A-502-1356-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1356/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00100-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija plius“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija plius“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritoriniam skyriui ir Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl reikalavimo pašalinti pažeidimus panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „AV investicija plius“ (toliau – ir UAB „AV investicija plius“, Bendrovė) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – VDI Panevėžio teritorinis skyrius) vyriausiosios darbo inspektorės 2013 m. kovo 13 d. reikalavimo Nr. R1 0242-1040 (toliau – ir Reikalavimas) 8 punktą ir Valstybinės darbo inspekcijos 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (25)SD-5527 „Dėl 2013 m. kovo 22 d. UAB „AV Investicija plius“ skundo“ (toliau – ir Sprendimas).

Skunde (b. l. 2–4) pareiškėjas paaiškino, kad VDI Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė patikrino patalpas, esančias Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), kuriose vykdomi atliekų rūšiavimo darbai, ir nustatė, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Įstatymas) 14 straipsnio, Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 21 d.

įsakymu Nr. 80/353 (toliau – ir Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatai, Nuostatai) 8.1.3 ir 8.2 punktų reikalavimus. Jo teigimu, VDI Panevėžio teritorinis skyrius atliko neišsamų ir formalų patikrinimą, todėl Reikalavimo 8 punktas yra nepagrįstas. UAB „AV investicija plius“ vykdo pavojingų atliekų surinkimą nuomojamose Patalpose. Rūšiuotinos medicininės atliekos į patalpas atvežamos uždaruose maišuose, jos dedamos į autoklavus, kuriuose dezinfekuojamos, ir po to rūšiuojamos. Taigi dirbantieji su neapdorotomis medicininėmis atliekomis tiesioginio kontakto neturi.

Bendrovė nepažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnyje nustatytų darbo vietų ir jų įrengimo bendrųjų reikalavimų. Darbo vietoje yra įrengtas biotualetas, vanduo pristatomas statinėje, yra persirengimui skirta patalpa, patalpose yra natūrali ventiliacija, patalpos pakankamai apšildomos buitiniu šildytuvu. Nuostatų 12 punktas reglamentuoja darbo patalpos temperatūrą, tačiau nenustato, kokia konkrečia technine priemone patalpos privalo būti šildomos. Patalpos, kuriose atliekamas medicininių atliekų rūšiavimas, įrengtos atsižvelgiant į darbo veiklos pobūdį, darbuotojų fizinę įtampą, todėl atitinka visus reikalavimus.

Darbuotojų darbo drabužiai ir apsauginės priemonės, kurios gali būti užterštos biologinėmis medžiagomis, laikomi atskirai nuo kitų drabužių, o užteršimo atveju – pašalinami iš darbo vietos. Darbo patalpose taip pat yra persirengimo ir valgymo patalpos. Valstybinė darbo inspekcija Sprendime nurodydama, jog Bendrovė pažeidė ir statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (toliau – ir STR 1.01.09:2003), peržengė pareiškėjo skundo ribas, kadangi Reikalavime toks pažeidimas nebuvo įvardytas.

Atsakovai Valstybinė darbo inspekcija ir VDI Panevėžio teritorinis skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose (b. l. 30–31, 69–72) paaiškino, kad Bendrovės patikrinimo, kurį VDI Panevėžio teritorinis skyrius atliko kartu su Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentu, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Statybos ir statinių priežiūros skyriumi, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriumi, Panevėžio priešgaisrine gelbėjimo valdyba ir Panevėžio visuomenės sveikatos centru, metu buvo nustatyta visuma pažeidimų, iš jų ir įvardytas Reikalavimo 8 punkte.

Nuostatų 3.2 punktas reikalauja, jog visoms veikloms, kurių metu gali grėsti rizika dėl biologinių medžiagų poveikio, darbdavys privalo nustatyti sąlyčio ir galimo poveikio darbuotojams pobūdį, laipsnį ir trukmę, kad būtų galima įvertinti darbuotojų saugai ir sveikatai gresiančią riziką bei nustatyti priemones, kurių reikės imtis. Bendrovėje vykdomi atliekų tvarkymo darbai pagal nurodyto teisės akto 1 priedo „Veiklos sričių, darbų, kur tikėtinas biologinių medžiagų poveikis, sąrašo“ 6 punktą, priskirti veiklai, kur tikėtinas biologinių medžiagų poveikis.

Bendrovė patikrinimo metu nebuvo atlikusi profesinės rizikos vertinimo dėl galimo biologinių veiksnių poveikio darbuotojams, o teiginį, kad Bendrovės darbuotojai neturi kontakto su neapdorotomis medicininėmis atliekomis, paneigia Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros 2013 m. kovo 12 d. raštas Nr. M6-49, kuriame pažymėta, jog 2013 m. vasario 14 d. neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad du Bendrovės darbuotojai rūšiavo infekuotas atliekas prieš nukenksminimą autoklave. Be to, buvo nustatyta ir tai, kad Bendrovės darbuotojai atliekas rūšiuoja sandėlio patalpose įrengtose, sandariai uždarytose ir belangėse patalpose, kuriose nėra ventiliacijos;

įmonėje nėra asmens higienos patalpos su prausyklomis, dušais, tualetais; biotualetas pastatytas nešildomose sandėlio patalpose už užuolaidos, prie jo nėra praustuvės su tekančiu vandeniu, skysto muilo ar miltelių pavidalo dozatorių, elektrinių džiovintuvų ar vienkartinių rankšluosčių ar servetėlių; persirengimo ir valgymo patalpos nėra atskirtos, neįrengtos spintelės drabužiams bei valgymo kambario praustuvės; darbo vieta apšildoma nepakankamai. Iš nuotraukų matyti, kad darbuotojai dirba apsirengę šiltomis striukėmis ir užsidėję kepures.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 4 dalis nustato, kad statinių, iš jų įmonių statinių, kuriuose įrengiamos darbo vietos, pripažinimo tinkamais naudoti ir jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras. Taigi ši blanketinė norma nukreipia į statybos techninį reglamentą STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-825, o pastarasis – į STR 1.01.09:2003. Atsakovų įsitikinimu, nors Reikalavimo 8 punkte nėra nurodytas STR 1.01.09:2003, ši aplinkybė nepaneigia padaryto pažeidimo, kurį patvirtina ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Statybos ir statinių priežiūros skyriaus 2013 m. kovo 7 d. raštas Nr. „Dėl UAB „AV investicija plius” patikrinimo”.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „AV investicija plius“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 102–109).

Teismas nustatė, kad Bendrovei yra išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000456, suteikianti teisę rinkti, saugoti, naudoti pavojingas atliekas. VDI Panevėžio teritorinio skyriaus atlikto patikrinimo metu pareiškėjas užsiėmė plastmasės atliekų surinkimu, saugojimu, smulkinimu ir realizavimu, pavojingų medicininių atliekų surinkimu ir jų nukenksminimu autoklavu. Medicininių atliekų rūšiavimo ir nukenksminimo darbus tuo metu atliko 10 neįgaliųjų. Pagal STR 1.01.09:2003 5.14 punkte pateiktą apibrėžimą, statinio naudojimo paskirtis – tai statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Šio reglamento 8.9 punktas apibrėžia, kad sandėliavimo paskirties pastatais laikomi pastatai, kurių tiesioginė paskirtis yra ką nors laikyti (sandėliuoti): saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti. Pagal įvardinto statybos techninio reglamento 8.8 punktą, gamybai skirtiems pastatams yra priskiriami gamybos ir pramonės paskirties pastatai, t. y. gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, energetikos pastatai, kalvės, skerdyklos, gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės ir pan.

Iš 2012 m. sausio 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. B/12/01-13/08 matyti, jog Bendrovė veiklai nuomoja 451 m2 ploto patalpas, esančias pastate, kuris sutartyje įvardinamas kaip bankrutavusios AB „Ekranas“ sargų posto pastatas. Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Statybos ir statinių priežiūros skyriaus atsakovui pateikto 2013 m. kovo 7 d. rašto matyti, kad vietos savivaldybės disponuojamais Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjo vykdomai ūkinei veiklai nuomojamas pastatas, skirtas sandėliavimui.

Byloje esančios nuotraukos leidžia teigti, kad Bendrovės veikla vykdoma pastate, kuris, atsižvelgus į esančius ant įėjimo į pastatą durų užrašus, buvo naudojamas cheminių medžiagų sandėliavimui. UAB „AV investicija plius“ duomenų, paneigiančių įvardintą jos nuomojamo pastato paskirtį, nepateikė. Remdamasis tuo teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo vykdoma pavojingų atliekų tvarkymo ir plastmasės atliekų surinkimo, saugojimo, smulkinimo ir realizavimo, pavojingų medicininių atliekų surinkimo ir nukenksminimo veikla negali būti priskirta sandėliavimo veiklai, todėl VDI Panevėžio teritorinis skyrius pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė savo ūkinę veiklą vykdo sandėliavimo patalpose, kurios nėra pritaikytos jos atliekamų darbų pobūdžiui ir technologijos procesams.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo atstovo paaiškinimus, kad Bendrovei išduoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas bei licencija patvirtina, jog valstybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtino ginčo pastato atitiktį teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą, darboviečių įrengimą, reikalavimams. Pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 8 punkto nuostatas, išduodant taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimą yra įvertinamas tik įmonių techninis bei ekonominis pasirengimas saugiai eksploatuoti įrenginius.

Vadovaujantis Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklėmis išduodant licenciją Bendrovės naudojamo pastato atitiktis teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą, darboviečių įrengimą, reikalavimams nėra vertinama.

Iš teismui pateiktų nuotraukų, kuriose patikrinimo metu užfiksuotas Pastato vidaus įrengimas, matyti, kad darbininkams, rūšiuojantiems pavojingas medicinines atliekas, darbo vietos yra įrengtos palapinėse. Tarp pareiškėjo ir atsakovų atstovų iš esmės nekilo ginčas, kad Bendrovės darbuotojai betarpiškai pavojingas medicinines atliekas rūšiuoja šiose specialiai įrengtose darbo vietose. Bylos duomenimis nustatyta, kad šios palapinės įrengtos medinius karkasus uždengus polietilenine medžiaga; palapinės neturi langų; jos apšildomos buitiniais šildytuvais; jose vėdinimo įrenginių nėra įrengta. Proceso dalyvių paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad iš autoklavo išimtos rūšiuojamos atliekos yra drėgnos, todėl pagrįstais pripažinti atsakovo paaiškinimai, kad dėl neįrengtos ventiliacinės sistemos atliekų rūšiavimui įrengtose palapinėse, t. y. tiesioginėse darbo vietose, yra drėgna. Bendrovės darbuotojų persirengimo kambarys kartu yra ir valgymo kambarys; jame nėra darbuotojų asmeniniams rūbams skirtų spintelių, todėl rūbai kabinami atvirai, sudedami ant kėdžių ir pan. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti Valstybinės darbo inspekcijos specialistų parengtų Išvadų teiginiu, kad Bendrovės darbuotojai patikrinimo metu naudojosi pastate esančiu biotualetu, pastatytu už užuolaidos. Byloje pateikti duomenys leidžia teigti, kad rankoms nusiplauti skirtas nedidelis metalinis bakelis pakabintas ne šalia biotualeto, o pastato viduje, prie įėjimo durų; rankoms nusišluostyti skirtas medžiaginis rankšluostis. VDI Panevėžio teritorinio skyriaus atstovė nurodė, kad patikrinimo metu šiame bakelyje vanduo buvo užšalęs. Atsižvelgus į tai, kad patikrinimas vyko 2013 m. kovo 4 d., t. y. ankstyvą pavasarį, ir į tai, kad pagal pateiktas nuotraukas ir vaizdo įrašą, sandėliavimo paskirties pastate nėra šildymo sistemos, teismas nurodė neturintis pagrindo netikėti tokiais paaiškinimais. Be to, vaizdinė medžiaga ir atsakovo atstovės paaiškinimai patvirtina, jog patikrinimo metu darbuotojai darbo vietose dirbo apsirengę striukėmis. Taigi VDI Panevėžio teritorinio skyriaus teiginys, jog naudojamais buitiniais šildytuvais nėra užtikrinama pakankama temperatūra, pripažintas teisingu.

Reikalavime konstatuota, kad Bendrovė pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio, Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 4 punkto, Darboviečių apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatų 8.1.3 ir 8.2 punktus. Iš esmės analogiškas išvadas nurodė ir Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus bei Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistai parengtose Išvadose. Šiose Išvadose nurodyta, jog Bendrovė dėl jos vykdomos ūkinės veiklos pobūdžio yra atliekų įmonė, todėl darbas joje, pagal Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatų 3.2 punktą ir šio teisės akto 1 priedo (privalomasis) „Veiklos sričių, darbų, kur tikėtinas biologinių medžiagų poveikis, sąrašo“ 6-ąjį punktą, yra priskiriamas veiklai, kur tikėtinas biologinių medžiagų poveikis.

Išvadose konstatuota, kad Bendrovė ūkinę veiklą vykdo sandėliavimui skirtose patalpose, taip pažeidžia STR 1.01.09:2003 5.14 punktą, ir nėra profesinės rizikos vertinimo, kurio rezultatai patvirtintų patalpų atitiktį vykdomai veiklai bei atitikimą teisės aktų reikalavimams. Taip pat Išvadose konstatuota, jog Bendrovės darbuotojai, rūšiuodami medicinines atliekas (lašelinių sistemas, švirkštus, drenus ir kt.), turi sąlytį su šiose atliekose esančiais medikamentų likučiais, t. y. cheminiais veiksniais, tačiau nėra atlikta profesinės rizikos vertinimo dėl galimo biologinių veiksnių poveikio darbuotojams ir profesinės rizikos vertinimo.

Išvadose nurodyta, kad patikrinimo metu nustačius, jog atliekos yra rūšiuojamos sandėliavimo patalpose įrengtose polietileno palapinėse, kurios yra belangės ir neventiliuojamos; jose nėra asmens higienos patalpų su prausyklomis, dušais ir tualetais; biotualetas pastatytas nešildomose sandėlio patalpose už užuolaidos, prie jo nėra rankų praustuvės su tekančiu vandeniu, skysto muilo ar miltelių pavidalo muilo dozatorių, elektrinių džiovintuvų ar vienkartinių rankšluosčių, servetėlių; persirengimo ir valgymo patalpos nėra atskirtos, neįrengtos spintelės drabužiams, valgymo kambario praustuvės, buvo pagrįstai nustatyta, jog Bendrovė pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio, Darboviečių apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatų 8.1.3 ir 8.2 punktų reikalavimus.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnis nustato darbo vietų ir jų įrengimo bendruosius reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas, turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. To paties įstatymo 2 dalis nustato, kad statinių ir jų patalpų, kuriuose įrengiamos darbo vietos, stabilumo ir tvirtumo, darbo vietų įrengimo, patalpose ir įmonės teritorijoje esančių judėjimo kelių bei evakuacinių išėjimų ir evakuacinių kelių įrengimo, elektros instaliacijos įrengimo, darbo vietų, esančių ne statiniuose įmonės teritorijoje (įmonei priklausančiame nuosavybės teise arba įstatymų nustatyta tvarka įmonės valdomame ar naudojamame žemės, vidaus ar jūros priekrantės vandenų plote su nustatytomis ribomis), bendruosius reikalavimus ir kitus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus darbo vietoms nustato Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, kuriuos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras bei sveikatos apsaugos ministras.

Konkretūs darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai darbo vietų įrengimui įmonės statiniuose ir įmonės teritorijoje nustatomi projektuojant įmones, jų padalinius ar darbo vietas, įvertinant naudojamų darbo priemonių saugaus naudojimo reikalavimus, darbo, gamybos pobūdį, vadovaujantis Darboviečių įrengimo bendraisiais nuostatais ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, iš jų – higienos normomis.

Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų II, III ir IV skyrių normų analizė rodo, kad jos nustato reikalavimus darboviečių patalpų vėdinimui (11 punktas); darboviečių patalpos temperatūrai (12 punktas), persirengimo kambariams ir spintelėms (17 punktas); dušų ir praustuvų įrengimui (41 punktas). Šis teisės aktas reikalauja, kad:

1) atsižvelgiant į darbo veiklos pobūdį ir darbuotojų fizinę įtampą, uždarose darbovietėse turi būti pakankamai grynas oras, atitinkantis normatyvinius dokumentus;

2) darbo metu temperatūra, atsižvelgiant į darbo veiklos pobūdį ir darbuotojų fizinę įtampą, turi atitikti šiluminės aplinkos normatyvinius dokumentus;

3) persirengimo kambariai turi būti numatyti darbuotojams, kurie privalo dėvėti darbo drabužius, ir ten, kur sveikatos arba etikos požiūriu jie negali persirengti, kitoje patalpoje, jie turi būti pakankamai patogūs, su kiekvienam darbuotojui skirta patikimai uždaroma drabužių spintele; kai dirbama su kenksmingomis medžiagomis, nešvarumais ar drėgmėje, kasdieniniams ir darbo drabužiams turi būti įrengtos atskiros spintelės;

4) darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad netoli jų būtų dušai (kai to reikalauja darbo pobūdis), specialios patalpos su reikiamu kiekiu tualetų ir praustuvų, kurie turi būti aprūpinti tekančiu vandeniu (jei būtina – karštu vandeniu), o dušai – šaltu ir karštu vandeniu; moterims ir vyrams turi būti įrengti atskiri dušai ir tualetai arba tam tikrais atvejais sudaryta galimybė tais pačiais dušais ir tualetais naudotis atskirai. Atsižvelgus į Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatų 3.2 punktą ir šio teisės akto 1 priedo (privalomasis) „Veiklos sričių, darbų, kur tikėtinas biologinių medžiagų poveikis, sąrašo“ 6 punktą, padaryta išvada, kad Bendrovė dėl jos vykdomos ūkinės veiklos pobūdžio yra atliekų įmonė, todėl darbas joje yra priskiriamas veiklai, kur tikėtinas biologinių medžiagų poveikis.

Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatų 8.1.3 punktas nustato, kad vykdant bet kokią veiklą, kurios metu dėl darbo su biologinėmis medžiagomis darbuotojų saugai ir sveikatai iškyla rizika, darbdavys nedelsdamas privalo imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad darbuotojams būtų įrengtos prausyklos ir tualetai, kuriuose būtų Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka leidžiamų Lietuvos Respublikoje naudoti priemonių akims skalauti ir (arba) odos antiseptikų, o šių nuostatų 8.2 punktas – kad darbo drabužiai ir apsauginės priemonės, įskaitant 8.1.2 punkte nurodytus apsauginius drabužius, kurie gali būti užteršti biologinėmis medžiagomis, turi būti pašalinti iš darbo vietos ir laikomi atskirai nuo kitų drabužių.

Minėtų nuostatų 8.1.2 punktas nurodo, kad darbdavys privalo užtikrinti, jog darbuotojai būtų aprūpinti tinkamais apsauginiais ar kitais specialiais drabužiais pagal Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatus.

Ištyręs paminėtas aplinkybes ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas pripažino, kad Reikalavimo 8 punktas yra pagrįstas ir teisėtas.

III. Pareiškėjas UAB „AV investicija plius“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (b. l. 111–113) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnis nustato darbo vietų ir jų įrengimo bendrus reikalavimus, kurių pareiškėjas nepažeidė. Darbo vietoje yra įrengtas biotualetas, vanduo pristatomas statinėje, persirengimui yra skirta vieta, patalpose yra natūrali ventiliacija. Patalpos šildomos buitiniu elektriniu šildytuvu ir yra apšildytos pakankamai. Patalpos, kuriose rūšiuojamos medicininės atliekos, atsižvelgiant į darbo veiklos pobūdį ir darbuotojų fizinę įtampą, atitinka Darboviečių įrengimo bendruosius reikalavimus. Teismas sprendime nenurodė, kokia temperatūra buvo nustatyta ginčo patalpose, ir kokia temperatūra turi būti, todėl negalima teigti, kad temperatūra nepakankama.

2. Išduodant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą yra vertinama visuma sąlygų, taip pat ir patalpos, kuriose vykdoma veikla.

3. UAB „AV investicija plius“ yra atlikusi profesinės rizikos vertinimą, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, šių duomenų neanalizavo. Profesinės rizikos vertinimo ataskaitoje nenurodyta, kad pareiškėjo nuomojamose patalpose negalima vykdyti atliekų tvarkymo. Taip pat minėtoje ataskaitoje nereikalaujama įrengti dušą.

4. Darbuotojų darbo darbužiai ir apsauginės priemonės, kurie gali būti užteršti biologinėmis medžiagomis, laikomi atskirai nuo kitų drabužių. Jeigu jie užteršti biologinėmis medžiagomis, pašalinami iš darbo vietos.

5. Aplinkybė, kad UAB „AV Investicijos plius“ vykdoma veikla atitinka Pastato paskirtį, yra konstatuota Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarime.

Atsakovai Valstybinė darbo inspekcija ir VDI Panevėžio teritorinis skyrius prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimuose (b. l. 126–129, 131–132) pažymi, kad vadovaujantis Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatų 3.2 punktu ir šio teisės akto 1 priedo (privalomasis) „Veiklos sričių, darbų, kur tikėtinas biologinių medžiagų poveikis, sąrašo“ 6 punktu UAB „AV investicija plius“ dėl jos vykdomos ūkinės veiklos pobūdžio yra atliekų įmonė, todėl darbas joje priskiriamas veiklai, kur tikėtinas biologinių medžiagų poveikis. Pareiškėjui išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas nėra tinkamas įrodymas, kad valstybės įgaliota institucija nustatyta tvarka patvirtino jo naudojamo statinio ir patalpų atitiktį teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą, darboviečių įrengimą, reikalavimams. Fizinių, fizikinių, ergonominių, psichosocialinių veiksnių profesinės rizikos vertinimą pareiškėjas atliko po to, kai jam buvo surašytas Reikalavimas, be to, šios procedūros objektu nebuvo statinio ir jo patalpų (persirengimo ir poilsio) profesinės rizikos vertinimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Reikalavimo 8 punkto, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2013 m. balandžio 26 d. pašalinti darbo vietų ir jų įrengimo reikalavimų, nustatytų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnyje, Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatų 8.1.3 ir 8.2 punktuose bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtintų Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 4 punkte, pažeidimus, t. y. įgyvendinti šiose normose numatytas priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

UAB „AV investicija plius“, siekdama skundžiamos administracinio akto dalies panaikinimo, teigia, kad VDI Panevėžio teritorinis skyrius neturėjo objektyvaus faktinio pagrindo duoti privalomų patvarkymų, nes minėtų nuostatų ji laikosi tinkamai.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas nuodugniai ištyrė Bendrovės nurodomas aplinkybes ir atsakovų jam pateiktą patikrinimo medžiagą. Teisėjų kolegija sutinka su Panevėžio apygardos administracinio teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis, todėl iš esmės pritardama pareiškėjo skundo atmetimo motyvams, pasisako tik dėl svarbiausių apeliacinio skundo argumentų.

Šiuo atveju Bendrovė reiškia įsitikinimą, jog taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo turėjimo faktas yra pakankama jos vykdomos ūkinės veiklos teisėtumo prielaida bei darbuotojų teisių į saugią ir sveiką darbo aplinką garantija, tačiau minėta pozicija nėra teisinga. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 23 dalį, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – rašytinis dokumentas, kuriame, siekiant išvengti pramoninės veiklos sukeliamos taršos, ją sumažinti ar pašalinti, nustatoma veiklos sąlygų sistema, apimanti poveikio aplinkos elementams kontrolę, ir kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį, bendro atliekų deginimo įrenginį <...> arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis. Taigi šis dokumentas neatitinka sąsajumo su nagrinėjama byla kriterijaus, todėl negali paneigti šiurkščių pažeidimų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, kuriuos inspektavimo vietoje išaiškino ir nustatyta tvarka užfiksavo VDI Panevėžio teritorinis skyrius. Pažymėtina, jog į pareiškėjo keliamus klausimus, susijusius su patalpų temperatūra bei vėdinimu, yra išsamiai atsakyta Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus kartu su Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriumi parengtose išvadose dėl UAB „AV investicija plius“ 2013 m. kovo 22 d. skundo (2013 m. balandžio 22 d. Nr. VD-33/D-63), kurios laikytinos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimto Sprendimo sudėtine dalimi. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į profesinės rizikos nustatymo kortelės Nr. 1 duomenis. Kaip matyti, nurodyta kortelė buvo parengta 2013 m. kovo 25 d. (b. l. 19–26), t. y. po Reikalavimo surašymo ir įteikimo 2013 m. kovo 15 d. pareiškėjo atstovei, o apskųsto administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas teisme yra vertinami vadovaujantis jo priėmimo metu buvusia situacija ir galiojusiais įstatymais, be to, teismas neturi pareigos kontroliuoti Reikalavimo vykdymą.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija plius“ apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas