AS-624-1295-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS624-1295/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04499-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Viešajai įstaigai Kauno klinikinei ligoninei, Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui, Viešajai įstaigai „Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras“ dėl ataskaitos dalies, įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su patikslintu skundu (III t., b. l. 54–164) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2014 m. rugsėjo 1 d. Kontrolės Nr. T3-192/2014 ataskaitos kontrolės išvadą Nr. D17-193-(1.27) dalyje dėl pareiškėjo 2014 m. gegužės 5 d. 15.43 val. prašymo viešajai įstaigai Respublikinei Kauno ligoninei; 2) įpareigoti atsakovą Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas; VASPVT) atlikti naują pareiškėjo 2014 m. gegužės 5 d. 15.43 val. prašymo Respublikinei Kauno ligoninei, reg. Nr. S2-860, tyrimą bei pateikti naują Kontrolės ataskaitą; 3) panaikinti VASPVT 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. T1-1280; 4) panaikinti 2014 m. rugsėjo 8 d. Kontrolės Nr. T3-162/2014 ataskaitos Nr. D17-196-(1.27) išvadas; 5) VASPVT įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 12 d. 16.09 val. skundą, reg. Nr. T3-162, ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikti nurodytus veiksmus; panaikinti VASPVT 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. T1-1258.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. spalio 24 d. ir 2014 m. spalio 29 d. buvo gauti pareiškėjo V. J. prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (III t., b. l. 17–28; 37–48).

Pareiškėjas prašymais taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones prašo: 1) uždrausti VASPVT atlikti tam tikrus veiksmus – leisti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistui S. S. teikti sveikatos priežiūros paslaugas nepatikrinus jo profesinės kompetencijos bei sveikatos būklės; 2) uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus – nepareikalauti iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos įstaigos administracijos vadovo vienam mėnesiui nušalinti sveikatos priežiūros specialistą S. S. ir patikrinti jo profesinę kompetenciją bei sveikatos būklę; 3) uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus – neteikti motyvuoto pasiūlymo sveikatos apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui sustabdyti ar panaikinti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos sveikatos priežiūros specialisto S. S. medicinos praktikos ar įstatymų nustatytų kitų licencijų verstis sveikatos priežiūra galiojimą; 4) nesustabdyti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ir VšĮ „Respublikinė Kauno ligoninė“ įstaigose visų paslaugų teikimą pareiškėjui V. J.; 5) laikinai sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. J. 2014 m. spalio 24 d. ir 2014 m. spalio 29 d. teisme gautų prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Pirmosios instancijos teismas iš skundo ir kartu pateiktos medžiagos sprendė, kad pareiškėjas skundu kelia ginčą dėl VASPVT 2014 m. rugsėjo 1 d. kontrolės ataskaitos Nr. D17-193-(1.27.) (t. II, b. l. 48–49), VASPVT 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. T1-1280 (t. II, b. l. 50), VASPVT 2014 m. rugsėjo 8 d. ataskaitos Nr. D17-196-(1.27.) (t. II, b. l. 161–162) teisėtumo. Šiais administraciniais aktais atsakovas iš esmės nustatė, kad: VšĮ „Respublikinė Kauno ligoninė“ pažeidė teisės aktų reikalavimus, kadangi pateikė neišsamią, netikslią ir dviprasmišką informaciją pareiškėjui V. J. apie jam teiktas sveikatos priežiūros paslaugas; Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškėjui V. J. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas pripažinti, kad teismui nusprendus patenkinti pareiškėjo skundą, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas. Pareiškėjo skundu ginčijamo akto panaikinimas būtų realus ir įgyvendinamas taip pat ir nepritaikius pareiškėjo nurodomų reikalavimo užtikrinimo priemonių – šių reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas iš esmės neturės įtakos galimybėms įvykdyti teismo sprendimą.

III. Pareiškėjas V. J. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atskirajame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai išsamiai, visapusiškai, objektyviai, vadovaujantis teisės aktais nenagrinėjo visų pareiškėjo reikalavimų, įrodymų ir aplinkybių, netinkamai nagrinėjo ir vertino pareiškėjo argumentus bei jų teisinį pagrindą, skundo aiškumą ir konkretumą, esmines ir neatsiejamas reikalavimų sąsajas su būtinumu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo kiekvienos reikalavimų užtikrinimo priemonės atskirai.

Teismas nepagrįstai nenustatė realios grėsmės, jog netaikius reikalavimų užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. leidžiant S. S. tęsti veiklą Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje, jis atsakovui trukdys nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimo faktus, S. S. toliau priiminės nepagrįstas išvadas apie pareiškėjo psichinę sveikatą jo net nematęs ir negirdėjęs.

Teigia, jog pareiškėjas pagrindė, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė, kad atsakovo veiksmų atlikimas nurodytose baudžiamosiose bylose turės įtakos būsimo teismo sprendimo šioje administracinėje byloje vykdymui. Atsisakius taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones, negalėtų būti teisingai nustatytas pareiškėjo pavojingumo visuomenei laipsnis, teisingai išspręstos administracinės, civilinės ir baudžiamosios bylos, kuriose pareiškėjas yra šalis.

Mano, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi vilkina bylos nagrinėjimą, pareiškėjo teisių apgynimą. Pareiškėjas prašo atsakovą atlikti veiksmus dabar, o ne po Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos sveikatos priežiūros veiksmų atlikimo. Mano, jog teismas nepagrįstai neišreikalavo baudžiamųjų bylų Nr. 1-519-738/2014, 1-398-749/2014 medžiagos.

Atsakovas VASPVT atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teigia, kad pareiškėjas, prašydamas teismo taikyti atitinkamas reikalavimo užtikrinimo priemones, nenurodė motyvuotų priežasčių, kurios pagrįstų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, ir atitiktų esminę ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio instituto taikymo sąlygą – pagrįstų teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba negalimumą, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Mano, kad tuo atveju, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas priimtų atsakovui nepalankų sprendimą, nekiltų ne tik, kad realios, bet ir menamos grėsmės, jog nepritaikius pareiškėjo prašyme nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atsakovo atžvilgiu atveju, jis iš naujo nagrinėtų pareiškėjo skundus.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pažymi, kad pareiškėjo 1–3 prašomos reikalavimų užtikrinimo priemonės yra nukreiptos S. S., tačiau pareiškėjas neargumentuoja, dėl kokių priežasčių tokios priemonės turėtų ir (ar) galėtų būti taikomos, taip pat nenurodo, kokių tikslų šiomis priemonėmis būtų galima pasiekti. Teigia, kad pritaikius visas reikalavimų užtikrinimo priemones, būtų paneigtas teismų operatyvumo principas.

VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad pareiškėjas negali reikalauti, kad teismas uždraustų jam paslaugų teikimą Respublikinėje Kauno ligoninėje, nes toks uždraudimas galėtų turėti neigiamų pasekmių pačiam pareiškėjui, jei jam būtų reikalinga skubi medicinos pagalba. Nesant priverstinės hospitalizacijos ar būtinosios medicinos pagalbos teikimo atvejų, pareiškėjas pats gali pasirinkti, į kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigą jam kreiptis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjo V. J. prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008, 2012 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti šias reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus – leisti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistui S. S. teikti sveikatos priežiūros paslaugas nepatikrinus jo profesinės kompetencijos bei sveikatos būklės; 2) uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus – nepareikalauti iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos įstaigos administracijos vadovo vienam mėnesiui nušalinti sveikatos priežiūros specialistą S. S. ir patikrinti jo profesinę kompetenciją bei sveikatos būklę; 3) uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus – neteikti motyvuoto pasiūlymo sveikatos apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui sustabdyti ar panaikinti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos sveikatos priežiūros specialisto S. S. medicinos praktikos ar įstatymų nustatytų kitų licencijų verstis sveikatos priežiūra galiojimą; 4) nesustabdyti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ir VšĮ „Respublikinė Kauno ligoninė“ įstaigose visų paslaugų teikimą pareiškėjui V. J.; 5) laikinai sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą.

Iš pareiškėjo skundo reikalavimų matyti, kad jis prašo panaikinti VASPVT Kontrolės ataskaitas, VASPVT įsakymus bei įpareigoti VASPVT iš naujo išnagrinėti pateiktą skundą ir atlikti naują prašymo tyrimą. Pareiškėjo skundas yra susijęs su VASPVT aktais, kuriuos atsakovas priėmė reaguodamas į pareiškėjo skundus ir prašymus. Tuo tarpu pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, kuriomis prašoma uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, siejamos su Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto S. S. veikla bei paslaugų teikimu pareiškėjui VšĮ „Respublikinė Kauno ligoninė“ įstaigose, nors skunde jokie reikalavimai Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai ir VšĮ „Respublikinė Kauno ligoninė“ nereiškiami. Kadangi pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra tiesiogiai susijusios su pareiškėjo skundo reikalavimais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jas taikyti.

Dėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad realus iki skundžiamo administracinio akto (veiksmo) priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas (veiksmas), kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pavyzdžiui, 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-368/2009).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei skunde nurodytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog nesustabdžius ginčijamų VASPVT išvadų ir įsakymų galiojimo, teismo sprendimo, kuriuo būtų tenkinami pareiškėjo skundo reikalavimai, įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ir šią reikalavimo užtikrinimo priemonę. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su kitomis, tame tarpe – ir baudžiamosiomis, bylomis, pažymėtina, kad administracinėje byloje taikomomis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis gali būti užtikrinamas sprendimo, priimamo nagrinėjamoje administracinėje byloje, o ne kitose bylose, įvykdymas.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nenagrinėjo visų jo argumentų, prašymų, reikalavimų, netinkamai vertino aplinkybes ir įrodymus: pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė atsižvelgdamas į sprendžiamo klausimo pobūdį, todėl pareiškėjo nurodytas prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindimas buvo analizuojamas ir vertinamas tiek, kiek jis buvo reikšmingas šio klausimo sprendimui.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė