A-2016-575/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A-2016-575/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00316-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei S. N. dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Vilniaus VGTPT, Tarnyba), su prašymu (b. l. 2–7) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės S. N. (toliau – ir atsakovė) 120 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų į Lietuvos valstybės biudžetą.

Pareiškėjas nurodė, jog atsakovė Tarnybai 2009 m. kovo 30 d. pateikė prašymą Nr. (1.7.)-ATP-787-09 suteikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Šiame prašyme atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jos turto ir pajamų lygis. Atitinkamai Vilniaus VGTPT 2009 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (1.7.)-S-888-09, kuriuo suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinę teisinę pagalbą teikti paskiriant advokatą J.

B.. Pagal minėto advokato Tarnybai 2010 m. gegužės 5 d. pateiktą prašymą reg. Nr. (4.9.)-AD-3549-10, advokatas, teikdamas antrinę teisinę pagalbą pagal Vilniaus VGTPT 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-888-09, atliko šiuos veiksmus: konsultacija, ieškinio rengimas, susipažinimas su byla ir pasirengimas teismo posėdžiui, atstovavimas teisme. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintomis Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis (toliau – ir Mokėjimo taisyklės), valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei, iš viso sudarė 240 Lt suma.

Taigi, įvertinus tai, kad atsakovei buvo suteikta 50 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, ji privalėjo sumokėti 120 Lt. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 4 straipsnio 5 punktas numato pareigą asmeniui, kuris kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos, apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikantis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis, o VGTPĮ 19 straipsnio 3 dalis įpareigoja asmenį 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėti per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

Tuo tarpu apie pareigą sumokėti 120 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų atsakovė buvo informuota 2010 m. liepos 30 d. raštu Nr. (4.23.)-2LPA-109-10 ir 2010 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (1.38.)-SD-4410-10, tačiau laiškai grįžo neįteikti, o Tarnyba iki šios dienos nėra gavusi apmokėjimo iš atsakovės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas J. B. atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 34) prašė jį tenkinti visiškai jame nurodytais motyvais.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 6 d. sprendimu (b. l. 43–45) pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 11,58 Eur (40 Lt) įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įpareigojant įmoką pervesti (sumokėti) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, įmokos pavadinimas „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, o kitoje dalyje prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Visų pirma, teismas nurodė, kad proceso šalims apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šalys neatvyko, todėl teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Spręsdamas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, teismas pažymėjo, kad pagal VGTPĮ 2 straipsnio 3 dalį antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Teisinė pagalba apima ir bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą. VGTPĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atstovavimu nagrinėjant bylas, procesinių dokumentų rengimo, įrodymų rinkimo išlaidos ir pan. Vilniaus VGTPT 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-888-09 atsakovei teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas J. B. atsakovei parengė procesinius dokumentus ir ją atstovavo Zarasų rajono apylinkės teisme. Nustatyta, kad advokatas procesinių dokumentų rengimui sugaišo 2 val. Vadovaujantis Mokėjimo taisyklių 23.3.6.1 punktu, už dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimą mokama 0,3 minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) (jeigu advokatas sugaištų iki 6 val.). Pagal Mokėjimo taisyklių 10.1 punktą advokatui yra mokama už faktiškai sugaištą laiką, neviršijant Mokėjimo taisyklėse nustatytų dydžių, kai advokato teikiamos antrinės teisinės pagalbos faktiškai sugaištas laikas yra mažesnis nei pusė Mokėjimo taisyklėse bylos stadijai (procesiniam veiksmui) nustatyto laiko. Mokėjimo taisyklių 6 punkte numatyta, kad vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 0,05 MMA, t. y. 40 Lt (0,05 × 800 Lt = 40 Lt). Kadangi nagrinėjamu atveju advokatas sugaišo 2 val. parengiant procesinius dokumentus, Tarnyba pagrįstai jam išmokėjo 80 Lt už procesinių dokumentų parengimą ir atsakovė turi pareigą sumokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 40 Lt atitinkančią 11,58 Eur sumą (VGTPĮ 4 str. 5 p., 19 str. 2 d.).

Teismas taip pat akcentavo, kad advokatas J. B. Tarnybai adresuotame prašyme apmokėti už suteiktą teisinę pagalbą nurodė, jog jis 2010 m. balandžio 14 d. susipažino su civiline byla ir rengėsi teismo posėdžiui 3 val., o 2014 m. balandžio 21 d. atsakovę atstovavo teisme 2 val. Pagal Mokėjimo taisyklių 23.3.6.2 punktą už atstovavimą pirmosios instancijos teisme mokama 0,2 MMA (jeigu advokato sugaištas laikas neviršija 4 val.). Mokėjimo taisyklių 10.4 punktas numato, kad advokatui mokama už faktiškai sugaištą laiką, neviršijant šiose Taisyklėse nustatytų dydžių, kai civilinė arba administracinė byla nutraukiamos arba pareiškimą, skundą (prašymą) teismas palieka nenagrinėtus.

Atitinkamai Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinė byla pagal S. N. ieškinį ir K. M. priešieškinį buvo nutraukta. Taigi Tarnyba advokatui J. B. už susipažinimą su civiline byla ir atstovavimą teisme išmokėjo 160 Lt (0,05 × 800Lt × 4 val. = 160 Lt) ir teismo prašo priteisti iš atsakovės 50 proc. dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 80 Lt. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, jog VGTPĮ 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir yra jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas.

Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus VGTPT 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. (1.7.)-S-888-09, kuriuo atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje, galiojimo laikas baigėsi 2010 m. kovo 31 d. Tačiau minėto sprendimo galiojimo laikas nebuvo pratęstas ir naujas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos atsakovei teikimo, pasibaigus nurodyto sprendimo galiojimo laikui, nebuvo priimtas. Atsakovė naujos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos su vietos mokesčių administratoriaus žyma, jog deklaracija pateikta, Tarnybai taip pat nepateikė.

Taigi Tarnyba advokatui J. B. išmokėjo 160 Lt išlaidų atlyginimą už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei laikotarpiu, kai jau buvo pasibaigęs sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei galiojimas. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad 2014 m. balandžio 14 d. ir 2014 m. balandžio 21 d. atsakovei advokatas teikė antrinę teisinę pagalbą pasibaigus pavedimui ją teikti ir nebeturėdamas tam įgalinimų. Todėl teismas konstatavo, kad po 2010 m. kovo 31 d. advokatas J. B. neturėjo teisinio pagrindo atsakovei toliau teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, o Tarnyba išmokėti advokatui užmokestį už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą po 2010 m. kovo 31 d.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, jog šiuo atveju advokato 2014 m. balandžio 14 d. ir 2014 m. balandžio 21 d. atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos apmokėjimas negali būti laikomas pagrįstomis valstybės išlaidomis antrinei teisinei pagalbai teikti, todėl ir reikalavimas, kad atsakovė atlygintų 50 proc. dydžio tokių išlaidų dalį valstybei yra nepagrįstas.

III. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus VGTPT, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 48), kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas pareiškėjo prašymas priteisti 23,17 Eur (80 Lt) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl minėtų išlaidų priteisimo, o kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas pažymi, kad iš Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-126-477/2010 matyti, jog teismas leido advokatui J. B. dalyvauti teismo posėdyje ir laikė jį tinkamu bei teisėtu S. N. atstovu. Be to, atsakovė, nors ir pasibaigus Tarnybos 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. (1.7.)-S-888-09 galiojimui, gavo realią antrinę teisinę pagalbą, kurios metu advokatas J. B. atstovavo jos interesus byloje. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas mano, kad aplinkybė, jog sprendimo galiojimo terminas buvo pasibaigęs, nepaneigia fakto, kad pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, už kurią advokatui J. B. turėjo būti išmokėtas užmokestis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas J. B. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 53) prašo jį tenkinti visiškai jame nurodytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš atsakovės S. N. pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus VGTPT, naudai. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus VGTPT, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo prašymas priteisti dalį (80 Lt) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, patirtų pasibaigus Tarnybos 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. (1.7.)-S-888-09, kuriuo atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje, galiojimo laikui. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, jog minėto sprendimo galiojimo terminas buvo pasibaigęs, nepaneigia fakto, kad pareiškėjai po šio sprendimo galiojimo laiko pabaigos buvo realiai suteikta antrinė teisinė pagalba, už kurią advokatui J. B. turėjo būti išmokėtas užmokestis. Tuo tarpu ginčo dėl likusios skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios dalies plačiau nepasisakys.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, VGTPĮ 18 straipsnio 6 dalis (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1492 redakcija) numato, jog sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir yra jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus VGTPT 2009 m. balandžio 17 d. sprendimas Nr. (1.7.)-S-888-09 (b. l. 16–17), kuriuo atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, galiojo iki 2010 m. kovo 31 d. Be to, byloje esantis Vilniaus VGTPT 2014 m. spalio 13 d. raštas Nr. (1.38.)SD-5280 (b. l.

35) patvirtina, kad minėto Tarnybos 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. (1.7.)-S-888-09 galiojimo laikas nebuvo pratęstas, naujas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei, pasibaigus nurodyto sprendimo galiojimo laikui, nebuvo priimtas, atsakovė naujos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos su vietos mokesčių administratoriaus žyma, jog deklaracija pateikta, Tarnybai nepateikė. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovei pareiga apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų kilo būtent Vilniaus VGTPT 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. (1.7.)-S-888-09 ribose.

Tuo tarpu advokatas J. B. 2014 m. balandžio 14 d. ir 2014 m. balandžio 21 d. atsakovei teisinę pagalbą teikė jau pasibaigus Vilniaus VGTPT 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. (1.7.)-S-888-09 galiojimui, jo nepratęsus ir nesant priimtam atitinkamam naujam sprendimui, t. y. pasibaigus pavedimui ją teikti VGTPĮ 18 straipsnio 6 dalies prasme. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos už advokato J. B. 2014 m. balandžio 14 d. ir 2014 m. balandžio 21 d., t. y. pasibaigus minėto Tarnybos sprendimo galiojimo laikui, atsakovei suteiktas paslaugas šiuo atveju negali būti priskirtos prie išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ prasme.

Atitinkamai šiuo atveju nėra ir teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidas už advokato paslaugas, suteiktas ne Vilniaus VGTPT 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. (1.7.)-S-888-09 ribose, t. y. pasibaigus jo galiojimui. Kartu pažymėtina, kad Vilniaus VGTPT nurodytos aplinkybės, jog iš Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-126-477/2010 matyti, kad teismas leido advokatui J. B. dalyvauti teismo posėdyje kaip S. N. atstovui, ir atsakovė, nors ir pasibaigus Tarnybos 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. (1.7.)-S-888-09 galiojimui, gavo realią teisinę pagalbą, kurios metu advokatas J.

B. atstovavo jos interesus byloje, nagrinėjamu atveju esminės teisinės reikšmės neturi ir nepaneigia fakto, jog Vilniaus VGTPT 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. (1.7.)-S-888-09, kuris, kaip minėta, pagal VGTPĮ 18 straipsnio 6 dalį laikytinas pavedimu advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir yra jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas, galiojimas jau buvo pasibaigęs bei nesudaro pagrindo keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nesudaro pagrindo išlaidas už šias advokato paslaugas pripažinti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidomis, suteiktomis minėto Tarnybos sprendimo ribose VGTPĮ prasme.

Tuo tarpu aplinkybė, kokiu pagrindu advokatas J. B., pasibaigus Tarnybos 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. (1.7.)-S-888-09 galiojimui, atstovavo atsakovę ir teikė jai teisines paslaugas, nėra šios bylos ginčo dalykas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius