A-646-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-646-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00684-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas G. P. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2014 m. vasario 28 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 206, 205, 212, 244 ir kt., kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, jose buvo laikoma nuo 4 iki 6 asmenų. Kadangi kamerose gyvenamojo ploto teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose, jis negalėjo judėti, turėjo nuolat gulėti lovoje arba sėdėti, gamtinius reikalus turėjo atlikti kitų asmenų akivaizdoje, todėl tokios laikymo sąlygos prilygsta žmogaus kankinimui. Kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, buvo šalta, drėgna, neužtikrintas natūralus apšvietimas, o tai labai pakenkė pareiškėjo akims, be to, rūkantieji asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiaisiais asmenimis. Atvykstant ar išvykstant etapu iš Kauno tardymo izoliatoriaus, asmens ir jo daiktų apžiūros daromos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir pan.), asmuo, esant žemai oro temperatūrai, verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 5 000 Lt.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka.

Paaiškino, jog Kauno TI pripažįsta, kad dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas atskirais laiko tarpais buvo laikomas mažesnio nei teisės aktų normomis nustatyto minimalaus ploto, reglamentuojančio vienam laikomam asmeniui tenkančio ploto (3,6 kv. m) normą. Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t. y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo tardymo izoliatoriaus nepriklauso ir yra besąlygiškai vykdomos. Pareiškėjo teiginiai, kad kamerose buvo tamsu, drėgna ir šalta yra melagingi. Kauno TI kameros yra įrengtos taip, kaip reikalauja tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, sanitariniai kamerų mazgai tardymo izoliatoriuje yra atskirti pertvaromis. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvimo tardymo izoliatoriuje metu dėl blogo apšvietimo sukeltų akių ligų nesikreipė, tardymo izoliatoriuje yra laikomasi reikalavimų dėl tinkamo apšvietimo. Pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad kamerose kartu laikomi rūkantieji ir nerūkantys asmenys. Asmenys, raštu pareiškę, jog yra nerūkantys, kamerose laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis, tačiau tokio prašymo pareiškėjas nepateikė. Nurodė, jog Kauno tardymo izoliatoriuje kratos vykdomos kamerų tipo patalpose. Kameros, kuriose vykdoma krata, atitinka higienos normos reikalavimus, jos yra pagal grafiką valomos, drabužiai dedami ant suolelių arba stalo. Būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje, pareiškėjas turėjo teisę būti pasivaikščiojimo kieme, naudotis sporto kiemeliu, teniso kambariu, lankytis bibliotekoje, koplyčioje. Pareiškėjas neįrodė, jog, išbuvęs pilnas septynias paras Kauno tardymo izoliatoriuje mažesnio nei norma nustato ploto sąlygomis, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pažymėjo, jog nurodytu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją nesikreipė. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir spręsti baudos už pareiškėjo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo klausimą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad laikotarpiais nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 7 d. bei 2014 m. vasario 18 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygas. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Remdamasis bylos duomenimis nustatė, jog mažesnio ploto, nei teisės aktai numato, sąlygomis pareiškėjas buvo laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d., tačiau 2013 m. rugsėjo 5 d. ir 2013 m. rugsėjo 10 d. vyko jo etapavimas, todėl minėtu laiku jis buvo laikomas pažeidžiant ploto normos reikalavimus ne ištisą parą.

Taip pat mažesnio ploto, nei teisės aktai numato, sąlygomis pareiškėjas buvo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 7 d. Tačiau 2014 m. sausio 3 d. ir 2014 m. sausio 7 d. vyko jo etapavimas, todėl minėtu laiku jis buvo laikomas pažeidžiant ploto normos reikalavimus ne ištisą parą. Teismas konstatavo, jog nurodytais laikotarpiais nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos kamerų būklės, teismas nurodė, kad jie yra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio.

Pažymėjo, jog 2013 m. spalio 7 d. Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. 36-1477 (7) kameroje Nr. 139 buvo nustatyti HN 73:2010 22 punkto ir 26 punkto nežymūs pažeidimai. Tačiau, teismo vertinimu, dėl jų pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Pabrėžė, jog byloje pateikti įrodymai (nuotraukos) paneigia pareiškėjo teiginius, jog sanitariniai mazgai kamerose yra neatskirti. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo teiginiai, jog vykdant kratą nesilaikoma higienos normos reikalavimų, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pagrįsti įrodymais.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, t. y. trumpą pažeidimo trukmę, bendrąsias kalinimo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje, bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas per visą buvimo Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpį nei karto dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė su skundais ar prašymais į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją, neesant byloje įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, teismas sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kas laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. Pareiškėjas G. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia skundo pirmosios instancijos teismui motyvais. Papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo pareiškėjo kalinimo laikotarpį, nepagrįstai pareiškėjo prašymu netaikė 5 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos, priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas prašo priteisti dėl to, kad jo teigimu, buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis (b. l. 10) nustatyta, jog pareiškėjas periodiškai buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d., nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 8 d., nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 7 d., nuo 2014 m. vasario 18 d. iki 2014 m. vasario 25 d. t. y. iš viso 28 dienas. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius nebuvo pastovus, pareiškėjo laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis kameros minimalus plotas svyravo nuo 2,57 kv. m iki 8,04 kv. m.

Bylos duomenimis nustatyta, jog per visą pareiškėjo laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpį, minimalaus ploto reikalavimai nebuvo užtikrinti nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d., nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 7 d. ir 2014 m. vasario 18 d., iš viso 11 parų, iš kurių 4 (2013 m. rugsėjo 5 d.; 2013 m. rugsėjo 10 d., 2014 m. sausio 3 d. ir 2014 m. sausio 7 d.) pareiškėjas kameroje praleido po pusę paros. Neužtikrinus minimalaus ploto reikalavimų, buvo pažeistas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Be to, kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis. Taigi pareiškėjui tenkantis plotas iš tiesų buvo itin mažas, jis neturėjo pakankamai laisvos vietos, kurioje galėtų judėti.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje esančius įrodymus, pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista. Tačiau nustatytas pažeidimas nebuvo tęstinis, Kauno tardymo izoliatoriuje pareiškėjas praleido ne ilgą laiką, buvo kilnojamas į skirtingas kameras ir tam tikrais atvejais pareiškėjui tenkantis kameros plotas siekė ir 8,04 kv. m. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ir tuo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. ABTĮ 86 straipsnis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, nėra pagrindo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Nors byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo laikymas Kauno tardymo izoliatoriuje pažeidžiant nustatytą minimalaus ploto reikalavimą pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S.prieš Lietuvą, 871/02). Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali kameros ploto norma, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Dėl to atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pažeidimo pripažinimu.

Nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį (11 dienų ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, norma neatitiko reikalavimų), į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 50 Eur (172,64 Lt). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 50 Eur (172,64 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui G. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) (172,64 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys