A-662-1092-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1092/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00031-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija: 14.3.3; 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjui Z. K.,

atsakovo atstovei V. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės tarybai ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Z. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu, kurį patikslino, (t. II, b. l. 4-12) kreipėsi į teismą ir prašė:

1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. T-751 „Dėl Kauno miesto degalinių išdėstymo specialiojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-751) dalį dėl degalinės Nr. 82 Vilijampolėje, Panerių gatvėje, vietos nustatymo;

2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) išregistruoti iš Teritorijų planavimo dokumentų registro (toliau – ir TPDR) visus žemės sklypo Panerių g. 252 detaliojo planavimo dokumentus, patvirtintus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A-1354.

Paaiškino, kad skundžiama sprendimo dalis, kuria patvirtintas specialus planas dėl degalinės Nr. 82 (buvęs Nr.

7) vietos Vilijampolėje, Panerių g. 252, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, kadangi numatyta degalinės vieta patenka į žemės sklypo Panerių g. 252, Kaune, teritoriją, o būtent į šį žemės sklypą jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises. Derinant specialųjį planą savivaldybės institucijoms buvo žinoma, kad minėtas žemės sklypas yra grąžintinas natūra, tačiau nepaisant to, parengtas specialusis planas buvo suderintas ir parengtas tvirtinti Tarybai. Pateikus pretenzijas dėl numatytos degalinės vietos, jam buvo atsakyta, kad degalinė Nr. 82 išbraukta ir toks numeris panaikintas, tačiau Tarybos posėdyje, kuomet buvo svarstomas planas, nebuvo aiškiai pasakyta, kad degalinės nurodytu adresu nebus, o nurodyta, jog degalinės taškas yra „plaukiojantis“.

Nepaisant šių neaiškumų, specialusis planas patvirtintas, esant neaiškiai degalinės Panerių g. vietai, kuri gali būti numatyta žemės sklype Panerių g. 252 pagal ankstesnį 2004 m. specialųjį planą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A-1354 patvirtintas 2,0692 ha žemės sklypo Panerių g. 252, Kaune detalusis planas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Tačiau Administracijos TPDR užregistruoti bent du skirtingi detalieji planai, patvirtinti ankščiau minėtu įsakymu Nr. A-1354, jiems suteikti skirtingi numeriai, t. y.

Nr. 000193003501 ir Nr. 002193003501. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus Administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. A-1354 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“, savivaldybė nurodo išregistravusi detalųjį planą, kuriam suteiktas Nr. 002193003501, o apie kitą registre įregistruotą planą nieko nepasisakoma bei nepateikiama informacija. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo manymu, savivaldybė žemės sklypui, esančiam Panerių g. 252, Kaune, buvo parengusi ir patvirtinusi du detaliuosius planus, kurių vienas liko neišregistruotas, nors Administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtinti minėti detalieji planai, pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

Todėl Administracija turėtų būti įpareigota išregistruoti ir antrąjį detalųjį planą, kuriam suteiktas Nr. 000193003501, bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į patikslintą skundą (t. II, b. l. 62-63) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo patikslintame skunde išdėstytais reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovas Taryba atsiliepime (t. I, b. l. 139-141) taip pat pabrėžė, jog pareiškėjo ginčijamojoje specialiojo plano dalyje nėra numatyta galima degalinės vieta žemės sklype Panerių g. 252, Kaune, į kurį pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, o jo patikslintame skunde išdėstyti argumentai neparemti jokiais įrodymais. Priešingai, parengto specialiojo plano sprendinių svarstymo su visuomene procedūros metu gavus Z. K. pretenzijas dėl degalinės Nr. 82 išbraukimo iš specialiojo plano sprendinių, buvo pakoreguoti šio plano sprendiniai – degalinė Nr. 82 išbraukta, ginčijamu Tarybos Sprendimu Nr. T-751 parengtas degalinių išdėstymo Kauno mieste specialusis planas patvirtintas ir specialiojo plano brėžinyje degalinė Nr. 82 pažymėta kaip naikinama. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teritorijoje prie Panerių g., į kurią Z. K. pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra numatyta degalinės vieta, pareiškėjas nepateikė, todėl jo skundas dėl Tarybos sprendimo dalies panaikinimo neturėtų būti tenkinamas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į patikslintą skundą (t. II, b. l. 57-58) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo patikslintame skunde išdėstytais reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad detalusis planas, kuriuo buvo suformuotas žemės sklypas prie statinių Panerių g. 252, buvo patvirtintas tik vienu Administracijos direktoriaus įsakymu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A63-1158/2010 panaikintas. Teismui panaikinus ginčijamą įsakymą, nuginčytas detalusis planas buvo išregistruotas iš Administracijos TPDR, tai patvirtina Administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2011 m. vasario 1 d. raštas Nr. 40-2-165 ir prie jo pridėtas išrašas apie archyvinius teritorijų planavimo dokumentus. Jokio kito šiuo metu galiojančio detaliojo plano, įregistruoto teritorijų planavimo registre, dėl ginčo teritorijos nėra, pareiškėjas tokių įrodymų taip pat nepateikė, todėl jo reikalavimas išregistruoti iš teritorijų planavimo registro visus skundžiamu įsakymu patvirtintus detaliuosius planus neturėtų būti tenkinamas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 29 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. T-751 „Dėl Kauno miesto degalinių išdėstymo specialiojo plano patvirtinimo“ dalies panaikinimo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tarybos 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-700 „Dėl pakoreguotos Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos – specialiojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas degalinių išdėstymo Kauno mieste specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas), kuriame Panerių g. buvo pažymėtos dviejų degalinių vietos: esama stacionari degalinė Panerių g. 222 (Nr. 68) ir galima naujos degalinės (Nr. 7) vieta Panerių g. esančioje stovėjimo aikštelėje. Taryba 2007 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-5 pavedė Administracijos direktoriui organizuoti Specialiojo plano pakeitimą. Patikslinto specialiojo plano koncepcija buvo patvirtinta Tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 295. Pagal šios koncepcijos sprendinius, degalinių vieta Panerių g. išliko nepakitusi: pažymėta veikiančios degalinės vieta Panerių g. 222 (Nr. 55) bei numatyta galima naujos degalinės vieta (Nr. 82), tačiau šios galimai projektuojamos degalinės adresas nebuvo nurodytas. Parengto specialiojo plano sprendinių svarstymo su visuomene procedūros metu buvo gautos Z. K. pretenzijos, kuriomis prašoma išbraukti degalinę Nr. 82 iš Specialiojo plano sprendinių. Specialiojo plano rengėjo 2010 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 2010-09-15 buvo atsakyta, kad Specialiojo plano sprendiniai pakoreguoti – degalinė Nr. 82 išbraukta. Ginčijamu Tarybos Sprendimu Nr. T-751 parengtas degalinių išdėstymo Kauno mieste specialusis planas buvo patvirtintas, šio sprendimo 2010 m. gruodžio 7 d. aiškinamajame rašte Nr. 40-4-500 nurodyta, jog atsižvelgiant į prašymą, degalinės vieta Panerių g. naikinama. Specialiojo plano brėžinyje degalinė Nr. 82 taip pat pažymėta kaip naikinama.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šių duomenų visuma patvirtino aplinkybę, kad Specialiojo plano organizatorius į pareiškėjo pretenziją atsižvelgė ir iš Tarybos Sprendimu Nr. T-751 patvirtinto Specialiojo plano sprendinių išbraukė degalinę Nr. 82, kurios buvimo vieta galimai buvo numatyta Panerių g., Kaune. Šiais duomenimis teismas neturėjo pagrindo abejoti. Be to, šiuo metu žemės sklypas Panerių g. 252, Kaune, yra laisva (neužstatyta) žemė, nes valstybinis žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-0906-0517) išregistruotas 2011 m. kovo 24 d. iš nekilnojamojo turto registro, o statiniai (unikalus Nr. 1999-2044-2024), buvę Panerių g. 252, iš nekilnojamojo turto registro išregistruoti 2011 m. kovo 7 d. Taip pat pažymėta, kad Administracija pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto žemėtvarkos skyriui ginčo teritorijos kartografinę medžiagą, kurioje pažymėta laisva (neužstatyta) žemė prie Panerių g. NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pažymėjus medžiagoje buvusio savininko turėtų žemės sklypų ribas, pagal šią medžiagą Administracijos direktorius organizuos žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą ir patvirtins parengtus žemės sklypų planus, skirtus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui natūra. Pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teritorijoje prie Panerių gatvės, į kurią jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises, vis dar yra numatyta degalinės vieta, nepateikė. Teismas taip pat nenustatė tokius pareiškėjo teiginius patvirtinančių duomenų, todėl konstatuota, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Tarybos Sprendimą Nr. T-751 dalyje dėl degalinės Nr. 82 Vilijampolėje, Panerių gatvėje, vietos nustatymo, yra nepagrįstas.

Dėl įpareigojimo Administraciją išregistruoti iš TPDR visus žemės sklypo Panerių g. 252 detaliojo planavimo dokumentus, patvirtintus Administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A-1354, teismas nustatė, kad Administracijos direktorius 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių Panerių g. 252 detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino apie 2,1 ha žemės sklypo prie statinių Panerių g. 252 detalųjį planą (sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas – teritorija inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti arba komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija). Šis teritorijų planavimo dokumentas įregistruotas TPDR, jam suteiktas registracijos Nr. 002193003501. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1158/2010 ankščiau nurodytą Administracijos direktoriaus įsakymą panaikino. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, minėtas registro objektas Nr. 002193003501 išregistruotas iš TPDR. Apie tai 2011 m. vasario 1 d. Administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2011 m. vasario 1 d. raštu Nr. 40-2-165 pranešta pareiškėjui. Išrašas apie archyvinį teritorijų planavimo dokumentą taip pat patvirtina, kad teritorijų planavimo dokumento registracijos unikalus kodas Nr. 002193003501 iš TPDR išregistruotas 2010 m. gruodžio 6 d., išraše taip pat nurodyta, kad šis dokumentas yra panaikintas vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1158/2010.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 patvirtintų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) (2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1123 išdėstyti nauja redakcija) 2, 35 ir 36 punktus. Iš byloje esančios medžiagos buvo matyti, kad Administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A-1354 patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – Panerių g. 252 sklypo prie automobilių stovėjimo aikštelės detalusis planas – buvo įregistruotas Registre, jam suteiktas registracijos unikalus kodas registre Nr. 002193003501. Šis dokumentas patvirtina, kad Administracijos direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas tik vienas teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas, duomenų apie tai, kad šiuo įsakymu būtų patvirtinta daugiau teritorijų planavimo dokumentų, byloje nėra. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi panaikinus Administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių Panerių g. 252 detaliojo plano patvirtinimo“, teritorijų planavimo dokumentas, kurio unikalus registracijos kodas registre Nr. 002193003501, panaikintas. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismui pateiktas iš TPDR duomenų bazės atspausdintas užklausos apie dokumento, kurio registracijos Nr. 000193003501, paiešką langas patvirtina, kad tokio dokumento pagal pateiktus parametrus iš viso nėra, jis neegzistuoja. Pateiktais duomenimis teismas abejoti neturėjo pagrindo. Padaryta išvada, jog jokio kito šiuo metu galiojančio detaliojo plano, įregistruoto TPDR, dėl teritorijos Panerių g. 252, Kaune, nėra, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją išregistruoti iš TPDR visus žemės sklypo Panerių g. 252 detaliojo planavimo dokumentus, patvirtintus Administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A-1354, netenkintinas.

III. Pareiškėjas Z. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde pažymi, jog Kauno apygardos administracinio teismo raštinėje 2011 m. lapkričio 2 d. Administracijos darbuotoja V. B. sukeitė dalį Specialiojo plano dokumentų. Dėl šio įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00262-2012 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas), kuris nėra baigtas. Kadangi tyrimas nėra baigtas, bylos nagrinėjimas teisme neįmanomas. Pareiškėjo manymu, Panevėžio apygardos administracinis teismas privalėjo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nesant išspręstam klausimui dėl to, kokios sudėties ir turinio yra tikrasis Tarybos Sprendimu Nr. T-751 patvirtintas Specialusis planas, neįmanoma pareiškėjui įvykdyti pirmosios instancijos teismo nurodymo patikslinti savo skundą, nagrinėtą šioje byloje, ir pasinaudoti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje jam suteikta teise patikslinti skundą.

Atkreipia dėmesį, kad šios bylos nebūtų, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1158/2010 nebūtų netinkamai pritaikęs ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nebūtų dėl nesuprantamų priežasčių palikęs galioti Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 02-01-8549 2 punkto (žemės sklypo duomenų nustatymas), nors pačioje nutartyje aiškiai pats teismas konstatavo ir bylos medžiagoje aiškiai matyti, kad Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 25 d.

įsakymu Nr. 02-01-11493 buvo panaikintas tik 3 punktas (žemės sklypo priskyrimas privatizavimo objektui). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1158/2010 palikti galioti sklypo duomenys vis dar yra įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre. Teisinė situacija yra tokia, kad jokiu įsakymu nepatvirtinto žemės sklypo Panerių g. 252, Kaune, detaliojo plano sprendiniai įregistruoti nekilnojamojo turto registre vis dar galioja, o tai sudaro prielaidas šiais duomenimis piktnaudžiauti, ypač esant neišregistruotiems 2004 m. patvirtintiems detaliesiems planams bei patvirtinus neaiškų specialųjį planą dėl degalinių išdėstymo.

Tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1158/2010 iki šiol neįvykdyta, patvirtina Kauno apygardos administracinio teismo raštas (t. III, b. l. 111-112). Teigia, jog sklypo duomenų palikimas galioti sudaro prielaidas nevykdyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1220, kurio 2 priede nurodytas privatizavimo objektas automobilių saugojimo aikštelė, kontrolės postas ir šiam objektui priskirtas 2,0692 ha žemės sklypas, esantis Panerių g. 252, Kaune, išbrauktas iš privatizavimo sąrašo, siekiant įgyvendinti valstybės prisiimtus įsipareigojimus grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

Išdėsto argumentus dėl Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1220. Pareiškėjo teigimu, visi teismai nuslepia Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 497 padarytą nusikaltimą, taip pat nuslepia, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. T-665 yra neteisėtas, nes neatitinka Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 497.

Nurodo, jog jo skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas dar Kauno apygardos administracinio teismo. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui perdavus bylą nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui, šis teismas, pažeisdamas ABTĮ, pakeitė bylos stadiją iš teisminio nagrinėjimo į skundo priėmimo klausimo sprendimą. ABTĮ 70 straipsnio 4 dalis imperatyviai įpareigoja teismą, kuriam byla perduodama, priimti ją savo žinion besąlygiškai. To nebuvo padaryta, nes Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija nurodė jam apsispręsti dėl savo reikalavimų turinio ir juos patikslinti, taigi grąžino procesą iš teisminio nagrinėjimo į skundo priėmimo stadiją. Kaip matyti iš posėdžio 2012 m. birželio 12 d. protokolo, Panevėžio apygardos administracinis teismas sprendė jo 2011 m. kovo 31 d. patikslinto skundo priėmimo klausimą, nors jis jau buvo priimtas Kauno apygardos administracinio teismo. Teigia, jog Panevėžio apygardos administracinio teismo veiksmai, taip pat ir siūlymas apsispręsti, norminiu ar individualiu administraciniu aktu pareiškėjas laiko Specialųjį planą, rodo išankstinį Panevėžio apygardos administracinio teismo nusistatymą byloje ir kėlė abejonių, ar apskritai nagrinės jo skundą. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė veiksmų, kad būtų pašalintos abejonės dėl ginčijamo Specialiojo plano autentiškumo.

Pažymi, jog jam vis dar nėra pateikta Specialiojo plano su ant jo nukopijuota TPDR žyma (spaudu) apie įregistravimą, tinkamai patvirtinta nespalvota kopija, kuri jam reikalinga dėl tikrumo. Bylą nagrinėję teismai nenusprendė dėl Specialiojo plano originalo prijungimo prie bylos, griežtai ir aiškiai nevertino kiekvieno Specialiojo plano lapo, teismo patvirtinta kopija taip pat nėra įsiūta ir sunumeruota. Panevėžio apygardos administracinis teismas net nevertino ir nepasisakė dėl motyvų, kuriais remiantis laiko Specialiojo plano originalo dokumentų rinkinį neginčijamu rašytiniu įrodymu. Panevėžio apygardos administracinis teismas nekvestionavo Specialiojo plano autentiškumo ir patikimumo, kai jo pateikti įrodymai byloje kelia rimtų abejonių Specialiojo plano originalumu ir integralumu. Nurodo, jog atsakovams byloje atstovavo tas pats asmuo, kuris sukeitė Specialiojo plano dokumentų dalį 2011 m. lapkričio 2 d. Kauno apygardos administracinio teismo raštinėje, tačiau teismui nekilo jokių abejonių dėl atsakovų atstovės V. B. suinteresuotumo byloje.

Teigia, jog teismas nepasinaudojo byloje esančiais įrodymais, susijusiais su UAB „Kauno aikštelė“ akcijų paketo privatizavimu, nenustačius įstatinio 246 320 Lt kapitalo sudėties, padengtos 8-ių valstybinių automobilių stovėjimo aikštelių turtu, o V. Krėvės g. 42 aikštelę neteisėtai įregistravus UAB „Kauno aikštelė“ vardu. Teigia, jog jo pateiktų duomenų pakanka, kad teismai vadovautųsi ABTĮ 109 straipsniu dėl UAB „Kauno aikštelė“ akcijų paketo privatizavimo.

Mano, kad Specialiuoju planu kelias statyti degalinę vietoje, kur turėtų būti formuojamas laisvos (neužstatytos) žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti grąžinant žemę natūra, nėra užkirstas. Nurodo, jog nors Panevėžio apygardos administracinis teismas ir išreikalavo iš NŽT pateikti žemėtvarkos bylą ir nuosavybės teisių atkūrimo bylą, su jomis pareiškėjas neturėjo jokių fizinių galimybių susipažinti ir pateikti paaiškinimus ar vertinimus. Pažymi, kad NŽT pateiktoje byloje turi būti žemės sklypo ribų planas, parengtas 2002 m. gruodžio 3 d., kuris privalėjo būti išnagrinėtas kitų administracinėje byloje esančių dokumentų visumoje. Atkreipia dėmesį, kad teismui yra pateiktas (t. II, b. l. 66) žemės sklypo, kurio atžvilgiu galioja (t. III, b. l. 110) įregistruotas areštas, uždėtas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi (t. I, b. l. 49), kuria uždrausta perleisti kitų asmenų nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0906-0517, esantį Panerių g. 252, Kaune, išskyrus žemės grąžinimą natūra nuosavybės teisių atkūrimo tvarka, brėžinys. Tačiau remiantis tokiu brėžiniu pareiškėjui grąžinti žemę natūra negalima, nes nors statiniai 2011 m. kovo 1 d. išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro, tačiau realiai 20692 m2 žemės sklypas buvo atlaisvintas tik 2011 m. rugpjūčio 3 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. (A. N. pažyma, t. III, b. l. 44), dėl ko taip pat vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00262-12.

Pažymi, kad Administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjas N. V., pristatinėdamas Specialųjį planą, ginčijamą šioje byloje, teigė, kad apie areštą nieko nežino. Nors kartu su pretenzija dėl Specialiojo plano jis pateikė teismo nutarties kopiją ir arešto aktų registro išrašo kopiją, į šią pretenziją jam atsakė N. V.. Be to, apie tai, kad Administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjo N. V. pavaduotoja M. N. žino apie disponavimo sklypu apribojimus, matyti iš bylos (t. II, b. l. 110). Visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas turi pagrindą abejoti atsakovo Administracijos veiksmais, rengiant Specialųjį planą, ir atsakovo Tarybos patvirtinto Specialiojo plano teisėtumu dalyje, susijusioje su degalinės vieta Nr. 82, Vilijampolėje.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai siekė 2013 m. sausio 9 d. posėdyje kuo greičiau užbaigti bylą, bet tai nereiškia bylos visapusiško ir nuodugnaus ištyrimo, taigi teismo sprendimas yra skubotas, nepagrįstas ir neparemtas bylos duomenimis. Tai patvirtina ir teisėjų kolegijos sprendimo priėmimas, vadovaujantis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, kadangi 88 straipsnio 2 punktas, neatitinkantis sprendimo rezoliucinės dalies esmės, aiškiai parodo teismo kolegijos abejones priimamo sprendimo teisingumu ir nesugebėjimą spręsti šią bylą nuo jos priėmimo dienos. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime cituoja Nuostatų 35 punktą, tačiau byloje nėra duomenų, kad buvo pateiktas Administracijos direktoriaus sprendimo, kuriuo jis, Administracijoje 2010 m. lapkričio 30 d., gavus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1158/2010, patvirtina, kad Administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A-1354 patvirtintas detalusis planas Panerių g. 252, Kaune, yra pripažintas negaliojančiu, nustatyta tvarka patvirtinta kopija ir elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu. Remiasi Nuostatų 35 punktu ir pažymi, jog po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A63-1158/2010 Administracijos direktorius, norėdamas Nuostatų nustatyta tvarka išregistruoti detalųjį planą, turėjo atskiru įsakymu įforminti savo sprendimą dėl teismo nutarties vykdymo. Pareiškėjo teigimu, byloje nėra duomenų, kada TPDR buvo įregistruotas detalusis planas Panerių g. 252, Kaune, patvirtintas Administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A-1354, ir kada šis detalusis planas įsigaliojo. Nurodo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 ir 9 dalis, 28 straipsnio 3 dalį ir Nuostatų 35 punktą. Teigia, jog palikti galioti sklypo Panerių g. 252 duomenys ir ribų planas kliudo atkurti nuosavybės teises į žemę, grąžinant ją natūra. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė savo pareigos objektyviai, nešališkai, visapusiškai ištirti ir nustatyti esmines aplinkybes, todėl priimti sprendimai yra neteisėti ir neteisingi, priimti nesivadovaujant įstatymais, o išankstinėmis prielaidomis.

Mano, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą jo prašymą įpareigoti Administraciją išregistruoti visus žemės sklypo Panerių g. 252, Kaune, detaliojo planavimo dokumentus. Pareiškėjo teigimu, detaliojo planavimo dokumento įregistravimo data atsirado tik tada, kai jis kreipėsi į teismą šioje byloje ir atsakovas Administracija 2011 m. spalio 28 d. raštu Nr. (A27V124)-R-4340 (t. II, b. l. 181) pateikė į bylą dokumentus. Pateiktas išrašas (t. II, b. l. 188) rodo, kad detalusis planas išregistruotas 2010 m. gruodžio 6 d. (t. III, b. l. 109). Panevėžio apygardos administracinis teismas turėjo pripažinti, kad pareiškėjas su pagrindu kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynimo, kadangi išrašas atsirado jam užvedus šią administracinę bylą. Pareiškėjo teigimu, teismas, tirdamas teritorijų planavimo dokumentų registro išrašus, kuriuose skiriasi duomenys, tačiau taip ir neatsirado detaliojo plano Panerių g. 252, Kaune, įregistravimo data (reikšminga jo įsigaliojimo faktui nustatyti), turėjo spręsti, ar tokiuose veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių (ABTĮ 109 str.).

Išdėsto abejones, susijusias su pirmosios instancijos teismo nešališkumu ir objektyvumu. Pažymi, jog iš 2012 m. gruodžio 4 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo bei nutarties dėl nušalinimo teisėjams (t. III, b. l. 94-95) akivaizdu, kad teismas buvo iš anksto suinteresuotas kuo greičiau išnagrinėti bylą, net nesurinkus visų reikalingų įrodymų ir jų išsamiai neištyrus. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jo atimta teisė ne tik į efektyvią teisinę gynybą, bet ir į teisingumą.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 137-138) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėjo nurodyta degalinė buvo pažymėta prieš skundžiamą Specialųjį planą galiojusiame teritorijų planavimo dokumente – pakoreguotoje Kauno miesto degalinių išdėstymo schemoje-specialiajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-700, kurioje pažymėta galima naujos degalinės vieta Panerių gatvėje esančioje stovėjimo aikštelėje (degalinė Nr. 7). Ginčijamo Specialiojo plano rengimo metu jokių papildomų prašymų ar analizės dėl ginčo degalinės vietos nebuvo, rengiamame Specialiajame plane galima naujos degalinės vieta nurodyta nepakitusi (degalinė Nr. 82). Parengto Specialiojo plano sprendinių svarstymo su visuomene procedūros metu gavus pareiškėjo pretenzijas dėl degalinės Nr. 82 išbraukimo iš Specialiojo plano sprendinių, į gautas pretenzijas buvo atsižvelgta ir degalinė Nr. 82 išbraukta. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas UAB „Miesto planas“ (Specialiojo plano rengėjo) 2010 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 2010-09-15 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2010 m. spalio 26 d. raštu Nr. 40-2-1308. Vadovaudamasis Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, 37 punkto nuostatomis ir laikydamas, kad į pateiktą pretenziją nebuvo atsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, pareiškėjas turėjo teisę atsakymus skųsti ikiteismine tvarka, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, taip patvirtindamas, jog pateikti atsakymai jį tenkino.

Pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tai, kad degalinė Nr. 82 išbraukta, patvirtina Specialiojo plano brėžinio sprendiniai, kur degalinė Nr. 82 pažymėta kaip naikinama, taip pat ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 7 d. aiškinamasis raštas Nr. 40-4-500, kuriame nurodyta, jog atsižvelgiant į prašymą, degalinės vieta Panerių g. naikinama. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog naujos degalinės statybai Panerių g. kelias nėra užkirstas. Nurodo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šiuo metu jokių įregistruotų nekilnojamojo turto objektų ginčo teritorijoje nėra. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2011 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 40-2-575 pateikė NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriui ginčo teritorijos kartografinę medžiagą, kurioje pažymėta laisva (neužstatyta) žemė prie Panerių g. Šiuo metu yra atliekamos žemės sklypo, skirto nuosavybės teisių atkūrimui, formavimo procedūros. Patvirtinus suformuoto žemės sklypo planą, pareiškėjui bus tęsiamas nuosavybės teisių atkūrimas į žemę natūra. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog ginčijama Specialiojo plano dalis neturi įtakos pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimui. Nesant pareiškėjo teisių pažeidimo, atitinkamai nėra pagrindo naikinti skundžiamo administracinio akto.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 139-140) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia tokius pat argumentus, kaip ir atsakovas Taryba.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. T-751 „Dėl Kauno miesto degalinių išdėstymo specialiojo plano patvirtinimo“ dalies (dėl degalinės Nr. 82 Vilijampolėje, Panerių g., Kaune, vietos nustatymo) bei įpareigojimo (visų žemės sklypo Panerių g. 252 detaliojo planavimo dokumentų išregistravimo iš teritorijų planavimo dokumentų registro) atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004-12-23 sprendimu Nr. T-700 buvo patvirtintas degalinių išdėstymo Kauno mieste specialusis planas. Pagal šio plano sprendinius Panerių g., Kaune, buvo pažymėtos dvi degalinės: esama stacionari degalinė Panerių g. 222 (Nr. 68) ir numatyta naujos degalinės (Nr. 7) vieta Panerių g. esančioje stovėjimo aikštelėje (specialiojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad iki šiol galiojusioje degalinių išdėstymo schemoje patvirtintas degalinės taškas Nr. 7 perkeliamas į automobilių parkavimo aikštelę Panerių g. ir A. S. g. sankirtoje). Kauno miesto savivaldybės taryba 2007 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą Nr. T-5, kuriuo savivaldybės administracijos direktoriui pavedė organizuoti minėto specialiojo plano pakeitimą. Vykdant šį sprendimą buvo parengta patikslinto specialiojo plano koncepcija, kuri patvirtinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. T-295. Pagal šios koncepcijos sprendinius, degalinių vieta Panerių g. išliko nepakitusi, t. y. pažymėta veikiančios degalinės vieta Panerių g. 222 (Nr. 55) ir numatyta galima naujos degalinės (Nr. 82) vieta.

Parengto specialiojo plano projekto svarstymo su visuomene metu (2010 m. rugsėjo 13 d.) Z. K. pateikė pretenziją, kuria prašė išbraukti degalinę Nr. 82 iš specialiojo plano sprendinių. 2010 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos – specialiojo plano pakeitimo viešo svarstymo su visuomene susirinkimo protokole pažymėta, jog buvo gauta Z. K. pretenzija dėl taško Nr. 82 išbraukimo iš Kauno miesto degalinių specialiojo plano, kurią nutarta tenkinti ir tašką Nr. 82 išbraukti iš Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos – specialiojo plano pakeitimo.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. T-751 patvirtino Kauno miesto degalinių išdėstymo specialųjį planą. Šio plano aiškinamajame rašte įvardijamos naikinamų degalinių vietos, tarp kurių nurodyta ir degalinės Nr. 82 vieta, esanti Panerių g., Vilijampolėje. Kaip matyti iš patvirtinto plano sprendinių, degalinė Nr. 82 Panerių g. pažymėta kaip naikinama. Kad degalinės Nr. 82 vieta naikinama patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-12-16 posėdžio protokole Nr. TP-17 užfiksuota informacija. Analogiška informacija pateikta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 10 d. rašte Nr. (21-1)-D8-234 „Dėl Z. K. pareiškimo“ (< ... Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, tikrindamas specialųjį planą, nustatė, kad specialiojo plano planavimo organizatorius į pareiškėjo pretenziją atsižvelgė ir Detaliajame plane nurodytoje teritorijoje, esančioje Panerių g. 252, degalinės nenumatė).

Taigi šie įrodymai besąlygiškai patvirtina, kad degalinė Nr. 82 Kauno miesto degalinių išdėstymo specialiajame plane pažymėta kaip naikinama. Tai reiškia, jog teritorijų planavimo procedūros metu į pareiškėjo pateiktą pretenziją buvo atsižvelgta. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad duomenų visuma patvirtina aplinkybę, kad specialiojo plano organizatorius į pareiškėjo pretenziją atsižvelgė ir iš Tarybos 2010-12-16 sprendimu Nr. T-751 patvirtinto specialiojo plano sprendinių išbraukė degalinę Nr. 82, kurios vieta galimai buvo numatyta Panerių g., Kaune.

Be to, taip pat pažymėtina, kad Z. K. pasirinktas teisių gynimo būdas, siekiant panaikinti specialiojo plano dalį, netinkamas norimam tikslui pasiekti, t. y. realiai neapgins jo teisių ar teisėtų interesų. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ginčijamu įsakymu patvirtintas Kauno miesto degalinių išdėstymo specialusis planas, niekaip nepažeidžia Z. K. teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų, todėl pareiškėjas taip pat nelaikytinas suinteresuotu subjektu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme ir ginti jo tariamai pažeistas subjektines teises ar įstatymų saugomus teisėtus interesus nėra pagrindo.

Pareiškėjas patikslintu skundu taip pat prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išregistruoti iš Teritorijų planavimo dokumentų registro visus žemės sklypo Panerių g. 252 detaliojo planavimo dokumentus, patvirtintus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A-1354.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro paskirtį, objektus, registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro duomenų tvarkymą, sąveiką su kitais registrais, registro duomenų teikimą, naudojimą ir saugą, registro finansavimą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatai. Pagal šių Nuostatų 2 punktą, registro objektai yra patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai ir teisės aktai, kuriais patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai. Minėtų Nuostatų 35 punkte nustatyta, kad registro objektas išregistruojamas, kai duomenų teikėjas centrinei registro tvarkymo įstaigai arba registro tvarkymo įstaigai pateikia teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimo (nutarimo), patvirtinančio registre įregistruotų teritorijų planavimo dokumentų pripažinimą negaliojančiais, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją ir elektroninį dokumentą, pasirašytą elektroniniu parašu.

Bylos duomenimis, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2011 m. sausio 27 d. prašymą, 2011 m. vasario 1 d. raštu Nr. 40-2-165 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1158/2010 buvo panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-06-03 įsakymas Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių Panerių g. 252 detaliojo plano patvirtinimo“ ir minėtas registro objektas išregistruotas iš Teritorijų planavimo registro. Kaip šį faktą patvirtinantis įrodymas prie anksčiau minėto atsakymo pridėtas išrašas iš Teritorijų planavimo dokumentų registro, iš kurio matyti, kad atsakovo įsakymas dėl detaliojo plano patvirtinimo panaikintas. Tuo tarpu apie pareiškėjo skunde nurodytą teritorijų planavimo dokumentą, kuriam suteiktas registracijos Nr. 000193003501, duomenų byloje nėra, jis neegzistuoja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jokio kito šiuo metu galiojančio detaliojo plano, įregistruoto Teritorijų planavimo dokumentų registre dėl teritorijos Panerių g. 252, Kaune, nėra, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją išregistruoti iš Teritorijų planavimo dokumentų registro visus žemės sklypo Panerių g. 252 detaliojo planavimo dokumentus, patvirtintus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-06-03 įsakymu Nr. A-1354, netenkintinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog įstatyminis reikalavimas atsakyti į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus visgi nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012). Šiuo aspektu pažymėtina, jog dėl kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomų argumentų (dėl skundo priėmimo, specialiojo plano pateikimo ir sukeitimo, atsakovų atstovavimo ir pan.) apeliacinio teismo teisėjų kolegija atskirai nepasisakys, kadangi jie nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą laikyti nepagrįstu, jie nesusiję su ginčo esme (dalyku), yra nereikšmingi. Taip pat teisėjų kolegijai jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo teisėjų nešališkumo nekyla. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas atliko byloje surinktų įrodymų analizę, apibendrino įrodymus, padarė atitinkamas išvadas dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių bei pagrįstai konstatavo, jog Z. K. skundas ir patikslintas skundas netenkintini.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Z. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Dainius Raižys Veslava Ruskan