A-146-640-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-640/2014

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02449-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. G. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. (K. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. (K. V.) skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir I. G., trečiajam suinteresuotam asmeniui S. V. dėl sprendimo ir dovanojimo sutarties dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (I t., b. l. 162–164), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 41-6328 dalį dėl pareiškėjo faktiškai naudojamo 2,63 ha dydžio namų valdos žemės sklypo; 2) pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo dovanojimo sutarties Nr. 602, sudarytos tarp V. V. ir I. G., dalį dėl perleisto 2,63 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone (dabartinis adresas pagal 2011 m. kovo 10 d. adresų registro duomenis – Vilniaus rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (II t., b. l. 57–63) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 41-6328 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. V. grąžinant natūra 6 520 kv. m dydžio žemės sklypą; pripažino negaliojančia 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo dovanojimo sutarties Nr. 602, sudarytos tarp V. V. ir I. G., dalį dėl I. G. dovanoto 6 520 kv. m žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 67–69) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį dėl atmestų pareiškėjo skundo reikalavimų ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi (II t., b. l. 90–100) pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą iš naujo, 2014 m. spalio 21 d. sprendimu (II t., b. l. 125–130) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 41-6328 dalį, kuria V. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus Komisijos 2013 m. sausio 11 d. sudarytoje Matavimų schemoje nurodytą 6 520 kv. m dydžio žemės sklypą; pripažino negaliojančia 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo dovanojimo sutarties Nr. 602 dalį, kuria V. V. padovanojo I. G. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus Komisijos 2013 m. sausio 11 d. sudarytoje Matavimų schemoje nurodytą 6 520 kv. m dydžio žemės sklypą, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį; taikė restituciją natūra, grąžinant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus Komisijos 2013 m. sausio 11 d. sudarytoje Matavimų schemoje, Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn; kitą skundo reikalavimų dalį atmetė.

II. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m. lapkričio 20 d. gautas atsakovės I. G. prašymas (II t., b. l. 162–163) priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos jos patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl administracinio akto panaikinimo, o iš pareiškėjo K. V. (K. V.) – bylinėjimosi išlaidas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo. Prašyme nurodoma, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Atsižvelgdama į tai, kad administracinė byla didesne dalimi buvo išnagrinėta jos naudai (nes buvo palikti galioti atsakovo priimtas sprendimas ir dovanojimo sutartis), bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatomis, atsakovė I. G. mano, kad ji turi teisę reikalauti atlyginti jai patirtas nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 700 litų išlaidas advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą).

Pareiškėjas K. V. atsiliepimu prašo atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, apeliacinis skundas yra priimtas, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, negali būti nagrinėjamas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo atsakovės prašymą atmesti, remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjas savo atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio nuostatomis, teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos; kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, sistemiškai vertinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, darytina išvada, kad procesinio sprendimo dėl teismo išlaidų atlyginimo priėmimas, išskyrus atvejus, kai toks klausimas išnagrinėjamas pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą administracinėje byloje (t. y. išnagrinėjus administracinę bylą iš esmės), siejamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus bylą iš esmės, įsiteisėjimu (ABTĮ 96 str.), nes tik tuomet tampa aišku, kurios proceso šalies naudai priimtas sprendimas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-177/2010, 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-500/2010, 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-193/2011, 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-165/2012). ABTĮ 96 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo įsiteisėjimą, 2 dalyje nustatyta, kad apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-696/2010 taip pat yra išaiškinęs, jog, sistemiškai vertinant ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į protingumo principą, sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Kiekviena administracine byla yra sprendžiamas konkretus su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis susijęs klausimas, dėl kurio teismas priima baigiamąjį aktą, galutinai nustatantį asmens teisių ir pareigų turinį konkrečioje situacijoje.

Pagal nurodytas teisės aktų nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą jų taikymo praktiką, teismo procesinio sprendimo dėl teismo išlaidų atlyginimo priėmimas, išskyrus atvejus, kai toks klausimas išnagrinėjamas pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą administracinėje byloje (t. y. išnagrinėjus administracinę bylą iš esmės), siejamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo, nagrinėjant bylą iš esmės, įsiteisėjimu. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neišnagrinėja teismo išlaidų atlyginimo klausimo, priimdamas sprendimą dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, teismo nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įvertinus nurodytas ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas bei remiantis teisingumo ir protingumo principais, turėtų būti priimama įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui, t. y. apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus apeliacinį skundą. Priešingu atveju susidaro situacija, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja teismo išlaidų atlyginimo klausimą, nors administracinėje byloje dar nėra žinoma šalis, kurios naudai priimtas galutinis teismo sprendimas.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi (II t., b. l. 90–100) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą iš naujo, 2014 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą (II t., b. l. 125–130), kuriuo pareiškėjo skundą iš dalies patenkino. Tačiau iš administracinės bylos dokumentų matyti, jog 2014 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo apeliacinis skundas (II t., b. l. 138–143) dėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo panaikinimo, kuris Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi (II t., b. l. 147–148) buvo priimtas ir kartu su administracine byla perduotas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinė byla Nr. A438-3100/2014 pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo yra ruošiama nagrinėjimui, taigi, byloje dar nėra priimta teismo baigiamojo akto, kuriuo tarp šalių kilęs administracinis ginčas būtų išspręstas galutinai (res judicata).

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės I. G. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme) atlyginimo priteisimo šiuo metu negali būti tenkinamas, nes dar nėra aišku kurios bylos šalies naudai bus priimtas galutinis sprendimas. Ši nutartis atsakovei I. G. neužkerta kelio ateityje kreiptis dėl teismo išlaidų atlyginimo, jei ji pagal galutinį teismo sprendimą įgis teisę į teismo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44, 45 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės I. G. prašymo dėl teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys