A-858-1452-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1452/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00463-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Videra“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A858-1452/2014 pagal atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Videra“ skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Videra“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2-7), prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Šiaulių apskrities VPK) Šiaulių miesto policijos komisariato viršininko 2013 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 0112000023756, priimtą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) pažeidimo byloje, kuriuo pareiškėjas už AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimus buvo baustas 1 000 Lt bauda.

Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Videra“ skundą (b. l. 21-23) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu (b. l. 50-55) pareiškėjo UAB „Videra“ skundą tenkino ir panaikino Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto policijos komisariato 2013 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 0112000023756 „Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus”.

Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu (b. l. 60-63) prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Pareiškėjas UAB „Videra“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 71-73) prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi (b. l. 78-86) atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmetė ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Pareiškėjas UAB „Videra“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovo Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 363,55 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 156-157).

Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodoma, jog administracinėje byloje sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai. Pareiškėjui teisines paslaugas ruošiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teikė advokatas. Už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo parengimą pareiškėjas patyrė 1 270,50 Lt (1 050 Lt + PVM) išlaidų, kurias apmokėjo APB „Onaitis ir partneriai“ 2014 m. vasario 26 d. pavedimu, už apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo parengimą – 1 093,05 Lt (903,35 Lt + PVM) išlaidų. Iš viso išlaidų už teisines paslaugas UAB „Videra“ apeliacinėje instancijoje patyrė 2 363,55 Lt.

Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašo prašymo netenkinti (b. l. 169-170).

Atsakovas nurodo, jog Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinė policijos nuovada yra Šiaulių apskrities VPK padalinys, neturintis juridinio asmens statuso, t. y. neturintis civilinio proceso veiksnumo. Tinkamu atsakovu šioje byloje turėtų būti Šiaulių apskrities VPK, kuris turi juridinio asmens statusą. Tuo atveju, jei pareiškėjas nesutiks netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, atsakovo nuomone, teismas turėtų UAB „Videra“ prašymo netenkinti.

Pabrėžia, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginamo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnauda, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A525-294/2013, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Pareiškėjo prašymu bylos nenutraukė, o ją perdavė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Pietinei nuovadai nagrinėti iš naujo. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, UAB „Videra” šio apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos per pusę.

Pabrėžia, jog Rekomendacijos nustato maksimalų priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydį, tačiau, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punktą nurodytus kriterijus, konkrečioje byloje užmokesčio dydis gali būti sumažintas. Administracinė byla nebuvo didelės apimties, nereikalavo specialiųjų žinių, todėl prašomos priteisti patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės, pažeidžiančios proceso šalies teisę į teisingą proceso išlaidų priteisimą kitai šaliai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi (b. l. 171-174) pasiūlė pareiškėjui UAB „Videra“ per keturiolika dienų nuo teismo nutarties išsiuntimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikti paaiškinimus, nurodant už kokioje byloje rengtą apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo jis prašo priteisti 1 093,05 Lt bylinėjimosi išlaidų bei paaiškinti šių išlaidų pagrįstumą siejant jas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėta administracine byla Nr. A858-1452/2014.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo UAB „Videra“ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. A858-1452/2014 nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, atlyginimo.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas nurodo, kad už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo parengimą jis patyrė 1 270,50 Lt išlaidų, kurias apmokėjo APB „Onaitis ir partneriai“ 2014 m. vasario 26 d. pavedimu, už apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo parengimą – 1 093,05 Lt išlaidų. Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teisme jis iš viso patyrė 2 363,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias atitinkamai prašo priteisti (b. l. 156-157). Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjui pasiūlius tikslinti byloje pateiktus duomenis, jis nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. APB/12000288 (b. l. 158), 2012 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. 40936 (b. l. 160) dėl apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimo rengimo (b. l. 159) iš esmės buvo pateikti per klaidą, jie yra susiję su kita nagrinėta byla. Atitinkamai, pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti tik 1 270,50 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo parengimą (b. l. 176).

Vertindama pareiškėjo pateiktą prašymą teisėjų kolegija visų pirma nurodo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kita vertus, administracinis teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio priteisimo, turi atsižvelgti į tai, kad ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato minėtos teisės įgyvendinimo mechanizmą.

ABTĮ 45 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priėmimą, įtvirtina, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą ir tokie prašymai, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Be to, ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis taip pat numato, jog dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Čia iš esmės yra įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus. Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu.

Taigi aiškinant nurodytas ABTĮ 44 ir 45 straipsnių normas sistemiškai ir lingvistiškai išskirtinos tokios pagrindinės su teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realizavimu susijusios sąlygos: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus. Tik esant šių sąlygų visumai teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-521/2011).

Vertindama nurodytų sąlygų buvimą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria kilęs tarp šalių buvo išnagrinėtas iš esmės, įsiteisėjo 2014 m. rugpjūčio 7 d. (b. l. 78-86) (ABTĮ 145 str.). Atitinkamai, pareiškėjas detalizuotą ir su įrodymais prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaudamasis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, turėjo pateikti iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. Šiuo atveju pareiškėjas detalizuotą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė 2014 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 164), t. y. nepraleidus ABTĮ nustatyto keturiolikos dienų termino. Atitinkamai, atsižvelgus į tai, pareiškėjo pateiktas prašymas yra nagrinėtinas iš esmės.

Teisėjų kolegija nurodo, jog šiuo atveju iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato iniciatyva, nesutinkant su priimtu Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu, tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi (b. l. 78-86) atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą, kuriuo buvo tenkintas pareiškėjo skundas, paliko nepakeistą. Taigi, atsižvelgus į priimtos teismo nutarties turinį, apeliacinėje instancijoje proceso šalių interesų tenkinimą, darytina išvada, jog teismo sprendimas buvo visiškai priimtas pareiškėjo naudai ir jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Kiek tai susiję su pareiškėjui priteistinomis bylinėjimosi išlaidomis, pabrėžtina, kad ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokias Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtino Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.

Pastebėtina, jog Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas imamas tas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-563/2008).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas nurodo, kad už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo parengimą jis patyrė 1 270,50 Lt išlaidų (1 050 Lt + PVM), kurias apmokėjo APB „Onaitis ir partneriai“ 2014 m. vasario 26 d. pavedimu už advokato E. O. teiktas teisines paslaugas (b. l. 156-157, 161-163). Šios išlaidos yra grindžiamos ir 2012 m. lapkričio 12 d. Išrašu iš susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo ATP byloje Nr. 012/115 (b. l. 137).

Pažymėtina, jog pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 500 Lt (koeficientas 1,5 padaugintas iš 1 000 Lt minimalios mėnesinės algos, kuri galiojo teisinių paslaugų suteikimo metu (teisinės paslaugos buvo suteiktos 2014 m. sausio 31 d. (b. l. 71-73) ir buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Nr. 1543) (t. II, b. l. 115-119).

Kiek tai susiję su konkrečia pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma dėl teiktų teisinių paslaugų, teisėjų kolegija pabrėžia, jog CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina reikalavimą, sprendžiant klausimą dėl laimėjusiai proceso šaliai priteistinų išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, dydžio, taikyti vertinamuosius kriterijus, t. y. atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Dar platesnis tokių kriterijų sąrašas yra numatytas Rekomendacijų 2 punkte. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Pastebėtina, jog visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į Rekomendacijų įvardintas nuostatas, nurodytus kriterijus, nagrinėtos bylos pobūdį, į tai, kad administracinė byla nebuvo sudėtinga dėl teisinio reguliavimo aiškinimo ir vertinimo, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, konstatuoja, jog pareiškėjo naudai priteistina 350 Eur suma.

Šiame kontekste taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš netinkamo atsakovo ir jos turėtų būti iš viso nepriteistinos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog administracinėje byloje pareiškėjas prašė panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato skundžiamą aktą, tačiau atsakovu buvo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Šiuo atveju pačiame pateiktame prašyme pareiškėjas iš esmės neteisingai nurodė byloje buvusį atsakovą, iš esmės painiojo įvardinamus atsakovus (b. l. 176), tačiau atsisakant įvardintu pagrindu priteisti bylinėjimosi išlaidas, kai iš pateikto prašymo iš esmės yra aiški pareiškėjo valia ir subjektas, iš kurio siekdama, kad būtų priteistos išlaidos, situacija būtų vertinama pernelyg formaliai. Atitinkamai, dėl įvardintų priežasčių nurodytos bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui priteistinos iš atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistina 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo UAB „Videra“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. A858-1452/2014 apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui UAB „Videra“ iš atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. A858-1452/2014 nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Irmantas Jarukaitis Ričardas Piličiauskas