AS-552-184-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-184/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02934-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apylinkės prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros (toliau – ir Prokuratūra) 2013 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. 2-(3081)-92232 ir įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti bei atsakyti į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 21 d. prašymą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, nustatė, jog skundžiamu raštu Prokuratūra atsakė į V. J. 2013 m. lapkričio 21 d. prašymą, pateikdama ir paaiškindama pareiškėjui visą informaciją į kiekvieną pareiškėjo nurodytą klausimą. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pažymėjo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo, todėl teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų asmenims kaip atsakymų į jų paklausimus, o imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Teismas nurodė, jog šiuo atveju iškeltas ginčas dėl informacinio pobūdžio rašto panaikinimo teisiškai yra beprasmis, nes jo nagrinėjimas nesukelia teisinių padarinių nei pačiam pareiškėjui, nei atsakovui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų (ABTĮ 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 15 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad skundžiamas dokumentas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio sritį, nes nėra individualus teisės aktas (ABTĮ 2 str. 14 - 15 d.), taigi negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl skundą dalyje dėl Prokuratūros 2013 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 2-(3081)-92232 panaikinimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Kadangi V. J. skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti bei atsakyti į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 21 d. prašymą yra neatsiejamai susijęs su skundo reikalavimu dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2013 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 2-(3081)-92232 panaikinimo ir atskirai negali būti išnagrinėtas, todėl atsisakius priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Prokuratūros 2013 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 2-(3081)-92232 panaikinimo, teismas V. J. skundą dalyje dėl įpareigojimo atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti bei atsakyti į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 21 d. prašymą taip pat atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu (b. l. 18-19) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad skundžia atsakovo veiklą, kas atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas aktas ir veiksmai/neveikimas, atsisakymas pateikti duomenis, informaciją pareiškėjui sukelia sunkias teisines pasekmes, nes pareiškėjas negali gintis baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-738/2013, kitose skunde nurodytose bylose, pareiškėjas negali įrodyti, jog valstybės tarnautoja, baudžiamojoje byloje pateikdama prašymą pareiškėjui skirti ekspertizę, pažeidė teisės aktus, siekė piktnaudžiauti ir piktnaudžiavo psichiatrija, apie pareiškėją platino tikrovės neatitinkančius duomenis, siekdama pareiškėją uždaryti į psichiatrijos ligoninę ne dėl ligos.

Pareiškėjo teigimu, šias aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2012 m. birželio 5 d. išvada Nr. 93TPK-392. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pažeidė jo teisę gauti informaciją apie save. Pareiškėjas paaiškina, kad negaudamas informacijos apie save, negali sužinoti, kokio „adekvataus ir emocionaliai nekomplikuoto“ elgesio teisiamųjų posėdžių metu atsakovas ir jo darbuotoja iš pareiškėjo reikalauja ar tikisi, kokių rišlių ir neprieštaringų atsakymų ir į kuriuos klausimus atsakovas ir pareiškėja reikalauja.

Pareiškėjas tvirtina, kad tuo atsakovas jam trukdo padėti jam užtikrinti teisėtumą ir teismams vykdyti teisingumą skunde nurodytose bylose. Pareiškėjo teigimu, patenkinus jo skundą, pareiškėjas galėtų įrodyti, kad atsakovo darbuotojos 2013 m. sausio 9 d. prašymas skirti ekspertizę yra nepagrįstas, šmeižiantis, žeminantis pareiškėją, o atsakovas nepagrįstai iniciavo pareiškėjo persekiojimą, piktnaudžiavo psichiatrija, tuo pareiškėjui padarydamas neturtinę žalą. Pareiškėjo manymu, skundžiamas atsakovo aktas yra individualus teisės aktas, nes nulemia pareiškėjo materialines teises ir pareigas, rodo atsakovo neteisėtą piktnaudžiavimą psichiatrija pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjo teigimu, teismas pažeidė ABTĮ 10 straipsnį, 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalį, kadangi nenurodė, į kurią instituciją pareiškėjui reikia kreiptis, jei byla nenagrinėtina teismo. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovas pripažino, jog jo veiksmai į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 21 d. prašymą yra skundžiami. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo nutartis prieštarauja atsakovo 2013 m. lapkričio 26 d. akto teiginiams, jog pareiškėjas yra kaltinamasis. Tai, pareiškėjo teigimu, įrodo, kad atsakovo veiksmai/neveikimas pareiškėjui turi teisines pasekmes.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas pažeidė ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį, paneigė ABTĮ 2 straipsnyje įtvirtintą viešojo administravimo sąvoką, taip pat pažeidė ABTĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, 3 dalies 1 punktą. Pareiškėjo manymu, skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus yra atsiejamai susijęs su skundo reikalavimu dėl atsakovo 2013 m. lapkričio 26 d. administracinio akto panaikinimo, todėl gali būti išnagrinėtas atskirai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A602-2143/2012, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai byla nepriskirtina teismo kompetencijai.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie lemia konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-291/2014).

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo skundžiamo Prokuratūros 2013 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 2-(3081)-92232 (b. l. 8) pobūdį, pabrėžia, kad skundžiamu aktu yra pateikiami atsakymai į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 21 d. prašymą (b. l. 7). Įvertinus rašto turinį, laikytina, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio ir jame viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui nėra. Todėl raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

Nustatant, ar tam tikras dokumentas, kaip galimas ginčo dalykas, administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, taip pat vertintina, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies nuostatas individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas). Kaip minėta, iš ginčijamo atsakovo rašto turinio matyti, jog jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Ginčijamas raštas yra atsakymas į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 21 d. prašymą. Skundžiamas Prokuratūros raštas taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų, t. y. rašte nėra suformuluotų nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų, nėra nurodytų poveikio priemonių. Taigi ginčijamas raštas nėra individualus ar norminis teisės aktas, todėl negali būti laikomas savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjo nesutikimas su informacinio pobūdžio rašto turiniu yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri savaime neapsprendžia minėto rašto teisėtumo ir pagrįstumo ir negali būti tyrimo administraciniame teisme pagrindu.

Įvertinusi minėtas ABTĮ nuostatas ir faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukuria pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti skundžiamas administraciniam teismui, t. y. ginčas dėl jo panaikinimo teisme negalimas, skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. J. skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti bei atsakyti į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 21 d. prašymą yra neatsiejamai susijęs su skundo reikalavimu dėl Prokuratūros 2013 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 2-(3081)-92232 panaikinimo, todėl atskirai negali būti išnagrinėtas. Pripažinus teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsisakymo priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl Prokuratūros 2013 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 2-(3081)-92232 panaikinimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl įpareigojimo atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti bei iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 21 d. prašymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas