kerta vietinės reikšmės kelias. Mano, jog, atliekant jau suformuoto sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kerta kelias, tiksliuosius matavimus, jis negalėjo būti dalinamas į du atskirus sklypus su naujais unikaliais ir kadastriniais numeriais, o turėjo būti parengiami du to paties sklypo planai.

Pareiškėjo teigimu, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktas taikytinas tik tais atvejais, kai yra formuojami nauji žemės sklypai, o ne atliekami dar iki šių nuostatų įsigaliojimo suformuoto ir įregistruoto privataus sklypo kadastriniai matavimai, kuriais siekiama tik patikslinti jau esamo sklypo plotą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 109-116) prašo palikti galioti nepakeistą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovas savo poziciją išsakė pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Papildomai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai išnagrinėjo bylą, priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė imperatyvias normas, nes vietinės reikšmės kelias yra priskirtas neprivatizuojamai žemei ir jis į L. A. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotą nebuvo įskaičiuotas.

Atsakovas pabrėžia, jog žemės sklypas turi sudaryti vieną uždarą kontūrą (masyvą), kai žemės sklypą kerta vietinės reikšmės kelias, kuris suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir kelio užimtas plotas nėra įskaitytas į bendrą žemės sklypo plotą, atlikus tokio žemės sklypo kadastrinius matavimus turi būti parengiami atskiri žemės sklypų planai. Pažymi, jog pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantį laikiną žemės sklypo Nr. 211, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., planą ir jame pateiktą informaciją šį žemės sklypą kerta kelias, kurio plotas neįskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą. Žemės sklypo Nr. 2771 žemės naudojimo plotų eksplikacijos lentelėje nurodyta, kad žemės sklypą sudaro žemės ūkio naudmenos (1,74 ha), pastatai, kiemai (0,20 ha), kita nenaudojama žemė (0,50 ha) bei miškas (0,40 ha). Minėtoje lentelėje kelių plotas nenurodytas. Taigi kelias, kertantis žemės sklypą Nr. 211, nėra įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą.

Atsakovas pažymi, kad Įsakymas Nr. 14-1323 yra priimtas pagrįstai ir teisėtai. UAB „Sklypų matavimai” inžinierius geodezininkas A. Z. parengė minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas ir planus. Atliekant kadastrinius matavimus buvo atsižvelgta į tai, kad žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k.v., skiria kelias. Matininkas vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis bei žemės sklypo Nr. 277i archyviniais dokumentais, 2010 m. birželio 14 d. parengė du atskirus žemės sklypų planus, žemės sklypų ribų paženklinimo– parodymo aktus, viename iš jų Nr. 2 pasirašė žemės sklypo savininko L. A. įgaliotas asmuo K. Ž., veikiantis pagal 2008 m. vasario 28 d. įgaliojimą, o kitame žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte Nr. 1 pasirašė pats savininkas. Paaiškina, kad žemės sklypo savininkui L. A. buvo žinoma, jog bus suformuoti du nauji atskiri sklypai, kadangi žemės sklypą skiria kelias. Be to, pats L. A. pasirašė ant žemės sklypų kadastrinių matavimų planų 2010 m. birželio 14 d. ir savo parašais patvirtino, kad jis su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2009 m. rugsėjo 15 d. žemės sklypų paženklinimo–parodymo aktuose, ir nustatytu plotu sutinka.

Pabrėžia, kad Įsakymu Nr. 14-1323 buvo patvirtinti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k.v., esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini)kaime, nuosavybės teise priklausančio L. A., kadastro duomenys suformuojant du naujus žemės sklypus. Atitinkamai, L. A. argumentai, kad Įsakymu Nr. 14-1323 sklypas buvo padalintas į du sklypus, yra nepagrįsti.

Atsakovas pažymi, jog žemės sklypų padalijimo tvarką ir procedūras reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Taisyklės). Pareiškėjas byloje nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į tuometės Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Utenos rajono žemėtvarkos skyrių dėl leidimo išdavimo rengi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (padalijimo projektą), taip pat nesikreipė į Utenos rajono savivaldybės administraciją, kad būtų išduotos specialiosios planavimo sąlygos dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (padalijimo projekto) rengimo, taip pat nerengė teritorijų planavimo dokumento.

Pabrėžia, kad kadastro tvarkytojas, įrašydamas žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, netiksliai nurodė žemės sklypų istorinę kilmę, t. y. kad žemės sklypai buvo suformuoti padalijus daiktą. Taigi žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., nebuvo padalytas, nebuvo parengtas formavimo ir pertvarkymo projektas, o atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos skiria kelias (pagal Žemės reformos įstatymą – neprivatizuojama žemė).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 125-128) prašo klausimą dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjo argumentu, kad formuojant naujus žemės sklypus turi būti rengiami teritorijų planavimo dokumentai, tačiau pagal Žemės įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dalijant sklypą taip pat turi būti rengiami teritorijų planavimo dokumentai – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai.

Remiasi Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 21, 22 punktais, Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Žemės reformos įstatymo 13 straipsniu, Kelių įstatymo 3 straipsniu, 2 straipsnio 3 punktu ir nurodo, kad kelias (duomenys neskelbtini), padalinęs žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į du sklypus, yra Tauragnų seniūnijos vietinės reikšmės kelias, kuris pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnį negali būti privačioje žemėje, t. y. turi būti servitutiniu keliu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pritartų pareiškėjo siūlymui, kad, atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas turi būti suprantamas kaip uždaras kontūras, rengiant žemės sklypo kadastrinius matavimus, kai per suformuotą ir įregistruotą sklypą eina kelias, neįskaičiuotas į minėto žemės sklypo plotą, turėtų būti rengiami du atskiri žemės sklypo planai, tačiau suformuotiems sklypams paliekamas vienas pats kadastrinis numeris, tačiau pagal teisės aktus tokios galimybės nėra numatyta.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. S., D. J. S. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 130-133) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad pats pareiškėjas registravo du sklypus su naujais unikaliais numeriais, kurie buvo suformuoti jo paties prašymu atliekant ribų patikslinimą pagal galiojančius Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, kurių vieną vėliau pardavė. Taigi pats pareiškėjas siekė pasinaudoti galiojančiomis nuostatomis siekdamas savo tikslų. Nurodo, jog žemės sklypų padalinimo procedūra skirta tiems atvejams, kai žemės sklypų ribos nėra nustatytos, o šiuo atveju žemės sklypas faktiškai jau buvo padalintas – jį skyrė kelias. Šiuo atveju žemės sklypas faktiškai yra padalintas kelio, jo dalys šiuo metu priklauso skirtingiems savininkams, todėl Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalies taikymas reikštų neproporcingą savininkų nuosavybės teisių suvaržymą.

Pabrėžia, kad pareiškėjas ginčija Įsakymą Nr. 14-1323 iš esmės vien dėl to, kad dėl savo neapdairumo jis negali užbaigti pradėtų statybų – pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą tik tada, kai sužinojo, kad jo sklype statyba yra negalima, jog vienintelis būdas tęsti statybas yra nuginčyti administracinį aktą, kuriuo jam priklausęs žemės sklypas jo paties iniciatyva buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus.

Nurodo, jog pareiškėjas neginčijo Utenos rajono savivaldybė administracijos 2011 m. balandžio 27 d. rašte Nr. (16.4)S-964 suformuluoto atsisakymo perregistruoti jam išduotą 2010 m. vasario 4 d. statybos leidimą Nr. LNS-95-100204-00012. Tačiau pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja būtent su tuo, kad jam nebuvo leista užbaigti statybų, t. y. jis savo teisių pažeidimą sieja su teisės akto, kurio neginčija, padariniais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 120-122) prašo sprendimą dėl apeliacinio skundo priimti savo nuožiūra.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad po žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo naujame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebeliko esamos ir buvusios sodybos (sodybinio žemės sklypo), o tik pavieniai, pradėti statyti pagalbinio ūkio statiniai (išlieti pamatai), kurių statybos tąsa be statybos leidžiančio dokumento būtų laikoma savavališka statyba, kuriai įstatymų nustatyta tvarka būtų taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra. Be to, tokiai minėtų statinių statybai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) nustatyta tvarka negalėtų būti išduodami statybą leidžiantys dokumentai, nes minėtame žemės sklype nėra esamos ar buvusios sodybos.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A11-681/2005, 2005 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-681/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007 pateiktais išaiškinimais ir nurodo, kad, nesant suformuoto sodybinio sklypo ir jame pagrindinio sodybos statinio (gyvenamojo namo), vien jo priklausinių buvimas asmeniui priklausančiame žemės sklype negali sukelti šio žemės sklypo savininkui tokių pačių teisinių pasekmių, nes aiškinant Saugomų teritorijų įstatymą ir kitus teisės aktus kitaip gali atsirasti galimybė plėsti statybų mąstą saugomose teritorijose. Taigi pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas, o vien tik ūkio pastatų buvimo faktas, neįrodžius, kad sklype buvo ir gyvenamasis namas, neleidžia daryti išvadų apie sodybos buvimą.

Pažymi, jog pareiškėjui žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti išduodami statybą leidžiantys dokumentai ir tęsiamos minėtų statinių statybos, nes buvusi sodyba jau atstatyta gretimame A. S. ir D. J. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Tauragnų sen., (duomenys neskelbtini) k., Utenos r. sav.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2010 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 14-1323 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Utenos rajone“ teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu įsakymu buvo patvirtinti žemės ūkio paskirties (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k. v., esančio Tauragnų sen., (duomenys neskelbtini) k. ir nuosavybės teise priklausančio L. A., kadastro duomenys, suformuojant du naujus žemės sklypus.

Išnagrinėjęs administracinę bylą Panevėžio apygardos administracinis teismas skundžiamu 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo L. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pateiktu apeliaciniu skundu pareiškėjas L. A. nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis. Pareiškėjas sprendimą ginčija iš esmės teigdamas, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti padalijimo būdu, o ne formuojant du naujus nekilnojamuosius daiktus, tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostatos.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo turinio, pareiškėjas ginčijamo administracinio akto neteisėtumą sieja su jo, kaip statytojo teisių pažeidimu, nurodė, kad ginčijamas administracinis aktas pažeidė jo, kaip statytojo, teisę tęsti pradėtas statybas.

Šiuo aspektu visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad minėtos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1627/2013). Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Taip pat pažymėtina, kad asmuo, reikšdamas reikalavimus byloje, turi nurodyti, kokios jo subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti ginčijamo akto atitinkamomis dalimis ir kaip jie bus apginti reikalavimus patenkinus, t. y. nurodyti, kaip skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis pasikeistų (žr., pvz., 2009 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556 – 234/2009; 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-3153/2011).

Taigi byloje vertinamu atveju visų pirma būtina nustatyti, ar panaikinus byloje ginčijamą aktą būtų apgintos pareiškėjo, kaip statytojo teisės, pasikeistų jo, kaip statytojo, teisių ar pareigų apimtis.

Iš ginčijamo Utenos apskrities viršininko administracijos 2010 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 14-1323 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Utenos rajone“ (t. I, b.l. 46-47) turinio matyti, kad šiuo įsakymu buvo patvirtinti žemės ūkio paskirties (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k. v., esančio Tauragnų sen., (duomenys neskelbtini) k. ir nuosavybės teise priklausančio L. A., kadastro duomenys, suformuojant du naujus žemės sklypus. Taigi šio teisės akto panaikinimas, kurio siekia pareiškėjas, savaime neturėtų jokios įtakos pareiškėjo, kaip statytojo teisių ir pareigų apimčiai, šio administracinio akto panaikinimas savaime nesudarytų teisinių ir faktinių prielaidų pareiškėjui įgyti statytojo teises. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjas 2011 m. balandžio 18 d. kreipėsi su prašymu perregistruoti statybos leidimą (t. I, b.l. 75), o Utenos rajono savivaldybės administracija 2011 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (6.4)S-2740 (t. I, b.l. 82) atsisakė tenkinti tokį pareiškėjo prašymą. Vis dėlto iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis šio atsisakymo, kuris tiesiogiai sietinas su pareiškėjo, kaip statytojo, teisėmis ir pareigomis, šioje byloje neskundė ir atitinkamo reikalavimo nereiškė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame rašte Utenos rajono savivaldybės administracija savo atsisakymą perregistruoti statybos leidimą siejo su faktine aplinkybe, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomame žemės sklype nėra esamos ar buvusios sodybos, todėl toks statybos leidimo perregistravimas prieštarautų Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktui. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas 2010 m. birželio 30 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. SK -3938 (t. I, b.l. 119-132) pardavė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat jame esančius pastatus, įskaitant jame buvusį gyvenamąjį namą 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. ir D. J. S..

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus ir faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai analizavo byloje ginčijamo Įsakymo Nr. 14-1323 teisėtumą ir pagrįstumą, prieš tai neįvertinęs, ar tokio akto panaikinimas apgintų pareiškėjo teises, ypač atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo teisės akto pagrindu buvo sukurtos tam tikros teisės ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl ginčijamo administracinio akto teisėtumo šalintini iš teismo sprendimo. Taip pat manytina, kad būdamas aktyvus (ABTĮ 10 straipsnis, 57 straipsnio 4 dalis) pirmosios instancijos teismas privalėjo pasiūlyti pareiškėjui tikslinti jo pateiktą skundą ir reikalavimus formuluoti taip, kad teikiamu skundu būtų įmanoma apginti pareiškėjo nurodytas teises. Dėl minėtos priežasties pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo L. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys