3K-3-557/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-557/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00547-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 123.8

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Gedimino Sagačio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“ ir S. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Grūdų pirkliai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl bankroto administratoriaus parinkimo kriterijų taikymo.

Ieškovai A. K. ir E. K. kreipėsi į teismą prašydami UAB „Grūdų pirkliai“ Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 8 dalies pagrindu iškelti bankroto bylą, o bendrovės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Finansinių partnerių grupė“. Ieškovai nurodė, kad atsakovas ieškovei skolingas 3753,84 Lt, o ieškovui – 3566,35 Lt darbo užmokesčio. Ieškovai, prašydami atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Finansinių partnerių grupė“, nurodė, kad jo patirtis, dalykinės savybės, vykdytos bankroto procedūros užtikrins skaidrų, objektyvų ir operatyvų bankroto procesą.

Pareiškėjas UAB „Medicinos bankas“ prašyme įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu prašė iškelti atsakovui UAB „Grūdų pirkliai“ bankroto bylą ir jo administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centrą“. UAB „Medicinos bankas“ nurodė, kad atsakovas skolingas jam 263 456,83 Eur kredito, 12 354,04 Eur palūkanų ir 3971,07 Eur delspinigių. UAB „Medicinos bankas“ pažymėjo, kad jo siūlomas bankroto administratorius atitinka ĮBĮ keliamus reikalavimus, o pats pareiškėjas yra didžiausias atsakovo kreditorius, todėl, siekiant užtikrinti operatyvų ir sklandų bankroto procesą, bankroto administratoriumi turi būti paskirtas būtent jo siūlomas kandidatas.

Pareiškėjas UAB „VSA Vilnius“ prašyme įtraukti į bylą bendraieškiu taip pat prašė iškelti atsakovui bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskirti UAB „Tigesta“. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas jam skolingas 2084,25 Lt, o siūlomas bankroto administratorius atitinka ĮBĮ reikalavimus ir geriausiai sugebės užtikrinti efektyvų ir operatyvų bankroto procedūrų vykdymą.

Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ prašyme įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu prašė iškelti atsakovui bankroto bylą ir administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo kontorą“. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas skolingas jam 17 716,17 Lt. Pareiškėjo teigimu, jo pasiūlytas administratorius sugebėtų tinkamai administruoti bankroto procedūrą.

Pareiškėjas V. K. prašyme įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu prašė iškelti atsakovui bankroto bylą ir jo administratoriumi paskirti UAB „Verslo administravimo centrą“ . V. Kojala nurodė, kad atsakovas jam skolingas 115 887 Lt ir 34 574,04 Lt palūkanų.

Atsakovas UAB „Grūdų pirkliai“ sutinka, kad jam būtų keliama bankroto, o bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą palieka teismo nuožiūrai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Grūdų pirkliai“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Tigesta“.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo bankroto administratoriaus paskyrimo, nurodė, kad yra pateiktos 4 bankroto administratorių kandidatūros, t. y. UAB „Finansinių partnerių grupė“, kurią pasiūlė pareiškėjai A. K. ir E. K., UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, pasiūlytas UAB „Medicinos bankas“, UAB „Tigesta“, pasiūlytas UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Bankroto administravimo kontora“, kurią pasiūlė UAB „Vilniaus energija“.

Teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog administratoriai UAB „Finansinių partnerių grupė“, UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, UAB „Tigesta“ ir UAB „Bankroto administravimo kontora“ sutiko administruoti UAB „Grūdų pirkliai“, visos administratorių kandidatūros atitinka įstatymų reikalavimus, joms pritaria Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – Bankroto departamentas).

Pasak teismo, skiriant bankroto administratorių privaloma įsitikinti, kad skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičių, terminus, administravimo išlaidas, skundus dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Teismo teigimu, Bankroto departamento leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas UAB „Finansinių partnerių grupė“ išduotas 2001 m. spalio 15 d., bendrovėje dirba du darbuotojai, šiuo metu vykdomos 5 bankroto procedūros, baigtos 26 procedūros; UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centrui“ leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas išduotas 2011 m. gruodžio 12 d., šiuo metu joje dirba keturi darbuotojai, vykdomos 9 procedūros, baigtos – 5 procedūros; UAB „Tigesta“ leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas išduotas 2002 m. lapkričio 25 d., šiuo metu joje dirba penki darbuotojai, vykdoma 31 procedūra, baigta 51 procedūra; UAB „Bankroto administravimo kontora“ leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas išduotas 2010 m. rugsėjo 6 d., šiuo metu joje dirba penki darbuotojai, vykdomos 37 procedūros, baigta – 14 procedūrų.

Įvertinęs pretenduojančių administruoti UAB „Grūdų pirkliai“ bankroto procesą įmonių ir jų darbuotojų patirtį, darbo krūvį, susipažinęs su informacija apie jų baigtas ir vykdomas įmonių bankroto procedūras, teismas sprendė, kad atsakovo bankroto administratoriumi turėtų būti UAB „Tigesta“, kurio paskyrimas labiausiai atitinka teisingumo kriterijus bei įstatyme išreikštą tikslą užtikrinti sklandų, objektyvų bankroto procedūrų atlikimą (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 11 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs trečiojo asmens UAB „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą, 2014 m. birželio 19 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį ir vietoj paskirtojo BUAB „Grūdų pirkliai“ bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ paskyrė UAB „Finansinių partnerių grupė“.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog nutartyje nėra pagal teismo pasirinktus kriterijus aptartas kiekvienas iš šalių siūlytų bankroto administratorių, nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktus, apibūdinančius siūlomų bankroto administratorių patirtį, užimtumą, baigtų ir vykdomų bankroto procedūrų skaičių ir kita, ir, remdamasis šiais formaliais duomenimis, turėjo pagrindą spręsti, kad UAB „Tigesta“ yra tinkama kandidatūra vadovauti atsakovo BUAB „Grūdų pirkliai“ bankroto procedūroms.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įmonės administratorius bankroto procese iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas ir atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo, todėl tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis, padėti teismui nustatyti ir patvirtinti kreditorių pagrįstus finansinius reikalavimus. Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje buvęs UAB „Tigesta“ akcininkas ir darbuotojas S. B. yra kaltinamas nusikaltimų, nurodytų BK 24 straipsnio 4 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje (bendrininkavimas, didelės vertės svetimo turto iššvaistymas), 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (bendrininkavimas, dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas) padarymu. Nepaisant to, kad šiuo metu S. Burnickas nėra UAB „Tigesta“ akcininkas ir darbuotojas, Juridinių asmenų registro duomenimis jis iki pat 2014 m. gegužės 8 d. buvo UAB „Tigesta“ akcininkas (jam priklausė 60 procentų bendrovės akcijų), o skundžiamos nutarties priėmimo dieną (2014 m. balandžio 14 d.) – ir darbuotojas, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto administratoriaus kandidatūros, turėjo pagrindo abejoti UAB „Tigesta“ nešališkumu, nesuinteresuotumu atsakovo bankroto bylos baigtimi. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra pagrindo spręsti, jog UAB „Tigesta“ paskyrimas atsakovo bankroto administratoriumi labiausiai atitinka teisingumo kriterijus ir įstatyme išreikštą tikslą užtikrinti kreditorių lygiateisiškumo, kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros principų įgyvendinimą, tai yra sklandų, objektyvų bankroto procedūrų atlikimą (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, apibūdinančią nurodytas administratorių kandidatūras, taip pat Bankroto departamento interneto svetainės duomenis apie šių asmenų administruojamų įmonių bankroto procesus (įmonių kiekis, procesų trukmė ir kt.), sprendė, kad atsakovo BUAB „Grūdų pirkliai“ bankroto administratoriumi skirtina ieškovų A. K. ir E. K. pasiūlyta UAB „Finansinių partnerių grupė“ (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu pareiškėjai UAB „Tigesta“ ir S. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimo

Kasatoriai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pažeisdamas Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias fizinio asmens nekaltumo prezumpciją, apribojo juridinio asmens, kuris verčiasi bankroto administravimo paslaugų teikimu, veiklą, nors šis turi teisės aktų nustatyta tvarka išduotą licenziją ir jam nėra pritaikyti jokie apribojimai verstis nurodyta veikla. Taigi juridinis bankroto administratorius yra kaltas be kaltės net ir už savo buvusio darbuotojo ir akcininko tariamai nusikalstamas veikas, kurios nėra pripažintos nusikalstamomis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kasatoriai pažymi, kad abejoti asmens nešališkumu ir nesuinteresuotumu galima tik esant tą patvirtinantiems įrodymams.

Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad S. B. yra kaltas dėl jam inkriminuojamų veikų, todėl negalima pasitikėti juo ir kartu juridiniu asmeniu UAB „Tigesta“, kurioje jis dirbo ir buvo akcininku, bet kurioje skundžiamos nutarties priėmimo metu nebedirba ir nėra jos akcininku. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Tigesta“ yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, už nusikalstamas veikas juridinis asmuo traukiamas atskirai nuo fizinio asmens. Be to, pagal baudžiamosios bylos medžiagą, S. B. inkriminuojamos veikos nebuvo padarytos veikiant UAB „Tigesta“ vardu ar UAB „Tigesta“ naudai, todėl UAB „Tigesta“ yra visiškai nesusijusi su baudžiamąja byla ir nėra pagrindo abejoti jos nešališkumu ir nesuinteresuotumu.

2. Dėl absoliutaus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo

Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sprendė dėl S. B. teisių ir pareigų, nors S. B. nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas S. B. teisę būti išklausytam, pripažino jį (leido susidaryti nuomonę) kaltu baudžiamojoje byloje, kurioje dar nėra priimto ir įsiteisėjusio teismo nuosprendžio.

3. Dėl viešojo intereso gynimo

Kasatoriai nurodo, kad ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ir (ar) administratoriaus paskyrimo yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama. Vis dėlto šiuo atveju Konstitucijos imperatyvus ir principus pažeidžiančios skundžiamos nutarties peržiūrėjimas kasacine tvarka neabejotinai susijęs su viešuoju interesu ir turi didelę reikšmę, siekiant vienodo teisės aiškinimo ir taikymo valstybėje. Priešingu atveju, bus galima teigti, kad ĮBĮ turi didesnę juridinę galią nei pati Konstitucija.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovo BUAB „Grūdų pirkliai“ bankroto administratorius UAB „Finansinių partnerių grupė“ civilinę bylą prašo nutraukti ir iš kasatorių solidariai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad kasatoriai prašo kasacine tvarka peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo bankroto byloje, kuri pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti skundžiama kasacine tvarka (ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacijos galimumo dėl nutarties pakeisti bankroto administratorių

Nagrinėjamoje byloje kasatorius, pareiškėjas UAB „Tigesta“, kuris Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo paskirtas BUAB „Grūdų pirkliai“ bankroto administratoriumi, o Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi pakeistas kitu bankroto administratoriumi, nesutinka su tokiu apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir prašo kasacinį teismą peržiūrėti ir panaikinti šią nutartį, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

CPK 341 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus pateikti kasacinį skundą, nurodytų kasacijos pagrindų sąrašas nėra baigtinis, kasacija yra negalima ir kitais įstatymuose nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įvardytas Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje. Teisėjų kolegija nurodo, kad, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria pakeista pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti BUAB „Grūdų pirkliai“ bankroto administratorių, kasacine tvarka neskundžiama. Įstatymo leidėjas bankroto administratoriaus keitimo teisėtumo ir pagrįstumo peržiūrėjimo funkciją yra nustatęs tik Lietuvos apeliaciniam teismui, peržiūrinčiam tokias pirmosios instancijos teismo nutartis apeliacine tvarka; kasacija šiuo klausimu yra negalima. Tokia išvada atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus I. K. firmos „IGIS” ir kt. skundą, bylos Nr. 3K-3-41/2005; 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal BUAB „OKZ HOLDING Baltija“ (atstatydinto) bankroto administratoriaus UAB „Jonvita“ skundą, bylos Nr. 3K-3-331/2013). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų. Taigi kiekvienas tam tikros instancijos bendrosios kompetencijos teismas privalo pagal įstatymus vykdyti būtent tas funkcijas, kurios yra įstatymu priskirtos tos instancijos bendrosios kompetencijos teismams.

Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad pagal paduotą kasacinį skundą nėra kasacinio nagrinėjimo objekto, todėl byla dėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų iš esmės negali būti nagrinėjama kasacine tvarka. Nesant galimybės skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį peržiūrėti kasacine tvarka, kasacinė byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nenagrinėtina ir kasacinis procesas dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria pakeista pirmosios instancijos teismo nutartis vietoj UAB „Tigesta“ paskirti naują BUAB „Grūdų pirkliai“ bankroto administratorių, peržiūrėjimo nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ieškinio padavimą ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kasatoriai kasacinį skundą teikė žinodami, kad kasacinis teismas nenagrinėja tokio pobūdžio bylų. Kasatorių nurodyti argumentai, dėl ko kasacinis teismas turėtų imtis nagrinėti šią bylą, yra nepakankamai pagrįsti, todėl kasacinis procesas yra nutrauktinas. Kasacinis teismas patyrė 29,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasacinį procesą nutraukus, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos solidariai po 14,62 Lt iš kasacinį skundą teikusių asmenų (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį procesą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo nutraukti.

Priteisti valstybės naudai iš UAB „Tigesta“ (juridinio asmens kodas 126090963) ir S. B. (asmens kodas 36011230678) po 14,62 Lt (keturiolika litų 62 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti. Priteista suma mokėtina į Valstybinė mokesčių inspekcijos (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Rimvydas Norkus

Gediminas Sagatys