A-822-394-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-394/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01182-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 25

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Neo Group“ darbininkų sąjungos skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Neo Group“, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Neo Group“ darbininkų sąjunga (toliau – ir pareiškėjas, Darbininkų sąjunga) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. R3-63(2.13.-1) bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad su 2013 m. kovo 4 d. skundu kreipėsi į Inspekciją dėl vaizdo stebėjimo priemonių paskirstyto valdymo patalpose ir prašė įpareigoti UAB „Neo Group“ (toliau – ir Bendrovė) nutraukti neteisėtą asmens duomenų tvarkymą naudojant vaizdo stebėjimo priemones šiose patalpose. Inspekcija pareiškėjo skundą atmetė, nes jis nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, ar leistų pagrįstai įtarti, jog UAB „Neo Group“ vykdo vaizdo stebėjimą paskirstyto valdymo sistemos patalpose kitais nei Inspekcijai nurodytais tikslais.

Pažymėjo, kad Darbininkų sąjunga 2012 m. lapkričio 20 d. prašė UAB „Neo Group“ nutraukti neteisėtą vaizdo stebėjimą paskirstyto valdymo patalpose ir 2012 m. lapkričio 28 d. gavo UAB „Neo Group“ atsakymą, kad vaizdo stebėjimas minėtose patalpose vykdomas teisėtai, nes 2009 m. balandžio 21 d. Inspekcija yra įregistravusi Bendrovę Asmens duomenų valdytojų registre. Nurodė, jog pirmą kartą dėl vaizdo stebėjimo priemonių paskirstyto valdymo patalpose Darbininkų sąjunga į Inspekciją kreipėsi 2008 m. rugsėjo 30 d.

Inspekcija pateikė UAB „Neo Group“ rekomendaciją – vaizdo stebėjimą paskirstyto valdymo patalpose pradėti vykdyti tik kartu su Darbininkų sąjunga apsvarsčius galimybę tikslus pasiekti kitomis priemonėmis. Po šio patikrinimo beveik 4 metus vaizdo stebėjimas paskirstyto valdymo patalpose nebuvo vykdomas. 2012 m. spalio mėnesio pabaigoje UAB „Neo group“ paskirstyto valdymo patalpose sumontavo naujas vaizdo stebėjimo priemones ir pradėjo vykdyti vaizdo stebėjimą. Nurodė, kad vaizdo stebėjimas yra galimas tik pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) nuostatas, tik esant iš anksto apibrėžtam bei teisėtam tikslui ir tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti.

Priemonės gali būti naudojamos tik tada, kai kitos priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos pasiekti išvardytų tikslų. Manė, kad paskirstyto valdymo patalpose vaizdo stebėjimas vykdomas pažeidžiant ADTAĮ nuostatas, nes nekyla jokios grėsmės nei asmenų, nei turto, nei visuomenės saugumui, o jeigu jos ir kiltų, visų pirma turi būti naudojamos kitos priemonės. UAB „Neo Group“ nurodo, kad vaizdas stebimas siekiant apsaugoti įmonės turtą, darbuotojų sveikatą ir gyvybę bei visuomenės saugumą nuo neteisėto kėsinimosi pasinaudoti gamybos technologinio proceso valdymo įranga, tačiau Darbininkų sąjungai paprašius nurodyti grėsmių ir pavojų šaltinius, darbdavys atsisakė tai padaryti.

Bendrovė gamybinę veiklą pradėjo 2005 m., septynerius metus vaizdo stebėjimas paskirstyto valdymo patalpose nebuvo vykdomas ir jokių grėsmių nei turtui, nei darbuotojams nekilo. Paskirstyto valdymo patalpos yra UAB „Neo Group“ viduje, įėjimą į gamybines patalpas kontroliuoja apsaugos tarnyba; jose nuolat dirba du operatoriai. Nagrinėdama Darbininkų sąjungos skundą, Inspekcija turėjo nustatyti, kokios konkrečios grėsmės paskirstyto valdymo patalpose dėl darbo specifikos kyla asmenų, turto ar visuomenės saugumui, kas kelia nurodytas grėsmes ir ar šios grėsmės yra realios bei ar nėra galimybių šių grėsmių išvengti kitais būdais ir priemonėmis; jeigu kitų būdų ir priemonių nėra arba jų nepakanka, pateikti konkrečius argumentus, kurie pagrįstų tokias išvadas.

Šių aplinkybių Inspekcija nesiaiškino, o tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, jog UAB „Neo Group“ siekiami tikslai dėl patalpų užvaldymo galėtų būti pasiekti įrengiant apsauginę sienelę paskirstyto valdymo patalpose, o darbuotojų užmigimas darbo vietoje galėtų būti kontroliuojamas specialių apyrankių, matuojančių organizmo būklės parametrus, pagalba.

Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad UAB „Neo Group“ siekdama būti Inspekcijos įregistruotu duomenų valdytoju, pateikė 2008 m. spalio 22 d. pranešimą, kuriame nurodė, jog vykdys vaizdo stebėjimą paskirstyto valdymo patalpose, siekdama apsaugoti įmonės turtą, darbuotojų sveikatą ir gyvybę bei visuomenės saugumą nuo neteisėto kėsinimosi pasinaudoti gamybos technologinio proceso valdymo įranga. Inspekcija, prieš priimdama 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 2R-952(9.1) dėl UAB „Neo Group“ registravimo vaizdo duomenų valdytoja, aiškinosi pareiškėjo skunde nurodytus klausimus ir nusprendė, kad numatomas vaizdo stebėjimo vykdymas UAB „Neo Group“ paskirstyto valdymo patalpose neprieštarauja teisėtam duomenų tvarkymui bei įregistravo Bendrovę Asmens duomenų valdytojų valstybės registre. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2013 m. kovo 4 d. skunde nebuvo nurodyta jokių duomenų, jog Inspekcijos jau įvertinta situacija būtų pasikeitusi, taip pat į tai, kad pareiškėjo skunde buvo nurodytos tik prielaidos, jog galimai kada nors surinkti vaizdo duomenys bus panaudoti kitais tikslais, nei nurodytais Inspekcijai pateiktame pranešime Nr. 1223-575-S/08, Inspekcijai nebuvo pagrindo dar kartą svarstyti tų pačių Darbininkų sąjungos keliamų klausimų. Kadangi vaizdo stebėjimu UAB „Neo Group“ paskirstyto valdymo patalpose siekiama prevencinių tikslų, nėra pagrindo pripažinti, kad šie tikslai būtų pasiekti, jeigu vaizdo stebėjimo kameros būtų naudojamos jau tik įvykus nelaimei.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Neo Group“ prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Paaiškino, kad Inspekcija 2008–2009 m. atliko išsamų tyrimą, kurio metu buvo įvertinta, kad UAB „Neo Group“ turi pakankamą teisinį pagrindą vykdyti paskirstyto valdymo sistemos patalpų vaizdo stebėjimą. Pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 30 d. skunde buvo keliami tie patys klausimai, kuriuos Inspekcija analizavo. Todėl Darbininkų sąjungos skundas išvis negalėjo būti priimtas nagrinėti. Nurodė, jog apie tai, kad vaizdo stebėjimas bus vykdomas ir kokiais pagrindais tai bus daroma, Darbininkų sąjunga žinojo nuo 2009 m. balandžio mėnesio.

Pareiškėjas taip pat žinojo ir apie Inspekcijos 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą įregistruoti UAB „Neo Group“ duomenų valdytoju, tačiau jo neskundė. Darbininkų sąjunga skaičiuoja terminus UAB „Neo Group“ veiksmams apskųsti nuo 2012 m. spalio mėnesio, tačiau 2012 m. spalio pabaigoje buvo atliktas tik vienas iš seniai suplanuotų ir pareiškėjui žinomų veiksmų. Tai ADTAĮ numatytas pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2013 m. kovo 4 d. skundą. Inspekcija privalo atsisakyti nagrinėti skundą, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip 1 metai.

Kadangi skundas jau buvo išnagrinėtas ir palikti jo nenagrinėtu nėra galimybės, manė, kad turi būti paliktas galioti Inspekcijos sprendimas, kuriuo skundas buvo atmestas. Darbininkų sąjungos teiginiai apie tai, kad UAB „Neo Group“ pradėjo vykdyti vaizdo stebėjimą nepaisydama Inspekcijos pateiktų nurodymų ir rekomendacijų, yra nepagrįsti. UAB „Neo Group“ 2008 m. lapkričio 18 d. rašte Inspekcijai nurodė visas jai žinomas, vaizdo stebėjimui paskirstyto valdymo sistemos patalpose alternatyvias priemones bei paaiškino, kad nė viena iš jų nėra pakankama.

Bendrovė 2009 m. balandžio 10 d. raštu paaiškino Inspekcijai, kad su Darbininkų sąjunga dėl vaizdo stebėjimo buvo deramasi ilgą laiką, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko, todėl vaizdo duomenys stebimi be pareiškėjo sutikimo, tačiau atsižvelgiant į jo interesą, vaizdo duomenys nėra naudojami darbo drausmei kontroliuoti. Tik po to, kai buvo informuota, jog susitarti su Darbininkų sąjunga nepavyko, 2009 m. balandžio 21 d., Inspekcija priėmė sprendimą įregistruoti UAB „Neo Group“ duomenų valdytoju. Buvo įvykdyti ir visi kiti Inspekcijos nurodymai. 2008 m. gruodžio 5 d. rašte Inspekcija nurodė, kad Darbininkų sąjunga turėtų nurodyti, kokie duomenų subjektų interesai yra svarbesni už UAB „Neo Group“ interesus, tačiau pareiškėjas iki šiol to nepadarė.

Darbininkų sąjunga reikalauja, kad alternatyvius būdus ir priemones įvardintų bei jų veiksmingumą ištirtų pati Inspekcija, bet tai yra pareiškėjo pareiga. Laikė, kad pareiškėjas netiksliai aiškina ADTAĮ 17 straipsnio nuostatą – vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali būti vykdomas esant bent vienai šiame straipsnyje nurodytų sąlygų. Paskirstyto valdymo patalpų stebėjimas vykdomas ir dėl priežasčių, susijusių su operatorių darbo specifika, ir dėl kitų priežasčių. Patalpų vaizdo stebėjimas vykdomas siekiant apsaugoti įmonės turtą, darbuotojų sveikatą ir gyvybę bei visuomenės saugumą nuo neteisėto kėsinimosi pasinaudoti gamybos technologinio proceso valdymo įranga.

Sprendė, kad šie interesai geriausiai bus apsaugoti stebint paskirstyto valdymo patalpas. Vaizdo stebėjimas kitose UAB „Neo Group“ patalpose bei teritorijoje yra vykdomas jau penkerius metus. Per tą laikotarpį drausminėms nuobaudoms skirti dar nė karto nebuvo pasinaudota vaizdo įrašais. Pažymėjo, kad nuo paskirstyto valdymo sistemos operatorių priklauso visas gamybos technologinis procesas. Vaizdo stebėjimas atlieka prevencinę funkciją – mažiau tikėtina, kad darbuotojai paliks patalpas be priežiūros, o įėjęs pašalinis asmuo taip pat vengs daryti bet kokius įtarimą keliančius veiksmus.

Įvykus didesnei avarijai, patalpų vaizdo stebėjimas leidžia patikrinti, ar visi darbuotojai saugiai evakavosi, o paaiškėjus, kad kuris nors iš darbuotojų liko, galima nustatyti darbuotojo buvimo vietą ir informuoti apie saugiausią evakuacijos kelią. Paskirstyto valdymo patalpos yra tuose pačiuose pastatuose, kuriuose vyksta gamybos procesas, laikomos cheminės medžiagos, veikia įrengimai, gali kilti sprogimo ir gaisro pavojus, todėl čia esantiems darbuotojams turi būti taikomos tokios pat darbuotojų saugumą avarijų atvejais užtikrinančios priemonės kaip ir gamybos patalpose dirbantiems darbuotojams.

Nufilmuotas vaizdas yra vertinga medžiaga incidentų ir avarijų tyrimui. Vaizdo įrašai gali būti panaudoti ir valstybės institucijų atliekamiems tyrimams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2013 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. R3-63(2.13-1)).

Teismas, atsižvelgęs į UAB „Neo Group“ darbininkų sąjungos įstatus, darė išvadą, kad Darbininkų sąjunga turi teisę kreiptis į atsakovą bei teismą dėl UAB „Neo Group“ darbuotojų teisių gynimo. Rėmėsi ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalies, 2 straipsnio 16 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 16 ir 17 straipsnių, 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Teismas taip pat atsižvelgė į ADTAĮ 42 straipsnio 1 dalies bei 45 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nurodė, jog iš skundžiamo sprendimo matyti, kad skundas buvo išnagrinėtas iš esmės ir atmestas, nurodžius, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl vaizdo stebėjimo tikslų pažeidimo.

Bendrovė ginčijo Inspekcijos teisę nagrinėti skundą iš esmės, nurodydama, kad 2013 m. kovo 4 d. skundas analogiškas 2008 m. rugsėjo 30 d. skundui (b. l. 39–40) bei, kad buvo praleistas vienerių metų terminas. Teismas pažymėjo, kad 2008 m. rugsėjo 30 d. Darbininkų sąjungos skundas buvo paduotas dėl vaizdo stebėjimo gamybos patalpose darbo drausmės užtikrinimo tikslais, neatskleidžiant grėsmių, kurios pagrįstų stebėjimo būtinumą bei neįvertinus kitų taikomų priemonių pakankamumo tikslui pasiekti. Tuo tarpu 2013 m. kovo 4 d. skundas paduotas dėl vaizdo stebėjimo priemonių paskirstyto valdymo patalpose, ginčijant, jog šiose patalpose stebėjimas nėra būtinas dėl to, kad nėra pagrindo laikyti, jog tuo yra užkertamas kelias ADTAĮ numatytoms grėsmėms atsirasti. Kadangi abu skundai skiriasi tiek dėl patalpų, tiek dėl paties skundo pagrindo, jų laikyti tapačiais negalima. Teismas taip pat nurodė, kad vaizdo stebėjimas paskirstyto valdymo patalpose realiai buvo pradėtas 2012 metų spalio mėnesį, todėl 1 metų terminas nėra praleistas. Tai, kad UAB „Neo Group“ duomenų valdytoju įregistruotas 2009 m. balandžio 21 d. Inspekcijos sprendimu, neturi reikšmės nustatant asmens teisių pažeidimo datą, nes tuo metu stebėjimas paskirstyto valdymo patalpose nebuvo vykdomas.

Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad tirdama skundą, Inspekcija turėjo nustatyti skundo tyrimui reikšmingas aplinkybes. Nurodė, kad Inspekcijos 2003 m. kovo 12 d. sprendimas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Inspekcijos 2013 m. kovo 12 d. sprendimas negali būti pripažįstamas tinkamu administraciniu sprendimu, kadangi iš jo turinio neaišku, kodėl buvo atmestas pareiškėjo skundas, juo nėra pasisakyta dėl jokių skunde išdėstytų aplinkybių, neįvertinti pareiškėjo motyvai. Inspekcijos argumentas, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog Bendrovė vykdo stebėjimą kitais nei Inspekcijai nurodytais tikslais, yra visiškai neaiškus, negalima suprasti, kokius tikslus Inspekcija turi omenyje. Skundžiamame 2013 m. kovo 12 d. sprendime, matomai, tikslų nustatymui cituojamas Bendrovės 2009 m. sausio 14 d. raštas Nr. 2R-64(9.1), tačiau šiose citatose iš esmės aprašoma tik situacija, susiklosčiusi santykiuose su Darbininkų sąjunga. Teismo posėdyje Inspekcijos atstovė teigė, kad duomenų rinkimo tikslai įregistruojant Bendrovę duomenų valdytoju buvo nustatyti pagal Bendrovės 2008 m. spalio 22 d. pranešimą. Nustatyta, kad UAB „Neo Group“, siekdamas būti Inspekcijos įregistruotu duomenų valdytoju, pateikė Inspekcijai 2008 m. spalio 22 d. pranešimus apie duomenų tvarkymą Nr. 1223-574-S/08 (b. l. 47–49), Nr. 1223-575-S/08 (b. l. 50–53) ir Nr. 1223-572-S/08 (b. l. 54–57). UAB „Neo Group“ 2008 m. spalio 22 d. pranešime Nr. 1223-575-S/08 (b. l. 50) nurodyti vaizdo stebėjimo paskirstyto valdymo patalpose reikalingumo tikslai – kelio užkirtimas pašaliniams asmenims patekti į paskirstyto valdymo sistemos patalpas bei užtikrinimas, kad darbuotojai neužmigtų darbo vietoje. UAB „Neo Group“ 2009 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 0410-162-S/09 Inspekcijai nurodė, kad parengė ir 2009 m. balandžio 2 d. generalinio direktoriaus įsakymu patvirtino vaizdo duomenų tvarkymo nuostatus. Inspekcijos 2009 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. 2R-952(9.1) įregistruoti UAB „Neo Group“ Asmens duomenų valdytojų valstybės registre ir suteikti duomenų valdytojo identifikavimo kodą duomenų rinkimo tikslas nenurodytas, apsiribota konstatavimu, kad buvo išnagrinėti UAB „Neo Group“ 2008 m. spalio 22 d. pranešimai bei 2009 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 0410-162-S/09, o juose pateikta informacija neprieštarauja teisėtam duomenų tvarkymui.

Nurodė, jog pareiškėjas 2013 m. kovo 4 d. skundu prašė įvertinti duomenų rinkimo teisėtumą Bendrovėje. Vadinasi, atsakydamas pareiškėjui, atsakovas turėjo paaiškinti bei teisės aktais pagrįsti, duomenų rinkimo tikslą, įvertinant kylančių grėsmių realumą bei galimumą grėsmių išvengti kitomis nei vaizdo stebėjimo priemonėmis. Iš teismui pateiktos informacijos sprendė, kad atsakovas nėra surinkęs pakankamų duomenų, pagal kuriuos galėtų būti įsitikinęs, kad UAB „Neo Group“ 2008 m. spalio 22 d. pranešimuose bei 2009 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 0410-162-S/09 nurodytas duomenų rinkimo tikslas apskritai egzistuoja, nes nėra aišku, kokių duomenų pagrindu daroma išvada, kad 2008 m. spalio 22 d. pranešime Nr. 1223-575-S/08 kaip papildomos priemonės nurodoma įrengimų blokuotė ir apsauga nėra pakankamos priemonės tikslui, jog nebus kėsinamasi pasinaudoti valdymo įranga pasiekti. Taip pat nėra įvardinamos konkrečios galimos grėsmės, kas gamybos procese nutiktų pavojingo, kenksmingo ar žalingo, jeigu pašalinis asmuo sumanytų pasinaudoti valdymo įranga, nėra aišku, ką Bendrovė apskritai gamina, ar yra įmanoma pašaliniam asmeniui įsikišti į gamybos procesą ir kokią grėsmę tai gali sukelti. Pažymėjo ir tai, kad Bendrovė vaizdo stebėjimo metu neperžiūri duomenų, o juos kaupia, todėl turi būti įvertinama kaip galima pasiekti Bendrovės deklaruotų stebėjimo tikslų, kai pašalinių asmenų patekimas, operatorių užmigimas bus nustatyti tik praėjus tam tikram laiko tarpui. Nežinant tokių duomenų, nebuvo įmanoma įvertinti pareiškėjo 2013 m. kovo 4 d. skundo argumentų bei padaryti išvados, jog nėra pagrindo nutraukti vaizdo stebėjimo priemonių naudojimą. Dėl paminėtų aplinkybių atsakovo 2013 m. kovo 12 d. sprendimas buvo laikomas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir panaikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pagrindo išvadai, kad Inspekcijos 2009 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. 2R-952(9.1) įregistruoti UAB „Neo Group“ Asmens duomenų valdytojų valstybės registre negali būti revizuojamas ir naujai vertinamas. Visų pirma ADTAĮ 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo turi teisę pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai skundą dėl duomenų valdytojo veiksmų, taip pat ir ginčyti stebėjimo teisėtumą. Laikui einant, gali pasikeisti esminę reikšmę leidimui rinkti asmens duomenis turinčios aplinkybės. Taigi, nagrinėdamas tokio pobūdžio skundą, kokį padavė pareiškėjas, atsakovas turi įvertinti, reikalingumą tęsti duomenų rinkimą, nustatydamas, ar yra išlikusios grėsmės, kurioms siekiant užkirsti keli buvo pradėtas stebėjimas, ar šios grėsmės išliko realios ir, ar kitos priemonės nei vaizdo stebėjimas, negali užkirsti kelio grėsmių atsiradimui. Teismas darė išvadą, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2013 m. kovo 12 d. spendimas Nr. R3-63(2.13.-1) negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra panaikinamas ir klausimas dėl pareiškėjo 2013 m. kovo 4 d. skundo pagrįstumo turi būti nagrinėjamas iš naujo atsižvelgiant į šiame teismo sprendime pateikiamą teisės aiškinimą. Atsižvelgęs į Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, teismas pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisė 100 Lt žyminio mokesčio.

III. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 111–112), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde nesutinka, kad iš Inspekcijos 2013 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. R3-63(2.13-1) turinio neaišku, kodėl buvo atmestas pareiškėjo skundas. Pabrėžia, kad sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad Inspekcija jau 2009 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 2R-952(9.1) buvo pripažinusi, jog UAB „Neo Group“ planuojamas vaizdo stebėjimas paskirstyto valdymo patalpose neprieštarauja teisėtam duomenų tvarkymui, o pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kad situacija būtų pasikeitusi.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (2012 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1980/2012) laikomasi pozicijos, kad sprendimas dėl skundo dėl vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumo yra neatsiejamas nuo Inspekcijos sprendimo skundžiamą duomenų valdytoją įregistruoti vaizdo duomenų valdytoju. Atsižvelgiant į tai, mano, kad Inspekcijos 2013 m. kovo 12 d. sprendimas buvo priimtas įvertinus, kad Inspekcijos 2009 m. balandžio 21 d. sprendimu UAB „Neo Group“ vykdomas vaizdo stebėjimas paskirstyto valdymo patalpose pripažintas neprieštaraujančiu teisėtam duomenų tvarkymui, yra pagrįstas. Be to, teigia, kad teismas neatsižvelgė į minėtoje nutartyje esantį ADTAĮ 17 straipsnio taikymo išaiškinimą ir analogiškoje situacijoje priėmė suformuotai praktikai prieštaraujantį sprendimą.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, jog Inspekcija nėra surinkusi pakankamai duomenų, pagal kuriuos galėtų būti įsitikinusi, kad UAB „Neo Group“ 2008 m. spalio 22 d. pranešimuose bei 2009 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 0410-162-S/09 nurodytas duomenų rinkimo tikslas apskritai egzistuoja, iš esmės pasisakė dėl Inspekcijos 2009 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. 2-952(9.1) pagrįstumo ir teisėtumo. Nurodo, kad šis sprendimas nebuvo pareiškėjo 2013 m. balandžio 15 d. skundo dalykas.

Pripažįsta, kad stebint vaizdo duomenis realiu laiku, UAB „Neo Group“ deklaruoti Inspekcijai tikslai būtų geriau pasiekti, tačiau nesutinka, kad šie tikslai negali būti pasiekti tik peržiūrint įrašytus vaizdo duomenis. Be to, mano, kad vaizdo stebėjimas, net ir ne realiu laiku, yra prevencinė priemonė, kuri užtikrina, jog darbuotojai tinkamai vykdytų savo pareigas ir dėl to būtų užtikrinta tiek jų pačių sveikata, tiek UAB „Neo Group“ turto bei visuomenės saugumas.

UAB „Neo Group“ Darbininkų sąjunga atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

Nurodo, kad skundas buvo paduotas vadovaujantis ADTAĮ 17 straipsnio, 42 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Inspekcija turėjo nustatyti skundo tyrimui reikšmingas aplinkybes ir dėl jų motyvuotai pasisakyti, tačiau to nepadarė. Ta aplinkybė, kad UAB „Neo Group“ yra įregistruotas duomenų valdytoju, savaime nereiškia, kad vaizdo stebėjimas vykdomas teisėtai, kad asmuo neturi teisės paduoti skundo. Be to, atkreipia dėmesį, kad skundas buvo paduotas ne dėl to, kad pareiškėjas siektų išbraukti trečiąjį asmenį iš duomenų valdytojų registro. Bendrovėje yra sumontuota apie 50 vaizdo stebėjimo kamerų, o skundas buvo paduotas tik dėl 2 vaizdo stebėjimo kamerų, kurios yra paskirstyto valdymo patalpose.

Pažymi, kad ta aplinkybė, jog teismo sprendime yra paminėti kai kurie byloje esantys rašytiniai įrodymai bei juose nurodytos aplinkybės, nereiškia, kad teismas skundą išnagrinėjo ne pareiškėjo suformuluotų reikalavimų ribose.

Pažymi, kad UAB „Neo Group“ buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas. Tokių duomenų, kad paskirstyto valdymo patalpose esančiose darbo vietose, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais būtų nustatyta kokia nors profesinė rizika, nėra. Nurodo, kad Darbininkų sąjungai paprašius nurodyti grėsmių ir pavojų šaltinius, trečiasis suinteresuotas asmuo atsisakė tai nurodyti. Teigia, kad ši aplinkybė tik patvirtina, kad UAB „Neo Group“ nurodyti vaizdo stebėjimo tikslai bei tai, kad jų negalima pasiekti kitais būdais ir priemonėmis, yra pramanai, siekiant pateisinti neteisėtą vaizdo stebėjimą. Pabrėžia, kad jokių derybų trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėju nevedė.

Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde teigiant apie nukrypimą nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, neužtenka nurodyti bylos numerio. Būtina nurodyti suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas nukrypo nuo tokios praktikos. Atsakovas apeliaciniame skunde to nepadarė. Be to, nagrinėjamos bylos ir apeliaciniame skunde nurodytos bylos, kurioje buvo priimta atsakovo minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2013 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. R3-63(2.13.-1) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Inspekcijos 2013 m. kovo 12 d. spendimą. Teismas sprendė, kad skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra panaikinamas ir klausimas dėl pareiškėjo 2013 m. kovo 4 d. skundo pagrįstumo turi būti nagrinėjamas iš naujo.

Remiantis ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalimi, duomenų tvarkymas yra bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, vaizdo stebėjimas – tai vaizdo duomenų, susijusių su fiziniu asmeniu, tvarkymas naudojant automatines vaizdo stebėjimo priemones (vaizdo ir fotokameras ar pan.), nepaisant to, ar šie duomenys yra išsaugomi laikmenoje. ADTAĮ 17 straipsnis nustato, kad vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali būti vykdomas, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą ir kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Neo Group“ darbininkų sąjunga 2013 m. kovo 4 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas įpareigoti UAB „Neo Group“ nedelsiant nutraukti neteisėtą asmens duomenų tvarkymą naudojant vaizdo stebėjimo priemones paskirstyto valdymo patalpose. Inspekcija skundžiamu 2013 m. kovo 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Sprendime nurodoma, kad Bendrovė, kaip reikalaujama ADTAĮ 31 straipsnyje, yra pateikusi Inspekcijai pranešimą apie vaizdo stebėjimą Bendrovės paskirstyto valdymo sistemos patalpose. Inspekcija, išnagrinėjusi Bendrovės pateiktą pranešimą bei informaciją ir konstatavusi, kad duomenų valdytojo pateikta informacija atitinka Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 262 patvirtintose Duomenų valdytojų pranešimo apie duomenų tvarkymą taisyklėse nurodytus reikalavimus ir neprieštarauja teisėtam duomenų tvarkymui, 2009 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 2R-952(9.1) įregistravo UAB „Neo Group“ duomenų valdytoju. Nurodoma, kad pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ar leistų pagrįstai įtarti, jog Bendrovė vykdo vaizdo stebėjimą paskirstyto valdymo sistemos patalpose kitais, nei Inspekcijai nurodytais tikslais (b. l. 44–45).

Atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo turinį, matyti, kad Inspekcija pareiškėjo skundą atmetė atsižvelgusi į aplinkybes, kurios buvo nustatytos dar sprendžiant dėl UAB „Neo Group“ registravimo duomenų valdytoju. Papildomų argumentų, ar aplinkybių, nustatytų būtent nagrinėjant pareiškėjo 2013 m. kovo 4 d. skundą, atsakovas skundžiamame sprendime iš esmės nenurodė. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vien tai, jog UAB „Neo Group“ yra registruotas duomenų valdytoju, savaime nereiškia, kad visomis Bendrovėje sumontuotomis vaizdo kameromis vaizdo stebėjimas visada bus vykdomas teisėtai. Todėl sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo turėjo būti ne tik remiamasi faktu, jog Bendrovė registruota duomenų valdytoju, o atsižvelgiama ir į skunde nurodytus argumentus bei konkrečiu atveju aktualias aplinkybes.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad sprendimas įregistruoti Bendrovę duomenų valdytoju buvo priimtas vertinant bendrai vaizdo stebėjimą UAB „Neo Group“ patalpose: 2009 m. balandžio 21 d. Inspekcijos sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus kelis Bendrovės 2008 m. spalio 22 d. pranešimus, kurie buvo susiję su vaizdo stebėjimo įvairiose zonose (gamybos padalinyje (b. l. 47–49), paskirstyto valdymo sistemos patalpose (b. l. 50–53), įmonės teritorijoje (b. l. 54–57)). Tuo tarpu 2013 m. kovo 4 d. pareiškėjo skundas buvo susijęs su vaizdo stebėjimu konkrečiai tik paskirstyto valdymo patalpose. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamame sprendime nurodytame UAB „Neo Group“ 2009 m. balandžio 10 d. atsakyme į 2009 m. sausio 14 d. užklausimą Bendrovė buvo informavusi, jog tuo metu vaizdo stebėjimas paskirstyto valdymo sistemos operatorinių patalpose vis dar nebuvo atliekamas (b. l. 60). Atsižvelgiant į tai bei remiantis aplinkybėmis, Inspekcijos nustatytomis nagrinėjant pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 30 d. skundą (b. l. 22–23; 24–26), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu, kai UAB „Neo Group“ pateikė 2008 m. spalio 22 d. pranešimus apie vaizdo stebėjimą (inter alia paskirstyto valdymo sistemos patalpose) bei Inspekcija priėmė 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą dėl Bendrovės registravimo duomenų valdytoju, vaizdo stebėjimo kameros paskirstyto valdymo sistemos patalpose buvo sumontuotos, tačiau dar nebuvo pajungtos ir vaizdo stebėjimas jomis nebuvo atliekamas. Taigi, aplinkybės, į kurias atsižvelgta atsakovo skundžiamame sprendime, buvo susiklosčiusios dar tuo metu kai vaizdo stebėjimas paskirstyto valdymo sistemos patalpose nebuvo atliekamas. Tuo tarpu teikdamas 2013 m. kovo 4 d. skundą, pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. spalio mėnesio pabaigoje Bendrovė paskirstyto valdymo patalpose sumontavo naujas vaizdo stebėjimo priemones ir pradėjo vykdyti vaizdo stebėjimą, todėl prašė nutraukti neteisėtą asmens duomenų tvarkymą naudojant vaizdo stebėjimo priemones būtent paskirstyto valdymo patalpose.

Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1980/2012. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šioje nutartyje teismas rėmėsi tuo, kad Inspekcija, jau buvo įvertinusi vaizdo kamerų įrengimo pagrįstumą ir atitikimą nustatytiems tikslams, spręsdama dėl bendrovės įregistravimo duomenų valdytoju. Bet teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo duomenų, jog Inspekcijos jau įvertinta situacija būtų pasikeitusi. Šiuo atveju vertinant aukščiau nurodytus duomenis, matyti, jog situacija, buvusi pareiškėjui teikiant 2013 m. kovo 4 d. skundą, buvo pasikeitusi lyginant su egzistavusia sprendžiant dėl UAB „Neo Group“ registravimo duomenų valdytoju – vaizdo stebėjimo kameros paskirstyto valdymo sistemos patalpose ne tik buvo sumontuotos, bet jau buvo ir naudojamos. Todėl konstatuotina, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, galėjo atsižvelgti į sprendžiant dėl Bendrovės įregistravimo duomenų valdytoju metu surinktus duomenis, tačiau remtis vien jais šiuo atveju nebuvo pakankama, kadangi tuo metu situacija buvo pakitusi. Darytina išvada, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, neišnagrinėjo išsamiai visų aktualių aplinkybių, apsiribojo tik sprendžiant dėl Bendrovės registravimo duomenų valdytoju surinktais duomenimis, nevertindamas situacijos skundo nagrinėjimo metu. Tai lemia, kad Inspekcijos 2013 m. kovo 12 d. sprendimas nėra išsamus ir buvo priimtas neįvertinus visų su pareiškėjo 2013 m. kovo 4 d. skundu susijusių aplinkybių.

Negana to, skundžiamas Inspekcijos 2013 m. kovo 12 d. sprendimas yra sprendimas Viešojo administravimo įstatymo prasme, todėl turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Inspekcijos 2013 m. kovo 12 d. sprendimas negali būti pripažįstamas tinkamu administraciniu sprendimu, kadangi iš jo turinio neaišku, kodėl buvo atmestas pareiškėjo skundas, juo nėra pasisakyta dėl jokių skunde išdėstytų aplinkybių, neįvertinti pareiškėjo motyvai.

Skundžiamame Inspekcijos 2013 m. kovo 12 d. sprendime nepasisakoma dėl pareiškėjo skunde keliamų klausimų, nėra įvardijami skundo motyvai ir nėra argumentuojama, kokiu pagrindu jie atmetami. Pareiškėjas skunde tvirtino, jog asmens duomenų tvarkymas naudojant vaizdo stebėjimo priemones Bendrovėje yra neteisėtas. Tai, kada vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali būti vykdomas, nustato ADTAĮ 17 straipsnis. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas skundžiamame sprendime tik bendrai įvardijo Bendrovės 2009 m. balandžio 10 d. rašte nurodytus vaizdo stebėjimo vykdymo tikslus, tačiau jų išsamiau nenagrinėjo, nevertino, ar nurodyti tikslai iš tiesų gali būti pasiekti vykdant vaizdo stebėjimą paskirstyto valdymo patalpose.

Inspekcija skundžiamame sprendime nepasisakė ir dėl to, ar kiti būdai ir priemonės šiuo atveju negalėjo būti taikomos siekiant tų tikslų. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog atsakovas nėra surinkęs pakankamų duomenų, susijusių su duomenų rinkimo tikslais, paminėjo ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus (Bendrovės 2008 m. spalio 22 d. pranešimą, 2009 m. balandžio 10 d. raštą), negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog tokiu būdu teismas bylą išnagrinėjo ne pareiškėjo suformuluotų reikalavimų ribose.

Kadangi Inspekcija 2013 m. kovo 12 d. sprendimą grindė aplinkybėmis, nustatytomis būtent priimant 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 2-952(9.1), kuris priimtas atsižvelgiant į Bendrovės 2008 m. spalio 22 d. pranešimus ir 2009 m. balandžio 10 d. raštą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šiuose dokumentuose pateiktus duomenis. Taip pat pažymėtina, jog tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde pateikė argumentų dėl aplinkybės, kad UAB „Neo Group“ vaizdo stebėjimo metu duomenų neperžiūri, o juos kaupia, tik patvirtina, jog egzistuoja pagrindas vertinti Bendrovės vykdomo vaizdo stebėjimo pagrįstumą ir tokios priemonės tinkamumą.

Tačiau pabrėžtina, kad atsakovo vertinimas pateiktas tik apeliaciniame skunde, o priimant skundžiamą 2013 m. kovo 12 d. sprendimą tai nebuvo padaryta.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovas, priimdamas 2013 m. kovo 12 d. sprendimą, nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik įregistruojant Bendrovę duomenų valdytoju nustatytais duomenimis, neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytus motyvus, nepasisakė dėl jų bei nenustatinėjo kitų nagrinėjant skundą aktualių aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2013 m. kovo 12 d. spendimą Nr. R3-63(2.13.-1). Apibendrinant teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius Skirgailė Žalimienė