A-438-15-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-15/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01020-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 10.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei L. M.,

trečiojo suinteresuoto asmens, Vilniaus teritorinės muitinės, atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos farmacijos centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos farmacijos centras“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus teritorinei muitinei ir uždarajai akcinei bendrovei „Vingės terminalas“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Baltijos farmacijos centras“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir skunde prašė teismo panaikinti:

1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK prie LRV) 2010 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. S-94 (7-52/2010);

2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir MD prie Lietuvos Respublikos FM) 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-45;

3) Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. lapkričio 6 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 9VM191243S visus nurodytus sprendimus;

4) priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Nurodė, kad MGK prie LRV išnagrinėjusi 2010 m. vasario 19 d. pareiškėjo skundą dėl MD prie Lietuvos Respublikos FM 2010 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 1A-4.13-45, kuriuo patvirtinta 2009 m. lapkričio 6 d. Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9VM191243S (toliau – ir Ataskaita), kuria pareiškėjui papildomai priskaičiuotas 64 699 Lt akcizo mokestis, 13 587 Lt pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM), 1 207 Lt dydžio delspinigiai ir 7 829,00 Lt bauda, 2010 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. S-94 (7-52/2010) patvirtino MD prie Lietuvos Respublikos FM sprendimą.

Dėl apmokestinimo akcizu nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė, MD prie Lietuvos Respublikos FM ir MGK prie LRV taikė akcizą pareiškėjo importuotai prekei - geriamiesiems lašams „Korvalol N“, neturėdama jokio teisinio pagrindo. Ataskaitoje (tas pats pakartota ir vėlesniuose skundžiamuose sprendimuose) buvo nurodyta, kad pareiškėjo importuotas produktas „Korvalol N“ nėra registruotas Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, Bendrijos vaistinių preparatų registre bei neįrašytas į Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, todėl privalo būti apmokestinamas akcizu.

Tačiau šis argumentas yra visiškai nepagrįstas, formalus, neteisingas ir neproporcingas sukeliamų pasekmių prasme, atsižvelgiant į produkto „Korvalol N“ savybes ir paskirtį bei įstatymų leidėjo valią taikyti apmokestinimo akcizu išimtį etilo alkoholiui, naudojamam sveikatinimo reikmėms. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuo akcizo atleidžiamas etilo alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 960 „Dėl etilo alkoholio, naudojamo sveikatinimo reikmėms, atleidimo nuo akcizo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 2.3. punktu nuo akcizų atleidžiamas importuojamas Lietuvos Respublikoje etilo alkoholis kaip vaisto sudėtinė dalis, jeigu šie vaistai yra įtraukti į Valstybinį vaistų registrą Bendrijos vaistinių preparatų registrą, Valstybinį veterinarinių vaistų registrą ar tai yra kitais teisės aktais leistas vartoti vaistas.

Priimant ginčijamus sprendimus nebuvo atsižvelgta į įstatymų leidėjo tikslą, siekiant etilo alkoholį, naudojamą sveikatinimo reikmėms, atleisti nuo akcizo, bei į farmacinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų kaitą, kurie neabejotinai turi įtakos teisės aktų dėl akcizo taikymo aiškinimui ir taikymui. Atkreipė dėmesį į teisės aktų farmacijos srityje kaitą ir įstatymo leidėjo tikslą, nustatant akcizo lengvatas etilo alkoholiui, naudojamam sveikatinimo reikmėms. Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymu buvo išskirti: vaistai (vaistiniai preparatai) - vaistinė medžiaga arba jų derinys, paruošti žmonių gydymui ar ligų profilaktikai.

Vaistams taip pat priskiriamos vaistinės medžiagos arba jų deriniai, kurie gali būti vartojami ligų diagnostikai in vivo arba fiziologinėms funkcijoms grąžinti, koreguoti arba modifikuoti bei medicininės paskirties gaminiai - gaminių grupė, kurią sudaro specialios medicininės paskirties gaminiai, specialios paskirties maisto produktai ir medicinos prietaisai bei priemonės. Tačiau valstybiniame vaistų registre, remiantis šiuo įstatymu, buvo registruojami tiek vaistai, tiek specialios medicininės paskirties gaminiai. Taigi, Seimui priimant Akcizų įstatymą, tiek medicininės paskirties gaminiai, tiek vaistai buvo registruojami viename registre, kas neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas nematė tikslo išskirti vienos grupės produktų, o buvo naudojama apibendrinta formuluotė - naudojimas sveikatinimo reikmėms.

Pažymėjo, kad 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Akcizų įstatymui, kuris vis tiek numatė tik vieną akcizo netaikymo kriterijų (sveikatinimo reikmes), nors tuo pat metu įsigaliojo ir Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymas, kuris numatė, kad Vaistinių preparatų registre registruojami jau tik vaistiniai preparatai. Be to, atkreipė dėmesį, kad medicininės paskirties produktų grupė, kuriai buvo priskirtas ir produktas „Korvalol N“, pirmą kartą buvo įtvirtinta tik 2005-04-03 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-186 patvirtintose „Medicininės paskirties produktų registravimo taisyklėse ir medicininės paskirties produktų pakuotės ženklinimo ir informacinio lapelio reikalavimuose“, kuriuose medicininės paskirties produktai apibrėžti kaip farmacinę formą turintys medicininės paskirties maisto produktai, medicininės paskirties kūno priežiūros priemonės ir medicininės paskirties dantų priežiūros priemonės“.

Vėliau iš esmės analogiška samprata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme. Be to, priėmus 2008 m. gruodžio 16 d. Farmacijos įstatymo 1, 2, 60, 62, 74 straipsnių, penkioliktojo skirsnio pavadinimo, įstatymo priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 24(1) straipsniu ir tryliktojo skirsnio, 68 straipsnio pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XI-59, kuriuo medicininės paskirties produktų grupė buvo apskritai panaikinta nuo 2009 m. liepos 1 d., susidarė tokia situacija, kai įmonės, importavusios medicininės paskirties produktus, buvo priverstos pasirinkti: registruoti produktus kaip vaistus Vaistinių preparatų registre arba registruoti produktus kaip maisto papildus, gaunant maisto papildo registravimo pažymėjimą.

Todėl geriamieji lašai „Korvalol N“ nuo 2009 m. birželio 23 d. buvo registruoti kaip maisto papildas. Vadovaujantis 2007 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-237 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2003 „Maisto papildai“ patvirtinimo“ ( toliau – ir Higienos norma), maisto papildas - maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis, o maisto papildų registravimo pažymėjimus išduoda Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 1998 m. kovo 31 d. iki 2003 m. lapkričio 21 d. produktas „Korvalol“, savo sudėtimi iš esmės nesiskyręs nuo produkto „Korvalol N“, netgi buvo įregistruotas kaip vaistinis preparatas Valstybiniame vaistų registre, o vėliau 2006 m. sausio 26 d. analogiškos sudėties „Korvalol N“ įregistruotas kaip medicininės paskirties maisto produktas. Nuo 2009 m. birželio 23 d. produktas „Korvalol N“ buvo įregistruotas maisto papildu nepaisant to, kad jis savo savybėmis atitinka farmacijos, o ne maisto produktą.

Šių produktų įtraukimą į vieną ar kitą registrą lėmė farmacijos produktų klasifikacijos pertvarkymas. Tuo tarpu Mokestinių ginčų komisija padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad produktas „Korvalol“ savo sudėtimi akivaizdžiai skiriasi nuo produkto „Korvalol N“. Pažymėjo, kad produktas „Korvalol N „savo sudėtimi yra iš esmės tapatus produktui „Korvalol“ ir turi tą patį poveikį. Todėl dviejų iš esmės nesiskiriančių produktų traktavimas iš esmės skirtingai ir ypač, kai dėl to pareiškėjui sukeliamos iš esmės skirtingos pasekmės, ir tik dėl administracinio pobūdžio pakeitimų teisės aktuose, prieštarauja pagrindiniams teisės - teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, be to, pažeidžia pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą.

Pareiškėjas pabrėžė, kad, įvertinęs maisto produktą „Korvalol N“ medicininiu aspektu, VŠĮ „Saugios mitybos fondas“ taip pat konstatavo, jog produkte „Korvalol N“ esančios veikliosios medžiagos pasižymi teigiamu poveikiu organizmui ir būdamas maisto sudėtyje gali veikti kaip funkcinis maistas į virškinimo traktą, gerindamas virškinamo trakto veiklą bei centrinę nervų sistemą, mažindamas jos dirginimą. Netgi Muitinės laboratorijos 2009 m. rugsėjo 29 d. tyrimo protokole Nr. 9T-2385 buvo nurodyta, kad produktas „Korvalol N“ yra vartojamas lašeliais kaip vaistas.

Be to, 2009 m. lapkričio 6 d. dokumento taisymo (papildymo) pažymoje Nr. 9VM192680 bei prekės klasifikavimo akte Nr. 09V0566 pati muitinė įvardino produktą „Korvalol N“ kaip medikamentą. MD prie Lietuvos Respublikos FM sprendimu taip pat konstatavo, jog muitinė nenusprendė, kad „Korvalol N“ turi sveikatinimo savybių, taigi ginčo dėl to nėra, ką patvirtino ir MGK prie Lietuvos Respublikos FM. Atsižvelgiant į tai, ir į taikytinas teisės aktų nuostatas, akivaizdu, jog akcizo taikymas produktui, naudojamam sveikatinimo tikslais, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Siekiant teisingai išaiškinti produktui „Korvalol N“, taikytinas teisės aktų nuostatas dėl akcizo lengvatos taikymo, būtina vadovautis ir teisingumo bei protingumo principais, o taip pat aiškinti teisės aktų nuostatas sistemiškai, įstatymo leidėjo ketinimų metodu, o ne formaliai taikyti galiojančius teisės aktus. Aiškinant įstatymų leidėjo tikslą dėl akcizo mokesčio netaikymo etilo alkoholiui, kai jis naudojamas sveikatinimo reikmėms, pažymėjo, kad ši nuostata buvo numatyta jau 2002 m. birželio 27 d. Akcizų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kai tiek vaistai (vaistiniai preparatai), tiek medicininės paskirties gaminiai buvo registruojami Valstybiniame vaistų registre.

Todėl darytina išvada, kad įstatymų leidėjas siekė taikyti akcizo lengvatą visiems produktams, naudojamiems sveikatinimo tikslais ir, kadangi tai buvo vienas registras, net nesiekė iškirti atskiras farmacijos produktų grupes. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. galiojančiame Akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata. Taip pat pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo aiškinimas, pagal kurį akcizas netaikomas medicininės paskirties produktams ir maisto papildams, nors tai yra produktai, skirti sveikatinimo reikmėms, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Akcizų įstatymui.

Taip pažeidžiamas ir teisės aktų hierarchijos principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra nurodęs, jog poįstatyminiai teisės aktai yra įstatymų taikymo aktai ir negali pakeisti įstatymų, negali prieštarauti įstatymams, keisti įstatymų normų turinio, jais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. nutarimas), nors jie ir detalizuoja ir sukonkretina įstatymų normas. Šiuo atveju, etilo alkoholis, esantis maisto papilduose, neabejotinai laikytinas naudojamu sveikatinimo reikmėms, o akcizo mokesčio taikymas produktui „Korvalol N“ tik dėl to, kad jis, pertvarkius farmacijos produktų klasifikaciją, buvo priskirtas prie kitos produktų grupės - medicininės paskirties produktų, vėliau - prie maisto papildų, jokiu būdu nepanaikina oficialiai iki teisinio reguliavimo pasikeitimo pripažinto produkto sveikatinimo savybių, atitinkamai ir įstatymų leidėjo tikslo išimtį taikyti visiems produktams, naudojamiems sveikatinimo tikslais.

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 6, 10 ir 69 straipsniu įtvirtintu mokestinių santykių kvalifikavimu remiantis turinio ir esmės viršenybės principu, o ne jų forma, ir šios nuostatos aiškinimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, „tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinės naudos, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą.

Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti mokesčio mokėtojo tikslą - gauti mokestinės naudos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis adm. byloje Nr. A‑11‑719/2007, 2008 m. vasario 20 d. nutartis adm. byloje Nr. A-556-250/2008).

Taigi analogiškas aiškinimas turi būti taikomas ir tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo veikla dėl formalaus įstatymų taikymo sukelia jam didesnę mokestinę naštą, nors įstatymais siekiamas tikslas savo esme ir turiniu yra tą subjektą atleisti nuo mokesčio (akcizo) mokėjimo.

Todėl, pasak pareiškėjo, darytina išvada, kad Vilniaus teritorinė muitinė, MD prie Lietuvos Respublikos FM ir MGK prie LRV formaliai taikė galiojančius teisės aktus, neatsižvelgdami į teisės aktų kaitą, įstatymų leidėjo tikslą bei teisės aktų hierarchiją. Ginčijami sprendimai yra visiškai nepagrįsti ir neproporcingi sukeliamų pasekmių prasme, atsižvelgiant į produkto „Korvalol N“ savybes ir paskirtį bei įstatymų leidėjo valią taikyti apmokestinimo akcizu išimtį etilo alkoholiui, naudojamam sveikatinimo reikmėms.

Taip pat nurodė, kad pareiškėjas į MD prie Lietuvos Respublikos FM su prašymu išduoti privalomąją tarifinę informaciją (toliau – ir PTI) kreipėsi 2006 m. rugpjūčio 9 d.. Vadovaujantis MD prie Lietuvos Respublikos FM 2005 m. birželio 13 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-420 „Dėl privalomosios tarifinės informacijos išdavimo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), pareiškėjas prašymo 8 langelyje be kitų privalomų pateikti duomenų taip pat nurodė ir tikslią importuojamos prekės „Korvalol N“ sudėtį.

Taigi MD prie Lietuvos Respublikos FM priskyrė „Korvalol N“ TARIC kodą 3004 90 19 00 akivaizdžiai žinodama, kad į jo sudėtį įeina etilo alkoholis. Tuo metu, kai pareiškėjas kreipėsi dėl PTI išdavimo, nacionalinių papildomų kodų dar nebuvo - jie įvesti tik MD prie Lietuvos Respublikos FM generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1B-240 „Dėl Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifų kodų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Kodų sąrašas). Todėl MD prie Lietuvos Respublikos FM, žinodamas apie priimtus naujus teisės aktus, kurie gali daryti įtaką įvežamų prekių klasifikavimui ir apmokestinimui, turėjo įvertinti, kad anksčiau išduoti ir galiojantys PTI gali neatitikti pasikeitusio reguliavimo ir apie tai įspėti suinteresuotus asmenis, tokiu būdu įgyvendindama savo uždavinius bei funkcijas organizuoti ir vykdyti teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją, teikti asmenims informaciją apie jų taikymą (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. birželio 18 d.

įsakymu Nr. 1K-237 patvirtinti MD prie Lietuvos Respublikos FM nuostatai). Pareigą padėti mokesčių mokėtojams tinkamai vykdyti savo mokestines prievoles įtvirtina PTI išdavimo instrukcijos V skirsnis, kuris numato, kad kai PTI atšaukiama, pakeičiama, pripažįstama negaliojančia, PTI turėtojas apie tai informuojamas raštu. PTI išdavimo instrukcijos 33 punktas taip pat numato, kad PTI pakeičiama, jeigu išduotoje PTI būtina padaryti pakeitimus. Šiuo atveju nustatoma išduotos PTI galiojimo data, apie kurią raštu informuojamas PTI turėtojas, ir be atskiro prašymo išduodama nauja PTP.

Be to, remiantis PTI išdavimo instrukcijos 13 punktu, kilus neaiškumams dėl pareiškėjo pateiktų prekių pavyzdžių ir (arba) prašyme nurodytų prekių sudėties, nuo kurios priklauso tarifinis prekių klasifikavimas, Muitinės departamento tarifų skyrius gali kreiptis į Muitinės laboratoriją su prašymu atlikti tokių prekių analizę ar ekspertizę ir pateikti išvadą. Tuo tarpu MD prie Lietuvos Respublikos FM net ir 2009 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 3B-15.4/09-8061 dėl privalomosios tarifinės informacijos nurodė, kad pareiškėjui išduotas PTI dokumentas Nr. LT06/0006, kuriame produktas „Korvalol N“ nurodytas TARIC kodas 3004 90 19 00, galioja iki 2010 m. sausio 1 d.

Dėl baudos ir delspinigių pareiškėjas nurodė, kad remiantis Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalimi, muitinė turi teisę imtis priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai ištaisyti tik jeigu atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios teisės aktų nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija. Todėl šiuo atveju neteisėta ir nepagrįsta yra perskaičiuoti mokesčius bei delspinigius ir skirti baudą, kadangi pareiškėjas niekuomet nenuslėpė, jog importuojamo produkto „Korvalol N“ sudėtyje yra etilo alkoholio, netgi pateikė produkto „Korvalol N“ sudėtį, siekiant tinkamai nustatyti TARIC ir atitinkamai paskaičiuoti mokesčius.

Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalis taikoma tiek mokesčių mokėtojų, tiek ir mokesčių administratoriaus atžvilgiu. Dėl to ir taikant nurodytą normą, yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis - gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagristus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis adm. byloje Nr. A-442-449/2009).

Pažymėjo, kad šio ginčo atveju pareiškėjas jokiais veiksmais nei įveždamas produktą „Korvalol N“, nei deklaruodamas šį produktą, nesiekė nei jokios papildomos mokestinės naudos, nei išvengti iki tol mokėtų mokesčių, o tik vykdė oficialius MD prie Lietuvos Respublikos FM nurodymus dėl importo dokumentų pildymo ir sekė iki tol įprastą produkto „Korvalol N“ importavimo į Lietuvos Respubliką praktiką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas.

Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., ir 2003 m. kovo 4 d. nutarimai). Be to, teisinio saugumo principas reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lūkesčius“.

Pažymėjo ir tai, kad pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš Įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie asmens lūkesčiai laikomi teisėtais. Vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos.

Pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d. ir 2003 m. kovo 17 d. nutarimai). Šiuo atveju Vilniaus teritorinei muitinei ir MD prie Lietuvos Respublikos FM pateikta informacija buvo išsami ir teisinga, todėl turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo susiformavusius teisėtus lūkesčius dėl akcizo netaikymo pareiškėjo importuojamam produktui „Korvalol N“. Produkte „Korvalol N“, skirtame sveikatinimo reikmėms (tiek Muitinės departamentas, tiek Mokestinių ginčų komisija šio fakto neginčija), esančiam etilo alkoholiui netaikant Akcizo įstatyme numatytos akcizo lengvatos, pažeidžiami esminiai teisingumo ir protingumo principai.

Pareiškėjui pagal pateiktą produkto „Korvalol N“ sudėtį gavus informaciją apie TARIC, ir netgi šio tarifo teisingumą ir galiojimo terminą, buvo suteikta teisėtumo garantija, o vėliau, pritaikius akcizo mokestį bei paskyrus baudą ir delspinigius, pažeisti pareiškėjo teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo ir teisinio tikrumo principai.

Pateiktame atsiliepime atsakovas MD prie Lietuvos Respublikos FM su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 78 straipsniu, patikrinusi UAB „Baltijos farmacijos centras“ įformintu bendrojo administracinio dokumento importo rinkiniu (toliau - ir BAD) Nr. 9LTVR10001M006838 (2009 m. spalio 6 d.) importuotos prekės (2) pavadinimu „medikamentai „Korvalol N“ 25 ml. (geriamieji lašai)“ muitinio įforminimo ir mokesčių apskaičiavimo teisingumą, nustatė, kad šiam maisto papildui nepagrįstai buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto lengvata, numatyta etilo alkoholiui, naudojamam sveikatinimo reikmėm.

Vilniaus teritorinė muitinė 2009 m. lapkričio 6 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9VM191243S nusprendė šios prekės deklaruotą TARIC kodą 3004 90 19 00 papildyti nacionaliniu Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodu Xl07 ir taikyti prekei, turinčiai etilo alkoholio, 4416 Lt už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizo tarifą bei atitinkamai perskaičiuoti importo mokesčius, įregistruojant bendrovei 87 322 Lt mokestinę prievolę: 64 699 Lt akcizo, 13 587 Lt PVM, 1207 Lt delspinigių ir 10 procentų neapskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių sumos baudą - 7829 Lt.

UAB „Baltijos farmacijos centras“ nesutiko su šia ataskaita ir padavė 2009 m. gruodžio 1 d. skundą MD prie Lietuvos Respublikos FM, kuris 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-45 atmetė jį kaip nepagrįstą ir patvirtino skundžiamą Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. lapkričio 6 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9VM191243S. MGK prie LRV išnagrinėjusi ginčą, 2010 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. S-94(7-52/2010) patvirtino MD prie Lietuvos Respublikos FM sprendimą. Pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamais sprendimais iš esmės grindžia tuo, kad priimant ginčijamus sprendimus nebuvo atsižvelgta į įstatymų leidėjo tikslą, siekiant etilo alkoholį, naudojamą sveikatinimo reikmėms, atleisti nuo akcizo, bei į farmacinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų kaitą. 1992 m. spalio 12 d.

Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau - ir Muitinės kodeksas), 67 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad išskyrus tuos atvejus, kai specialiai nustatyta kitaip, taikant visas nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, remiamasi deklaracijos priėmimo muitinėje data, t. y. prekes deklaruojant pasirinktai procedūrai, vadovaujamasi deklaracijos priėmimo metu galiojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad be šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizo atleidžiamas ir etilo alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms.

Straipsnio antroje dalyje pasakyta, kad konkrečią šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vyriausybė 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 „Dėl etilo alkoholio, naudojamo sveikatinimo reikmėms, atleidimo nuo akcizų taisyklių patvirtinimo“ 2.3 punktu nustatė, kad nuo akcizų atleidžiamas importuojamas Lietuvos Respublikoje etilo alkoholis kaip vaisto sudėtinė dalis, jeigu šie vaistai yra įtraukti į Valstybinį vaistų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą, Valstybinį veterinarinių vaistų registrą ar tai yra kitais teisės aktais leistas vartoti vaistas“.

Taigi, Vyriausybė nustatė, kad ne bet kokie importuojami farmacijos produktai ar vaistiniai preparatai, savo sudėtyje turintys etilo alkoholio, gali būti atleidžiami nuo akcizų, tačiau tik tie, kurie yra įrašyti į minėtame punkte konkrečiai nurodytų registrų baigtinį sąrašą. Galiojantys teisės aktai yra privalomi ir taikomi tiesiogiai, todėl nesutiko su pareiškėjo skunde nurodytu teiginiu, kad institucijos „formaliai taikė galiojančius teisės aktus“.

Atsakovas akcentavo, jog Vilniaus teritorinėje muitinėje įformindama BAD Nr. 9LTVR1000IM006838 (2009 m. spalio 6 d.) įvežtai iš Ukrainos firmos „Farmak“ prekei pavadinimu „Korvalol N“ 25 ml. (geriamieji lašai) UAB „Baltijos farmacijos centras“, be kitų dokumentų, pateikė ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išduotą 2009 m. birželio 23 d. Maisto papildo registravimo pažymėjimą Nr. MPR-43, kuriame nurodyta, kad šis maisto papildas atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti tiekiamas Lietuvos Respublikos rinkai.

Taigi, pareiškėjas į Lietuvą importavo ne vaistą (vaistinį preparatą), įtrauktą į Valstybinį vaistų registrą, o maisto papildą. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2 straipsnyje yra išaiškinta vaisto (vaistinio preparato) sąvoka. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad vaistinių preparatų rinkodaros ir registracijos pažymėjimus išduoda, vaistinius preparatus perregistruoja ir Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka tvarko Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

Maisto papildo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-237 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 17:2003 „Maisto papildai“ 4 punkte. Maisto papildų registravimą ir pažymėjimų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-651 patvirtinto Maisto papildų registravimo aprašas, kurio 5 punkte nurodyta, kad maisto papildų registravimo pažymėjimus išduoda Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Taigi, importuojamas Lietuvos Respublikoje etilo alkoholis kaip vaisto sudėtinė dalis atleidžiamas nuo akcizo tik tuo atveju, jeigu šie vaistai yra įtraukti į Valstybinį vaistų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą, Valstybinį veterinarinių vaistų registrą ar tai yra kitais teisės aktais leistas vartoti vaistas. Nei akcizų įstatymas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 960 nenumato galimybės atleisti nuo importo akcizo maisto papildų, įtrauktų į Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Maisto papildų registrą.

Taigi BAD Nr. 9LTVR1000IM006838 (2009 m. spalio 6 d.) muitinio įforminimo metu ši pareiškėjo importuojama prekė buvo įrašyta ne į Valstybinį vaistų registrą, o į Maisto papildų registrą, kuriame esantiems produktams, savo sudėtyje turintiems etilo alkoholio, akcizų lengvata nenumatyta. Nepagrįsti ir UAB „Baltijos farmacijos centras“ skundo teiginiai, kad ji importuotą prekę minėtame BAD deklaravo TARIC kodu 3004 90 19 00, atsižvelgdama į Muitinės departamento išduotą Privalomosios tarifinės informacijos (toliau - ir PTI) dokumentą Nr. LT06/006 (2006 m. rugpjūčio 18 d.), todėl šis kodas neturėtų būti papildomas nacionaliniu Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodu X107, kadangi PTI dokumentas taisytas nebuvo, o priešingai, Muitinės departamentas 2009 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 3B-15.4/09-8061 informavo pareiškėją, kad išduotasis PTI dokumentas Nr. LT06/006 (2006 m. rugpjūčio 18 d.), kuriame „Korvalol N“ suklasifikuotas TARIC kodu 3004 90 19 00, galios iki 2010 m. sausio 1 d..

Privalomosios tarifinės informacijos išdavimo tvarką reglamentuoja Privalomosios tarifinės informacijos išdavimo instrukcija, patvirtinta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-340, kurios 8 punkte nurodyta 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 1b priede pateikto Prašymo išduoti privalomąją tarifinę informaciją blanko pildymo tvarka. Tvarkos 8.5 papunktyje pasakyta, kad 5 langelyje „Muitinės naudojama nomenklatūra“ pareiškėjas pažymi vieną iš langelyje esančių kvadratėlių ženkleliu „x“, nurodydamas nomenklatūrą, pagal kurią prašo suklasifikuoti prekes.

Jeigu tokia nomenklatūra šiame langelyje nenurodyta, ją galima įrašyti, tačiau įrašytoji nomenklatūra turi būti sudaryta remiantis Suderinta sistema. Tvarkos 8.7 papunktyje pažymėta, kad prašymo formos 7 langelyje „Siūloma klasifikacija“ pareiškėjas nurodė prašymo 5 langelyje nurodytos nomenklatūros pozicįją/subpoziciją, kurioje, pareiškėjo nuomone, turėtų būti klasifikuojamos 8 langelyje aprašytos prekės.

Atsakovas pabrėžė, jog, vadovaudamasi šiuo reglamentavimu, UAB „Baltijos farmacijos centras“ pateikė atsakovui 2006 m. rugpjūčio 9 d. prašymą išduoti Privalomąją tarifinę informaciją, prašydama suklasifikuoti prekę TARIC nomenklatūroje (pažymėta prašymo formos 5 langelyje) ir pasiūlius nomenklatūros kodą 3004 90 19 00 (7 langelis). Atsižvelgus į šį prašymą PTI prekė ir buvo suklasifikuota pagal Europos Bendrijų integruotą tarifą (10 ženklų TARIC kodu), pripažintiną visoje Europos Sąjungoje, jos turėtojo santykiuose su bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės muitine, 6 metus po išdavimo, todėl jame pagrįstai nenurodomas tik konkrečioje valstybėje narėje aktualus nacionalinis integruoto tarifo kodas, kuris kinta priklausomai nuo nacionalinių, apmokestinimą reglamentuojančių teisės aktų, pokyčių.

Pažymėjo, kad PTI nurodytas TARIC kodas nuo PTI išdavimo ir nesikeitė, tačiau, atsižvelgus į nacionalinius teisės aktus - Akcizų įstatymo nuostatas bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1B-240 patvirtintą Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašo nuostatas, deklaruojant atitinkamas prekes, PTI nurodytas TARIC kodas papildomas, pažymint dar ir nacionalinį kodą „X107“, reiškiantį, kad produktas, turintis etilo alkoholio, apmokestinamas akcizo tarifu, nurodytu Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje.

Nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, kad muitinė turėjo įvertinti, kad anksčiau išduoti ir galiojantys PTI gali neatitikti pasikeitusio reguliavimo ir apie tai įspėti suinteresuotus asmenis. Pažymėjo, kad, priėmus Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 1B-240, prekių deklaravimo muitinėje tvarka, reikalavimai ar reglamentavimas nesikeitė, nes prievolė deklaruoti papildomą nacionalinį kodą buvo numatyta dar ir iki šio įsakymo priėmimo. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d.

įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.37 punkte nustatyta, kad deklaracijos 33 langelio „prekių kodas“ penktoje skiltyje įrašomas keturženklis nacionalinis papildomas kodas iš Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašo, skelbiamo interneto Lietuvos muitinės tinklapyje (27.37.5 punktas). Deklaruojant prekes, nacionaliniai papildomi kodai nurodomi tais atvejais, kai importuojamos prekės yra apmokestinamos akcizais arba lengvatiniu PVM tarifu, t. y. nacionalinio integruoto tarifo papildomo kodo egzistavimas ir taikymas yra siejamas ne su prekių tarifiniu klasifikavimu, o su nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimą bei lengvatų taikymą, įgyvendinimu.

Todėl nepagrįsti skundo teiginiai, kad muitinė apie papildomą nacionalinį kodą privalėjo informuoti PTI turėtoją. Mano, kad Vilniaus teritorinė muitinė teisingai nustatė, kad pareiškėjo importuotas iš Ukrainos įmonės „Farmak“ maisto papildas „Korvalol N“ nėra registruotas Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, Bendrijos vaistinių preparatų registre bei neįrašytas į Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą ir surašyta 2009 m. lapkričio 6 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9VM191243S pagrįstai nusprendė papildyti BAD Nr. 9LTVR1000IM006838 (2009 m. spalio 6 d.) importuotų prekių pavadinimu „medikamentai „Korvalol N“ 25 ml. (geriamieji lašai)“ deklaruotą TARIC kodą 3004 90 19 00 nacionaliniu Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodu Xl07 ir, panaikinus muitinio įforminimo metu pritaikytą akcizų lengvatą, atitinkamai perskaičiuoti importo mokesčius. 1993 m. liepos 2 d.

Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio 1 dalis ir Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329, 34 punktas nustato, kad pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą muitinės deklaraciją arba bendrojo administracinio dokumento 4-ąjį egzempliorių, asmuo, kurio vardu deklaruojamos prekės, pareiškia, kad jis deklaruoja minėtas prekes nurodytai muitinės procedūrai arba kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti arba prekių turimam Bendrijos prekių muitiniam statusui įrodyti ir, neapribojant teisės taikyti teisės aktų nustatytas sankcijas, tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros arba kito muitinės sankcionuoto veiksmo taikymo pradžia, įvykdymą, tame tarpe ir teisingą mokesčių apskaičiavimą bei savalaikį sumokėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, už prievolių tinkamą įvykdymą, atsakovo vertinimu, atsakomybė teisės aktais numatyta asmeniui, „kurio vardu deklaruojamos prekės“. UAB „Baltijos farmacijos centras“ nurodytame BAD deklaruodama prekes TARIC kodu 3004 90 19 00, nenurodant nacionalinio Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodo Xl07, nepagrįstai pritaikė akcizų lengvatą ir tuo pačiu, skaičiuodama importo mokesčius, nepagrįstai sumažino mokėtinų mokesčių sumą. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis apibrėžia mokestinę prievolę - tai mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Laiku ir tinkamai neįvykdžius mokestinių prievolių, teisės aktai mokesčių administratoriui suteikia teisę taikyti mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones bei skirti baudas. Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčių įstatyme numatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį). Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 reglamentuoja muitinės administruojamų mokesčių sumokėjimo tvarką ir terminus. Mokesčių mokėtojui pažeidus nustatytus terminus, mokesčių administratoriui atsiranda teisė skaičiuoti delspinigius ir skirti baudas. Vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai 2009 m. lapkričio 6 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9VM191243S UAB „Baltijos farmacijos centras“ apskaičiavo delspinigius ir paskyrė baudą. Atitinkamai, atsakovo manymu, pagrįstas ir teisėtas yra šią ataskaitą patvirtinęs MD prie Lietuvos Respublikos FM 2010 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-45 bei MGK prie LRV 2010 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. S-94(7-52/2010).

Atsakovas taip pat nurodė, kad UAB „Vingės terminalas“ nepagrįstai įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi ne ši bendrovė importavo minėtas prekes, o ji atliko tik tarpininko paslaugas pagal pareiškėjo ir jos pasirašytą 2005 m. gruodžio 21 d. atstovavimo sutartį Nr. SA-2366. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda už Lietuvos Respublikoje importuojamas prekes, o 12 dalyje pasakyta, kad ši prievolė tenka importuotojui.

Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2008 m. gruodžio 31 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-851 patvirtintais Prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatais, prekių muitinio tikrinimo metu paėmė 2009 m. spalio 6 d. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 09LTVR1000IM006838 deklaruotų prekių, tame tarpe ir geriamųjų lašų „Korvalol N“ 25 ml mėginius tiksliam kodui nustatyti. Muitinės laboratorijoje atlikto tyrimo rezultatus užfiksavo 2009 m. spalio 29 d. Tyrimo protokole Nr. 9T2666.

Remdamasi šiais tyrimais bei importuotojo pateikta informacija, Vilniaus teritorinė muitinė 2009 m. lapkričio 4 d. surašė Prekės klasifikavimo aktą Nr. 09V0566, kuriame nurodyta tirto produkto sudėtis (nustatyta 73 proc. etilo alkoholio koncentracija) bei išdėstyti mėginio klasifikavimo motyvai. Nustatyta, kad importuoti Ukrainos įmonės „Farmak“ geriamieji lašai „Korvalol N“ nėra registruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, Bendrijos vaistinių preparatų registre bei neįrašyti į Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą.

Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. birželio 23 d. Maisto papildo registravimo pažymėjime Nr. MPR-43 preparatas priskirtas maisto papildo kategorijai. Po išsamaus tyrimo geriamiesiems lašams „Korvalol N“ teisingu pripažintas muitinio įforminimo metu deklaruotas TARIC kodas - 3004 90 19 00 bei suteiktas papildomas nacionalinis kodas - XI07 reiškiantis, kad prekė turi būti apmokestinama akcizu. Dėl nepagrįstai taikytos akcizo lengvatos Vilniaus teritorinė muitinė 2009 m. lapkričio 6 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 9VM191243S bendrovei įregistravo 64 699 Lt akcizo, 13 587 Lt PVM, 1207 Lt delspinigių mokestines prievoles bei skyrė 7829 Lt baudą už mokėtinų mokesčių sumažinimą.

Pareiškėjas Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9VM191243S apskundė MD prie Lietuvos Respublikos FM, kuris 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-45 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, MGK prie LRV 2010 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. S-94 (7-52/2010) MD prie Lietuvos Respublikos FM sprendimą patvirtino. Pažymėjo, kad vadovaujantis 2001 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, importuojamas į Lietuvos Respubliką etilo alkoholis yra akcizų objektas. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad nuo akcizų atleidžiamas etilo alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad konkrečią šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 960 „Dėl etilo alkoholio, naudojamo sveikatinimo reikmėms, atleidimo nuo akcizų taisyklių patvirtinimo“, kurio 2.3 punkte nurodoma, kad nuo akcizų atleidžiamas importuojamas etilo alkoholis kaip vaisto sudėtinė dalis, jeigu šie vaistai įtraukti į Valstybinį vaistų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą, Valstybinį veterinarinių vaistų registrą ar tai yra kitais teisės aktais leistas vartoti vaistas. UAB „Baltijos farmacijos centras“ importuoti geriamieji lašai „Korvalol N“ nėra registruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, Bendrijos vaistinių preparatų registre bei neįrašyti į Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą.

Muitinio įforminimo metu pateiktame Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. sausio 26 d. išduotame Medicininės paskirties gaminio registravimo liudijime LT/3/06/0202/001 minėtas produktas priskirtas medicininės paskirties maisto produktų kategorijai. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. birželio 23 d. įregistravo gamintojo Ukrainos įmonės „Farmak“ geriamuosius lašus „Korvalol N“ kaip maisto papildą ir importuotojui UAB „Baltijos farmacijos centras“ išdavė Maisto papildo registravimo pažymėjimą Nr. MPR-43 (2009 m. birželio 23 d.).

Muitinės laboratorijos tyrimų duomenimis (Tyrimo protokolas Nr. 9T2666, 2009 m. spalio 29 d.) nustatyta, kad etilo alkoholis, esantis produkte, neatitinka jokios Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr.135 patvirtintos etilo alkoholio denatūravimo formulės. Taigi, UAB „Baltijos farmacijos centras“ importuotas preparatas „Korvalol N“ neatitinka teisės aktuose numatytų sąlygų, suteikiančių teisę minėtai prekei taikyti akcizo lengvatą.

Tretysis suinteresuotasis asmuo pabrėžė, jog muitinė, turėdama duomenis apie produkto „Karvalol N“ sudėtį ir jo priskyrimą pagal nustatytas farmacijos taisykles medicininės paskirties maisto produktams, remdamasi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1B-240 patvirtintu Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašu, pareiškėjo importuotai prekei „Korvalol N“ pagrįstai nustatė nacionalinį papildomą kodą - XI07, o tai reiškia, kad produktas, turintis etilo alkoholio, apmokestinamas akcizo tarifu, nurodytu Akcizų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje.

Nesutiko su pareiškėjo požiūriu, kad TARIC kodo papildymas nacionaliniu kodu yra neteisėtas, kadangi Muitinės departamentas, 2009 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 3B-15.4/09-8061, išdavęs UAB „Baltijos farmacijos centras“ Privalomosios tarifinės informacijos (PTI) dokumentą Nr. LT06/0006, kuriame „Korvalol N“ geriamiesiems lašams nustatytas TARIC kodas 3004 90 19 00, nurodė, kad jis neteks galios nuo 2010 m. sausio 1 d. Pareiškėjo nuomone, nepasibaigus šiam terminui, jis neprivalėjo nurodyti muitinei kitokios deklaruojamų prekių privalomosios tarifinės informacijos, o tuo pačiu ir papildomo nacionalinio kodo.

Pažymėjo, kad elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 09LTVR1000IM006838 (200910-06) 2-os prekės „Korvalol N“ TARIC kodas nebuvo pakeistas, o ginčas kilo tik dėl jo papildymo nacionaliniu kodu. Mokestinių ginčų komisija teisingai pažymėjo, kad PTI sistema paremta principu, kad vienos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės išduota PTI galioja jos turėtojo santykiuose su bet kurios ES valstybės narės muitine ir tam ES yra sukurta Europos privalomosios tarifinės informacijos (EPTI) duomenų bazė, kurią tvarko Europos Komisija.

PTI toms pačioms prekėms ir tam pačiam asmeniui gali būti išduodama tik vieną kartą vienoje valstybėje narėje, o nacionaliniai papildomi kodai yra aktualūs tik konkrečios valstybės interesams (susiję su nacionaliniais mokesčiais), todėl nėra pagrindo teigti, kad jie privalo būti nurodyti PTI. Nacionalinis papildomas kodas suteikiamas tuo atveju, kai importuotos prekės yra apmokestinamos akcizu arba lengvatiniu PVM tarifu. Taigi jo suteikimas siejamas ne su prekių klasifikavimu, o su nacionalinių teisės aktų, susijusių su importuojamų prekių apmokestinimu, taikymu.

Taip pat pažymėjo, kad remiantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio 1 dalimi, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1B‑240 patvirtintas Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašas galiojo nuo 2007 m. gegužės 2 d., kuo pareiškėjas privalėjo vadovautis įformindama 2009 m. spalio 6 d. elektroninę importo deklaraciją Nr. 09LTVR1000IM006838.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. lapkričio 6 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 9VM191243S įregistruotas akcizo ir PVM mokestines prievoles laiko pagrįstomis, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 97 straipsnio ir 139 straipsnio nuostatomis, tuo pačiu sprendimu įregistruota delspinigių prievolė bei skirta bauda taip pat laikytinos atitinkančiomis teisės aktų reikalavimus. Nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad nebuvo atsižvelgta į jo teisėtų lūkesčių bei turinio viršenybės prieš formą principus.

Mokestinių ginčų komisijos sprendime teisingai pažymėta, kad bendrovė, importuodama maisto papildą, negalėjo pagrįstai ir teisėtai tikėtis, kad jos apmokestinimui bus taikomos lengvatos, kurios teisės aktais nustatytos išimtinai vaistams.

Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Vingės terminalas“ su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad veikdamas kaip muitinės tarpininko atstovas bei pareiškėjo vardu deklaruodamas prekes „Korvalol N“ suvokė, kad ji naudojama sveikatinimo reikmėms. Šią aplinkybę suvokė ir deklaracijas priima Vilniaus teritorinės muitinės darbuotojai. Tiek UAB „Vingės terminalas“, tiek muitinės darbuotojams buvo žinoma, kad Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio l dalies 3 punktas atleidžia nuo akcizo etilo alkoholį naudojamą sveikatinimo reikmėms. Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymu, etilo alkoholis - sotusis monohidroksilis alkoholis, kuris veikia psichiką ir gali lemti pripratimą bei priklausomybę nuo jo.

Būtent dėl šių alkoholio savybių alkoholio vartojimas yra žalingas reiškinys visuomenei, žalojantis visuomenę (jos narius) tiek morališkai tiek fiziškai. Siekiant apsaugoti visuomenę valstybė apmokestina alkoholinius gėrimus (gaminius) akcizu, kad alkoholis visų pirma nebūtų pigus, kad valstybė turėtų lėšų gydyti priklausomybę nuo alkoholio, apsinuodijimus alkoholiu, šviesti visuomenę apie alkoholio žalą ir t. t. Akivaizdu, kad prekė „Korvalol N“ nėra naudojama tikslu paveikti savo psichiką (apsvaigti) bei, kad šis gaminys nesukelia priklausomybės. Be to jo savikaina yra per brangi prekę naudoti kaip alkoholinį gėrimą.

Pareiškėjo įvežama prekė „Korvalol N“ visuomenėje plačiai žinoma, jos sudėtis bei paskirtis visuotinai žinoma tiek prekę vaistinėse įsigyjantiems žmonėms, teik ir muitinės darbuotojams priimantiems deklaracijas. Pareiškėjas pirmą prekių partija įvežė 2006 metais, iš viso buvo įvežta 16 partijų. Produktas „Korvalol N“ buvo įregistruotas kaip medicininės paskirties maisto produktas, ir neabejotinai naudojamas sveikatinimo reikmėms. Todėl akcizo lengvatos netaikymas tokiam produktui tik dėl to, kad dėl administracinio pobūdžio priežasčių jis registruojamas ne Valstybiniame vaistų registre, Bendrijos vaistinių preparatų registre, Valstybiniame veterinarinių vaistų registre ar tai yra kitais teisės aktais leistas vartoti vaistas, ir dėl to asmeniui yra sukeliamos akivaizdžiai neigiamos pasekmės, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams bei pažeidžia asmens teisėtų lūkesčių principą.

UAB „Vingės terminalas“ niekada nebuvo susidūręs su analogiška situacija dėl medicininės paskirties produktų, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio, apmokestinimo akcizu, todėl šios situacijos vertinimas teisės aktų kontekste niekada nebuvo iškilęs ir išspręstas. Be to, kai pareiškėjas kreipėsi dėl privalomosios tarifinės informacijos išdavimo, nacionalinių papildomų kodų dar nebuvo. Jie įvesti tik 2007 m. kovo 29 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-240 „Dėl Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifų kodų sąrašo patvirtinimo“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Baltijos farmacijos centras“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo UAB „Baltijos farmacijos centras“ importuotos prekės – maisto papildo „Korvalol N“, geriamieji lašai - apmokestinimo akcizais, jos klasifikavimo papildomu nacionaliniu kodu X107, taip pat muitinės sprendimo skirti baudą ir skaičiuoti delspinigius. Aritmetinis akcizo, pridėtinės vertės mokesčio, delspinigių ir baudos sumų paskaičiavimas nėra ginčijamas. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) numatė, kad be šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas etilo alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 2 dalis (2005 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. X-451 redakcija) numatė, kad panaikinus akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 8 punktuose, akcizai neskaičiuojami. Konkrečią šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 474 redakcija, galiojanti nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 2.3. punktas nustatė, kad nuo akcizų atleidžiamas importuojamas Lietuvos Respublikoje etilo alkoholis kaip vaisto sudėtinė dalis, jeigu šie vaistai yra įtraukti į Valstybinį vaistų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą, Valstybinį veterinarinių vaistų registrą ar tai yra kitais teisės aktais leistas vartoti vaistas.

Teismo nuomone, byloje pateikti rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, o pareiškėjas iš esmės neginčija, kad pareiškėjo importuotas produktas – „Korvalol N“, geriamieji lašai, gamintojas „Farmak“, Frunzės g. 63, Kijevas, Ukraina – nėra vaistas, įtrauktas į Valstybinį vaistų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą, Valstybinį veterinarinių vaistų registrą, taip pat nėra kitais teisės aktais leistas vartoti vaistas ir niekada nebuvo registruotas kaip vaistinis preparatas, 2009 m. birželio 23 d. Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos šis produktas registruotas kaip maisto papildas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo akcizų atleidžiamas importuojamas Lietuvos Respublikoje etilo alkoholis kaip vaisto sudėtinė dalis, tuo tarpu pareiškėjo importuotam produktui nesant vaistu (vaistiniu preparatu), ginčijamas trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. lapkričio 6 d. supaprastinta patikrinimo atskaita priimtas sprendimas taikyti minėtai prekei, turinčiai etilo alkoholio, nustatytą akcizo tarifą, yra pagrįstas, atitinkamai – nėra jokio pagrindo naikinti ir atsakovės bei Mokestinių ginčų komisijos sprendimus šioje dalyje.

Teismas pažymėjo, kad nors Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d.) vartojama sąvoka „sveikatinimo reikmės“ nėra apibrėžta Lietuvos Respublikos teisės aktais, tai nesudaro prielaidų teigti, kad Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d.) prasme nuo akcizų atleidžiamas etilo alkoholis ne tik kaip vaisto, kaip šį produktą apibrėžė Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos, vėliau - Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas, sudėtinė dalis, tačiau ir medicininės paskirties produktų ar maisto papildų sudėtinė dalis: nuo 2004 m. balandžio 30 d., kada įsigaliojo Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 1 straipsnio 22 punkto (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2203 redakcija) nuostata, pagal kurią vaistinių preparatų registras yra vaistinių preparatų, kuriuos leidžiama vartoti sveikatos priežiūrai Lietuvos Respublikoje, sąrašas, taip pat pertvarkius Valstybinį vaistų registrą paliekant jame tik vaistus (vaistinius preparatus) ir sudarius registruotų medicininės paskirties gaminių sąrašą, nuo 2004 m. gegužės 1 d. galiojanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 474 redakcija) 2.3. punkto nuostata yra nedviprasmiška ir aiški, jos nuostatos pareiškėjui, kuri 2006 m. sausio 26 d. produktą „Korvalol N“, geriamieji lašai, buvo registravusi kaip medicininės paskirties gaminį (gaminio kategorija – medicininės paskirties maisto produktas), taip pat jos atstovui UAB „Vingės terminalas“, negalėjo būti nežinomos, todėl, teismo nuomone, skundo argumentai, susiję su teisinio reglamentavimo neaiškumu, pareiškėjo teisėtų lūkesčių dėl akcizo netaikymo jos importuojamam produktui susiformavimu, yra visiškai nepagrįsti.

Teismas akcentavo, jog ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B‑329 (2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 1B-364 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. spalio 12 d.), nustatančios bendrojo administracinio dokumento ir jo papildomųjų lapų rinkinių pildymo tvarką deklaruojant prekes Lietuvos Respublikos muitinei, 27.35. - 27.35.5 punktas numatė, kad 33 langelio „Prekių kodas“: pirmoje skiltyje įrašomi pirmieji aštuoni 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ aprašytos prekių rūšies kodo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą skaitmenys (27.37.1. punktas); antroje skiltyje įrašomas 9-as ir 10-as iš TARIC nomenklatūros kodo skaitmenys. Skiltis nepildoma deklaruojant muitinio sandėliavimo procedūrai padedamas ne Bendrijos prekes į A, B, C, E ir F tipo muitinės sandėlius (27.37.2. punktas); trečioje skiltyje įrašomas pirmasis papildomas kodas iš TARIC nomenklatūros. Skiltis nepildoma deklaruojant muitinio sandėliavimo procedūrai ne Bendrijos prekes, padedamas į A, B, C, E arba F tipo muitinės sandėlius, ir tais atvejais, kai pirmasis papildomas kodas TARIC nomenklatūroje nenurodytas (27.37.3. punktas); ketvirtoje skiltyje įrašomas antrasis papildomas kodas iš TARIC nomenklatūros. Skiltis nepildoma deklaruojant muitinio sandėliavimo procedūrai ne Bendrijos prekes, padedamas į A, B, C, E ir F tipo muitinės sandėlius, ir tais atvejais, kai antrasis papildomas kodas TARIC nomenklatūroje nenurodytas (27.37.4. punktas); penktoje skiltyje įrašomas keturženklis nacionalinis papildomas kodas iš Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašo. Skiltis nepildoma deklaruojant muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti į A, B, C, E ir F tipo muitinės sandėlius padedamas ne Bendrijos prekes (27.37.5. punktas).

Teismas taip pat akcentavo, jog Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašo, patvirtinto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1B-240 (2009 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 1B-355 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d.), 7 pozicija numatė, kad nacionaliniu papildomu Lietuvos Respublikos integruotu tarifo kodu - X107- žymimi produktai, turintys etilo alkoholio, apmokestinami akcizo tarifu, nurodytu Akcizų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje. Laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Privalomosios tarifinės informacijos išdavimo instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-340 (2005 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 1B-420 redakcija), reglamentuojančios privalomosios tarifinės informacijos (toliau – ir PTI) išdavimo tvarką, taikomą Lietuvos Respublikos asmenų arba kitų Europos Sąjungos valstybių narių asmenų, pageidaujančių naudoti jiems Lietuvos Respublikoje išduotą PTI deklaruojant prekes muitinei, pateiktų prekių pavyzdžių tarifiniam klasifikavimui muitinės naudojamose nomenklatūrose nustatyti ir oficialiai patvirtinti, nenumato ir negali numatyti, kad privalomosios tarifinės informacijos išdavimo metu prekei būtų suteikiamas nacionalinis papildomas Lietuvos Respublikos integruotas tarifo kodas, kadangi, kaip numato šios instrukcijos 27 punktas, PTI, išduota vienoje iš valstybių narių, galioja visose valstybėse narėse, jeigu ji atitinka Reglamento Nr. 2913/92 12 straipsnio 2 ir 3 dalių ir Reglamento Nr. 2454/1993 10 straipsnio 3 dalies a punkto reikalavimus, yra privaloma visų valstybių narių muitinės įstaigoms, tuo tarpu nacionalinis papildomas Lietuvos Respublikos integruotas tarifo kodas naudojamas tik Lietuvos Respublikoje.

Teismo vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo UAB „Baltijos farmacijos centras“ prašymu išduoti privalomąją tarifinę informaciją (PTI), Muitinės departamentas 2006 m. rugpjūčio 19 d. suklasifikavo prekę – „Kovalol N“, geriamuosius lašus – ir suteikė 10 ženklų kodą, naudojamą muitinės nomenklatūroje, šis PTI nurodytas kodas nebuvo keičiamas – pareiškėjas jį naudojo muitinio įforminimo metu, todėl pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, susiję su atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens pareiga informuoti apie PTI pakeitimą, yra nepagrįsti, UAB „Vingės terminalas“, kuris buvo pareiškėjo atstovas muitinio įforminimo metu, privalėjo būti žinomi reikalavimai, susiję su reikalavimu nurodyti keturženklius nacionalinius papildomas kodus iš Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašo.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas. Produkte „Korvalol N“, skirtame sveikatinimo reikmėms (tiek Muitinės departamentas, tiek Mokestinių ginčų komisija šio fakto neginčija), esančiam etilo alkoholiui netaikant Akcizo įstatyme numatytos akcizo lengvatos yra pažeidžiami esminiai teisingumo ir protingumo principai. Apelianto nuomone, jam pagal pateiktą produkto Korvalol N sudėtį gavus informaciją apie TARIC ir netgi šio tarifo teisingumą ir jo galiojimo terminą patvirtinančią informaciją, buvo suteikta teisėtumo garantija, tačiau vėliau, pritaikius akcizo mokestį bei paskyrus baudą ir delspinigius, akivaizdžiai pažeisti apelianto teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo ir teisinio tikrumo principai.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas bei tretysis suinteresuotasis asmuo prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo motyvais bei argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl 2009 m. spalio 6 d. importuotos prekės – maisto papildo „Korvalol N“, kurio sudėtyje yra 73 procentai etilo alkoholio, apmokestinimo akcizais pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 474 redakcija) 2.3. punkto nuostatas.

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) numatė, kad „be šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiami <...> etilo alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms“.

Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 2 dalį (2005 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. X-451 redakcija) konkrečią šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką buvo pavesta nustatyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdydama šį pavedimą 2002 m. birželio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 474 redakcija), kurio 2.3. punktu nustatė, kad „nuo akcizų atleidžiamas importuojamas Lietuvos Respublikoje etilo alkoholis kaip vaisto sudėtinė dalis, jeigu šie vaistai yra įtraukti į Valstybinį vaistų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą, Valstybinį veterinarinių vaistų registrą ar tai yra kitais teisės aktais leistas vartoti vaistas.“

Byloje nagrinėjamu atveju aktuali tapo problema: iš vienos pusės, dėl Akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) pateiktos sąvokos „etilo alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms“ apibrėžimo, t. y., dėl šios sąvokos požymių ir kriterijų išaiškinimo bei nustatymo. Iš kitos pusės, dėl minėto Vyriausybės nutarimo 2.3. punkto atitikties šiai įstatyminei teisės normai, t. y., ar Vyriausybės nutarimu nebuvo plečiamai išaiškintos bei pritaikytos Akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) nuostatos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimu Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas (2004 m. sausio 29 d. redakcija bei jį keitusio 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto 2010 m. balandžio 1 d. redakcija) dėl jo neapibrėžtumo, neaiškumo ir galimybės plačiai bei įvairiai interpretuoti, buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Toks Konstitucinio Teismo nutarimas reiškia, kad ši teisės norma yra išimta iš teisės normų apyvartos bei negali būti taikoma byloje kilusiam ginčui spręsti (Konstitucijos 110 str. 1 d.).

Tačiau Akcizų įstatymas, o tuo pačiu ir jo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas, yra priimti įgyvendinant atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus, nurodytus šio įstatymo 3 priede, tame tarpe ir 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/83/EEB dėl akcizo mokesčio alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo (toliau Direktyva).

Pagal šios Direktyvos 19 straipsnio 1 dalį valstybės narės yra įpareigotos etilo alkoholį apmokestinti akcizo mokesčiu. Teisė valstybėms narėms atleisti nuo akcizo mokesčio etilo alkoholį, yra suteikta tik tais atvejais, kai tai atitinka šios Direktyvos 27 straipsnyje nurodytas sąlygas.

Pagal Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies d punktą nuo akcizo mokesčio gali būti atleistas etilo alkoholis, kai jis yra naudojamas Direktyvoje 65/65/EBB apibrėžtų vaistų gamybai. Šią direktyvą pakeitusios Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnyje vaistai apibrėžiami kaip bet kuri vaistinė medžiaga ar vaistinių medžiagų derinys, kuris yra vartojamas žmonėms gydyti arba ligų profilaktikai; arba kuris gali būti skiriamas žmonėms jų fiziologinėms funkcijoms atkurti, koreguoti ir pan..

Byloje nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo importuotas medicininės paskirties maisto produktas (maisto papildas), kurio sudėtyje yra 73 procentai etilo alkoholio, bet kuris nustatyta tvarka nebuvo priskirtas vaistų kategorijai, t. y., buvo importuotas produktas, kuris nėra vaistas. Tai lemia, kad šio produkto importo atveju, nebuvo teisinio pagrindo taikyti akcizo mokesčio išimties, numatytos Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies d punkte. Iš Direktyvos 27 straipsnio taip pat matyti, kad aptariamas produktas neatitinka ir kitų atvejų, kai yra leidžiama produktus, turinčius etilo alkoholio atleisti nuo akcizo mokesčio.

Apibendrinus darytina išvada, kad pagal Direktyvos nuostatas, byloje aptariamas produktas, jo importo į Lietuvą atveju, turėjo būti apmokestintas akcizo mokesčiu, bei kad šio produkto atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies d punkte numatytos išimties, pagal kurią etilo alkoholis gali būti atleistas nuo šio mokesčio.

Visa tai įvertinus kontekste su Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) ydingumu, kuris yra konstatuotas minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, darytina šios išvados:

1. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) iki jo pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai, turėjo būti aiškinamas ir taikomas, remiantis direktyvų netiesioginio veikimo principu, pagal kurį nacionalinės teisės normos, įgyvendinančios atitinkamas direktyvas, turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šių direktyvų nuostatas. Byloje nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) nuostatos iki Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimo priėmimo, turėjo būti aiškinamos bei taikomos analogiškai kaip ir Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies d punktas, t. y., neperžengiant Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyto teisinio reglamentavimo ribų.

2. Po Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai, susiklostė situacija, jog Direktyva šios teisės normos apimtyje yra neįgyvendinta. Ši aplinkybė - direktyvos neįgyvendinimas laiku ar jos netinkamas įgyvendinimas, savo ruožtu lemia, kad susidarė teisinės prielaidos tiesioginiam Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatų veikimui. Tačiau, kad šios Direktyvos nuostatos galėtų būti tiesiogiai pritaikytos, asmens importuotos prekės turi atitikti Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies d punkto taikymo sąlygas. Byloje nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad ir po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimo priėmimo nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu tiesiogiai taikyti Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies d punkto, o tuo pačiu jį atleisti nuo akcizo mokesčio mokėjimo.

3. Nėra teisinio pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) ir Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatų, pagal kurias etilo alkoholis gali būti atleistas nuo akcizo mokesčio.

Šių išvadų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo byloje kilusį ginčą. Nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kolegija sutinka ir su kitomis teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo apmokestinimo akcizo mokesčiu teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos farmacijos centras“ apeliacinį skundą apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas