AS-144-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-144-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00044-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. A. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. A. ir R. P. skundą atsakovams Utenos rajono savivaldybės tarybai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos V. A. ir R. P. (toliau – ir pareiškėjos) pateikė Panevėžio apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 2–5), kurį patikslino (I t., b. l. 58‑62, 189–193; II t., b. l. 2–3), prašydamos: 1) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti specialiojo plano Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos dalies dėl kelio Nr. Ta-38 (duomenys neskelbtini) keitimo procedūrą – teisės aktų nustatyta tvarka parengti, pateikti apsvarstyti, pateikti suderinti, pateikti patikrinti ir pateikti tvirtinti, panaikinant šį vietinės reikšmės kelią 9,6200 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 9,6100 ha ploto žemės ūkio paskirties sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), Utenos rajone, (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Utenos rajono savivaldybės tarybą pakeisti 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. TS-373 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ dalį dėl kelio Nr. Ta-38 (duomenys neskelbtini), panaikinant šį vietinės reikšmės kelią 9,6200 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 9,6100 ha ploto žemės ūkio paskirties sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), Utenos rajone, (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos patikslintais skundais taip pat prašė ištirti Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos dalies, susijusios su keliu Nr. Ta-38 (duomenys neskelbtini), teisėtumą. Panevėžio apygardos administracinis teismas savo iniciatyva pradėjo norminio akto teisėtumo tyrimą, išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I‑937‑283/2014 dėl vietos savivaldybės norminio akto dalies teisėtumo ir 2014 m. birželio 17 d. sprendimu pripažino, kad Utenos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-373 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ patvirtinta Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema ta apimtimi, kuria kelio Nr. Ta-38 (duomenys neskelbtini) dalis Utenos rajone, (duomenys neskelbtini), einanti per V. A. nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir R. P. nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyta į Utenos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą, prieštarauja 1995 m. gegužės 11 d. įstatymu Nr. I-891 priimto Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija) 4 straipsniui ir laikė ją panaikinta (II t., b. l. 27–32).

Pareiškėjos pateikė teismui prašymą (II t., b. l. 36), kuriame nurodė, jog atsisako patikslintame skunde suformuluotų reikalavimų. Pareiškėjos patvirtino, kad jos žino skundo reikalavimų atsisakymo teisines pasekmes. Pareiškėjos taip pat prašė teismo priteisti joms iš atsakovų 2 7252 Lt bylinėjimosi išlaidų.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi (II t., b. l. 43–45), be kita ko, priėmė pareiškėjų atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukė, priteisė pareiškėjai V. A. iš atsakovų Utenos rajono savivaldybės tarybos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos po 250 Lt/72,41 Eur turėtų atstovavimo išlaidų, taip pat priteisė pareiškėjai R. P. iš atsakovų Utenos rajono savivaldybės tarybos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos po 250 Lt/72,41 Eur turėtų atstovavimo išlaidų ir po 50 Lt/14,48 Eur turėtų žyminio mokesčio išlaidų. Kitą prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė.

Dėl pareiškėjų prašymo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas teismas nustatė, kad minėtų išlaidų pagrindimui pareiškėjos pateikė 2013 m. kovo 4 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 668500, pagal kurį pareiškėjos už jų atstovės I. M. darbą sumokėjo 1 652 Lt (I t., b. l. 8), taip pat pareiškėja R. P. už paduodamą skundą sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (I t., b. l. 9), be to, teismui pateiktame prašyme dėl atsisakymo nuo skundo nurodyta, kad pareiškėjų bylinėjimosi išlaidos yra 2 752 Lt, tačiau papildomas 1 000 Lt dydžio advokato darbo apmokėjimo išlaidas patvirtinantis mokėjimo kvitas nepateiktas.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjų valią atsisakyti skundo reikalavimų lėmė tai, jog nagrinėjamoje byloje kilo abejonių dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos dalies, taikomos jų privačios nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams, teisėtumo. Pareiškėjos skundo reikalavimais siekė, kad atsakovai būtų įpareigoti atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ir nustatytas procedūras, kuriomis nurodyto specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai būtų pakeisti. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimu pripažinus, kad Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema pareiškėjų ginčijamoje dalyje prieštarauja 1995 m. gegužės 11 d. įstatymu Nr. I-891 priimto Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija) 4 straipsniui, ir nustačius, kad ji laikoma panaikinta, pareiškėjos pasiekė tikslus, kurių siekė skundu ir patikslintu skundu, t. y. iš esmės buvo apgintos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai. Taigi byloje nustatytos aplinkybės vertintinos kaip Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 3 dalyje numatyta situacija. Iš to teismas sprendė, kad pareiškėjos turi teisę gauti nustatytais įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjų atstovė advokatė I. M. parengė skundą, kitus pareiškėjų procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose. Teismas sprendė, kad pareiškėjų turėtos išlaidos advokato darbo apmokėjimui atitinka dydžius, nustatytus teisės normose. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju tinkamais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos yra 1 752 Lt (100 Lt + 1 652 Lt), tačiau, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjų teisės ir teisėti interesai buvo apginti administraciniam teismui savo iniciatyva pradėjus norminę bylą dėl teritorijos planavimo dokumento dalies teisėtumo tyrimo, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino.

III. Pareiškėjos, nesutikdamos su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 50–51), kuriuo prašo minėtos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir iš atsakovų joms iš viso priteisti 2 752 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjos nepateikė 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, nes atitinkami pinigų priėmimo kvitai yra byloje.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ir pagrįstomis pripažintas bylinėjimosi išlaidas, nes norminio teisės akto ištyrimo klausimą iškėlė būtent pareiškėjos savo procesiniuose dokumentuose, be to, jos siekė iškilusį ginčą su atsakovais išspręsti ne teismo keliu, tačiau dėl atsakovų kaltės to padaryti nepavyko. Pareiškėjoms kreipusis į teismą, atsakovai skundo reikalavimų iš esmės neginčijo, sutiko su norminio teisės akto tyrimu ir atitinkamo teismo sprendimo neginčijo.

Atsakovas Utenos rajono savivaldybė, sutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties motyvais, atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teigia, kad realiai buvo patenkintas tik vienas pareiškėjų skundo reikalavimas – ištirti norminio teisės akto teisėtumą, pareiškėjos pačios atsisakė savo kitų skundo reikalavimų, todėl pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstai sumažintos. Be to, byla buvo nesudėtinga.

Pažymi, kad ginčijamo administracinio akto (žemėtvarkos schemos) neteismine tvarka panaikinti nebuvo galimybės, todėl priešingi pareiškėjų teiginiai apie atsakovų atsisakymą spręsti ginčą administracine tvarka yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjoms priteistino bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų dydžio.

Pareiškėjos teismo prašė iš viso joms priteisti 2 752 Lt bylinėjimosi išlaidų (100 Lt žyminio mokesčio ir 2 652 Lt atstovavimo išlaidų).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pripažino pareiškėjos R. P. teisę į 100 Lt išlaidų, patirtų sumokėjus žyminį mokestį, atlyginimą (I t., b. l. 9), taip pat abiejų pareiškėjų teisę į iš viso 1 000 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą, nustatęs, kad 1 000 Lt prašomos priteisti atstovavimo išlaidos nėra pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, o 1 652 Lt atstovavimo išlaidos mažintinos iki 1 000 Lt, nes pareiškėjų teisės ir teisėti interesai buvo apginti administraciniam teismui savo iniciatyva pradėjus norminę bylą dėl teritorijos planavimo dokumento dalies teisėtumo tyrimo.

Kaip jau buvo minėta prieš tai, byloje ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų, sumokant žyminį mokestį, atlyginimo, taip pat, jog pareiškėjos, atsisakiusios savo skundo reikalavimų, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nekyla. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimu pripažinus, kad Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema pareiškėjų ginčijamoje dalyje prieštarauja 1995 m. gegužės 11 d. įstatymu Nr. I-891 priimto Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija) 4 straipsniui, ir nustačius, kad ji laikoma panaikinta, pareiškėjos pasiekė tikslus, kurių siekė skundu ir patikslintu skundu, t. y. iš esmės buvo apgintos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai. Šios aplinkybės nagrinėjamos bylos šalys taip pat neginčija.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje įtvirtinta, kad „proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą“ (1 dalis); „proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“ (6 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje įtvirtinta, kad „šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos“ (1 dalis); „šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio“ (2 dalis).

Pareiškėjos, pagrįsdamos patirtas atstovavimo išlaidas, pirmosios instancijos teismui pateikė 2013 m. kovo 4 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 668500 1 652 Lt sumai „už dokumento surašymą“ (I t., b. l. 8), 2013 m. rugpjūčio 26 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 632231 500 Lt sumai „už atstovavimą“ (I t., b. l. 169) ir 2013 m. spalio 29 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 716177 500 Lt sumai „už atstovavimą“ (II t., b. l. 48). Panevėžio apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį, paskutinių dviejų mokėjimo dokumentų neįvertino, nustatęs, kad jie į bylą nėra pateikti. Pažymėtina, kad paskutinis paminėtas mokėjimo dokumentas pirmosios instancijos teismui buvo išsiųstas 2014 m. lapkričio 20 d. (II t., b. l. 20), apie jo originalo išsiuntimą paštu buvo pažymėta tą pačią dieną teismui faksu išsiųstame pareiškėjų prašyme dėl atsisakymo nuo skundo reikalavimų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (II t., b. l. 36) ir teisme buvo gautas 2014 m. lapkričio 24 d. (II t., b. l. 47), t. y. jau po skundžiamos Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties priėmimo. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išanalizavo ir įvertino ne visus pareiškėjų pateiktus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R‑85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte įtvirtinti rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Nagrinėjamai bylai aktualių procesinių veiksmų (suteiktų paslaugų) atlikimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta minimali mėnesinė alga – 1 000 Lt.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 3, todėl maksimali galima priteisti suma už skundo parengimą yra 3 000 Lt. Pareiškėjų prašoma priteisti suma (1 652 Lt) šios sumos neviršija. Pirmosios instancijos teismas minėtą sumą sumažino iki 1 000 Lt motyvuodamas tuo, kad pareiškėjų teisės ir teisėti interesai buvo apginti administraciniam teismui savo iniciatyva pradėjus norminę bylą dėl teritorijos planavimo dokumento dalies teisėtumo tyrimo. Tačiau ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo mažinti pareiškėjoms priteistiną atstovavimo išlaidų atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjoms nepateikus skundo teismui (t. y. pareiškėjų įgaliotai atstovei nesuteiktus skundo surašymo paslaugos), nebūtų pradėtas norminio teisės akto teisėtumo tyrimas. Taigi visa prašoma priteisti suma už skundo surašymą yra priteistina pareiškėjoms iš atsakovų (1 652 Lt).

Pareiškėjų įgaliota atstovė atstovavo pareiškėjų interesams Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2013 m. rugpjūčio 28 d. vykusiame teismo posėdyje (I t., b. l. 187), trukusiame 1 val. ir 53 min., ir 2014 m. sausio 22 d. vykusiame teismo posėdyje (I t., b. l. 217), trukusiame 39 min. Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą maksimali galima priteisti suma už vieną atstovavimo valandą teisme yra 150 Lt (0,15 x 1 000). Pagal Rekomendacijų 9 punktą atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas; jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Taigi pareiškėjoms maksimali galima priteisti suma už jų atstovavimą teisme yra 300 Lt (150 x 2). Pareiškėjos prašo priteisti iš viso 1 000 Lt sumą už jų atstovavimą teismo posėdžiuose. Kaip jau buvo minėta prieš tai, maksimali galima pareiškėjoms priteisti suma už jų atstovavimą teismo posėdžiuose yra 300 Lt, todėl yra priteistina iš atsakovų (300 Lt).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas dar labiau sumažinti pareiškėjoms priteistiną atstovavimo išlaidų sumą, todėl, iš dalies atitinkamai keičiant pirmosios instancijos teismo nutartį, 1 952 Lt atstovavimo išlaidų suma (1 652 + 300) yra priteistina pareiškėjoms iš atsakovų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų V. A. ir R. P. atskirąjį skundą iš dalies tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį iš dalies pakeisti, priteisiant pareiškėjai V. A. iš atsakovų Utenos rajono savivaldybės tarybos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus, po 488 Lt/141,33 Eur turėtų atstovavimo išlaidų, taip pat priteisiant pareiškėjai R. P. iš atsakovų Utenos rajono savivaldybės tarybos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus, po 488 Lt/141,33 Eur turėtų atstovavimo išlaidų.

Likusią Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys