AS-261-882-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-882/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02629-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant A. G., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-9), kurį vėliau patikslino (b. l. 66-76), prašydamas: 1) panaikinti 2014 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Švenčionių skyriaus sprendimo Nr. 45SD-(14.45.104.)-1052 „Dėl leidimo naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai naudotis žemės sklypu Nr. 138, kurio plotas 37,58 ha, esančiu (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav. (viešajame registre neįregistruotas), kadangi sklypas suprojektuotas grąžinti A. G. nuosavybėn neatlygintinai, ir įpareigoti NŽT Švenčionių skyrių suteikti pareiškėjui leidimą laikinai naudotis šiuo sklypu Nr. 138; 2) panaikintini 2014 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus sprendime Nr. 45SD-(14.45.104.)-1052 „Dėl leidimo naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ nurodyto sklypo Nr. 138 suformavimo, ribų ir ploto nustatymo administracinius aktus; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyrių suformuoti žemės sklypą pareiškėjui kaip 6 ir / ar 7 eilės pretendentui žemės reformos procese; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas taip pat prašė uždrausti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui perleisti 2014 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus sprendime Nr. 45 SD-(14.45.104.)-1052 „Dėl leidimo naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ nurodytą sklypą Nr. 138, kurio plotas 37,58 ha, esantį (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav. (viešajame registre neįregistruotas), iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi (b. l. 81-83) atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti administracinius aktus, kuriais suformuotas sklypas Nr. 138 (37,58 ha), nustatytos ribos ar plotas, kaip nesukeliančią teisinių pasekmių pareiškėjui. Kita skundo dalis priimta. A. G. įtrauktas į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir uždrausta NŽT ir NŽT Švenčionių skyriui perleisti sklypą Nr. 138 (37,58 ha) A. G. iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str. 3 d. 1 p.).

Teismas akcentavo, jog nagrinėjamu atveju sprendimai dėl sklypo A. G. suformavimo yra laikytini tarpiniais procedūriniais aktais pagal savo pobūdį nepriskirtinais prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Pabrėžta, jog pareiškėjo nurodomi aktai tėra tarpiniai dokumentai, nesukeliantys konkrečių materialinių teisinių pasekmių (tai tik formuojamas sklypas (atliekami techniniai veiksmai) – nustatomos jo galimos ribos, plotas). Nagrinėjamu atveju ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas, t. y. aktas, kuriuo būtų atkurtos nuosavybės teisės A. G. ar atsisakyta leisti pareiškėjui dėl to naudotis neatlygintinai ginčo žemės sklypu, o argumentai dėl šio sprendimo priėmimą sąlygojusio tarpinio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo bei jo poveikio galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui galėtų būti išdėstyti būtent skunde dėl administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo. Dėl nurodytų priežasčių, teismas atsisakė priimti skundo dalį dėl prašymo panaikinti sklypo Nr. 138 (37,58 ha) suformavimo, ribų, ploto nustatymo administracinius aktus.

Kadangi kita skundo dalis iš esmės atitiko ABTĮ 23-24 straipsnių reikalavimus, ji priimta.

Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas siekia ne tik naudoti, bet ir įsigyti ginčo sklypą. Perleidus sklypą A. G., pareiškėjas negalėtų realizuoti teisės neatlygintinai naudotis ginčo žemės sklypu, t. y. galimas teismo sprendimo realizavimas būtų neįmanomas. Todėl prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir uždraudimo NŽT Švenčionių skyriui perleisti A. G. sklypą Nr. 138 (37,58 ha), esantį (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. savivaldybėje, iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, tenkintas.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atskirąjį skundą (b. l. 95-99), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą perleisti jam žemės sklypą Nr. 138, kurio plotas 37,58 ha, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymi, kad Švenčionių rajono Jakelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 45 VĮ-(14.45.2.)-905 „Dėl Švenčionių rajono Jakelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pareiškėjui (pagal jo papildomą 2013 m. kovo 7 d. prašymą pirkti 125,00 ha valstybinės žemės Jakelių kadastro vietovėje) pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą 12-ąją eilę suprojektuoti 3 bendro 41,40 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Tame pačiame žemės reformos žemėtvarkos projekte pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą 9-ąją eilę A. G. 2008 m. vasario 25 d. prašymu pagal Panevėžio apskrities 1999 m. gruodžio 3 d. išvadą Nr. 15539 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nuosavybės teises atkurti Jakelių kadastro vietovėje, suprojektuotas 37,58 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 138.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 13 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 28 punktą pareiškėjas neatitiko Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 eiliškumo grupės, nes, kaip skunde nurodyta, valstybinės žemės ūkio paskirties 197,50 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajone, pagal valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. N86/03-61 nuo 2003 m. rugpjūčio 5 d. nuomojo pareiškėjo tėvas P. P., o pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad ginčo sklypą dirbo nuo 2003 m. rugpjūčio 5 d. kartu su tėvu P. P. ir nuo 2011 m. iki 2013 m. naudojo yra nereikšminga, nes Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies sąlygos yra siejamos su konkrečiu asmeniu, kuris nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. privalo atitikti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sąlygas ir nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudoti valstybinę žemę. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. nenaudojo ginčo žemės ploto.

Pareiškėjas neatitiko ir Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 eiliškumo grupės, nes pagal ją perduodami nuosavybėn neatlygintinai arba parduodami įstatymų nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui žemės sklypai šiuos žemės sklypus naudojantiems asmenims. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja, jog asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Pareiškėjas, netinkamai suprasdamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatą, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą, akivaizdžiai nukrypo nuo įstatymo leidėjo tikslų ir ketinimų.

Kadangi pareiškėjas pateikė prašymą pirkti valstybinės žemės ir buvo įtrauktas į 12 pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumo grupę, o A. G. nagrinėjamu atveju 2008 m. vasario 25 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 eiliškumo grupę įtrauktas į piliečių sąrašus gauti žemės neatlygintinai, pagrįstai konstatuotina, kad objektyviai neegzistuoja teisinė galimybė pareiškėjui įsigyti žemės sklypą Nr. 138, nes jis neatitiko Žemės reformos 10 straipsnio 1 dalies 6, 7 eiliškumo grupės reikalavimų, todėl negali būti priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas. Todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje byloje yra visiškai netikslingas.

Atkreipia dėmesį, kad nuo 2014 m. gegužės 1 d. pasikeitus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajam įstatymui, laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė jau neparduodama.

Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, jog pareiškėjas siekia ne tik naudoti, bet ir įsigyti ginčo sklypą. Perleidus sklypą A. G., pareiškėjas negalėtų realizuoti teisės neatlygintinai naudotis ginčo žemės sklypu, t. y. teismo sprendimo realizavimas būtų neįmanomas. Be to, panaikinus pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, sklypas Nr. 138 gali būti perleistas A. G., kuris turės galimybę šiuo sklypu disponuoti (perleisti dar kitiems asmenims, išnuomoti ar kt.). Tokiu atveju pareiškėjas bus priverstas papildomai ginčyti visus civilinius sandorius, susijusius su nurodytu sklypu, taip pat turės būti sprendžiami restitucijos klausimai. Tokiu atveju labai pasunkės teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas arba jis pasidarys negalimas.

Panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemonę, skundo reikalavimai nebus užtikrinti, nes pareiškėjo pretenduojamas naudotis ir įsigyti per ilgus metus įdirbtas sklypas Nr. 138, kuris pareiškėjo sąskaita yra suartas ir visiškai paruoštas sėjai, nenaudojamas pagal tikslinę paskirtį neabejotinai praras vertę. Todėl pareiškėjas, kaip pretendentas šį sklypą įsigyti neatlygintinai ir / ar nusipirkti, investavęs į jo suarimą ir paruošimą sėjai, patirs didelę žalą. Sklypas Nr. 138 yra naudojamas sertifikuotai ekologinei produkcijai, jo įdirbimo, piktžolių šalinimui nėra ir negali būti naudojami cheminiai preparatai. Todėl sklypo Nr. 138 įdirbimas yra sunkesnis, ilgiau trunkantis ir brangesnis, taip pat reikalaujantis daugiau fizinio darbo. Sklypo Nr. 138 įdirbimui, piktžolių šalinimui panaudojus cheminius preparatus, sklypas Nr. 138 neteks ekologinio sertifikavimo, jo ilgą laiką nebus galima naudoti ekologiniam ūkiui.

Atskirojo skundo argumentai dėl skundo nepagrįstumo gali turėti reikšmės nagrinėjant bylą iš esmės ir sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą. Todėl atsakovo nurodyti argumentai dėl tariamo skundo nepagrįstumo šioje bylos stadijoje negali būti vertinami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-359/2008; 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-300/2009; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-623/2012).

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Iš esmės sutinka su atsakovo argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai, iki byloje įsiteisės teismo sprendimas, uždrausta atsakovams perleisti sklypą Nr. 138 (37,58 ha) trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. (ABTĮ 71 str. 3 d. 1 p.).

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė uždrausti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui perleisti 2014 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus sprendime Nr. 45 SD-(14.45.104.)-1052 „Dėl leidimo naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ nurodytą sklypą Nr. 138, kurio plotas 37,58 ha, esantį (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav. (viešajame registre neįregistruotas), iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Tačiau skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas prašė panaikinti 2014 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus sprendimo Nr. 45SD-(14.45.104.)-1052 „Dėl leidimo naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai naudotis žemės sklypu Nr. 138, kurio plotas 37,58 ha, esančiu (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav. (viešajame registre neįregistruotas), ir įpareigoti NŽT Švenčionių skyrių suteikti pareiškėjui leidimą laikinai naudotis šiuo sklypu Nr. 138, taip pat įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyrių suformuoti žemės sklypą pareiškėjui kaip 6 ir/ar 7 eilės pretendentui žemės reformos procese (pirmosios instancijos teismo priimti skundo reikalavimai).

Pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008, 2012 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012).

Taigi, atsižvelgus į pareiškėjo skundo reikalavimus bei minėtą administracinių teismų praktiką, akivaizdu, jog pareiškėjo prašymas uždrausti Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriui perleisti sklypą Nr. 138 (trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G.) nėra tiesiogiai susijęs su ta pačia skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi priimtais nagrinėti pareiškėjo reikalavimais. Šiuo atveju nėra galimybės taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui perleisti sklypą Nr. 138 (trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G.), kadangi pareiškėjo skunde nėra keliamas reikalavimas panaikinti sprendimą suteikti minėtą sklypą trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybėn ar kokiu nors kitu būdu, juo labiau, kad toks galutinis sprendimas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, dar nėra priimtas. Šiuo atveju pareiškėjas ginčija tik atsakovo sprendimą atsisakyti išduoti jam leidimą laikinai naudotis žemės sklypu Nr. 138 ir vėlesni hipotetiniai pareiškėjo ketinimai minėto sklypo atžvilgiu negali pateisinti pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pernelyg plataus taikymo.

Atsižvelgus į tai, atsakovo pateiktas atskirasis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas uždraudė atsakovams perleisti sklypą Nr. 138 (37,58 ha) trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G., keistina, atsisakant taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, o kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį pakeisti ir atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. uždrausti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui perleisti A. G. sklypą Nr. 138, kurio plotas 37,58 ha, esantį (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajono savivaldybėje, iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys