AS-822-144-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-144/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02832-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Onrama“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šiose prekybos vietose: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą. Prašyme nurodė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių nepritaikymas sukels realių, neatitaisomų, neigiamų padarinių pareiškėjui. Įsigaliojus Tarybos sprendimui ir sutrumpinus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, akivaizdžiai sumažės pareiškėjo pajamos, sutrumpėjus prekybos laikui ir pajamoms, įmonė bus priversta atleisti dalį darbuotojų, į biudžetą bus surinkta mažiau mokesčių, gali bankrutuoti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkino – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 71 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 92 straipsniu, atsižvelgė į pareiškėjo pateiktus motyvus bei sprendė, kad nesustabdžius ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimo, pareiškėjui būtų apribota nuo 22 val. iki 8 val. naktinė prekyba alkoholiu dėl to ženkliai sumažėtų įmonės veiklos apimtis ir pajamos. Dėl šių priežasčių pareiškėjas būtų priverstas ne tik spręsti klausimą dėl prekybos veiklos pakeitimo, bet ir priimti sprendimus dėl labiausiai pažeidžiamo socialinio sluoksnio – darbuotojų –galimybės toliau tęsti darbo santykius. Taigi palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju pasunkėtų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas, nes atsirastų neigiamos pasekmės tretiesiems asmenims, ne tik įmonė, bet ir darbuotojai nukentėtų, prarastų darbą ir pragyvenimo pajamas. Todėl konkrečiu atveju pirmiausia turėtų būti galutinai išspręstas kilęs ginčas ir tik po to realiai turėtų būti įgyvendinamas ginčijamas atsakovo sprendimas. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su priimto galimai palankaus pareiškėjui sprendimo vėlesniu vykdymu, būtina imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

III. Atsakovas Kauno savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Atsakovo nuomone, teismas, pritaikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones apsiribojo privataus subjekto interesų apsauga, taip pažeisdamas ABTĮ nuostatas. Teismas nesiaiškino, ar nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pasunkės galimo teismo sprendimo įvykdymas, nors tiek teigiamo, tiek neigiamo pareiškėjo atžvilgiu teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas nepasunkės – pareiškėjas galės arba ne toliau prekiauti nuo 22 val. iki 8 val. Prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas negali būti vertinamas kaip sankcija pažeidėjui už konkrečius teisės aktų pažeidimus, savo paskirtimi tai yra priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiko, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011). Kauno miesto savivaldybė skundžiamą sprendimą priėmė, būdama atsakinga už gyventojus, gyvenančius Kaune, žinodama naktinės prekybos Kauno mieste problemas ir įvertinusi visą jai pateiktą medžiagą, pasiūlymus bei visuotinai žinomą aplinkybę, kad asmenys, apsvaigę nuo alkoholio, neretai būna agresyvūs, konfliktiški, pažeidžia viešąją tvarką, o kai kuriais atvejais ir patys tampa nusikaltimo aukomis. Nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam, o ne verslo subjekto interesui. Teismui nevertinus reikalavimo užtikrinimo priemonės adekvatumo siekiamam tikslui, buvo pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešasis interesas.

Pareiškėjas UAB „Onrama“ su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas pažymi, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjo skundas yra prima facie pagrįstas ir tai tinkamai įvertinta nutartyje. Nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės užtikrina, kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasidarys nebeįmanomas. Nutartis atitinka proporcingumo, ekonomiškumo principų reikalavimus. Atsakovo reikalavimas panaikinti nutartį yra nepagrįstas – atskirajame skunde pateikiami argumentai, nesusiję su reikalavimo užtikrinimo pagrindų egzistavimu, nėra įrodomas nutarties neteisėtumas. Atsakovas tik deklaratyviai teigia, jog nutartis neteisėta, tačiau tokie teiginiai nėra pagrįsti jokiais tinkamais argumentais.

Prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas įrodymais pagrindė, kad jos nepritaikius, pareiškėjas iki jam palankaus teismo sprendimo priėmimo bankrutuos ar nutrauks veiklą, nes galiojant skundžiamam sprendimui jo pajamos sumažėtų net 74 procentais; patirs nuostolių, kurių nebus įmanoma tiksliai apskaičiuoti ir atitinkamai gauti jų atlyginimą, atleis darbuotojus, kurie vėliau nebus priimti į tą pačią darbo vietą, nesumokės mokesčių, t. y., kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjo nebus įmanoma grąžinti į padėtį, buvusią iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Atsakovas šių pagrindų egzistavimo fakto objektyviai nepaneigė ir neįrodė esant priešingai. Teikdamas skundą pareiškėjas pagrindė, kad egzistuoja visos sąlygos šiam skundui patenkinti, o akivaizdžiai neteisėtas aktas teisinėje valstybėje neturėtų sukelti net menkiausių neigiamų pasekmių. Atsakovo motyvai, kad nutarties galiojimas ir pareiškėjo veiklos vykdymas pažeis visuomenės interesus, kels grėsmę saugumui ir pan., neturi jokio pagrindimo, atsakovas neįrodo, kad pareiškėjas vykdydamas veiklą tikrai galėtų sukelti tokias problemas. Policija ir kitos atsakingos institucijos turi visus reikalingus įgaliojimus viešajam saugumui, tvarkai užtikrinti, su tuo susijusios teisės nutartimi nėra ribojamos.

Pareiškėjas papildomai pateikė paaiškinimus, kad dėl to paties atsakovo sprendimo ir jo galiojimo laikino sustabdymo tik kitų juridinių asmenų atžvilgiu Lietuvos vyriausiasis administracinis priėmė kelias nutartis (administracinėse bylose Nr. AS525-182/2014, Nr. AS525-208/2014, Nr. AS556-111/2014) kuriomis paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti skundžiamo atsakovo sprendimo atitinkamos dalies galiojimą. Be to, pareiškėjas pateikė ir skaičiavimus bei pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2013 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kurie, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad jo veikla finansiškai nuostolinga, todėl bus nutraukta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, dalies dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šiose prekybos vietose: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune.

Nagrinėjamoje byloje skundą padavęs pareiškėjas prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti skundžiamos atsakovo sprendimo dalies galiojimą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nusprendė, kad pareiškėjo argumentai patvirtina, kad palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju pasunkėtų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas, todėl tenkino prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atsakovas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Skundžiamas atsakovo sprendimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo yra priimtas vadovaujantis AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi, kuriame reglamentuojama mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka ir numatyta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005). Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011).

Pareiškėjas, prašydamas laikinai sustabdyti skundžiamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą, bei pirmosios instancijos teismas atsakovo ginčijamoje nutartyje reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą siejo su galima skundžiamos atsakovo sprendimo dalies įtaka pareiškėjo ekonominei veiklai. Pažymėjo, jog dėl atsakovo sprendimo ženkliai sumažėtų pareiškėjo pajamos, ir pareiškėjo teigimu, netgi grėstų bankrotas. Sprendė, kad apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. naktinė prekyba taps nepelninga, todėl pareiškėjas bus priverstas ne tik spręsti klausimą dėl prekybos naktį, tačiau ir priimti sprendimą dėl darbuotojų galimybės toliau tęsti darbo santykius. Dėl šių priežasčių vertino, kad palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju pasunkėtų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo bei pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-376/2013, 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-768/2012, 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 2014 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-132/2014, AS602-161/2014 ir kt.) aplinkybė, jog dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali patirti finansinių sunkumų, nėra tokia, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad tiek teigiamo, tiek neigiamo teismo sprendimo atveju, atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo, nebus neįmanoma, sprendimas nebus sudėtingas ar neįmanomas įvykdyti, t. y. pareiškėjas galės arba ne ir toliau prekiauti nuo 22 val. iki 8 val.

Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju teismui nepateikta pagrįstų, išsamių ir visapusiškų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo finansinę padėtį (pajamos, išlaidos, turimi įsiskolinimai, kreditoriniai reikalavimai ir kt.), kuriuos įvertinus būtų galima spręsti apie realią būtent skundžiamu atsakovo sprendimu keliamų neigiamų padarinių grėsmę. Pareiškėjo pateikti išrašai iš kasos operacijų žurnalo, pelno (nuostolių) ataskaitos, 2013 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio nepagrindžia ir neįrodo to, jog būtent uždraudus pareiškėjui alkoholio prekybą nuo 22 val. iki 8 val. jo finansinė padėtis iš esmės pablogėtų taip, kad pareiškėjo bendrovė galiausiai bankrutuotų ir tai taptų grėsme galutinio teismo sprendimo įvykdymui. Teiginiai dėl galimo darbuotojų atleidimo taip pat nėra pagrįsti ir vertinami kaip pareiškėjo prielaida.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju galimi pareiškėjo finansiniai sunkumai, prielaida, kad bus atleisti darbuotojai, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti vertinami kaip svaresni už viešąjį interesą – visuomenės sveikatą, saugumą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. AS756-529/2008, AS556-587/2008), pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu sprendimu užtikrinti viešąją tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo sprendimo (jo dalies) galiojimą, galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pajamų sumažėjimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nėra ta aplinkybė, dėl kurios negalima atkurti iki ginčijamo sprendimo taikymo buvusios padėties. Dėmesys atkreiptinas į tai, jog pareiškėjo įmonei prekybos alkoholiniais gėrimais laikas yra apribojamas nuo 22 val. iki 8 val., t. y. kitu paros laiku prekyba alkoholiu įmonei nėra ribojama.

Įvertinusi pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomas argumentas dėl ginčijamo sprendimo teisinio pagrindo nelaikytinas prima facie įrodymu, pagrindžiančiu šio įsakymo neteisėtumą. Pastebėtina, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Reikalavimų užtikrinimo priemone yra tik laikinai fiksuojama esama padėtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau tai neturi įtakos pačiai teisminio proceso eigai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-41/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytos kitos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys analogiškais atvejais nesuponuoja apeliacinės instancijos teismo pareigos ir nagrinėjamą atvejį išspręsti analogiškai, nes skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna individualus.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, neteisingai aiškino ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuojančias ABTĮ nuostatas, todėl ši nutartis naikinama ir klausimą išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė