R-24-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-24-624/2015

Administracinė byla Nr. R-24-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00028-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Konradui Pabijanskui, S. Š.,

atsakovo atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (S. B., A. C., S. G., A. G., V. P., J. S., L. S., A. Š., A. V., V. V., A. V.), Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (A. B., A. B., R. D., L. K.), Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ (T. L., A. M., I. R., V. V.), Visuomeninis rinkimų komitetas „Puteikis plius“ (L. G., N. P., A. V.), Lietuvos socialdemokratų partija (V. A., L. P., J. S.), Partija Tvarka ir teisingumas (A. R., A. S.), Lietuvos rusų sąjunga (V. T.), V. Č., R. T.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas „Klaipėdos“ visuomeninis rinkimų komitetas (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti 2015 m. kovo 20 d. – 2015 m. kovo 21 d. vykusį Klaipėdos miesto rinkimų apygardai priskirtų rinkimų apylinkių rinkimų biuletenių perskaičiavimą, kurio metu nebuvo perskaičiuoti nepanaudoti ir sugadinti biuleteniai, neteisėtu ir įpareigoti perskaičiuoti rinkimų biuletenius, kurie nebuvo perskaičiuoti; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija, VRK) 2015 m. kovo 22 d. sprendimą atmesti pareiškėjo 2015 m. kovo 21 d. skundą; 3) pripažinti savivaldybių tarybų rinkimų galutinių rezultatų Klaipėdos miesto rinkimų apygardoje patvirtinimą neteisėtu ir negaliojančiu (I t., b. l. 1–13).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog skaičiuojant 2015 m. kovo 1 d. vykusių rinkimų į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą rezultatus buvo padaryta daugybė Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimų, todėl rinkimuose dalyvavusios politinės partijos ir rinkimų komitetai pateikė skundus VRK, reikalaudami biuletenių perskaičiavimo ir rinkimų rezultatų peržiūrėjimo. VRK 2015 m. kovo 8 d. sprendimu įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės rinkimų komisiją perskaičiuoti Dviračių treko, Žaliakalnio, Vakarų, Versmės, Gedminų ir Volungėlės apylinkių rinkimų komisijų pateiktus rinkimų biuletenius; jų perskaičiavimas vyko 2015 m. kovo 10 d. VRK 2015 m. kovo 13 d. vykusio posėdžio metu svarstė prašymą dėl visų apylinkių rinkimų biuletenių perskaičiavimo ir sprendimu įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisiją (toliau – ir Komisija) perskaičiuoti Klaipėdos miesto rinkimų apygardos visų apylinkių rinkimų biuletenius. 2015 m. kovo 20 d. – 2015 m. kovo 21 d. vyko Klaipėdos miesto rinkimų apygardos visų apylinkių rinkimų komisijų pateiktų rinkimų biuletenių perskaičiavimas, kurio metu, pareiškėjo teigimu, buvo padaryti šiurkštūs Įstatymo pažeidimai, turintys esminės reikšmės rinkimų rezultatams, todėl pareiškėjas kreipėsi su skundu į VRK. VRK 2015 m. kovo 22 d. posėdžio metu atmetė pareiškėjo skundą ir nusprendė patvirtinti galutinius savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus. Pareiškėjas nesutinka su tokiu VRK sprendimu.

Nurodo, jog VRK 2015 m. kovo 13 d. posėdžio metu buvo svarstomas pareiškėjo (ir kitų asmenų) prašymas perskaičiuoti Klaipėdos miesto rinkimų apygardos visų apylinkių rinkimų biuletenius. VRK nusprendė tenkinti pareiškėjo prašymą. Taigi, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad bus perskaičiuojami visi Klaipėdos miesto rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai. 2015 m. kovo 20 d. – 2015 m. kovo 21 d. nebuvo perskaičiuojami nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai. Tačiau Įstatymo normos (71 str. 2 d. ir 3 d.) imperatyviai numato, kad turi būti suskaičiuojami ir nepanaudoti biuleteniai.

Teigia, jog neskaičiuojant nepanaudotų ir sugadintų biuletenių, nėra patikrinami visi biuleteniai, o taip nesudaromos galimybės išvengti klaidų. Kartu nėra įsitikinama, ar visi rinkimų biuleteniai buvo išduoti teisėtai. Atkreipia dėmesį, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad dalinis rezultatų skaičiavimas negali atspindėti tikslių rezultatų (2011 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R146- 54/2011). Nurodo, jog skaičiuojant tik dalį balsų taip pat buvo ignoruotas ir rinkimų skaidrumo principas.

Pažymi, kad tik suskaičiavus nepanaudotus biuletenius galima nustatyti, ar nėra nepanaudotų biuletenių trūkumo, ar visi nepanaudoti biuleteniai buvo tinkamai apskaityti ir jų skaičius atitinka išduotų ir panaudotų biuletenių likutį. Būtinybę skaičiuoti visus biuletenius pagrindžia ir atvejai, kai perskaičiavus nepanaudotus biuletenius ir nustačius jų trūkumą teko panaikinti rinkimų rezultatus kitose rinkimų apygardose (pvz., Šilutės rajono rinkimų apygardoje). VRK, laikydamasi pozicijos, jog vienoje rinkimų apygardoje nepanaudotų biuletenių trūkumas yra esminis kriterijus dėl rinkimų negaliojimo, o dėl kitos rinkimų apygardos spręsdama, kad nepanaudotų biuletenių jau nereikia skaičiuoti, yra nenuosekli.

Mano, jog atliktas balsų perskaičiavimas neatliko esminės savo funkcijos, t. y. šio perskaičiavimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar yra padaryta klaidų lyginant su pradiniu balsų skaičiavimu, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar visi panaudoti rinkimų biuleteniai buvo išduoti teisėtai, o to neįmanoma padaryti nesuskaičiuojant nepanaudotų biuletenių ir nesulyginant jų skaičiaus su atvykusių į rinkimus asmenų sąrašu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2015 m. kovo 20 d. – 2015 m. kovo 21 d. vyko tik dalinis balsų perskaičiavimas, o taip yra pažeidžiami imperatyvūs Įstatymo reikalavimai ir neužtikrinamas rinkimų skaidrumas, todėl egzistuoja būtinybė įpareigoti atitinkamas institucijas perskaičiuoti ir nepanaudotus biuletenius, o nustačius jų trūkumą – imtis atitinkamų veiksmų dėl rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais.

Pažymi, kad Klaipėdos miesto rinkimų apygardos Draugystės rinkimų apylinkės rinkimų komisijos narė B. K. yra raštu patvirtinusi jai žinomus Įstatymo pažeidimus, kurie nebuvo pašalinti, lėmė esminius rinkimų rezultatų nustatymo pažeidimus ir kurių pagrindu rinkimų rezultatai Klaipėdos miesto rinkimų apygardoje kelia pagrįstų abejonių ir turi būti pripažinti negaliojančiais:

1) suskaičiavus balsus, pirmininkė susirinko visus rinkimų biuletenius ir su biuleteniais išvyko iš apylinkės (pažeista Įstatymo 76 str. 1 d.);

2) pirmininkė atvyko į namus ir paprašė pasirašyti naują balsų skaičiavimo protokolą, dėl kokių priežasčių prireikė tai padaryti, nebuvo paaiškinta (pažeistas Įstatymo 74 str.);

3) pirmininkė elgėsi pasyviai, neužtikrino balsų skaičiavimo tvarkos laikymosi, nevykdė pirmininko pareigos paaiškinti, kaip skaičiuoti balsus ir pirmumo balsus (pažeista Įstatymo 70 str. 1 d.);

4) po vykdyto balsavimo namuose, rinkėjų biuletenius pasiėmė sekretorė, padaryti balsavusių namuose biuletenių saugojimo tvarkos pažeidimai (pažeista Įstatymo 65 str. 5 d.);

5) Komisijos nariams atvykus į apylinkę, balsadėžė jau buvo paruošta iš anksto, niekas komisijos narių akivaizdoje neantspaudavo balsadėžės, neparodė jos turinio (pažeistas Įstatymo 61 str.);

6) ypatingai didelė dalis rinkėjo kortelių apskritai nebuvo išdalinta rinkėjams (pažeista Įstatymo 28 str. 1 d.);

7) apylinkėje gyvena nemažai senyvo amžiaus žmonių, kuriems nebuvo sudaryta galimybė balsuoti namuose (pažeista Įstatymo 65 str. 5 d.);

8) skaičiuojant visus rinkimų balsus, nebuvo išskirti biuleteniai, kuriuose kandidatams buvo skirti pirmumo balsai, ir biuleteniai, kuriuose šie pirmumo balsai nebuvo skirti (pažeistas VRK 2014 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. Sp-248 patvirtinto „Apylinkės rinkimų komisijos protokolų pildymo, balsų ir pirmumo balsų skaičiavimo, rinkimų biuletenių ir kitų rinkimų dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas) 26 p.);

9) skaičiuojant balsus visi balsavimo biuleteniai apylinkėje buvo sumaišyti bet kaip, neišskiriant balsavusių paštu ir balsavusių rinkimų apylinkėje (pažeista Įstatymo 73 str. 1 d.);

10) pirmumo balsai buvo skaičiuojami jau tuomet, kai rinkimų stebėtojai nedalyvavo skaičiuojant pirmumo balsus (pažeista Įstatymo 58 str. 4 d.). Tai yra esminiai ir šiurkštūs Įstatymo pažeidimai, keliantys abejones dėl tikrosios rinkėjų valios atspindėjimo rinkimų rezultatuose, todėl šios aplinkybės pagrindžia būtinybę rinkimų rezultatus pripažinti negaliojančiais.

Nurodo, kad 2015 m. kovo 10 d. perskaičiuojant balsus buvo nustatyti reikšmingi nesutapimai lyginant su pradiniu skaičiavimu, o 2015 m. kovo 20 d. perskaičiavus balsus atsirado reikšmingi nesutapimai lyginant su 2015 m. kovo 10 d. skaičiavimu. Tokios aplinkybės tik didina pareiškėjų abejones dėl rinkimų rezultatų Klaipėdos miesto rinkimų apygardoje nustatymo tikslumo ir skaidrumo. 2015 m. kovo 20 d. – 2015 m. kovo 21 d. perskaičiuojant balsus nebuvo nustatyta, dėl kokių priežasčių perskaičiavimo rezultatai reikšmingai skiriasi nuo 2015 m. kovo 10 d. rezultatų.

Pažymi, jog Įstatymas nustato, kad rinkėjų balsus skaičiuoja atitinkamos rinkimų apylinkės rinkimų komisija (Įstatymo 16 str. 1 d. 6 p.). Taigi, teisė skaičiuoti rinkėjų balsus (rinkimų biuletenius) yra suteikta išimtinai tik atitinkamai rinkimų komisijai (jos nariams). Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos sudėtis yra nekintama ir gali būti pakeista tik Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (Įstatymo 22 str.). Aprašo 10 punktas nustato, kad prie stalo gali sėdėti ir skaičiuoti biuletenius tik rinkimų komisijos nariai. Nurodo, jog 2015 m. kovo 20 d. – 2015 m. kovo 21 d. vykdant balsų perskaičiavimą, biuletenius skaičiavo taip pat ir asmenys, kurie nėra komisijos nariais. Skaičiavimo eigoje pirmininkė informavo, kad balsams skaičiuoti bus papildomai pasitelkta naujų asmenų, tačiau kas buvo šie asmenys, stebėtojai nebuvo informuoti. Be to, ne visi perskaičiavimą vykdę asmenys turėjo įsisegę jų tapatybę patvirtinančius pažymėjimus, todėl dalis jų negalėjo būti identifikuoti. Perskaičiavimą vykdė iš viso 56 asmenys, kai Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisiją sudaro tik 13 narių. Tai reiškia, kad perskaičiavimą vykdę asmenys neturėjo teisės skaičiuoti rinkimų biuletenius, nėra žinoma perskaičiavimą vykdžiusių asmenų kvalifikacija ir įgaliojimai atlikti biuletenių perskaičiavimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad VRK įpareigojimą perskaičiuoti rinkimų biuletenius vykdė ne tam įpareigota komisija, o tokių įgaliojimų neturintys asmenys ir tai reiškia, kad VRK įpareigojimas perskaičiuoti rinkimų biuletenius nebuvo tinkamai įgyvendintas ir negali būti laikomas teisėtu.

Esminiai Aprašo VI skirsnio reikalavimai yra tie, kad balsavimo biuleteniai būtų saugomi vokuose, kurie turi būti tinkamai atspauduoti, o pastarieji turi būti sudėti į tinkamai plombuotus maišus. 2015 m. kovo 20 d. – 2015 m. kovo 21 d. vykusio balsų perskaičiavimo metu rinkimų stebėtojams kilo pagrįstų abejonių, ar maišai, kuriuose buvo laikomi balsavimo biuletenių vokai, buvo tinkamai plombuoti, taip pat ar vokai, kuriuose buvo laikomi biuleteniai buvo tinkamai antspauduoti ir apsaugoti nuo pažeidimų. Atitinkamos aplinkybės yra fiksuotos ir antstolės. Pabrėžia, kad atplėšus maišus ir iš jų išėmus vokus, rinkimų stebėtojai fiksavo, kad didelė dalis vokų buvo stipriai pažeisti – vokai buvo suplėšyti ir juose buvę rinkimų biuleteniai iškritę ir atitinkamai neapsaugoti nuo jų sukeitimo ar kitokio neleistino poveikio.

Nurodo, jog Klaipėdos miesto rinkimų apygardos apylinkių biuletenių perskaičiavimo protokolai buvo surašyti 2015 m. kovo 21 d. apie 02 val. ryto. Atitinkamai Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas apskųsti Klaipėdos miesto rinkimų apygardos nurodytų apylinkių biuletenių perskaičiavimą suėjo tik 2015 m. kovo 24 d. 02 val. Todėl teigia, kad galutinis savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų paskelbimas buvo galimas tik pasibaigus nurodytam apskundimo terminui. VRK galutinius Klaipėdos miesto rinkimų apygardos savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus oficialiai paskelbė 2015 m. kovo 22 d.

Pažymi, jog biuletenių perskaičiavimo procedūros pradžioje perskaičiavime dalyvavę asmenys nebuvo informuoti apie ankstesnio biuletenių skaičiavimo rezultatus. Šiuo atveju, vykdant biuletenių perskaičiavimą, nebuvo paskelbti atitinkami su vykdomu perskaičiavimu susiję duomenys, taigi buvo pažeistas Įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas viešumo reikalavimas.

II. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti (I t., b. l. 186–194).

Atsakovas nurodo, kad VRK 2015 m. kovo 8 d. posėdyje buvo išnagrinėti suinteresuotų asmenų prašymai, įskaitant ir pareiškėjo, ir buvo nutarta pavesti Klaipėdos miesto savivaldybės rinkimų komisijai organizuoti pirmumo balsų perskaičiavimą šešiose rinkimų apylinkėse. Tačiau perskaičiavimą stebėję asmenys pareiškė skundus dėl atlikto perskaičiavimo, kurie buvo svarstomi 2015 m. kovo 13 d. VRK posėdyje, ir buvo nuspręsta: skundus tenkinti ir perskaičiuoti Klaipėdos miesto 54 rinkimų apylinkių 2 sąrašų (partijos „Tvarka ir teisingumas“ ir Klaipėdos visuomeninio rinkimų komiteto) pirmumo balsus ir balsų, paduotų už Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatus, balansą (patikrinti, ar gauti duomenys sutampa su protokolo duomenimis, nes protokolas nebuvo duotas pasirašyti). Balsus perskaičiuoti pavesta Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijai, stebint Klaipėdos miesto atstovams, komisijos nariams ir kandidatų sąrašo atstovams, perskaičiavimas atliktas 2015 m. kovo 20 d. – 2015 m. kovo 21 d. 2015 m. kovo 20 d. buvo gauti 4 protestai dėl perskaičiavimo procedūros. 2015 m. kovo 21 d. buvo gautas pareiškėjo skundas „Dėl 2015 m. kovo 20 d. – 2015 m. kovo 21 d. vykusio balsų perskaičiavimo“ ir prašymas „Dėl oficialių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų Klaipėdos mieste paskelbimo atidėjimo“. Minėti protestai, skundas ir prašymas buvo išnagrinėti 2015 m. kovo 22 d. VRK posėdyje ir jie nebuvo patenkinti VRK sprendimu Nr. Sp-135, kuriuo buvo patvirtinti taip pat ir Klaipėdos miesto savivaldybės galutiniai rinkimų rezultatai.

VRK 2015 m. kovo 22 d. sprendime Nr. Sp-135 nurodė, dėl kokių motyvų buvo netenkinti pareiškėjų skundai. Atsakovas palaiko VRK sprendime Nr. Sp-135 išdėstytus argumentus.

VRK nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad pakartotinio perskaičiavimo metu turėjo būti perskaičiuoti visi rinkimų biuleteniai, įskaitant ir nepanaudotus. Pareiškėjas Įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu – per 24 valandas nuo protokolų surašymo – nėra pateikęs jokio skundo dėl to, kad konkrečioje rinkimų apylinkėje buvo nustatyti rinkimų biuletenių apskaitos pažeidimai, galėję turėti įtakos rinkimų rezultatams. Pareiškėjas plečiamai aiškina sąvoką „visi biuleteniai“. VRK, pavesdama perskaičiuoti balsus, siekė nustatyti, ar tiksliai suskaičiuoti balsai įskaitant ir to prašančių partijų pirmumo balsai. Siekdamas nepanaudotų rinkimų biuletenių perskaičiavimo pareiškėjas nenurodė konkrečių faktų ir aplinkybių, dėl kurių rinkimų dieną nustatytas rinkimų biuletenių skaičius yra neteisingas, tačiau kelia tik bendro pobūdžio teisiniais argumentais nepagrįstas prielaidas. Atsakovas sutinka, kad 2015 m. kovo 20 d. – 21 d. buvo atliktas tik dalinis balsų perskaičiavimas, nes kiti rinkimų dalyviai tokio perskaičiavimo nepageidavo ir jų balsų prašė neperskaičiuoti. Įstatymo nuostatos nenustato, kad pakartotinai privalo būti perskaičiuojami visi rinkimų biuleteniai, Įstatymas numato dalies biuletenių perskaičiavimą. Visi biuleteniai perskaičiuojami kai yra pakankamas pagrindas įtarti rinkimų rezultatų klastojimą, biuletenių pakeitimą kitais, nepanaudotais biuleteniais. Tokių prašymų ar įtarimų nebuvo.

B. K. nurodytos aplinkybės atsakovui nėra žinomos, jos surašytos 2015 m. kovo 10 d., t. y. praleidus Įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl negali būti vertinamos.

Jokios esminės įtakos rinkimų rezultatams 2015 m. kovo 20 d. – 21 d. perskaičiavimas neturėjo, nes jokie rinkimų rezultatai nuo to nepasikeitė. Pažymi, kad rinkimų rezultatai gali keistis, jeigu perskaičiavimo metu yra nustatomi kitokie rezultatai negu buvo nustatyti rinkimų dieną. 2015 m. kovo 10 d. perskaičiavimo rezultatai neturi jokios įtakos nustatant rinkimų rezultatus, nes galutiniai rezultatai nustatyti pagal 2015 m. kovo 20 d. – 21 perskaičiavimo rezultatus.

2015 m. kovo 20 d. – 21 d. perskaičiavimą vykdė Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos nariai ir Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų apylinkių komisijų nariai. Visi rinkimų apylinkių komisijų nariai yra davę rašytinį pasižadėjimą ir turi teisę vykdyti rinkimų komisijos nario pareigas. Visus rinkimų komisijų narius identifikavo Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisija. Stebėtojai galėjo patys pasitikrinti rinkimų komisijų narius, kadangi jie nurodomi viešai – www.vrk.lt. Jokių protestų dėl konkrečių rinkimų komisijų narių pareikšta nebuvo.

Visi perskaičiavimui pateikti maišai buvo plombuoti, nepažeisti, todėl pareiškėjo išreikštos abejonės dėl maišų tariamo pažeidimo yra nepagrįstos. Maišuose buvę vokai galėjo būti pažeisti dėl transportavimo arba dėl anksčiau vykdyto perskaičiavimo, tačiau tai nėra pagrindas abejoti maiše esančiais rinkimų dokumentais ar jų turiniu.

VRK priėmė ginčijamą 2015 m. kovo 22 d. sprendimą Nr.Sp-137 inter alia dėl Klaipėdos miesto savivaldybės galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo vadovaudamasi Įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje nustatytu 7 dienų terminu, kas yra imperatyvi įstatymo norma.

Rinkimų stebėtojai buvo supažindinti su surašytu balsų skaičiavimo protokolu, darė jo nuotraukas, todėl laiko, kad jie buvo tinkamai supažindinti su balsų perskaičiavimo rezultatais.

Įstatymas nenustato perskaičiavimo pagrindų. VRK diskrecija priimti sprendimą perskaičiuoti biuletenius nėra absoliuti ir turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis, keliančiais abejonių dėl esminių rezultatų nustatymo. Reikalavimas perskaičiuoti biuletenius negali būti grindžiamas prielaidomis arba tam tikro rezultato siekimu.

Pareiškėjas, siekdamas panaikinti sprendimą dėl rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo, turėtų teikti faktinius duomenis, leidžiančius konstatuoti aplinkybes įvardytas Įstatyme, tačiau tokių aplinkybių, šiuo konkrečiu atveju, nenurodyta ir nenustatyta.

Pareiškėjo nurodyti neva procedūriniai 2015 m. kovo 20 d. – 21 d. perskaičiavimo metu padaryti pažeidimai neturi jokios įtakos nustatant galutinius Klaipėdos miesto savivaldybės rinkimų rezultatus. Perskaičiavimas įvykdytas pagal Įstatymo reikalavimus ir yra surašytas balsų skaičiavimo protokolas, kurio pagrįstumu abejoti nėra pagrindo.

III. Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Socialdemokratų partijos atstovai L. P., J. S., V. A. atsiliepimu į skundą prašo: 1) remiantis tuo, kad 2015 m. kovo 20 – 21 dienomis Klaipėdos miesto savivaldybės rinkimų apygardos dokumentų perskaičiavimas buvo atliktas nepažeidžiant Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo reikalavimų, pareiškėjo skundą atmesti; 2) pripažinti VRK 2015 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. SP-135 teisėtu; 3) pripažinti 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimų galutinius rezultatus Klaipėdos miesto savivaldybėje (I t., b. l. 174–176).

Nurodo, kad 2015 m. kovo 20 – 21 dienomis Lietuvos Socialdemokratų Partijos kandidatai į Klaipėdos miesto tarybą L. P. ir V. A. bei kiti Partijos stebėtojai dalyvavo balsų perskaičiavime ir konstatavo, kad buvo perskaičiuoti ir negaliojantys biuleteniai ir jokių esminių rinkimų įstatymų pažeidimų neužfiksavo. Pažymi, kad Įstatymo 72 straipsnyje reikalavimai balsų perskaičiavimui gali būti taikomi tiek, kiek jie objektyviai yra būtini, nes perskaičiavimas negali būti prilyginamas pirminiam balsų skaičiavimui apylinkėje. Perskaičiavimo metu nėra iš naujo skaičiuojami rinkimų rezultatai, o tik patikrinami jau anksčiau suskaičiuotieji. Pagal VRK suformuluotą užduotį Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijai buvo pavesta suskaičiuoti Klaipėdos miesto 54 rinkimų apylinkių 2 sąrašų (partijos „Tvarka ir teisingumas“ ir Klaipėdos visuomeninio rinkimų komiteto) pirmumo balsus ir balsus, paduotus už Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatus. Klaidos dėl socialdemokratų partijos kandidatų pirmumo balsų Dviračių treko Nr. 6 rinkimų apylinkėje buvo nustatytos Klaipėdos apygardos komisijos 2015 m. kovo 10 d. perskaičiavimo atrankos būdu (šešių apylinkių) protokole. Visos klaidos buvo ištaisytos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Visuomeninis rinkimų komitetas „Puteikis plius“ atsiliepimu į skundą prašo „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto skundo netenkinti; VRK 2015 m. kovo 22 d. sprendimą Sp-135, VRK 2015 m. kovo 22 d. sprendimą SP-137 ir jo priedą palikti galioti (I t., b. l. 54–55).

Nurodo, kad pareiškėjas tik pateikia B. K. paaiškinimą, tačiau nei pati B. K., nei pareiškėjas neprašo teismo panaikinti jų nuomone neteisėto apylinkės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo. Lieka neaišku, kodėl B. K., davusi raštišką rinkimų komisijos nario pasižadėjimą laikytis Konstitucijos ir įstatymų, laisva valia pasirašė rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. VRK, vadovaudamasi imperatyvia Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies nuostata, 2015 m. kovo 22 d. priėmė pareiškėjo ginčijamą sprendimą. Mano, kad ginčijamas sprendimas priimtas teisėtai ir jokių pretenzijų dėl jo priėmimo termino ar turinio neturi. Pažymi, kad skundai dėl Įstatymo pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų rezultatams turi būti pateikiami per 3 dienas po rinkimų. Skundus gali pateikti tik atstovas rinkimams. Atkreipia dėmesį į tai, kad atstovas rinkimas ir/ar rinkimų komiteto koordinatorius negali išskirtinai ginti tik kažkurio vieno kandidato, esančio sąraše interesus, nes jų pareiga atstovauti visų kandidatų interesus vienodai teisingai. Ginant išskirtinai vieno kandidato interesus yra šiurkščiai pažeidžiamas įstatyme įtvirtintas visų kandidatų lygybės principas. Pabrėžia, kad vadovaujantis Įstatymo 86 straipsnio 3 dalimi, rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Partija „Tvarka ir teisingumas“ atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti; pripažinti VRK 2015 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. SP-135 teisėtu; pripažinti 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimų galutinius rezultatus Klaipėdos miesto savivaldybėje (I t., b. l. 182–184).

Nurodo, kad 2015 m. kovo 20 – 21 d. partijos Tvarka ir teisingumas kandidatė į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą A. S. bei kiti partijos stebėtojai dalyvavo balsų perskaičiavime ir konstatavo, kad buvo perskaičiuoti ir negaliojantys biuleteniai bei jokių esminių rinkimų įstatymų pažeidimų neužfiksavo. Pažymi, kad Įstatymo 72 straipsnyje reikalavimai balsų perskaičiavimui gali būti taikomi tiek, kiek jie objektyviai yra būtini, nes perskaičiavimas negali būti prilyginamas pirminiam balsų skaičiavimui apylinkėje. Perskaičiavimo metu nėra iš naujo skaičiuojami rinkimų rezultatai, o tik patikrinami jau anksčiau suskaičiuotieji. Pagal VRK suformuluotą užduotį Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijai buvo pavesta suskaičiuoti Klaipėdos miesto 54 rinkimų apylinkių 2 sąrašų (partijos „Tvarka ir teisingumas“ ir Klaipėdos visuomeninio rinkimų komiteto) pirmumo balsus ir balsus, paduotus už Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis atsiliepime į skundą nurodo, kad su „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto skundu nesutinka. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio paskirti stebėtojai jokių rinkimų įstatymų pažeidimų neužfiksavo (I t., b. l. 178–179).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. Sp-137 dalies, kuria patvirtinti galutiniai 2015 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai Klaipėdos miesto rinkimų apygardoje Nr. 20, taip pat VRK 2015 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. Sp-135, kuriuo netenkinti pareiškėjo „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto skundas ir prašymas bei stebėtojų protestai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad VRK, 2015 m. kovo 8 d. posėdyje apsvarsčiusi 2015 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus, pavedė Klaipėdos miesto savivaldybės rinkimų komisijai organizuoti pirmumo balsų perskaičiavimą 6 – Dviračių treko Nr. 6, Žaliakalnio Nr. 10, Vakarų Nr. 48, Versmės Nr. 47, Gedminų Nr. 37 ir Volungėlės Nr. 67 – rinkimų apylinkėse, o Aušros Nr. 33 rinkimų apylinkėje perskaičiuoti negaliojančius ir galiojančius biuletenius (I t., b. l. 196–199). 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės rinkimų komisijai atlikus minėtą pavedimą, VRK, 2015 m. kovo 13 d. posėdyje apsvarsčiusi prašymus perskaičiuoti reitingo balsus Klaipėdos miesto rinkimų apylinkėse, nutarė suskaičiuoti Klaipėdos miesto 54 rinkimų apylinkių 2 sąrašų – partijos „Tvarka ir teisingumas“ ir „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto – pirmumo balsus ir balsų, paduotų už Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatus, balansą, pavedant tai atlikti Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijai, stebint Klaipėdos miesto atstovams (I t., b. l. 200). Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijai 2015 m. kovo 20–21 d. įvykdžius šį pavedimą, t. y. perskaičiavus Klaipėdos miesto rinkimų apygardos Nr. 20 apylinkių rinkimų komisijų pateiktus rinkimų galiojančius ir negaliojančius biuletenius bei 54 rinkimų apylinkių partijos „Tvarka ir teisingumas“ ir „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto sąrašų pirmumo balsus (II t., b. l. 10), pareiškėjas „Klaipėdos“ visuomeninis rinkimų komitetas pateikė 2015 m. kovo 21 d. skundą dėl vykusio perskaičiavimo (II t., b. l. 14–17) ir prašymą dėl oficialių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų Klaipėdos mieste paskelbimo atidėjimo (II t., b. l. 12–13), motyvuodamas tuo, kad pagal Įstatymo 81 straipsnio 2 dalį savivaldybės rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo gali būti apskųsti VRK per 72 valandas nuo protokolų surašymo ir turi būti išnagrinėti iki galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo, todėl 2015 m. kovo 22 d., kada numatytas galutinių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų patvirtinimas, apskundimo terminas dar nebus pasibaigęs.

VRK, 2015 m. kovo 22 d. posėdyje apsvarsčiusi skundus ir protestus dėl Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos 2015 m. kovo 20–21 d. vykdyto Klaipėdos miesto rinkimų apygardos Nr. 20 galiojančių ir negaliojančių biuletenių bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ ir „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto pirmumo balsų perskaičiavimo 2015 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose, 2015 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. Sp-135 pareiškėjo skundo ir prašymų netenkino (II t., b. l. 1–4, 6–9) bei 2015 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. Sp-137 patvirtino galutinius 2015 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus 38 savivaldybėse, tame tarpe – ir Klaipėdos miesto rinkimų apygardoje Nr. 20 (I t., b. l. 56–172; II t., b. l. 5). „Klaipėdos“ visuomeninis rinkimų komitetas, nesutikdamas su VRK 2015 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. Sp-135 ir sprendimo Nr. Sp-137 dalimi, kuria patvirtinti galutiniai 2015 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai Klaipėdos miesto rinkimų apygardoje Nr. 20, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė skundą, kuriuo prašo juos panaikinti.

Konstitucinis Teismas, pabrėždamas atstovaujamųjų institucijų rinkimų svarbą, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai; šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai; rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d., 2010 m. lapkričio 9 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Konstitucijoje yra įtvirtinti visuotinai pripažinti demokratiniai rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principai, kaip antai: rinkimai turi būti vykdomi remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise, balsavimas privalo būti slaptas; pagal Konstituciją yra galimi tik tokie rinkimai, kai dėl mandato varžomasi laisvai ir sąžiningai, kai rinkėjai turi teisę ir realią galimybę pasirinkti iš kelių kandidatų, kai balsavimo metu jie gali laisvai ir nekontroliuojami pareikšti savo valią; politinės atstovaujamosios institucijos formavimui turi būti taikomi skaidrumo, viešumo reikalavimai (Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinamas demokratinių rinkimų principų laikymasis, inter alia rinkimų proceso skaidrumas, kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybė ir sąžininga konkurencija, taip pat rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumas (Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimas).

Viena iš garantijų, kuriomis yra užtikrinamas demokratinių rinkimų principų laikymasis, yra galimybė suinteresuotiems asmenims apskųsti su rinkimų organizavimu ir vykdymu susijusius sprendimus. Įstatymo 81 straipsnis, reglamentuojantis skundus dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui, nustato, kad kandidatų sąrašus iškėlusios partijos, rinkimų komitetai, kandidatai, atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo protokolų surašymo.

Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas (Įstatymo 81 str. 1 d.). Savivaldybės rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo protokolų surašymo ir turi būti išnagrinėti iki galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo (Įstatymo 81 str. 2 d.). Savivaldybės rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo dėl balsų skaičiavimo protokolo surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo.

Savivaldybės rinkimų komisija neturi teisės pripažinti apylinkės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą negaliojančiu (Įstatymo 81 str. 3 d.). Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų komisijos sprendimo dėl rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą rinkimų apygardos, rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo (Įstatymo 81 str. 4 d.).

Kandidatų sąrašus iškėlusios partijos, rinkimų komitetai, kandidatai, išrinkti savivaldybės tarybos nariai po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo iki pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio bet kurį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą ar kitą jos veiką per 5 dienas po Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo įsigaliojimo ar po to, kai paaiškėjo apie ginčijamą veiką, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 5 dienas (Įstatymo 81 str. 5 d.).

Kaip matyti iš minėtų Įstatymo 81 straipsnio nuostatų, skundų dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui, padavimo ir nagrinėjimo tvarka užtikrina, kad tokio pobūdžio skundai būtų išnagrinėti nedelsiant ir tik aktualia apimtimi, t. y. dėl konkrečių apylinkių rinkimų komisijų sprendimų, susijusių su balsų skaičiavimo protokolų surašymu, arba dėl savivaldybės rinkimų komisijos sprendimo, susijusio su rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymu, suinteresuotiems asmenims čia ne tik suteikiama teisė skųsti tokius sprendimus, bet kartu jie įpareigojami šia teise naudotis itin operatyviai ir sąžiningai, kadangi priešingu atveju procesą, kurio metu formuojamos atstovaujamosios institucijos, būtų galima nepagrįstai vilkinti ar stabdyti. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kolektyvinis subjektas, turintis teisę kelti kandidatus rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas, yra saistomas Konstitucijos, inter alia konstitucinio rinkimų kaip atsakingo politinio proceso principo, konstitucinių imperatyvų gerbti ir saugoti konstitucinę santvarką, viešąją tvarką, visuomenės dorovės apsaugą, nekurstyti tautinės, rasinės, religinės, socialinės neapykantos, prievartos ar diskriminacijos (Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2015 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. Sp-135 pagrįstai netenkino pareiškėjo „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos 2015 m. kovo 20–21 d. vykdyto Klaipėdos miesto rinkimų apygardos Nr. 20 galiojančių ir negaliojančių biuletenių bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ ir „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto pirmumo balsų perskaičiavimo 2015 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose: po 2015 m. kovo 1 d. vykusių Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų, Klaipėdos miesto rinkimų apygardoje Nr. 20 kilo abejonių tik dėl 7 apylinkių rinkimų komisijų sprendimų, susijusių su balsų skaičiavimo protokolų surašymu, kurios (abejonės) šalintos Klaipėdos miesto savivaldybės rinkimų komisijai organizavus balsų perskaičiavimą šiose apylinkėse. Pareiškėjas „Klaipėdos“ visuomeninis rinkimų komitetas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad jis ar kiti suinteresuoti asmenys būtų padavę motyvuotus skundus (rinkimų stebėtojai – protestus) dėl likusių 61 Klaipėdos miesto rinkimų apygardos Nr. 20 apylinkių rinkimų komisijų sprendimų, susijusių su balsų skaičiavimo protokolų surašymu. Dar kartą šios abejonės šalintos Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijai 2015 m. kovo 20–21 d. įvykdžius Klaipėdos miesto rinkimų apygardos Nr. 20 galiojančių ir negaliojančių biuletenių bei 54 rinkimų apylinkių partijos „Tvarka ir teisingumas“ ir „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto sąrašų pirmumo balsų perskaičiavimą, tačiau duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad tinkamam „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto skundo dėl savivaldybės rinkimų komisijos sprendimo, susijusio su rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymu, išnagrinėjimui VRK buvo būtina perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijų pateiktus rinkimų biuletenius, juo labiau – pateiktus iš visų Klaipėdos miesto rinkimų apygardos Nr. 20 apylinkių rinkimų komisijų, nėra.

Pareiškėjo skundo ir jo atstovų teismo posėdyje išsakyti teiginiai, kad 2015 m. kovo 20 d. – 2015 m. kovo 21 d. biuletenių perskaičiavimas vykdytas pažeidžiant Įstatymo 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi jo metu nebuvo perskaičiuojami nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai, yra nepagrįsti: Įstatymo 72 straipsnis reglamentuoja apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimą, todėl, skundo dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo nagrinėjimo metu atliekant apylinkės rinkimų komisijos pateiktų rinkimų biuletenių perskaičiavimą, jo nuostatomis turi būti vadovaujamasi tik tiek, kiek tai yra įmanoma ir būtina tokio proceso (biuletenių perskaičiavimo) metu.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo minimame 2011 m. balandžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R146-54/2011, pabrėžė, kad: Įstatymų leidėjas, įstatymu įtvirtindamas rinkimų teisės nuostatas, yra įpareigotas laikytis šių Konstitucijoje įtvirtintų teisinio reguliavimo imperatyvų. Tokio teisinio reguliavimo pavyzdžiais galėtume laikyti rinkimų įstatymuose įtvirtintas teisės normas, skirtas pašalinti abejones dėl rinkimų legitimumo (inter alia galutinių rinkimų rezultatų teisėtumo).

Viena tokių normų yra įtvirtinta Įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje, numatančioje Vyriausiosios rinkimų komisijos teisę perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius. Ar yra pakankamas pagrindas pasinaudoti šia įstatymo suteikta galimybe kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija; Įstatymo 81 straipsnio 4 dalis, suteikianti VRK galimybę perskaičiuoti visus savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, nenumato dalinio jų perskaičiavimo, t. y. tik galiojančių arba tik negaliojančių biuletenių perskaičiavimo, todėl šio pareiškėjų keliamo reikalavimo patenkinimas iš esmės suponuotų tam tikrą neapibrėžtį, tokio (dalinio) balsų perskaičiavimo pagrindu nustatant galutinius rinkimų rezultatus.

Kaip nustatyta atsakovo atstovo paaiškinimu teismo posėdyje ir pateiktais įrodymais, Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisija 2015 m. kovo 20–21 d. perskaičiavo visų Klaipėdos miesto rinkimų apygardos Nr. 20 apylinkių rinkimų komisijų pateiktus galiojančius ir negaliojančius biuletenius bei 54 rinkimų apylinkių partijos „Tvarka ir teisingumas“ ir „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto sąrašų pirmumo balsus, todėl, nesant duomenų apie netinkamą nepanaudotų biuletenių apskaitą apylinkių rinkimų komisijų pateiktuose duomenyse, taip pat apie netinkamą kitų partijų ir visuomeninio rinkimų komiteto sąrašų pirmumo balsų suskaičiavimą, tokį balsų perskaičiavimą laikyti netinkamu nustatant galutinius rinkimų rezultatus nebuvo pagrindo.

Kiti pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, susiję su 2015 m. kovo 20 d. – 2015 m. kovo 21 d. vykusiu biuletenių perskaičiavimu, taip pat nėra pagrindas pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu atsakovo 2015 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. Sp-135 ir nurodytą sprendimo Nr. Sp-137 dalį: partijos „Tvarka ir teisingumas“ ir „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų pirmumo balsai buvo perskaičiuoti, nei partijai „Tvarka ir teisingumas“, nei jos iškeltiems kandidatams abejonių dėl perskaičiavimo rezultatų pagrįstumo nekilo, duomenų, kad „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo pirmumo balsų rezultatai būtų esmingai pakitę, nėra, todėl Vyriausioji rinkimų komisija galėjo nuspręsti nebesinaudoti savo teise dar kartą perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius; 2015 m. kovo 20 d.

– 2015 m. kovo 21 d. balsų perskaičiavimą atlikę asmenys, kaip nustatyta atsakovo atstovo paaiškinimu ir paties pareiškėjo pateiktu rašytiniu įrodymu, yra Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų apygardos apylinkių rinkimų komisijų nariai (I t., b. l. 22–23), todėl VRK 2015 m. kovo 13 d. sprendimu, kuris nebuvo ginčijamas, pavedus balsus perskaičiuoti Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijai, nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto rinkimų apygardos apylinkių rinkimų komisijų nariai neturėjo teisės dalyvauti vykdant šį balsų perskaičiavimą, kurio eigą, kaip matyti ir iš paties pareiškėjo pateiktų įrodymų (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir jo priedai), suinteresuoti asmenys galėjo stebėti, teikti protestus, gauti reikiamą informaciją ir t. t.; pareiškėjas iš esmės niekuo nepagrindė savo abejonių dėl maišų, kuriuose buvo laikomi balsavimo biuletenių vokai, tinkamo plombavimo, todėl aplinkybė, kad vokai, kuriuose buvo laikomi biuleteniai, buvo pažeisti, netinkamai antspauduoti ar apsaugoti nuo pažeidimų, savaime nėra pagrindas pripažinti buvus būtinybę VRK perskaičiuoti rinkimų biuletenius; nors VRK 2015 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. Sp-137 galutinius 2015 m. kovo 1 d.

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus Klaipėdos miesto rinkimų apygardoje Nr. 20 tvirtino nesibaigus Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui skundui dėl savivaldybės rinkimų komisijos sprendimo, susijusio su balsų skaičiavimo protokolų surašymu, paduoti, pareiškėjo skundas, kaip ir nustato Įstatymo 81 straipsnio 2 dalis, buvo išnagrinėtas iki galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo, o duomenų, kad po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo būtų paduoti kiti skundai, nėra.

Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo ir jo atstovų teismo posėdyje išsakyti teiginiai, kad VRK panašiais atvejais kitose rinkimų apygardose, t. y. Trakų ir Šilutės, 2015 m. kovo 1 d. vykusių Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus pripažino negaliojančiais, nėra reikšmingi: Įstatymo 86 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad yra šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų ar kiti šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, arba kad dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba kad pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų:

1) vienmandatėje rinkimų apygardoje – kandidato, kuriam tenka mandatas;

2) daugiamandatėje rinkimų apygardoje – kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu. Rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas nepateikė įrodymų apie Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nurodytų pažeidimų buvimą Klaipėdos miesto rinkimų apygardoje Nr. 20: pareiškėjas įrodymų, kad Klaipėdos miesto rinkimų apygardos Draugystės rinkimų apylinkės rinkimų komisijos narės B.

K. skundo pagrindu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ar pan., nepateikė, todėl jis (skundas) savaime nepatvirtina jame nurodytų aplinkybių, kurios, be to, kelia abejonių: Įstatymo 74 straipsnio, reglamentuojančio rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo turinį ir surašymą, 8 dalis nustato, kad kai į rinkimų apylinkės daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir visi suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, šią rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, po jų – ir rinkimų stebėtojai.

Rinkimų stebėtojų pastabos, apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis. Protokolo antrosios dalies išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos nariams pateikiami jų prašymu. Kaip matyti iš viešai skelbiamų VRK duomenų (http://www.2013.vrk.lt/rinkimai/440_lt/Apygardos/Apygarda7780/KomisijaApygardos7780.html), Klaipėdos miesto rinkimų apygardos Nr. 20 Draugystės rinkimų apylinkės (Nr.

27) rinkimų komisijoje, be B. K., yra dar 6 skirtingų partijų pasiūlyti nariai, čia registruoti du rinkimų stebėtojai, tačiau jokių duomenų, kurie patvirtintų B. K. skunde nurodytas aplinkybes (duomenų apie skundus, protestus ir pan.), nėra.

Apibendrindama aukščiau aptartas teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. Sp-135, kuriuo netenkintas pareiškėjo „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto skundas ir prašymas, taip pat 2015 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. Sp-137 dalis, kuria patvirtinti galutiniai 2015 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai Klaipėdos miesto rinkimų apygardoje Nr. 20, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis