eAS-3-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-3-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02245-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Deal partners“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Deal partners“ skundą atsakovui Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. balandžio 15 d. elektroninėmis ryšių priemonėmis gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Deal partners“ skundas, kuriame prašyta panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. sausio 6 d. sprendimus Nr. 17R-2998 ir Nr. 17R-2999 (toliau – ir Sprendimai) dalyse dėl pareiškėjo patirtų avansinio mokėjimo išlaidų nekompensavimo bei įpareigoti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisiją priimti sprendimus kompensuoti pareiškėjo patirtas avansinio mokėjimo išlaidas – 24 169,60 Lt.

Skunde pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Prašyme dėl termino atnaujinimo paaiškino, kad skundžiamus sprendimus elektroniniu paštu gavo 2014 m. vasario 4 d., tačiau elektroninį paštą pasitikrino tik 2014 m. vasario 20 d., tuomet sužinojo apie skundžiamus sprendimus. Pareiškėjo skundą teismas atsisakė priimti, nes nurodė, jog jis praleido kreipimosi terminą ir neprašė jo atnaujinti. Teigė, kad skundžiamų aktų išsiuntimas elektroniniu paštu nėra laikomas tinkamu įteikimu, be to, skundžiami sprendimai priimtas beveik trim mėnesiais vėluojančiu terminu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė UAB „Deal partners“ prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 34 straipsniu.

Teismas vertino, jog pats pareiškėjas patvirtino, kad skundžiamus sprendimus gavo 2014 m. vasario 4 d. elektroniniu paštu. Šias aplinkybes patvirtina ir kartu su skundu pateiktas elektroninio laiško išrašas. Pirmą kartą į teismą dėl skundžiamų sprendimų pareiškėjas kreipėsi 2014 m. kovo 6 d. (administracinė byla Nr. I-6797-643/2014), tai yra praleidęs nustatytą 1 mėnesio kreipimosi terminą. Aplinkybė, kad pareiškėjas, būdamas juridinis asmuo, kuriam taikomi ypatingo rūpestingumo kriterijai, padavęs prašymą, kaip pats paaiškino, vasario mėnesį ilgiau nei 20 dienų netikrino savo elektroninio pašto, teismo vertinta kaip nepakankamas domėjimasis savo teisėmis, nerūpestingumas, aplaidumas. Pareiškėjo nurodytų termino atnaujinimo motyvų, teismas nelaikė tinkama ir pagrįsta priežastimi terminui atnaujinti. Vertinta, jog pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų motyvų dėl termino atnaujinimo.

Pažymėta, jog kaip matyti, pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių, todėl jo prašymas atnaujinti apskundimo terminą atmestas.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2014 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą priimti.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Nors į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) skundžiamus sprendimus pareiškėjas gavo 2014 m. vasario 4 d., tai nereiškia, jog tą pačią dieną apie juos ir sužinojo. Pareiškėjo 2014 m. kovo 14 d. pateikti įrodymai patvirtina, kad apie skundžiamus sprendimus pareiškėjas sužinojo arba galėjo sužinoti tik 2014 m. vasario 20 d., kai prisijungė prie minėtos elektroninio pašto dėžutės; laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. vasario 22 d. prie elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) buvo prisijungta tris kartus, iš kurių pirmą kartą per minėtą laikotarpį tik 2014 m. vasario 20 d. 17:15 val.

2) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad: skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 1(11), 127-141 psl., nutartys administracinėse bylose Nr. AS2-382/2005, Nr. A11-863/2007, Nr. AS502-95/2008); „nesutinkama, kad skundžiamo įsakymo išsiuntimas elektroniniu paštu nagrinėjamu atveju gali būti laikomas tinkamu įteikimu pareiškėjai, nes byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas, kad būtent pareiškėja 2009-07-28 dieną buvo atsidariusi savo pašto dėžutę“ (2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-762/2009); kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą būtina nustatyti, kada pareiškėjas susipažino su ginčijamu aktu (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-79/2012).

3) Su teismo argumentu, jog aplinkybė, kad pareiškėjas būdamas juridiniu asmeniu, kuriam taikomi ypatingo rūpestingumo kriterijai, padavęs skundą Komisijai, ilgiau nei 20 d. netikrino savo elektroninio pašto, vertinama kaip nepakankamas domėjimasis savo teisėmis, nerūpestingumas, aplaidumas, nesutiko remdamasis principu iš neteisės nekyla teisė. Nurodė, kad 2013 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17-21 punktuose nurodyta, jog Komisija per vieną mėnesį nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos turi priimti motyvuotą sprendimą dėl išlaidų kompensavimo bei apie priimtą sprendimą pareiškėją informuoti per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas prašymus kompensuoti patirtas išlaidas Komisijai pateikė iki Apraše nustatyto termino, o Komisija skundžiamus sprendimus priėmė tik 2014 m. sausio 6 d. ir pareiškėjui išsiuntė tik 2014 m. vasario 4 d., t. y. pažeidžiant abu terminus. Taigi, nors pareiškėjas pats nurodė pašto dėžutę, į kurią pageidauja gauti sprendimus, tačiau būdamas apdairus, rūpestingas ir sąžiningas negalėjo turėti pareigos su gautais sprendimais susipažinti jų gavimo dieną, nes Komisija pažeidė sprendimų priėmimo terminą ir juos atsiuntė suėjus teisės aktuose nustatytam terminui. Minėta pareiga pareiškėjo atžvilgiu būtų pagrįsta tik tuo atveju, jeigu Komisija nebūtų pažeidusi teisės aktų reikalavimų ir sprendimus atsiuntusi nepažeisdama teisės aktuose nustatytų terminų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, jog pareiškėjas su skundu, kurio pagrindinis reikalavimas – Komisijos Sprendimų, kuriuos pareiškėjas gavo 2014 m. vasario 4 d., panaikinimas, į teismą pirmą kartą kreipėsi 2014 m. kovo 6 d. (administracinė byla Nr. I-6797-643/2014). Teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi nurodė, kad pareiškėjas praleido skundo pateikimo terminą bei išaiškino teisę prašyti jį atnaujinti, tačiau pareiškėjas patikslintu skundu šia teise nepasinaudojo ir neprašė atnaujinti praleisto termino. Atsižvelgiant į tai, teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

2014 m. balandžio 15 d. teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriame prašoma iš dalies panaikinti Komisijos Sprendimus ir priimti sprendimą kompensuoti patirtas avansinio mokėjimo išlaidas – 24 169,60 Lt, kuriame pareiškėjas pateikė taip pat ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi, minėta, atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą.

Taigi, pareiškėjo skundas paduotas praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau pareiškėjas pateikė prašymą šį terminą atnaujinti, todėl spręstinas prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą pagrįstumas.

Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1−7 punktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Pastebėtina, kad vertinimas, ar terminas kreiptis teisminės gynybos praleistas dėl svarbių priežasčių, labai priklauso nuo nagrinėjamo atvejo aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-853/2014).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti tik išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-505/2014).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Pareiškėjai, būdami atidūs ir rūpestingi, gavę jiems nepalankią teismo nutartį, turi neatidėliodami pasirūpinti dėl jos apskundimo per įstatymu nustatytą terminą (pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-18/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau (pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tiek skunde pateiktą prašymą atnaujinti terminą, tiek atskirąjį skundą grindžia tuo, kad nors Komisijos Sprendimus elektroniniu paštu gavo 2014 m. vasario 4 d., apie juos sužinojo ir galėjo sužinoti tik 2014 m. vasario 20 d. kai prisijungė prie elektroninio pašto dėžutės; Komisijos Sprendimų išsiuntimas elektroniniu paštu nėra laikomas tinkamu įteikimu; Komisija Sprendimus priėmė beveik trimis mėnesiais vėluojančiu terminu, dėl ko pareiškėjas neturėjo galimybių numatyti jų priėmimo dienos, kad numanomą Komisijos Sprendimų priėmimo dieną galėtų prisijungti prie elektroninio pašto dėžutės ir patikrinti jų gavimo aplinkybes.

Pasisakydama dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pažymi, jog kaip matyti iš bylos medžiagos, Komisijos Sprendimai pareiškėjui 2014 m. vasario 4 d. buvo išsiųsti elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini). Šį adresą pats pareiškėjas buvo nurodęs 2013 m. rugpjūčio 28 d. Prašymuose dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projektavimo plėtojimu, kompensavimo, skiltyje „3. Komisijos priimtą sprendimą ir kitą informaciją pageidauju gauti“ nurodydamas „3.1. Elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini)“. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo sutikti su argumentu, kad Komisijos Sprendimų išsiuntimas elektroniniu paštu nelaikytinas tinkamu įteikimu, atsižvelgiant ir į tai, jog pareiškėjas pats nurodo, kad Sprendimus elektroniniu paštu gavo 2014 m. vasario 4 d., nėra. Būtent 2014 m. vasario 4 d., kai Komisijos Sprendimai buvo išsiųsti pareiškėjui jo nurodytu elektroninio pašto adresu, laikytina skundžiamų sprendimų įteikimo pareiškėjui diena, nuo kurios skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio apskundimo administraciniam teismui terminas. Pareiškėjo teiginiai, kad jis Komisijai nurodytą elektroninio pašto dėžutę patikrino ir apie jam siųstus Komisijos sprendimus sužinojo ar galėjo sužinoti tik 2014 m. vasario 20 d., nes iki tol nuo 2014 m. vasario 1 d. nebuvo prisijungęs prie minėtos elektroninio pašto dėžutės, nesudaro pagrindo vertinti, kad skundžiamų sprendimų apskundimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios dienos ar šį terminą atnaujinti, nes, kaip minėta, pats pareiškėjas Komisijai nurodė šį elektroninio pašto adresą, todėl, būdamas apdairus, rūpestingas ir sąžiningas, turėjo pareigą operatyviai patikrinti pašto dėžutę, susipažinti su skundžiamų sprendimų turiniu bei, su jais nesutikdamas, laiku ir tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą savo teisių gynybos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-389/2014).

Dėl pareiškėjo argumento, kad Komisija Sprendimus priėmė beveik trimis mėnesiais vėluojančiu terminu, dėl ko pareiškėjas neturėjo galimybių numatyti jų priėmimo dienos, kad numanomą Komisijos Sprendimų priėmimo dieną galėtų prisijungti prie elektroninio pašto dėžutės ir patikrinti jų gavimo aplinkybes, pažymėtina, jog pareiškėjas objektyviai negalėjo daryti įtakos terminams, per kuriuos Komisija priėmė ir jam išsiuntė Sprendimus. Tačiau, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Sprendimų apskundimo terminas skaičiuojamas nuo jų įteikimo pareiškėjui dienos. Tai, kad Sprendimai priimti ir išsiųsti praleidus Apraše nustatytus terminus, pareiškėjui elgiantis rūpestingai, sąžiningai ir atidžiai, t. y. pateikus prašymus Komisijai, esant suinteresuotam jų išnagrinėjimu, kasdien, ar bent darbo dienomis, nors kartą patikrinus elektroninio pašto dėžutę, kurios adresas buvo nurodytas prašymuose, kaip būdas, kuriuo pageidaujama gauti sprendimus, nebūtų sukliudę skundo paduoti laiku, t. y. nepraleidus termino.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, jog pareiškėjas yra juridinis asmuo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog aplinkybė, kad pareiškėjas, būdamas juridinis asmuo, kuriam taikomi ypatingo rūpestingumo kriterijai, padavęs prašymus, kaip pats paaiškina, vasario mėnesį ilgiau nei 20 dienų netikrino savo elektroninio pašto, vertinamas kaip nepakankamas domėjimasis savo teisėmis, nerūpestingumas, aplaidumas; pareiškėjo nurodyti termino atnaujinimo motyvai, nelaikytini tinkama ir pagrįsta priežastimi terminui atnaujinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Deal partners“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas