A-822-577-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr. A822-577/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01519-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Joniškio vartotojų kooperatyvo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Joniškio vartotojų kooperatyvo skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2013 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. ATK2-56/13 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui paskirta 1 000 Lt baudą.

Skunde (b. l. 48–50) paaiškino, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjui baudą, įrodymus ištyrė neišsamiai, nevisapusiškai, netinkamai įvertino ir padarė nepagrįstas išvadas apie alkoholinio gėrimo pardavimo nepilnamečiui faktą. Įrodymų vertinimas atliktas skubotai, neįsigilinus į įvykio aplinkybes. Nepilnametis A. D. neturi net 6 metų, taigi nėra tokio amžiaus, kad pardavėjai galėtų kilti abejonių dėl to, ar jam galima parduoti alkoholinius gėrimus ir dėl to reikalauti asmens dokumento, todėl skundžiamo nutarimo motyvai apie pardavėjos pareigą kiekvieną kartą reikalauti asmens dokumento šiuo atveju yra pertekliniai. Mano, kad bylos medžiaga nepatvirtina fakto, kad pardavėja pardavė nepilnamečiui A. D. vieną 0,33 l talpos butelį alkoholinio gėrimo „Mix Vodka & Watermelon“ 5.0 proc. alk. tūrio už 4,65 Lt, nepilnametis nebuvo sulaikytas parduotuvėje. Atsakovas, priimdamas skundžiamą nutarimą, privalėjo įrodyti Joniškio vartotojų kooperatyvo kaltę, tačiau to nepadarė – neįrodė visų pažeidimo sudėties elementų ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutarimą.

Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17–19). Paaiškino, kad vadovaujantis 2013 m. kovo 22 d. raštu Nr. 40-62-4-S-270 iš Šiaulių apskrities VPK Joniškio raj. PK, atsakovo surinkta medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje „Liepaitė“, pardavėja I. P. pardavė mažamečiui A. D., gim (duomenys neskelbtini), vieną 0,33 l talpos butelį alkoholinio gėrimo „Mix Vodka & Watermelon“ 5.0 proc. alk. tūrio už 4,65 Lt, išdavė kasos kvitą Nr. 284280. Pažymėjo, kad atsakovo teisinė argumentacija yra detaliai išdėstyta pareiškėjo ginčijame nutarime, kuriame nuosekliai aprašyta ir įvardinta, kokiu pagrindu pareiškėjui taikyta atsakomybė už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje 3 punkto reikalavimo nesilaikymą. Alkoholinio gėrimo pardavimo faktą mažamečiui (6 metai) patvirtina tiek policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, tiek alkoholinio gėrimo pirkėjo bei jo motinos rašytiniai paaiškinimai, kurie sutampa, yra nuoseklūs, tarp jų nėra prieštaravimų, dėl to negali būti kvestionuojami surinkti įrodymai. Mažametis A. D. savo paaiškinime nurodė, kad už perkamas prekes atsiskaitė banko kortele, kasos kvite nurodoma alkoholinio gėrimo kaina atitinka, taip pat atitinka ir kitų prekių kainos. Įsigytas alkoholinio butelis yra būtent pareiškėjo parduotuvėje, nes ant jo yra užklijuota kainos etiketė su Joniškio vartotojų kooperatyvo simboliu (JVK), šis alkoholinis kokteilis yra paimtas iš nepilnamečio R. D. namų. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo argumentą dėl keršto iš nepilnamečio motinos R. D. pardavėjai, kuri nepilnamečiams parduoda alkoholinius gėrimus. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog tam, kad galėtų būti daroma išvada, ar iš tiesų buvo išprovokuota padaryti nusikaltimą, turi būti apsvarstoma daug faktorių, įskaitant policijos operacijos pagrindą, jos dalyvavimo darant nusikaltimo laipsnį ir pobūdį bei bet kokio policijos taikyto skatinimo ar spaudimo pobūdį (EŽTT 2003 m. liepos 22 d. sprendimas byloje Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad išanalizavus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad jokios provokacijos šiuo atveju nebuvo, pardavėja I. P., parduodama alkoholinius gėrimus asmeniui, neturinčiam 18 metų, turėjo suprasti ir suvokti ar bent suabejoti, kad parduoti alkoholinius gėrimus mažamečiui (6 metai) draudžiama. Alkoholinio gėrimo mažamečiui pardavimo faktą patvirtina išsamūs paties mažamečio ir jo motinos paaiškinimai. Šiuo atveju nei R. D., nei policija parduotuvėje nebuvo, šio pažeidimo neinicijavo, pardavėja iš mažamečio vaiko (6 metai) apskritai dokumentų neprašė, policija pranešimą apie pažeidimą gavo telefonu iš R.

D.. Policijos tyrėja, gavusi pranešimą, ėmėsi tyrimo, rinko įrodymus, paaiškinimus. Byloje esantys R. D., A. D. 2013 m. kovo 20 d. rašytiniai paaiškinimai, tyrėjos E. K. tarnybinis pranešimas, prekių pardavimo ir banko kvitai, daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokolas akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, jog parduotuvėje „Liepaitė“ A. D. (6 metai) buvo parduotas alkoholinis gėrimas (0,33 l buteliukas „Mix Vodka & Watermelon“ 5.0 proc. alk. tūrio). Teismas atkreipė dėmesį, kad tyrėja E. K. savo tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad pardavėja I.

P. žodžiu pripažino, jog berniukui pardavė alkoholinius gėrimus, rašyti paaiškinimą atsisakė. Netikėti tyrėjos E. K. tarnybiniame pranešime išdėstytais teiginiais, nėra pagrindo, nes ji yra policijos pareigūnė, davusi priesaiką, tyrimą atliko ne savo iniciatyva, o pagal telefoninį pranešimą. Teismas kritiškai vertino pardavėjos paaiškinimo teiginį, kad alkoholinių gėrimų mažamečiui berniukui nepardavė, nes pardavėja aiškiai prisimena, kokias konkrečiai kitas prekes jam pardavė, kad berniukas atsinešė raštelį su prekių pavadinimais, kad atsiskaitė banko kortele.

Teismas pažymėjo, kad alkoholinio gėrimo („Mix Vodka & Watermelon“ 5.0 proc. alk. tūrio) pardavimo faktą mažamečiui (A. D., 6 metai) patvirtina pardavėjos I. P. paaiškinimas, prekių pardavimo kvitas, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, A. D. bei jo motinos rašytiniai paaiškinimai, kurie sutampa, yra nuoseklūs, tarp jų nėra prieštaravimų, dėl to negali būti abejojama dėl surinktų įrodymų. Mažametis A. D. savo paaiškinime nurodė, kad už perkamas prekes atsiskaitė banko kortele, kasos kvite nurodoma alkoholinio gėrimo kaina atitinka, taip pat atitinka ir kitų prekių kainos.

Įsigytas alkoholinis kokteilis yra būtent pareiškėjo parduotuvėje, nes ant jo yra užklijuota kainos etiketė su Joniškio vartotojų kooperatyvo simboliu (JVK), šis alkoholinis kokteilis yra paimtas iš R. D. namų. Be to, apklausiant mažametį A. D. dalyvavo jo motina R. D., todėl nėra pagrindo netikėti duotais paaiškinimais. Pagal tyrėjos E. K. tarnybinį pranešimą, R. D. paaiškinimą, aiškiai matyti, kad į policiją telefonu kreipėsi mažamečio A. D. motina, paaiškindama, jog parduotuvėje „Liepaitė“ jos mažamečiui sūnui parduodami alkoholiai gėrimai.

Tyrėja, nuvyksi į R. D. namus, paėmė aukščiau paminėtą alkoholio buteliuką, parduotuvės „Liepaitė“ prekių pirkimo kvitą, banko DnB atsiskaitymo kvitą. Teismo vertinimu, šie surinkti įrodymai aiškiai patvirtina alkoholinio gėrimo pardavimo faktą, iš esmės yra nuoseklūs, patvirtinantys pareiškėjo padarytą AKĮ reikalavimų pažeidimą.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nusprendė, jog jie patvirtina, kad pareiškėjas padarė ginčo nutarime nurodytą AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimą, draudžiantį pardavinėti alkoholinius gėrimus asmenims, neturintiems 18 metų. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, kad alkoholinių gėrimų pardavimo faktas akivaizdžiai nebuvo užfiksuotas, šiam pažeidimui įtakos neturi, nes jis yra įrodytas kitais įrodymais. Darytina išvada, kad pareiškėjui pagrįstai skirta ekonominė sankcija. Skirtos ekonominės sankcijos dydis atitinka AKĮ įtvirtintus reikalavimus.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 80–83) prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti skundžiamą atsakovo nutarimą.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas pagrįstas prielaidomis, įrodymai ištirti netinkamai. Pažymi, kad juridinis asmuo atsako už savo atstovo ar darbuotojo padarytą pažeidimą, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylą iškelta kooperatyvo pardavėjai I. P. buvo nutraukta nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. A2.8-217-645/2013), todėl pareiškėjas negali būti baudžiamas už pažeidimą, kurio nebuvo. Administracinis teismas nepagrįstai nevertino 2013 m. kovo 20 d. kasos kvito 284280, išskirtinį dėmesį skirdamas R. D. ir mažamečio A. D. paaiškinimams. Minėtame kasos kvite nurodyta, kad parduotos prekės, kurių vertės yra 4,65, 4,99 ir 2,27 Lt. Įplaukos, gautos už parduotus alkoholinius gėrimus yra registruojamos atskiruose skyriuose. Kasos aparate šių įplaukų registravimui yra 9 skyriai ir kasos čekiuose tai atsispindi atitinkamais įrašais, pvz., šampanas“, „degtinė“, alk. kokt.“ ir kt. Kitos prekės (ne alkoholiniai gėrimai) kasos čekyje atsispindi kaip „prekės“. Alkoholinio gėrimo (0,33 l buteliukas „Mix Vodka & Watermelon“ 5.0 proc. alk. tūrio) kaina parduotuvėje „Liepaitė“ buvo 4,65 Lt, tačiau tuo pačiu metu parduotuvėje buvo ir kitų prekių tokia pat kaina, pvz. traškučiai „Lays“, konservuoti ananasai „Mikado“ ir daugelis kitų. Pardavėja I. P. niekada nėra pripažinusi alkoholinio kokteilio pardavimo nepilnamečiui fakto. Atitinkamai, kasos kvitas 284280 įrodo, kad alkoholiniai gėrimai pagal šį kvitą nebuvo parduoti. R. D. ir mažamečio A. D. parodymų objektyvumas, atsižvelgiant į R. D. nesutarimus su pardavėja, taip pat Joniškio spaudoje skelbtus faktus, kad R. D. ne kartą neblaivi nepagrįstai yra kvietusi policijos pareigūnus ir už tai yra teismo bausta, yra labai abejotinas. Taigi šioje byloje alkoholinio gėrimo pardavimo mažamečiam faktas nėra patvirtintas objektyviais, teisėtais ir patikimais įrodymais.

Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 89–93) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

Atsakovas prašo vadovautis argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, remdamasis aktualiu teisiniu reglamentavimu ir administracinių teismų praktika pabrėžia, kad už tą patį Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas fizinis ir juridinis asmuo. Kiekvieno iš jų atsakomybės klausimai sprendžiami atskirai ir vienas kitam įtakos nedaro. Juridiniam asmeniui pagal Alkoholio kontrolės įstatymą yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų laikymąsi. Apelianto nurodomu bendros kompetencijos teismo sprendimu šioje byloje vadovautis negalima, nes jame buvo sprendžiama dėl Administracinių pažeidimų kodekso reikalavimų, o ne Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų nesilaikymo. Res judicata galią įgyja tik įsiteisėjęs teismo sprendimas, o teismo padarytos išvados ir vertinimai negali būti tapatinami su prejudiciniais faktais, ir precedento galią kitoje byloje turi tik tiek, kiek pateiktas vertinimas yra aktualus kitoje byloje. Vadovaujantis apelianto pozicija dėl Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimo, būtų pažeistas konstitucinis teismų praktikos tęstinumo principas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Tiek atsakovas, tiek teismas, konstatuodami Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, vadovavosi įvairiais įrodymų tyrimo metodais, rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Kasos įplaukų atskiras registravimas nepaneigia alkoholinio gėrimo pardavimo pagal kasos kvitą 284280, nes šį faktą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kyla dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. ATK2-56/13, kuriuo pareiškėjui paskirta 1 000 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad, 2013 m. kovo 20 d. apie 14 val. 43 min. Joniškio vartotojų kooperatyvo parduotuvėje „Liepaitė“, esančioje (duomenys neskelbtini), Joniškyje, pardavėja I. P. pardavė mažamečiui A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) vieną 0,33 l talpos butelį alkoholinio gėrimo „Mix Vodka & Watermelon“ (5.0 proc. alk. tūrio). Teisėjų kolegija pažymi, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas įtvirtina draudimą Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais. Nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu ir jo daromą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Ginčijamu Departamento sprendimu pareiškėjas iš esmės buvo nubaustas už tai, kad mažamečiui pardavė alkoholinį gėrimą, taip pažeisdamas įstatyme įtvirtintą imperatyvų draudimą.

Pareiškėjas, pradėdamas administracinį ginčą, teigė, kad Departamentas nepagįstai paskyrė jam baudą, nes nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių alkoholinio gėrimo pardavimo faktą. Be kita ko, nurodė, kad jis negali būti traukiamas atsakomybėn, nes pareiškėjo darbuotojos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, savarankišką pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Konstitucinio Teismo teigimu, juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto ir atsakomybės subjekto, specifika lemia ir tai, kad juridinio asmens veikla yra neatsiejama nuo fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu, veiklos, todėl juridinio asmens kaltė taip pat yra susijusi su fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu ir jo naudai ar interesais, nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Todėl juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005).

Taigi ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama ar kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011 konstatuota, kad Alkoholio kontrolės įstatymas, kaip specialus aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, numato savarankišką atsakomybę subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, pagal atitinkamą licenciją savo ūkinėje veikloje besiverčiantiems prekyba šiais gėrimais; ekonominės sankcijos minėtiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse. Išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 taip pat konstatavo, kad ekonominės sankcijos subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, ar ne.

Taip pat teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad parduotuvės kasos aparato įplaukos, gautos už parduotus alkoholinius gėrimus, registruojamos atskiruose skyriuose, objektyviai nepaneigia fakto, kad alkoholinis gėrimas nebuvo parduotas pagal 2013 m. kovo 20 d. kasos kvitą Nr. 284280, kadangi alkoholinio gėrimo pardavimo faktą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, alkoholio pirkėjo bei jo motinos rašytiniai paaiškinimai, kurie yra nuoseklūs, neprieštarauja vienas kitam.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto imperatyvaus draudimo, t. y. pardavė mažamečiui alkoholinį gėrimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad buvo gautas pareiškėjo Joniškio vartotojų kooperatyvo prašymas priteisti iš atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 907, 50 Lt. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Tačiau pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, nurodytos išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Joniškio vartotojų kooperatyvo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė