A-858-165-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-165/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01192-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 15.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – A. S., K. K., G. M., A. B.) dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 6-9), prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Varėnos skyrius) vedėjo 2012 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-257 (toliau – ir skundžiamas įsakymas);

2) priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

3) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad Varėnos skyriaus vedėjas A. V. 2012 m. kovo 6 d. priėmė įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-257 dėl žemės sklypų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, žemės sklypų kadastro duomenų keitimo ir žemės sklypo įregistravimo bei jo dalių pardavimo Varėnos mieste. Įsakyme nurodyta, kad Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjas išregistruoja iš Nekilnojamojo turo registro 0,0450 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo N. S. įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnoje, taip pat nurodyta, jog tvirtinami naujai suformuoto 0,2079 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas. Šio naujai suformuoto žemės sklypo 450/2079 dalių nuosavybės teisės nustatytos N. S. bei nurodyta, kad Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjas parduoda N. S. ir A. S. 7/2079 dalis minėto žemės sklypo.

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad skundžiamo įsakymo 1 punkte nurodyta, jog Varėnos skyriaus vedėjas išregistruoja iš Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro 0,0450 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Varėnoje, kurio nuosavybės teisės įregistruotos N. S. vardu, tačiau, remiantis Varėnos skyriaus nuostatų 4.1.22 punktu, skyrius teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui įregistruoti suformuotus, pertvarkytus valstybinės žemės sklypus, daiktines teises į juos, šių daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus bei kadastro duomenų pakeitimus. Šiuo atveju Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjas veikė viršydamas savo įgaliojimus ir pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, 9.1 punktą, kuriame numatyta, kad tik teritoriniai registratoriai tvarko registro duomenis – šių nuostatų nustatyta tvarka juos įrašo, pakeičia, panaikina, pataiso (raštu informuodami suinteresuotus asmenis), perkelia į archyvinių nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų bazę. Pabrėžė, kad žemėtvarkos skyriams teisės aktai nesuteikia teisės išregistruoti juridinį faktą.

Nurodė, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-131-308/2011, kuriuo nusprendė panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą, kuriuo N. S. įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnoje. Teismo sprendimu nebuvo panaikinta jos nuosavybės teisė į 0,450 ha ploto žemės sklypą (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį pareiškėja įsigijo 1992 m. spalio 15 d. Varėnos rajono valdybos potvarkio Nr. 669-v ir 1994 m. spalio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. p38/94-0113 pagrindu. Šios pareiškėjos nuosavybės teisės 1994 m. lapkričio 3 d. buvo įregistruotos Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įrašas, kurį minėtu teismo sprendimu nuspręsta panaikinti, nėra daiktinių teisių ar jų suvaržymų atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas jam įstatymų pavestas funkcijas, viešojo administravimo veiksmais nekuria, nekeičia ir nepanaikina tarp civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisinių santykių turinio. Akcentavo, jog nuosavybės teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, bet įstatymo nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas), su kuria siejama civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ir pasibaigimas. Akcentavo, kad 1994 m. spalio 28 d. valstybinės žemės įsigijimo sutartis Nr. p38/94-0113 nėra panaikinta.

Pabrėžė, kad skundžiamo įsakymo 2 punktu patvirtinta naujai suformuoto 0,2079 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos (plane pažymėtas skaičiais 1-13) ir plotas, o 3.5.3 punktu nustatyta, kad 0,0450 ha plotas, t. y. 450/2079 dalys šio žemės sklypo, nuosavybės teise priklauso N. S.. Nustatydamas ir patvirtindamas šiuos faktus Varėnos skyriaus vedėjas be teisinio pagrindo savo nuožiūra pakeitė pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisę į bendrąją dalinę nuosavybę, tokiu būdu neteisėtai suvaržė jos teises netrukdomai disponuoti jai vienasmeniškai priklausančiu turtu. Pastebėjo, kad asmens nuosavybės neliečiamumą saugo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnis. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame nuosavybės teisės apibrėžime, pagal kurią nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Šiuo atveju skundžiamo įsakymo pagrindu N. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantis sklypas neteisėtai buvo sujungtas su kitų savininkų žeme, be pareiškėjos sutikimo ar išreikšto pageidavimo.

Pastebėjo, jog minėtu Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimu už akių buvo pripažinta teisė įregistruoti valstybinio žemės kadastro duomenų registre be pareiškėjos sutikimo 2009 m. rugpjūčio 10 d. Z. P. IĮ sudarytą 0,2079 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Varėnoje, planą. Šiuo planu buvo patikslintos žemės sklypo ribos ir kiti kadastriniai matavimai. Nei šis patikslintas žemės sklypo kadastrinių matavimų planas, nei teismo pripažinta jo registravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre teisė, nepanaikino N. S. asmeninės nuosavybės teisių į valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą žemės sklypą, todėl Varėnos skyriaus vedėjas neteisėtai savo įsakymu patvirtino bendrąją dalinę nuosavybę ir nustatė jos dalis.

Atkreipė dėmesį, kad skundžiamo įsakymo 6 punktu Varėnos skyriaus vedėjas pažymėjo, jog parduoda N. S. ir A. S. 7/2079 žemės dalis, t. y. 0,007 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2079 ha, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, už 504 Lt kainą. Pareiškėja nėra pateikusi jokio prašymo papildomai įsigyti žemės sklypo dalį, taip pat nėra gavusi atitinkamo siūlymo, kurį galėtų svarstyti. Todėl vienašališkai žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintas pirkimo-pardavimo sandoris, nesant N. S. akcepto, nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti vykdomas. Už atidalintą žemės sklypą pareiškėja yra sumokėjusi pagal 1994 m. spalio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. p38/94-0113, todėl iš jos nepagrįstai ir neteisėtai reikalaujama dar kartą pirkti ir mokėti kainą už turtą, kurį N. S. jau yra įsigijusi.

Pabrėžė, kad dėl atsakovo atliktų veiksmų pareiškėja N. S. iki šiol patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes neteisėtai varžoma jos nuosavybės teisė į žemės sklypą. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus lūkesčius, dėl kurių pareiškėja prašė 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 41-49) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad 2012 m. vasario 27 d. gavo K. K., G. M. ir A. B. prašymą vykdyti 2011 m. vasario 10 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-131-308/2011 ir panaikinti žemės sklypų, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribas ir registraciją bei patvirtinti naujai suformuoto 0,2079 ha žemės sklypo planą. Tenkindamas šį prašymą ir vykdydamas įsiteisėjusį Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą už akių, Varėnos skyriaus vedėjas 2012 m. kovo 6 d. priėmė įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-257, kuriuo buvo išregistruoti minėtu Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu už akių panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais K. K., G. M. ir N. S. atskirais sklypais buvo įregistruota po 0,0450 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Varėnoje. Skundžiamu įsakymu taip pat buvo patvirtinti naujai suformuoto 0,2079 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, kadastro duomenys ir ribos pagal Z. P. IĮ atliktus kadastrinius matavimus. Skundžiamo įsakymo 3.5 punktu buvo nustatyti naujai suformuoto 0,2079 ha žemės sklypo registro duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad atlikus tiksliuosius (kadastrinius) matavimus bendras žemės sklypo plotas padidėjo, susidariusį viršplotį žemės sklype esančių pastatų bendraturčiai turėjo išsipirkti iš valstybės, todėl skundžiamu įsakymu taip pat buvo nuspręsta parduoti A. B. jai tenkančią namų valdos žemės sklypo dalį.

Pažymėjo, kad pareiškėjos skundo teiginys, jog Varėnos skyriaus vedėjas be teisinio pagrindo savo nuožiūra pakeitė pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisę į bendrąją dalinę, yra nepagrįstas, kadangi, skundžiamo įsakymo 3.5 punktas buvo priimtas vykdant įsiteisėjusio Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo už akių rezoliucinės dalies antroje pastraipoje išdėstytą sprendimą.

Nurodė, jog šiuo metu galiojančių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės), 7 punkte yra nustatyta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas darė išvadą, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o priimant šį įsakymą nebuvo pažeistos nustatytos naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo procedūros, priešingai – šio įsakymo pagrindas buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas ir žemės sklypo bendraturčių prašymas, todėl naikinti šio įsakymo nėra teisinio pagrindo. Be to, Varėnos skyriaus vedėjas priimdamas skundžiamą įsakymą veikė jam teisės aktų ir NŽT direktoriaus suteiktų įgaliojimų ribose, bei vykdė įsiteisėjusį Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą už akių. Būtent šiuo Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu už akių, o ne skundžiamu įsakymu, yra panaikinta N. S. turimo 0,0450 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinė registracija ir asmeninės nuosavybės teisė į jį, ir būtent šis sprendimas yra N. S. nuosavybės teisės į šį žemės sklypą išregistravimo pagrindas Nekilnojamojo turto registre.

Nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog N. S. nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas į 0,0450 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra ne 1994 m. sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, o 1992 m. spalio 15 d. valdybos potvarkis Nr. 669-v. Varėnos skyriuje nėra duomenų apie pareiškėjos minimą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį bei įrodymų, patvirtinančių, kad N. S. sumokėjo vienkartines išmokas už perkamą žemės sklypą. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti patvirtinta notariškai ir įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią (Taisyklių 10 p.). Pažymėjo, kad pareiškėjos įrašymas į skundžiamo įsakymo 6.3 punktą, kuriuo nuspręsta parduoti N. S. ir A. S. 0,0070 ha bendro 0,2079 ha ploto žemės sklypo, nepažeidžia pareiškėjos teisių, o priešingai – sukuria pareiškėjai galimybę ateityje sudaryti notariškai patvirtintą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Nesant pareiškėjos pageidavimo išsipirkti iš valstybės jai priklausančią namų valdos žemės sklypo viršpločio dalį, skundžiamo įsakymo 6.3 punkto nuostata nesukeltų jai teisinių pasekmių, nes pareiškėjai priklausanti žemės sklypo dalis liktų įregistruota valstybės vardu ir būtų valdoma NŽT patikėjimo teise, kaip ir yra šiuo metu. Pabrėžė, kad pareiškėja prašo panaikinti visą skundžiamą įsakymą, o ne tam tikrą jo dalį. Teismui patenkinus šį prašymą būtų panaikinta ir skundžiamo įsakymo dalis, kurioje patvirtinti naujai suformuoti 0,2079 ha žemės sklypo kadastro ir registro duomenys bei nuspręsta parduoti šio žemės sklypo dalis kitiems bendraturčiams. Pažymėjo, kad skundžiamo įsakymo dalys, kurios buvo priimtos ne N. S. atžvilgiu, negali pažeisti pareiškėjos teisių, todėl negali būti naikinamos pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad skundžiamu įsakymu nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės, nes šis įsakymas buvo priimtas laikantis teisės aktų ir vykdant įsiteisėjusį Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-131-308/2011. Pabrėžė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atsakovo veiksmų būtų patyrusi fizinį skausmą, būtų suprastėjusi jos sveikatos būklė ar būtų kilę kitų padarinių, kuriuos teismas galėtų įvertinti pinigais.

Tretieji suinteresuoti asmenys G. M. ir K. K. atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 96-97) su skundu sutiko ir prašė jį patenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad skundžiamas įsakymas pažeidžia ir jų teises, nes jų asmeninės nuosavybės teise įgytus žemės sklypus pavertė bendra daline nuosavybe, tokiu būdu atsakovas apsunkino jų teises disponuoti asmenine nuosavybe priklausančiais sklypais.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu (b. l. 139-145) pareiškėjos N. S. skundą tenkino iš dalies – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-257 ir priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjai 100 Lt už sumokėtą žyminį mokestį, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-131-308/2011, kuriuo nusprendė panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą, kuriuo N. S. įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnoje, bei pripažino teisę įregistruoti valstybinio žemės kadastro duomenų registre be N. S. sutikimo 2009 m. rugpjūčio 10 d. Z. P. IĮ sudarytą žemės sklypo planą į 0,2079 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Varėnoje. Varėnos skyriaus vedėjas 2012 m. kovo 6 d. priėmė įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-257, kuriuo, be kita ko, priėmė sprendimą išregistruoti iš Nekilnojamojo turo registro 0,0450 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo N. S. įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnoje. Šiuo įsakymu taip pat buvo patvirtinti naujai suformuoto 0,2079 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, ribos ir plotas pagal Z. P. IĮ atliktus kadastrinius matavimus, o naujai suformuoto žemės sklypo 450/2079 dalys nuosavybės teise įsakymu nustatytos N. S.. Skundžiamo įsakymo 6.3 punkte nurodyta, kad Varėnos skyriaus vedėjas parduoda N. S. ir A. S. 7/2079 dalis, t. y. 0,007 ha, žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2079 ha, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, prie įsakymo pridėtos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis.

Teismas nurodė, kad byloje neginčijama, jog pareiškėja iki ginčijamo įsakymo priėmimo, asmeninės nuosavybės teise valdė 0,0450 ha žemės sklypo plotą, adresu (duomenys neskelbtini), Varėnoje, 1992 m. spalio 15 d. Varėnos rajono valdybos potvarkio Nr. 669-v pagrindu. Jos nuosavybės teisės į šį sklypą buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Faktą, kad pareiškėja pirko minėtą sklypą savo nuosavybėn, patvirtina ir 1994 m. spalio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P38/94-0113.

Pažymėjo, kad atsakovas nesutikimą su skundu iš esmės grindžia tuo, jog ginčijamą įsakymą priėmė, vykdydamas Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą už akių.

Pirmosios instancijos teismas vertino, jog šis motyvas yra visiškai nepagrįstas, kadangi minėtu teismo sprendimu atsakovas nebuvo įpareigotas išregistruoti pareiškėjai priklausantį 0,0450 ha ploto žemės sklypą bei jos asmeninės nuosavybės teisę į šį sklypą iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro ir nustatyti 0,2079 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnoje, bendra daline nuosavybe, nurodant, kad K. K., G. M. ir N. S. priklauso nuosavybės teise po 450/2079 dalis, Lietuvos Respublikai 729/2079 dalys. Pažymėjo, kad minėtu teismo sprendimu nebuvo panaikinta pareiškėjos nuosavybės teisė į 0,450 ha ploto žemės sklypą, kurį pareiškėja įsigijo 1992 m. spalio 15 d. Varėnos rajono valdybos potvarkio Nr. 669-v ir 1994 m. spalio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. p38/94-0113 pagrindu. Nekilnojamojo turto registro įrašas, kurį minėtu teismo sprendimu nuspręsta panaikinti, nėra daiktinių teisių ar jų suvaržymų atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas vykdydamas jam įstatymu pavestas funkcijas viešojo administravimo veiksmais nekuria, nekeičia ir nepanaikina tarp civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisinių santykių turinio. Teismas pabrėžė, kad 1992 m. spalio 15 d. Varėnos rajono valdybos potvarkis Nr. 669-v ir 1994 m. spalio 28 d. valstybinės žemės įsigijimo sutartis Nr. p38/94-0113 nėra panaikinti, todėl šių aktų pagrindu N. S. asmeninės nuosavybės teisėmis iki šiol priklauso 0,0450 ha žemės sklypo plotas, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnoje.

Sprendė, kad Varėnos skyriaus vedėjas skundžiamo įsakymo 2 punktu, patvirtindamas naujai suformuoto 0,2079 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, ribas ir plotą pagal Z. P. IĮ atliktus kadastrinius matavimus, bei 3.5.3 punktu, nustatydamas, kad 0,0450 ha plotas, t. y. 450/2079 dalys šio žemės sklypo, nuosavybės teise priklauso N. S., iš esmės be teisinio pagrindo, savo nuožiūra pakeitė pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisę į bendrąją dalinę nuosavybę ir neteisėtai suvaržė jos kaip savininkės teises netrukdomai disponuoti jai vienasmeniškai priklausančiu turtu.

Pažymėjo, kad Varėnos skyriaus vedėjas, priimdamas ginčijamą įsakymą, kuriuo pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas buvo sujungtas su kitų savininkų žeme, be pareiškėjos sutikimo ar išreikšto pageidavimo, pažeidė ne tik Konstitucijos 23 straipsnį, CK 4.37 ir 4.93 straipsnius, bet ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 33 straipsnio 3 ir 8 dalyse įtvirtintus reikalavimus, kuriais yra nustatyta, kad žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas, sudarant notariškai tvirtinamą, sujungiamų žemės sklypų savininkų, sudarytą sutartį dėl žemės sklypų sujungimo. Šiuo atveju sujungiamų žemės sklypų savininkų sutartis dėl žemės sklypų sujungimo nebuvo sudaryta.

Teismas, atsakydamas į atsakovo argumentą, jog Varėnos skyriaus vedėjas, priimdamas skundžiamą įsakymą, veikė jam teisės aktų ir NŽT direktoriaus suteiktų įgaliojimų ribose, o priimant šį įsakymą nebuvo pažeistos nustatytos naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo procedūros, nurodė, jog atsakovas netinkamai aiškina ir taiko Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 su vėlesniais pakeitimais, 7 punktą. Minėtas nutarimas ir juo patvirtintos taisyklės reguliuoja valstybinės, o ne privačios žemės pardavimą bei nuomą, todėl šiuo atveju netaikytinas, kadangi pareiškėja ir suinteresuoti asmenys valstybinės žemės sklypų įsakymo priėmimo dienai nenaudojo ir prašymo išsipirkti valstybinės žemės sklypus Varėnos skyriui nepateikė. Be to, NŽT direktorius 2011 m. vasario 23 d. įgaliojo Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėją A. V. suformuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka teikti duomenis Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui įregistruoti suformuotus, pertvarkytus Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, daiktines teises į juos, šių daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus bei kadastro duomenų pakeitimus. Nagrinėjamu atveju, ginčijamas įsakymas buvo priimtas trijų privačių sklypų (K. K., G. M. ir N. S.) atžvilgiu (juos sujungiant į vieną sklypą), todėl teismas sprendė, jog Varėnos skyriaus vedėjas, priimdamas skundžiamą įsakymą dėl asmeninės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sujungimo, viršijo savo įgaliojimus ir veikė neteisėtai.

Apibendrinęs tai, ką išdėstė, teismas konstatavo, jog Varėnos skyriaus vedėjas, priimdamas ginčijamą įsakymą dėl pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo sujungimo su kitų savininkų žeme be pareiškėjos sutikimo ar išreikšto pageidavimo, veikė neteisėtai, savo veiksmais pažeidė Konstitucijos 23 straipsnio, CK 4.37 ir 4.93 straipsnio, Žemės įstatymo 33 straipsnio 3 ir 8 dalyse įtvirtintas nuostatas dėl nuosavybės neliečiamumo bei viršijo jam suteiktus įgaliojimus, todėl ginčijamą įsakymą panaikino. Atkreipė dėmesį, kad įsakymas naikintinas visa apimtimi, nes visi įsakymo punktai tarpusavyje susiję, kadangi juo vietoje atskirų sklypų buvo patvirtintas naujai suformuotas 0,2079 ha ploto žemės sklypas kartu su valstybine žeme, todėl panaikinti įsakymą iš dalies nėra galimybės.

Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsniu ir nurodė, kad konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus būtina nustatyti žalos pareiškėjai padarymo faktą.

Teismas vertino, kad pareiškėja neįrodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjos nurodyti motyvai, kad dėl atsakovo veiksmų ji patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes neteisėtai varžoma jos nuosavybės teisė į žemės sklypą, yra abstraktūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pažymėjo, kad nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas negalėjo pagrįsti, kuo pasireiškė pareiškėjos nuosavybės teisių suvaržymas – duomenų apie tai, kad dėl ginčijamo įsakymo priėmimo pareiškėja negalėjo įgyvendinti savo nuosavybės teisių į žemės sklypą (negalėjo naudotis, disponuoti žemės sklypu), byloje nepateikta.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo priimtas skundžiamas įsakymas iš esmės nesutrukdė pareiškėjai toliau naudotis ir disponuoti jos turimu žemės sklypu, įvertinęs kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad pareiškėja galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, tačiau šie išgyvenimai pagal savo pobūdį nelaikytini tokiais, dėl kurių būtų galima konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą. Atkreipė dėmesį, kad nenustačius vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų – žalos pareiškėjai padarymo fakto, o tuo pačiu ir nesant priežastinio ryšio tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, valstybei (šiuo atveju – atsakovui) pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 154-161) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-257 ir priteista pareiškėjai iš atsakovo 100 Lt už sumokėtą žyminį mokestį, likusią sprendimo dalį – palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:

1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad bendraturčiai K. K., G. M. ir A. B. kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą būtent dėl to, jog siekė, kad 0,2079 ha žemės sklypas būtų įregistruotas visiems bendraturčiams ir žemės sklypo naudotojams bendrosios nuosavybės teise, kadangi natūra suformuoto žemės sklypo atidalinti negalima (žr. ieškovų K. K., G. M. ir A. B. patikslintą ieškinį Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-131-308/2011). Iš Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo už akių motyvų matyti, kad šio sprendimo esmė buvo ta, kad, kaip konstatuota šiame sprendime, esamų nekilnojamojo turto registro įrašų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimas yra „būtina sąlyga įgyvendinant daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėna, patalpų (butų) savininkų teises pirkti žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise“.

2. Teismas taip pat nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad pagal namų knygos inventorinį planą, kurį 1992 m. balandžio 7 d. parengė L. P., po gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esančiais (duomenys neskelbtini), Varėnoje, buvo suformuotas vientisas 0,1877 ha ploto žemės sklypas, kurio jokiame teritorijų planavimo dokumente nesuformuotos dalys buvo parduotos minėtiems pastatų bendrasavininkiams ir įregistruotos trimis atskirais nekilnojamojo turto objektais: 0,0450 ha G. M. (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0450 ha K. K. (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0450 ha N. S. (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie žemės sklypai nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nebuvo pažymėti.

3. Viena iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, bendraturčių A. B. buvo sumokėjusi jai skirtos namų valdos žemės sklypo dalies 0,0450 ha kainą – 5 870 investicinių čekių, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis su šia bendraturte nebuvo sudaryta, todėl teisiškai A. B. naudojama namų valdos žemės sklypo dalis yra valstybės nuosavybė. Valstybei priklausančios kitos paskirties žemės sklypų pardavimą šiuo metu reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčo atveju Taisyklių nuostatos netaikytinos. Atsižvelgiant į Taisyklių 2.1 punktą A. B. parduoti jai tenkančios namų valdos žemės sklypo dalies nėra kitos teisinės galimybės, kaip tik formuojant bendrą namų valdos žemės sklypą ir bendraturčių bei valstybinės žemės dalis įregistruojant bendrosios nuosavybės teise. Su tuo sutiko ir visi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėna, bendrasavininkiai, parašais suderindami 2009 m. Z. P. IĮ sudarytus žemės ribų paženklinimo-parodymo aktą ir 0,2079 ha žemės sklypo planą.

4. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė panaikinti Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-257 visa apimtimi. Skundžiamu įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo patvirtinti 0,2079 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, nekilnojamojo turto kadastro duomenys, nustatytos sklypui taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kelio servitutas. Atitinkamai, teismas nepagrįstai panaikino skundžiamo įsakymo 3 ir 4 punktus, kuriais buvo nustatyti ir patvirtinti ginčo žemės sklypo kadastro ir registro duomenys.

5. Teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į tai, kad būtent Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimu už akių, o ne skundžiamu įsakymu yra panaikinta N. S. turimo 0,0450 ha žemės ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinė registracija ir asmeninės nuosavybės teisė į jį bei tai, kad būtent šis sprendimas yra N. S. nuosavybės teisės į šį žemės sklypą išregistravimo pagrindas Nekilnojamojo turto registre. Pabrėžė, jog nors Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu už akių NŽT nebuvo įpareigota išregistruoti šiuo teismo sprendimu panaikintų nekilnojamojo turto registro įrašų, tačiau tai buvo būtina sąlyga siekiant įregistruoti Z. P. IĮ parengtą 0,2079 ha žemės sklypo planą Nekilnojamojo turto registre ir išspręsti sklypo naudotojos A. B. sumokėtų įmokų už valstybinę žemę įforminimo klausimą. Pagal Z. P. IĮ sudarytą planą, dalis 0,2079 ha žemės sklypo (0,0729 ha) buvo valstybės nuosavybė, kadangi atlikus kadastrinius matavimus buvo nustatytas žemės sklypo ploto viršplotis, be to, A. B. nesudarius jai priklausančios namų valdos žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties, ši žemės sklypo dalis būtų laikoma valstybine žeme.

6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad skundžiamu įsakymu buvo atliktas privačių žemės sklypų sujungimas. Tam, kad žemės sklypai galėtų būti sujungti, jie turi atitikti bendrą žemės sklypo, kaip nekilnojamojo turto objekto, sąvoką ir požymius – turėti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat žemės sklypų sujungimui turi būti parengtas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bendraturčiams K. K., G. M. ir N. S. priklausančios 0,0450 ha ploto namų valdos žemės sklypo dalys neatitiko nurodyto žemės sklypo apibrėžimo. K. K., G. M. ir N. S. priklausančios 0,0450 ha ploto namų valdos žemės sklypo dalys negalėjo būti sujungtos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 6 d. įsakymu ir dėl to, kad šie žemės plotai skundžiamo įsakymo priėmimo metu neturėjo nustatytų kadastro duomenų ir neatitiko sąlygos būti įregistruotiems nekilnojamojo turto registre, kadangi Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimas už akių, kuriuo buvo panaikinti šiems asmenims priklausančių žemės plotų nekilnojamojo turto registro įrašai, jau buvo įsiteisėjęs.

7. Pareiškėjos pareiškimas yra atmestinas visa apimtimi, todėl iš atsakovo pareiškėjai neturi būti priteista jos sumokėta žyminio mokesčio suma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-257 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos N. S. prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino skundžiamą įsakymą, priteisė sumokėtą žyminį mokestį, bet netenkino pareiškėjos skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniu skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta panaikinti 2012 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-257 ir pareiškėjai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atitinkamai, atsižvelgusi į pateikto apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija vertina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pasisakydama dėl administracinės bylos esmės teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog pirmosios instancijos teismas panaikindamas skundžiamą įsakymą nurodė, kad jo priėmimas negalėjo būti grindžiamas Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-131-308/2011, vykdymu ir jį priimdamas atsakovas viršijo savo kompetenciją, pažeidė pareiškėjos nuosavybės teises.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taikytiną teisinį reguliavimą, su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir dėl įsakymo skundžiamų dalių vertinimo pasisako atskirai.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad skundžiamo įsakymo 1 punkte buvo numatyta išregistruoti iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro atitinkamus žemės sklypus, įskaitant ir 0,0450 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo pareiškėjai įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnoje (b. l. 60-61). Atitinkamai, siekiant įvertinti nurodytos įsakymo dalies teisėtumą, ar jis yra priimtas, be kita ko, remiantis Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-131-308/2011, svarbūs nurodyto teismo sprendimo motyvai ir įpareigojimai, taigi jie pirmiausiai ir aptartini.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-131-308/2011 buvo nagrinėjamas ginčas pagal ieškovų K. K., G. M. ir A. B. ieškinį atsakovei N. S., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyriui dėl sutikimo gavimo ir registro įrašų panaikinimo. Ieškovai pateiktu ieškiniu prašė panaikinti registro įrašus, kuriais ieškovams K. K., G. M. ir atsakovei N. S. įregistruoti kiekvienam 0,045 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Varėnoje, kaip atskiri žemės sklypai. Ieškovai taip pat prašė pripažinti teisę įregistruoti 2009 m. rugpjūčio 10 d. Z. P. IĮ sudarytą žemės sklypo planą į 0,2079 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnoje, valstybinio žemės kadastro duomenų registre be atsakovės N. S. sutikimo.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. sprendime už akių nurodė, kad esamų Nekilnojamojo turto registro įrašų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir registro įrašo (reg. Nr. nežinomas), kuriuo N. S. įregistruota nuosavybės teisė į suformuotą atskirą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnoje, panaikinimas yra būtina sąlyga įgyvendinant daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, patalpų (butų) savininkų teises pirkti žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Esamų sklypų ribos buvo nustatytos kaip preliminarios, šiems sklypams nebuvo atlikti tikslieji matavimai, sklypo padėtys nėra pamatuotos ir įtrauktos į valstybinę koordinačių sistemą, neįtrauktos į nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį. Nurodė, jog su 2009 m. rugpjūčio 10 d. planu ir parodymų aktu iš pradžių yra sutikusi ir atsakovė N. S., pasirašydama juose 2009 m. rugpjūčio 14 d. ir 2009 m. rugsėjo 11 d. Teismas pabrėžė, jog nepanaikinus Nekilnojamojo turto registro įrašų negalima tolimesnė 2009 m. rugpjūčio 10 d. pamatuoto sklypo formavimo procedūra, negali būti išspręstas sklypo naudotojos A.

B. sumokėtų pinigų už valstybei priklausančią žemę įforminimo klausimas. Teismas pabrėžė, jog dabartiniai teisės aktai nenumato jokios kitokios galimybės suformuoti sklypą, išskyrus galimybę jį suformuoti bendrąja daline nuosavybe. Šiuo metu yra atliekama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, formavimo procedūra, 2009 m. rugpjūčio 10 d. planas (žemės ribų paženklinimo–parodymo aktas) turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau kol atsakovė N. S. nesutinka su jo įregistravimu, Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyrius negali duoti suderinimo.

Teismas nurodė, jog esami Nekilnojamojo turto registro įrašai naikintini tuo pagrindu, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnoje, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams) (ginčo šalys yra keturių butų šiame name savininkai), todėl, vadovaujantis galiojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, žemės sklypas gyvenamojo namo bendraturčiams turi būti parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas atkreipė dėmesį, jog registro įrašų panaikinimas nelaikytinas atsakovės nuosavybės panaikinimu, nes formuojant naują sklypą bus numatyta ir jos dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.73 str. 1, 3 d.).

Varėnos rajono apylinkės teismas taip pat pabrėžė, jog atsakovės nesutikimas atlikti žemės sklypo formavimo procedūras varžo likusių bendraturčių teises, todėl pripažino ieškovų teisę atlikti būtinus veiksmus, t. y. teisę gauti 2009 m. rugpjūčio 10 d. plano suderinimą ir planą įregistruoti be atsakovės sutikimo.

Atitinkamai, Varėnos rajono apylinkės teismas nurodyto sprendimo rezoliucine dalimi tenkino pateiktą ieškinį ir nusprendė panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovui K. K. įregistruotas 0,0450 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnoje, panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. M., įregistruotas 0,045 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnoje, taip pat panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą (reg. Nr. nežinomas), kuriuo N. S. įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnoje. Teismas taip pat pripažino teisę įregistruoti valstybinio žemės kadastro duomenų registre be N. S. sutikimo 2009 m. rugpjūčio 10 d. Z. P. IĮ sudarytą žemės sklypo planą į 0,2079 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Varėnoje.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad įvardintas Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (žr. Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-382-308/2011, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1526-823/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip skundžiamo įsakymo teisinis pagrindas be nurodyto Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-131-308/2011 yra įvardintas ir K. K., G. M., A. B. pateiktas prašymas, kuriame yra prašoma pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-131-308 panaikinti sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir registraciją ir patvirtinti naujai suformuotų sklypų planą į 0,2079 ha žemės sklypą (b. l. 66). Prie šio prašymo buvo pateiktas nurodytas įsiteisėjęs nurodytas teismo sprendimas bei 2009 m. rugpjūčio 10 d. žemės sklypo, plotas 2079 m2, planas, kuriame buvo nurodyta pareiškėjai, K. K., G. M., A. B., Lietuvos Respublikai tenkančios dalys (b. l. 72).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą faktinę situaciją, pažymi, jog analizuojamus ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (2012 m. sausio 10 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 16 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Iš esmės tokį patį reguliavimą numato ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (2012 m. sausio 27 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro nuostatai), 35 punktas, nustatantis, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas.

Šiuo atveju iš administracinėje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pareiškėjos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, nuosavybės teisės išregistravimo pagrindas yra nurodytas 2011 m. vasario 10 d. teismo sprendimas byloje Nr. 2-131-308/2011 ir byloje skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus įsakymas (b. l. 24-25). Pažymėtina, jog pats Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. sprendime rėmėsi CK 4.255 straipsniu, Nekilnojamojo turto registro įstatymu, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 punktu ir nurodė, kad teismo sprendimas, nutartis yra prielaida esamų žemės sklypų išregistravimui ir nekilnojamojo turto registro įrašo panaikinimui. Taigi būtent Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo už akių pagrindu, o ne skundžiamu įsakymu vertinant susiklosčiusią situaciją buvo nuspręsta, kad yra prielaidos panaikinti pareiškėjos turimo 0,0450 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją. Papildomai pažymėtina, jog šiuo atveju nors Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo už akių rezoliucine dalimi atsakovas nebuvo įpareigotas atlikti kokių nors veiksmų, tačiau šis įsakymas buvo priimtas, be kita ko, ir nustatant suformuoto žemės sklypo, plotas 2079 m2, duomenis, vykdant K. K., G. M., A. B. pateiktą prašymą (b. l. 66). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad savaime skundžiamo įsakymo 1 dalis nesukūrė papildomų teisių ar pareigų, nepatvirtino naujų priimtų sprendimų. Atitinkamai, jo panaikinimu nebūtų apginamos pareiškėjos teisės ir (ar) teisėti interesai, nes vis vien liktų galioti priimtas įsiteisėjęs Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimas.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pareiškėjos suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjos ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą bei sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pareiškėjos pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2932/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėja neteikė reikalavimų, susijusių su registratoriaus (atitinkamai, VĮ Registrų centro) veikla, jam nepagrįstai išregistravus jos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatus (b. l. 24-25), todėl šis aspektas atskirai nenagrinėtinas.

Kiek tai susiję su skundžiamo įsakymo 2 punktu, pažymėtina, jog šis punktas numato, kad yra tvirtinami naujai suformuoto 0,2079 ha žemės sklypo ribos (plane pažymėtos skaičiais 1–13) ir plotas pagal Z. P. IĮ atliktus kadastrinius matavimus (b. l. 60-61).

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2012 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 8 straipsnio, reglamentuojančio nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą, 1 dalį nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Šiame kontekste nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai yra suprantami kai veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3 d.).

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalį nekilnojamieji daiktai formuojami šiais būdais: 1) suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą; 2) padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus; 3) atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 4) sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą; 5) atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2011 m. spalio 19 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai), 12 punktas taip pat numato, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą).

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.1.1 punkte taip pat numatyti atvejai, kuriais iki 2010 m. birželio 30 d. apskrities viršininko, o nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo yra būtinas.

Taigi iš nurodytų nuostatų visumos darytina išvada, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis, be to, nustatant žemės sklypų kadastro duomenis, jų nustatymas ar pakeitimas turi būti patvirtinamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad K. K., G. M., A. B. atsakovui pateikė prašymą inter alia patvirtinti naujai suformuotų sklypų planą į 0,2079 ha žemės sklypą (b. l. 66). Taigi atsižvelgus į pateiktą nurodytų asmenų prašymą, Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo už akių argumentus, tai, kad nurodytu teismo sprendimu iš esmės buvo pripažinta nurodytų subjektų teisė gauti 2009 m. rugpjūčio 10 d. plano suderinimą ir planą įregistruoti be pareiškėjos sutikimo, į nurodytuose teisės aktuose įvardintą atsakovo kompetenciją, darytina išvada, kad pagrįstai skundžiamo įsakymo 2 punktu buvo patvirtinti naujai suformuoto 0,2079 ha žemės sklypo ribos (plane pažymėtos skaičiais 1–13) ir plotas pagal Z. P. IĮ atliktus kadastrinius matavimus. Negalima teigti, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidė pareiškėjos teises, nes, kaip jau minėta, toks sutikimas, leidimas atlikti tokius veiksmus be pareiškėjos sutikimo buvo duotas Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimu už akių.

Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo įsakymo 2 punktu teisėtai buvo patvirtinti 0,2079 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, nekilnojamo turto kadastro duomenys – žemės sklypo plotas, ribos, žemės sklypui nustatytos žemės specialiosios naudojimo sąlygos, kelio servitutas, nesant pareiškėjos sutikimo.

Kiek tai susiję su skundžiamo įsakymo 3 punktu, teisėjų kolegija pažymi, kad šiame punkte, be kita ko, yra nustatyti 0,2079 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, duomenys, t. y. kokia dalis minėto žemės sklypo priklauso atitinkamiems subjektams, taip iš esmės laikantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 straipsnio, numatančio, kad dokumente, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, turi būti nurodyta, kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių, reikalavimų. Skundžiamo įsakymo 3.5.3 punkte numatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,0450 ha plotas, t. y. 450/2079 dalių (b. l. 60-61). Pastebėtina, jog ši dalis ir buvo įsigyta pareiškėjos pagal 1992 m. spalio 15 d. valdybos potvarkį Nr. 669v (b. l. 32-34), valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 35-38). Taigi iš to galima teigti, kad pareiškėjos nuosavybės teisė, t. y. jai priklausanti nuosavybės teisės dalis 0,0450 ha, kurią ji įsigijo 1992 m. spalio 15 d. valdybos potvarkiu Nr. 669v (b. l. 24-25), nebuvo panaikinta. Ši pareiškėjai priklausanti nuosavybė išliko. Tokiu būdu buvo įvykdyti ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-131-308/2011 išaiškinimai, kad registro įrašų panaikinimas nelaikytinas atsakovės nuosavybės panaikinimu, nes formuojant naują sklypą bus numatyta ir jos dalis (CK 4.73 str. 1, 3 d.) (civilinė byla, proceso Nr. 2-50-3-00685-2010-3, b. l.61-62).

Kiek tai susiję su skundžiamo įsakymo 6 punktu, pažymėtina, jog juo buvo nuspręsta N. S., A. S. parduoti 7/2079 dalis, t. y. 0,007 ha, žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2079 ha, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekte numatytomis sąlygomis ir nustatyta tokio pardavimo kaina – 504 Lt.

Pabrėžtina, jog pagal ginčui aktualios redakcijos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės), naudojamus valstybinės žemės sklypus, parduodamus kitai paskirčiai, turi teisę įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, nurodytos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme. Taisyklių 7 punktas numato, kad, jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Kai gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys keliems asmenims (bendraturčiams) priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Taigi, atsižvelgus į tai, kad buvo nustatyta, jog ginčo žemės sklypas priklauso bendros dalinės nuosavybės teise, sutiktina su tuo, kad pagrįstai atsiradęs viršplotis buvo pasiūlytas pirkti ir pareiškėjai laikantis Taisyklių 7 punkto reikalavimų. Kita vertus, pažymėtina, jog pati aplinkybė, kad pareiškėjai buvo pasiūlyta jį pirkti, jos teisių ir interesų nepažeidžia. Ši nuostata nereiškia privalomos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o tik įtvirtina pareiškėjos teisę, kurią jį gali įgyvendinti (b. l. 60-65). Papildomai pastebėtina, jog 1992 m. spalio 15 d. valdybos potvarkiu Nr. 669v (b. l. 32-34), valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi (b. l. 35-38) pareiškėja įsigijo 0,0450 ha ploto žemės, o šiuo atveju skundžiama įsakymo dalimi jai, A. S. yra siūloma papildomai pirkti 0,007 ha žemės, taigi negalima teigti, kad pareiškėja yra verčiama dar kartą pirkti tą patį turtą. Be to, pareiškėjai vėlesniame etape keliant klausimą dėl žemės pardavimo sutarties sąlygų, nesutinkant su jomis, šiuo ikisutartinių santykių metu egzistuojančius ginčus nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. sausio 21 d., 2012 m. gegužės 7 d., 2009 m. sausio 9 d. nutarimus).

Kiek tai yra susiję su skundžiamo įsakymo 4, 5 punktais pažymėtina, jog pareiškėja iš esmės procesiniuose dokumentuose nepateikė argumentų dėl šių dalių neteisėtumo, o reikalavimą panaikinti visą skundžiamą įsakymą grindė tuo, kad visos jo dalys yra susiję. Atitinkamai, konstatavus, kad pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti, iš esmės nėra tikslinga pasisakyti dėl skundžiamo įsakymo 4, 5 punktų.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija dar kartą pastebi, kad skundžiamas įsakymas yra priimtas pagal K. K., G. M., A. B. pateiktą prašymą (b. l. 66), įsiteisėjusį Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-131-308/2011 (b. l. 67-70). Pareiškėjos skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, iš esmės nurodomas pažeidimas kyla iš nurodyto įsiteisėjusio teismo sprendimo. Atitinkamai teisėjų kolegija pabrėžia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str.). Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų. Ši taisyklė galioja ir teismams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) taip pat yra išaiškinęs, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams, ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. (žr. Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d. nutarimą, 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimą). Nagrinėjamu metu nurodytas Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas turi privalomą galią, todėl jis yra vykdytinas. Teisėjų kolegija neturi įgaliojimų vertinti priimto Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-131-308/2011 ir kitaip nustatyti jo įvertintas aplinkybes. Atitinkamai, pareiškėjos argumentai dėl jos nuosavybės varžymo, žemės sklypo plano patvirtinimo be jos sutikimo nėra nagrinėtini, dėl jų nepasisakytina ir tokiu būdu nėra peržiūrimas Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-131-308/2011.

Nagrinėjamu atveju trečiųjų suinteresuotų asmenų K. K., G. M., A. B. pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai, kad jie, be kita ko, buvo suklaidinti atsakovo, Z. P. IĮ parengto žemės sklypo plano ir nemanė, kad jų žemės sklypai taps bendrąją daline nuosavybe, vertintini kritiškai (b. l. 134-136). Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog iš Varėnos rajono apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-131-308/2011 medžiagos matyti, kad tretieji suinteresuoti asmenys pateiktame ieškinyje patys būtent teigė, kad patikslintas 0,2079 ha žemės sklypas gali būti įregistruotas visiems bendraturčiams ir žemės sklypo naudotojams tik bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes natūra suformuoto žemės sklypo atidalinti negalima, kadangi visiems bendraturčiams nuosavybės teise priklauso po dalį pastatų – butai, ūkinis pastatas. Tokiu būdu naikintini ir registro įrašai, kuriais 1995 metais nusipirkus žemę VĮ Registrų centre įregistruoti žemės sklypai kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai (civilinė byla, proceso Nr. 2-50-3-00685-2010-3, b. l. 2-3, 36-40, 44-46). Antra, būtent tretieji suinteresuoti asmenys pateikė atsakovui prašymą tvirtinti naujai suformuoto 0,2079 ha ploto žemės sklypo planą (b. l. 66). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl žalos, patirtos dėl suklaidinimo dėl Z. P. IĮ parengto žemės sklypo, atlyginimo tretieji suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, kad jį priimant buvo suvaržytos ir pažeistos pareiškėjos teisės, inter alia jos teisė į nuosavybę. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog, šiuo atveju priimant sprendimą pareiškėjos skundžiamą įsakymą palikti galioti ir jo nenaikinti, peržiūrima ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai atlyginimo priteisimo.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad būtent proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra suteikiama tik proceso šaliai, atitinkančiai nurodytą ABTĮ reguliavimą. Nesant nurodytų aplinkybių, bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos skundas yra atmestinas ir pareiškėja nėra vertintina kaip proceso šalis, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas, naikina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jai yra priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir netenkina jos pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalies punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1–4 punktus pakeisti ir juos išdėstyti taip:

„pareiškėjos N. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos N. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti”.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys