A-1070-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1070-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01370-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. T. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Raseinių skyriaus 2012 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 11SD-(14.11.104.)-1655 ir Tarnybos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1T-(7.)-89; panaikinti Tarnybos Raseinių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. HVĮ-(14.11.2.)-250 dalį dėl sąrašo, kurio pirmu punktu P. Ž. leista pirkti pareiškėjo nuomojamą ir dirbamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo bloko Nr. 0002, sklypo Nr. plane 211, sklypo plotas 10,6200 (ha), antruoju punktu R. M. leista pirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo bloko Nr. 0002, sklypo Nr. plane 217, sklypo plotas 2,6500 (ha) patvirtinimo, ir Tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1013; įpareigoti Tarnybos Raseinių skyrių įtraukti A. T. į asmenų, pageidaujančių išsipirkti žemės ūkio paskirties žemę: 12,00 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Raseinių r. sav., registro įrašo Nr. 44/569326, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., paskirtis: žemės ūkio, ir 2,65 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k. Raseinių r. sav., registro įrašo Nr. 44/569343, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., paskirtis: žemės ūkio – sąrašą.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu bei paveldėto turto pasidalijimo sutartimi paveldėjo iš mirusio J. T. nuomos teisę į 12,00 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Raseinių r. sav. Ši paveldėta nuomos teisė nuo 2010 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. balandžio 25 d. yra įregistruota VĮ Registrų centre. 2012 m. birželio mėn. gavęs informaciją, kad jo nuomojami sklypai ruošiami parduoti, jis raštu kreipėsi į Tarnybos Raseinių skyrių su prašymu leisti išsipirkti teisėtai ir pagrįstai jo nuomojamus ir naudojamus žemės sklypus. Gavęs 2012 m. liepos 30 d. neigiamą atsakymą Nr. 11SD-(14.11.104)-1655 skundu kreipėsi į Tarnybą, kuri 2012 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1T-(7.5)-89 pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Buvo paaiškinta, kad galima pirkti tik tuo atveju, jei pareiškėjas būtų padavęs prašymą iki 2011 m. rugpjūčio 24 dienos. Pareiškėjas paaiškino, kad miręs tėvas J. T. buvo pateikęs 2006 m. vasario 10 d. prašymą nuomoti ir pirkti žemę, vėliau gavo atsakymą dėl suplanuotų žemės sklypų ir patvirtinta ilgalaikė nuoma iki 2021 metų su galimybe per tą laiką išsipirkti. Pareiškėjas nurodė, jog jis, iš J. T. paveldėjęs nuomos teisę į aukščiau minėtus žemės sklypus, kaip sąžiningas žemės sklypo valdytojas įgijo teisę šią žemę išsipirkti, kadangi J. T. buvo pateikęs prašymą žemės tarnybai įsigyti nuosavybės teisėmis šiuos nuomojamus žemės sklypus, t. y. paveldėjimo būdu perėmęs mirusio tėvo teises ir pareigas, perėmė ir išreikštą pageidavimą įsigyti žemės sklypus nuosavybės teisėmis. Apie tai, kad mirus J. T. žemės nuomotojas turi iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. pateikti atskirą prašymą išsipirkti žemės sklypus, pareiškėjas niekada nebuvo informuotas. Pareiškėjo manymu, paveldėjimo teisė turi būti taikoma bendra tvarka ir turi būti pripažįstama A. T. teisė paveldėti pagal J. T. pateiktą prašymą ir būti įtrauktam į asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę, sąrašą ir tada spręsti, kokiomis sąlygomis pareiškėjas turi teisę įsigyti jo nuomojamą žemės sklypą. Ūkis buvo registruotas J. T. vardu, jam mirus, ūkis paveldėjimo teise perėjo A. T.. Pareiškėjas daro išvadą, kad jis turi pirmumo teisę įsigyti šiuos žemės sklypus.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas ir Tarnyba paaiškina, kad J. T. nuomojo iš valstybės ne asmeninio ūkio, o laisvos valstybinės žemės sklypus. Santykius dėl teisės paveldėti, teisę pirkti valstybinę žemę reguliuoja ne tik Civilinis kodeksas, bet ir Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalis bei Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 6 ir 7 punktai. Pagal šiuos teisės aktus, mirus asmeniui, kuris naudojo teisėtai suteiktą asmeninio ūkio žemę, teisę pirkti įgyja įpėdiniai. Jei asmuo turi teisėtai skirtą žemę, jo įpėdiniai įgyja teisę šią žemę pirkti. Minėtame nutarime yra viena sąlyga – ne tik asmeninio ūkio žemę įgyja teisę įpėdiniai pirkti, bet ir žemę, už kurią naudotojas buvo sumokėjęs įmokas. Įpėdiniai pagal minėtus teisės aktus įgyja teisę pirkti mirusio naudotą paveldėtą žemę. J. T. nuomojo laisvos valstybinės žemės fondo žemę ir už ją jis nebuvo sumokėjęs įmokų, todėl A. T. pirmumo būdu negalėjo būti leista pirkti iš valstybės. Teisę pirkti A. T. būtų įgijęs tik tuo atveju, jei jis iki Vyriausybės nustatyto termino (2011 m. rugpjūčio 24 d.) būtų pateikęs savo paties prašymą ir reikiamus dokumentus. Tačiau pareiškėjas prašymą pateikė daug vėliau. J. T. teisė pirkti ginčijamus žemės sklypus A. T. paveldėjimo būdu neperėjo, jis pats iki nustatyto termino – 2011 m. rugpjūčio 24 d., nepateikė prašymo pirkti šią žemę, atsakovas ir Tarnyba darė išvadą, kad iki sąrašų žemei įsigyti sudarymo, rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, jis teisėtai nebuvo įrašytas į sąrašus žemei pirkti, o šiuo metu įrašyti pareiškėją atgaline tvarka į šiuos sąrašus nėra teisinio pagrindo. 2012 metais rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą A. T. nuomojamus sklypus P. Ž. ir R. M. pirkti pasirinko teisėtai, nes laiku buvo pateikę prašymus žemei pirkti ir kitus reikiamus dokumentus, kurių pagrindu buvo įrašyti į Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos 15 eilės sąrašus žemei įsigyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. Ž. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti, paaiškinęs, kad teisėtai dalyvavo laisvos valstybinės žemės fondo projekte, buvo pateikęs prašymą , reikiamus dokumentus ir 2012 m. birželio 6 d. teisėtai pasirinko iš laisvos fondo žemės sklypą. P. Ž. nurodė žinojęs, kad pasirinktas žemės sklypas yra išnuomotas iki 2021 metų.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra J. T. įstatyminis įpėdinis, kuriam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pagal jį pareiškėjas paveldėjo nuomos teisę į 12,00 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Raseinių r. sav., registro įrašo Nr. 44/569236, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė, ir 2,65 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Raseinių r. sav., registro įrašo Nr. 44/569343, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė, paskirtis: žemės ūkio.

Teismas rėmėsi CK 5.1 straipsnio 1, 2 dalimis, 5.50 straipsnio 2 dalimi, 4.37 straipsnio 1 dalimi, 4.47 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6, 7 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008 ir konstatavo, kad tai, jog J. T. 2006 m. vasario 10 d. pateikė prašymą pirkti 20 ha žemės, skirtos žemės ūkio veiklai, jam sukūrė tik asmeninę neturtinę teisę, t. y. galimybę būti įtrauktam į sąrašus bei rinktis laisvos valstybinės žemės plotus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Šios teisės susijusios išimtinai su J. T. asmeniu, o ne su jo įregistruotu ūkininko ūkiu, nes žemės sklypus įgytų ne juridinis asmuo – ūkininko ūkis, o fizinis asmuo (ūkininkas). Vien prašymo padavimas, noro išreiškimas, kai prašymas nėra pradėtas realizuoti, neįtrauktas į asmenų Žemės reformos žemėtvarkos projektus, kur rengiami pretendentų išsinuomoti ar įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sąrašai, teismo vertinimu, nesukuria jokių turtinių teisių, kurias galima būtų paveldėti. Teismas konstatavo, kad prašymo padavimas nesukuria jokio daikto, o tik suteikia teisę asmeniui, atitinkančiam įstatymo keliamus reikalavimus, dalyvauti žemės reformos procese, ir tai yra asmeninė neturtinė teisė. Teismas pabrėžė, kad pagal Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 3 dalies nuostatas, asmeninės neturtinės teisės yra nepaveldimos.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepaveldėjo J. T. asmeninės neturtinės teisės – prašymo pirkti žemę, todėl, norėdamas pirkti jo nuomojamus valstybinės žemės sklypus, turėjo iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. pateikti atitinkamą prašymą bei reikiamus dokumentus.

Šiuo sprendimu konstatavęs, jog prašymas dėl valstybinės žemės pirkimo nesukuria jokių turtinių teisių, kurias galima būtų paveldėti, o pareiškėjas iki nustatyto termino nėra pateikęs prašymo pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, teismas nepasisakė dėl buvusios pareiškėjo tėvo ar pareiškėjo galimybės įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir vertino, kad Tarnybos Raseinių skyriaus 2012 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. 11SD-(14.11.104.)-1655 ir Tarnybos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. 1T-(7.)-89 iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Sprendimai pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, įvertino visas svarbias ir reikšmingas sprendimo pagrįstumą užtikrinančias faktines aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas.

Teismas konstatavo, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai pareiškėjo prašymų netenkino, todėl Tarnybos Raseinių skyriaus 2012 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. 11SD-(14.11.104.)-1655 ir Tarnybos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. 1T-(7.)-89 yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos nėra teisino pagrindo. Išvestinių reikalavimų panaikinti Tarnybos Raseinių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. HVĮ-(14.11.2.)-250 dalis dėl sąrašo patvirtinimo, kurio pirmu punktu P. Ž. leista pirkti pareiškėjo nuomojamą ir dirbamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo bloko Nr. 0002, sklypo Nr. plane 211, sklypo plotas 10,6200 (ha), antruoju punktu R. M. leista pirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo bloko Nr. 0002, sklypo Nr. plane 217, sklypo plotas 2,6500 (ha), ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1013 teismas taip pat netenkino.

Teismas pažymėjo, kad Raseinių skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 11VĮ-(14.11.2.) nustatyta Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia ir patvirtinti laisvos žemės fondo žemės plotai. 2012 m. balandžio 30 d. Raseinių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 11VĮ-(14.11.2)- 841 patvirtinti asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašai. Informacija apie Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžią buvo skelbta spaudoje. Asmenys, pageidaujantys pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemę Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, galėjo iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. kreiptis į Raseinių skyrių ir pateikti prašymus pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemę. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. nebuvo pateikęs prašymo pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemę ir atitinkamų dokumentų, todėl darė išvadą, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą įtraukti A. T. į pageidaujančių asmenų išsipirkti žemės ūkio paskirties žemę.

III. Pareiškėjas A. T. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 3 dalį ir nepagrįstai J. T. įgytą neturtinę teisę pagal 2006 m. vasario 10 d. prašymą priskyrė J. T. nepaveldimai neturtinei teisei, kuri negali būti perduodama jokiu pagrindu. Pareiškėjas remiasi Civilinio kodekso 1.115 straipsniu, Ūkininko ūkio įstatymo 1, 3 straipsniais, pabrėžia, kad J. T. 2004 m. birželio 3 d. įregistruotas ūkininko ūkis nėra išregistruotas, visos ūkininko kaip fizinio asmens ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei prievolių visuma perėjo A.

T.. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad civilinių santykių subjektu yra ūkininkas, o ne ūkininko ūkis, ir įgytas turtas ar turtinės teisės yra įgyjamos fizinio asmens, todėl teismas netinkamai aiškino, kad šios teisės tiek susijusios su asmeniu, kad negali būti paveldimos. Pareiškėjas pažymi, kad įstatymas nustato ne tik turtinių, bet ir neturtinių teisių paveldėjimą. Pareiškėjas remiasi Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-216/2011 ir daro išvadą, kad teismas, taikydamas įstatymo analogiją pažeidė ne tik materialinės, bet ir procesinės teisės normas, nes sprendimo tinkamai nemotyvavo, nenustatė įstatymo spragos, nepagrįstai pritaikė įstatymo analogiją.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas nesivadovavo apeliacinės instancijos teismo šioje byloje pateiktu išaiškinimu ir nepagrįstai plečiamai aiškino asmens civilines paveldėjimo teises. Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai nurodė, kad 2006 m. vasario 10 d. pateiktas J. T. prašymas įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus nebuvo pradėtas realizuoti. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino byloje esančių įrodymų dėl 2006 m. vasario 10 d. prašymo realizavimo. Pareiškėjas paaiškina, kad ūkininko ūkio veikla buvo vykdoma J.

T. nuo 1997 metų, 2004 m. įregistruotas ūkininko ūkis, nuo 1997 m. buvo sudarinėjamos valstybinės žemės nuomos kaime sutartys metams laiko ir tęsiamos iki 2006 m iki sudarant ilgalaikės nuomos sutartis. Pareiškėjas nurodo, kad 2006 m. kovo 27 d. sudaromos ilgalaikės nuomos sutartys dėl pageidaujamų išsipirkti žemės sklypų rodo, kad yra pradedamas realizuoti 2006 m. vasario 10 d. prašymas, atsakovas tai žinojo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-594/2014 nurodė, jog teisė pirkti ginčo žemės sklypus nebuvo nepagrįstai neįgyvendinta ne dėl J.

T. nepagrįstų ar kitokių veiksmų, o dėl atsakovo veiksmų atitinkamu metu pradėti žemės pardavimo procedūrą. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai nevertino jo kaip įpėdinio teisės paveldėti. Pareiškėjas pabrėžia, kad visą laiką nuo J. T. mirties toliau vykdoma žemės ūkio veikla, deklaruojami pasėliai nuo 2004 metų, todėl pareiškėjas gali būti paveldėtoju J. T. turtinių teisių pagal 2006 m. vasario 10 d. prašymą įsigyti valstybinius žemės ūkio paskirties sklypus nuosavybės teisėmis bei turi teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie šiuo metu yra naudojami ilgalaikės nuomos pagrindais.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas ir Tarnyba paaiškina, kad įpėdinių teisė pirkti mirusiojo naudotą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę įtvirtinta Žemės reformos įstatyme, Taisyklėse, kuriuose nustatyti tik du atvejai, kai įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka įgyja teisę pirkti mirusiojo naudotą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę: mirus asmeninio ūkio žemės naudotojui; mirus asmeniui, kuris už suteiktą ir naudojamą žemės sklypą nustatytąja tvarka sumokėjo įmokas pinigais ar valstybės vienkartinėmis įmokomis. Kitų atvejų, kai mirus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudotojui jo įpėdiniai įgytų teisę pirkti mirusiojo teisėtai naudotą žemę specialūs teisės aktai nenumato, todėl Tarnyba neturi teisinio pagrindo parduoti mirusiojo naudotą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę jo įpėdiniams kitais nei specialiuose teisės aktuose nustatytais atvejais. Atsakovas ir Tarnyba pabrėžia, kad parduodant įpėdiniams mirusiojo naudotą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Taisykles, turėtų būti taikomos ne bendrosios paveldėjimo nuostatos, įtvirtintos Civiliniame kodekse, o Taisyklėse įtvirtintos nuostatos. Atsakovas ir Tarnyba atkreipia dėmesį, kad J. T., paduodamas 2006 m. vasario 10 d. prašymą pirkti žemę, siekė įsigyti ne asmeninio ūkio žemę, o laisvos valstybinės žemės fondui priskirtą žemės ūkio paskirties žemę, už kurią jis nebuvo nustatytąja tvarka sumokėjęs įmokų pinigais ar valstybės vienkartinėmis įmokomis. Todėl specialiųjų teisės aktų nuostatos dėl įpėdinių teisės pirkti mirusiojo naudotą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę negalėjo būti taikomos A. T., kaip J. T. įpėdinio, atžvilgiu ir A. T. pagrįstai nebuvo įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriems suprojektuoti numatyti parduoti žemės sklypai, vien tuo pagrindu, kad jis yra J. T., padavusio 2006 m. vasario 10 d. prašymą pirkti žemę, įpėdinis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2012 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 11SD-(14.11.104.)-1655, Tarnybos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 1T-(7.)-89 ir 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. lSS-(7.5)-1013, Tarnybos Raseinių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 27 d. įsakymo atitinkamų dalių teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybos Raseinių skyrius 2012 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 11SD-(14.11.104.)-1655 (t. I, b. l. 16), atsakydamas į pareiškėjo pareiškimą dėl valstybinės žemės sklypų pirkimo, nurodė, kad A. T. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. nepateikė prašymo ir kitų reikiamų dokumentų dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) iš valstybės pirkimo, todėl šie sklypai yra numatyti pageidaujantiems pirkti žemę 15 eilės pretendentams. Tarnyba 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-89 (t. I, b. l. 11-15) nusprendė A. T. skundą dėl minėto Tarnybos Raseinių skyriaus 2012 m. liepos 12 d. sprendimo atmesti kaip nepagrįstą.

Tarnybos Raseinių skyriaus vedėjas pareiškėjo skundžiamomis 2013 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 11VĮ-(14.11.2.)-250 dalimis (t. I, 144-162) patvirtino pretendentų, pasirinkusių laisvos žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus, kurie (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane leidžiami pirkti, nuomoti iš valstybės žemės, miško sklypai, sąrašą, kurio pirmu punktu P. Ž. leista pirkti pareiškėjo nuomojamą ir dirbamą 10,62 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, antruoju punktu R. M. leista pirkti kitą pareiškėjo nuomojamą 2,65 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime (t. I, b. l. 160). Tarnyba 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. lSS-(7.5)-1013 (t. I, b. l. 185-186) netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti aukščiau minėtas Tarnybos Raseinių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 11VĮ-(14.11.2.)-250 dalis.

Dėl nagrinėjamos bylos teismingumo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. T-51, 2013 m. liepos 9 d. nutartis Nr. T-74, 2013 m. liepos 10 d. nutartis Nr. T-84).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ši byla pradėta 2012 metais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byla buvo perduota apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylai esant tokioje proceso stadijoje, naujo proceso pradėjimas bendrosios kompetencijos teismuose būtų nesuderinamas su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, todėl ši konkreti byla turi būti baigta nagrinėti administraciniame teisme, nors ir formaliai nesilaikant rūšinio teismingumo taisyklių.

Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo tėvas J. T. mirė 2010 m. birželio 21 d. ir pareiškėjas, be kita ko, yra jo įstatyminis įpėdinis, jam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. II, b. l. 106) matyti, kad A. T. po J. T. mirties paveldėjo žemės sklypų nuomos teisę nuo 2010 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. balandžio 25 dienos. Byloje kilęs ginčas, ar pareiškėjui paveldėjus J. T. nuomos teisę į 12 ha ir 2,65 ha žemės sklypus, jis paveldėjo ir J. T. teisę pagal 2006 m. vasario 10 d. prašymą pirkti iš valstybės šiuos sklypus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal CK 5.2 straipsnio 2 dalį paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.3 str.). Be to, pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę turtinės teisės perduodamos ir paveldimos, nebent jos būtų neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu.

Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), taip pat specialiaisiais civilinių santykių principais: subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, nesikišimo į privačius santykius ir kt. (CK 1.2, 3.3 ir kt.). CK 1.2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas civilinių teisių apribojimo principas: civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu – teismas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. Šioje teisės normoje atsispindi bendrieji asmens teisių apribojimą pateisinantys kriterijai: teisėtumo (tai turi būti nustatyta įstatymu), būtinumo (tai turi būti būtina visuomenės požiūriu svarbesnio intereso apsaugai), proporcingumo (asmens teisių negalima riboti daugiau negu būtina prioritetiniu pripažįstamo intereso apsaugai). Iš šio principo prigimties išplaukia, kad asmens teises, inter alia, civilines teises, ribojantys įstatymai teismo negali būti aiškinami plečiamai. Teisė paveldėti mirusio fizinio asmens turtą, t. y. perimti jo turėtas turtines ir kai kurias asmenines neturtines teises (CK 5.1 str. 1 d.), yra civilinė asmens teisė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2009). Atitinkamai, į tai atsižvelgus aiškintinas ir teisinis reguliavimas, susijęs su paveldėjimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog iš paveldėjimo teisinių santykių kylančių teisių prigimtį ir esmę lemia paveldėjimo teisinių santykių specifika, t. y tai, kad: 1) paveldėjimas yra fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimo mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams būdas; 2) palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas; 3) neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; 4) kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti ( LAT 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008, 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2011).

Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ūkininko ūkis yra ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Ūkininko ūkio įstatymo 81 straipsnyje nustatyta, kad ūkininkui mirus, jeigu įpėdinis tęsia ūkio veiklą, registro tvarkymo įstaigai pateikiami ūkio įregistravimo pažymėjimas ir prašymas įregistruoti ūkį įpėdinio vardu kartu su tai patvirtinančiais ir kitais dokumentais, nurodytais šio Įstatymo 7 straipsnyje. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą ūkis iš Ūkininkų ūkių registro išregistruojamas ūkininkui mirus, jeigu nėra įpėdinio ir ūkio veikla netęsiama. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2014 konstatavo, jog tais atvejais, kai įpėdinis tęsia ūkio veiklą ir ūkis įregistruojamas įpėdinio vardu, laikytina, kad kartu su ūkininko ūkiu įpėdinis perima ir pradėtą įgyvendinti teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę; toks įpėdinis turi teisę užbaigti pradėtą procedūrą savo vardu. Kai ūkininko ūkį įregistravęs asmuo pasinaudoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nustatyta teise į valstybės paramą ir pradedama šios teisės įgyvendinimo procedūra, tai ši turtinė teisė laikytina viena iš ūkininko turtinių teisių, sudarančių ūkininko ūkį.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teisė paveldėti nėra absoliuti – tam, kad galėtų paveldėti, įpėdinis turi atitikti įstatymuose nustatytus reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 19 d. nutartyje atkreipė dėmesį, kad nustačius, jog šiuo atveju žemės sklypai buvo siekiami įsigyti remiantis ir Laikinajame įstatyme numatytu reguliavimu, todėl prieš darant išvadą, jog pareiškėjas paveldėjo turtinę teisę, turėtų būti įvertinta, ar pareiškėjas atitinka Laikinojo įstatymo numatytą reguliavimą, kad galėtų tapti įpėdiniu.

Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. Asmenys, pirkdami iš valstybės žemę, gali įsigyti ją iš karto arba išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai gali įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog Laikinuoju įstatymu, be kita ko, buvo siekta užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė, būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės ūkio veiklą ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai; išsaugoti ir pagerinti natūralią aplinką, užtikrinti vietos savivaldos ir vietos bendruomeninių organizacijų dalyvavimą skatinant žemės ūkio veiklą, subalansuotą teritorinę kaimo ekonomiką ir bendruomenių plėtrą, įskaitant kaimo gyventojų užimtumo didinimą.

Laikinojo įstatymo 2 straipsnis numato teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę turinčius asmenis. Teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę turi fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu laikomas ne anksčiau kaip metais, einančiais prieš paraiškos pateikimą, žemės ūkio naudmenas ir (ar) pasėlius deklaravęs ir buhalterinę apskaitą tvarkantis fizinis asmuo, kuris turi praktinio ūkininkavimo patirties ir Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose numatyta, kad pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi asmenys, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje, – ne mažiau kaip metus savo naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus (3 p.); asmenys, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje, – nuosavybės teise turintys žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu (4 p.).

Pažymėtina, jog administracinėje byloje nekyla ginčas dėl to, kad pareiškėjas A. T. paveldėjo pagal įstatymą nuomos teisę į 12,00 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Raseinių r. sav., registro įrašo Nr. 44/569236, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė, paskirtis: žemės ūkio, ir 2,6500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Raseinių r. sav., registro įrašo Nr. 44/569343, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė, paskirtis: žemės ūkio. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo taip pat matyti, kad dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k, yra sudaryta įregistruota nuomos sutartis, kaip nuomininkas yra nurodomas A. T.. Įvardintos teisės įregistravimo pagrindas 2006 m. balandžio 25 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N72/06-0071, 2010 m. lapkričio 9 d. paveldėto turto pasidalinimo sutartis Nr. KR3621, 2010 m. lapkričio 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. KR3620. Nuomos sutartis sudaryta nuo 2010 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. balandžio 25 d. (t. I, b. l. 22). Tie patys duomenys iš esmės yra nurodyti ir dėl valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k. (t. I, b. l. 23).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo tėvas J. T. Kauno apskrities viršininko administracijos Raseinių žemėtvarkos skyriui buvo pateikęs 2006 m. vasario 10 d. prašymą (t. II, b. l. 107), prie jo pridėjęs paso kopiją, ūkio registracijos pažymėjimą, taip išreikšdamas savo valią pirkti atitinkamus žemės sklypus.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 23 d. sprendimu konstatavo, kad vien prašymo padavimas ir noro išreiškimas, nesukuria jokių turtinių teisių, kurias galima būtų paveldėti pagal Civilinio kodekso nuostatas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo tėvo prašymo padavimas tik suteikia teisę asmeniui, atitinkančiam įstatymo keliamus reikalavimus, dalyvauti žemės reformos procese, ir tai yra asmeninė neturtinė teisė, kuri pagal Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 3 dalį nėra paveldima. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepaveldėjo J. T. asmeninės neturtinės teisės – prašymo pirkti žemę, todėl, norėdamas pirkti jo nuomojamus valstybinės žemės sklypus, turėjo iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. pateikti atitinkamą prašymą bei reikiamus dokumentus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo tėvas, savo vardu įregistravęs ūkininko ūkį, atitiko Laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir turėjo teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Įgyvendindamas šią savo teisę, pareiškėjo tėvas pateikė atsakovui prašymą bei kitus dokumentus. Iš Tarnybos Raseinių skyriaus 2012 m. balandžio 3 d. rašto (t. II, b. l. 108) matyti, jog J. T. 2006 m. vasario 10 d. prašymas buvo nagrinėjamas. Taigi buvo pradėta įgyvendinti J. T. teisė į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, tačiau žemės sklypų pardavimo procedūra nebuvo užbaigta paaiškėjus, jog J. T. mirė. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartyje buvo konstatuota, jog teisė pirkti ginčo žemės sklypus nebuvo įgyvendinta ne dėl J. T. nepagrįstų ar kitokių veiksmų, o dėl atsakovo veiksmų atitinkamu metu pradėti žemės pardavimo procedūras.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. II, b. l. 106) matyti, kad A. T. paveldėjo žemės sklypų nuomos teisę nuo 2010 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. balandžio 25 dienos. Pareiškėjas nuo 2004 m. birželio 3 d. yra įregistravęs ūkininko ūkį pažymėjimu Nr. 0134323 (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Raseinių rajone (t. I, b. l. 29). Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 13 d., 2012 m. birželio 7 d. buvo pateikęs paraiškas dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (t. I, b. l. 41-46; 51-55), taigi nuomojamus žemės sklypus naudoja pagal paskirtį. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam nuosavybės teisėmis priklausantis žemės sklypas ribojasi su ginčo žemės sklypais. Tokios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, savo vardu įregistravęs ūkininko ūkį, atitiko Laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir turėjo teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę.

Įvertinusi bylos faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašiose civilinėse bylose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, paveldėjęs ūkininko ūkį, tęsdamas ūkio veiklą ir įregistravęs jį savo vardu, perėmė J. T. pradėtą įgyvendinti teisę, taigi atsakovas, paaiškėjus, kad J. T. mirė, turėjo išsiaiškinti mirusiojo įpėdinius, o ne atsisakyti nagrinėti 2006 m. vasario 10 d. prašymą. Todėl ginčijami atsakovo sprendimai naikintini, o Tarnybos Raseinių skyrius įpareigotinas toliau nagrinėti J. T. 2006 m. vasario 10 d. prašymą dėl žemės ūkio paskirties žemės pirkimo bei A. T. įtraukimo į asmenų, pageidaujančių išsipirkti žemės ūkio paskirties žemę, sąrašą, klausimą. Atsakovo argumentai, jog nėra aišku, ar A. T. turi dokumentus, nurodytus Taisyklių 9 punkte, nepatvirtina skundžiamų atsakovo sprendimų, kuriais atsisakyta nagrinėti J. T. 2006 m. vasario 10 d. prašymą, pagrįstumo. Pažymėtina, kad atsakovas, svarstydamas šį prašymą ir tęsdamas J. T. pradėtą žemės sklypų pardavimo procedūrą, turės galimybę spręsti ir dėl pareiškėjo atitikimo teisės aktų reikalavimams siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypus.

Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas aiškindamas sistemiškai, viso konstitucinio reguliavimo kontekste, yra nurodęs, kad paveldėjimo teisės institutas kyla iš Konstitucijos. Konstitucija garantuoja paveldėjimo teisę. Pagal Konstituciją paveldėjimo santykiai turi būti reguliuojami tik įstatymais. Įstatymų leidėjas reguliuodamas šiuos santykius privalo paisyti Konstitucijos principų ir normų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimą).

Taisyklių 7 punkte nustatyta, jog mirus asmeniui, kuris už suteiktą ir naudojamą žemės sklypą nustatyta tvarka sumokėjo įmokas pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, teisę pirkti šį žemės sklypą įgyja Civilinio kodekso nustatyta tvarka jo įpėdiniai, kuriems įskaitoma suma, mirusio asmens sumokėta už perkamą žemės sklypą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2014 konstatavo, jog šios Taisyklių nuostatos reglamentuoja sumokėtų įmokų įskaitymą, bet neapibrėžia teisių perėmimo (paveldėjimo ar kitu būdu) sąlygų. Tai reiškia, kad sumokėtas įmokas įpėdinis paveldi ir jos panaudojamos įskaitymui, jeigu įpėdiniai teisę pirkti šį žemės sklypą įgyja Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad Taisyklės, kaip teisinis aktas, pagal savo teisinę galią nereglamentuoja tokių svarbių civilinių teisių klausimų kaip nuosavybės ir paveldėjimo teisių įgijimo pagrindai ar sąlygos, o gali nustatyti tik tam tikras šių teisių įgyvendinimo nuostatas.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo pozicija, kad tais atvejais, kai asmuo miršta nesumokėjęs įmokų už suteiktą ir naudojamą žemės sklypą, įpėdiniai neturi teisės įsigyti ginčo žemės sklypo. Kaip minėta, įpėdinis, paveldėjęs ūkininko ūkį, tęsiantis ūkio veiklą, įregistravęs jį savo vardu, kartu perima ir pradėtą įgyvendinti teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę pirmiau nurodytų įstatymų normų, o ne Taisyklių pagrindu. Todėl nepagrįstais laikytini Tarnybos motyvai, kad J. T. prašymas negali būti tenkinamas pareiškėjo, kaip įpėdinio, atžvilgiu vien dėl to, jog J. T. nebuvo sumokėjęs įmokų už valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Tai, kad Taisyklėse tiesiogiai nėra numatyta, jog mirus asmeniui, kuris buvo tik pateikęs prašymus pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, to asmens įpėdinis įgyja teisę pirkti šios žemės sklypus, nepaneigia, kad pareiškėjas tokią teisę įgijo pagal įstatymų nuostatas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (ABTĮ 143 str.). A. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo A. T. skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e d ž i a:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. T. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2012 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 11SD-(14.11.104.)-1655 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1T-(7.)-89.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. HVĮ-(14.11.2.)-250 1.3 punkto, kuriuo patvirtintas pretendentų, pasirinkusių pirkti, nuomoti laisvos žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus, sąrašas, dalį, kuria P. Ž. leista pirkti pareiškėjo nuomojamą ir dirbamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo bloko Nr. 0002, sklypo Nr. plane 211, sklypo plotas 10,6200 (ha), o R. M. leista pirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo bloko Nr. 0002, sklypo Nr. plane 217, sklypo plotas 2,6500 (ha).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1013.

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių išnagrinėti J. T. 2006 m. vasario 10 d. prašymą ir A. T. įtraukimo į asmenų, pageidaujančių išsipirkti žemės ūkio paskirties žemę, sąrašą, klausimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas