AS-502-278-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedAS-502-278-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas V. N. 2013 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) išmokėti per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 3 771,96 Lt.
Full text
Administracinė byla Nr. AS502-278/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06909-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas V. N. 2013 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) išmokėti per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 3 771,96 Lt.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti V. N. skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.
Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą, kuris, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punktą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į šią nuostatą, įvertinus pareiškėjo skundo turinį ir jo priedus pripažinta, kad pirmoji sumažinta valstybinė pensija vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio nuostatomis už 2010 m. sausio mėnesį pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. vasario mėnesį, t. y. pareiškėjui apie jo pažeistas teises tapo žinoma (turėjo tapti žinoma) 2010 m. vasario mėnesį, kai nebuvo išmokėta atitinkama valstybinės pensijos dalis. Skundą teismui dėl Vidaus reikalų ministerijos įpareigojimo išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką už 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas išsiuntė tik 2013 m. lapkričio 14 d., t. y. praėjus daugiau kaip 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad pareiškėjas ginčą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo teisme kelia praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti. Pareiškėjas nepasinaudojo jam teismo išaiškinta teise prašyti atnaujinti terminą skundui dėl pensijos nepriemokos paduoti, todėl jo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
III. Pareiškėjas V. N. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas paaiškina, kad atsižvelgiant į tai, kad Laikinasis įstatymas galioja tik laikinai ir jame yra numatyta dėl prarastų neišmokėtų pensijų dalies kompensavimo mechanizmo sukūrimo, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencija valstybė jam suteikė teisėtus lūkesčius, jog sumažinta ir neišmokėta valstybinės pensijos dalis bus kompensuota, tačiau iki šios dienos nėra nei kompensavimo mechanizmo, nei kompensuota ar su juo suderintas nepriemokos išmokėjimas. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime aiškiai nurodyta, jog nėra nustatytas susidariusių praradimų kompensavimas dėl neteisėtai priimto ir galiojusio įstatymo, todėl ir terminas šios pensijos nepriemokos negali būti ribojamas 3 metais, nes valstybė nėra išsprendusi šių nepriemokų grąžinimo klausimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas atmestinas.
Tikrinamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pripažinus, kad praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. V. N. paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį. Į teismą V. N. kreipėsi 2013 m. lapkričio 14 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą. Ši aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.
Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.
Administracinės bylos duomenys rodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatydamas terminą iki 2013 m. gruodžio 20 d. skundo trūkumams pašalinti, išaiškino pareiškėjui teisę reikšti prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tačiau 2013 m. gruodžio 20 d. teikdamas patikslintą skundą V. N. šia galimybe nepasinaudojo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis atsisakyti priimti skundą yra teisėta bei pagrįsta.
Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis neužkerta pareiškėjui kelio paduoti naują skundą kartu su juo pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (ABTĮ 34 str. 1 ir 2 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Virginija Volskienė