A-572-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-572-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07521-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Ž. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. Ž. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 28-984(1) (toliau – ir Nutarimas) skirtą nuobaudą;

2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 2S-5550.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuobauda jam paskirta už tai, kad 2013 m. spalio 8 d. leido kitam nuteistajam pasinaudoti jo kompiuteriu. Skundą pareiškėjas grindžia Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalimi, 11, 12, 110, 112, 142, 143 straipsniais, teigia, kad nuobauda gali būti taikoma nustačius, kad asmens veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis. Tačiau turto perleidimas reiškia atlygintiną ar neatlygintiną jo perdavimą kito asmens naudai; byloje nepateikta įrodymų, kad kompiuterį pareiškėjas kokiu nors būdu perleido kitam nuteistajam. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A143-1732/2013, pareiškėjas tvirtino, kad BVK 110 straipsnio l dalies l punkto taikymas negali turėti nieko bendro su nuobaudos skyrimu už atvejį, analogišką skundžiamajam. Be to, minėta nutartimi yra akcentuotas kompetencijų konfliktas, kadangi taisykles, numatančias apribojimus, nustato teisingumo ministras. Pagal BVK 5 straipsnio 3 dalį nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Ši nuostata reiškia, kad nuteistajam galima viskas, ko nedraudžia įstatymas. Nusižengimo faktas nebuvo pagristas BVK nustatyta tvarka, todėl nuobauda turi būti panaikinta.

Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad kompiuterį paskolino kitam nuteistajam, nes šiam reikėjo pasiruošti teismo posėdžiui. Iš karto po leidimo pasinaudoti kompiuteriu jis buvo pastebėtas pataisos namų pareigūnų.

Atsakovas Vilniaus pataisos namai su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 41–43) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Paaiškino, kad nutarimas nubausti G. Ž. už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą buvo priimtas, atsižvelgiant į Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko 2013 m. spalio 8 d. tarnybinį pranešimą Nr. 43-1297(1) ir pareiškėjo G. Ž. 2013 m. spalio 8 d. paaiškinimą Nr. 50-1520(1). 2013 m. spalio 8 d. apie 10.58 val., apeinant pataisos namų 1-ojo korpuso 5-ojo aukšto patalpas, kompiuterių klasėje, esančioje šalia bibliotekos, buvo pastebėtas 3-ojo būrio nuteistasis G. Ž.. Įtariant, kad nuteistasis su savimi gali turėti draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų, buvo atlikta dalinė krata. Kratos metu pas G. Ž. draudžiamų nuteistiesiems daiktų nerasta. Pareiškėjo buvo paklausta, ar jis turi asmeninį kompiuterį ir jei taip, tai, kur jis yra. Nuteistasis pareiškė, kad kompiuteris yra kompiuterių klasėje, esančioje šalia koplyčios. Kompiuterių klasėje buvo pastebėta, kad jo asmeniniu kompiuteriu naudojasi nuteistasis A. G.. G. Ž. paaiškino, kad nuteistasis A. G. paprašė pasinaudoti kompiuteriu ir G. Ž. jam leido. Darytina išvada, kad G. Ž. savo asmeninį kompiuterį buvo paskolinęs. Tokiu elgesiu pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio l dalies 1 punktą, 110 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir Naudojimosi asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimus. Pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti nuobaudas. Nuobaudos rūšis parinkta tinkama, nuobauda adekvati padaryto nusižengimo sunkumui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu (b. l. 78–81) skundą tenkino: panaikino Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 28-984(1) skirtą nuobaudą bei Kalėjimų departamento 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 2S-5550.

Teismas nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 28-984(1), kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus, bei Kalėjimų departamento 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 2S-5550, kuriame buvo išnagrinėtas jo skundas dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 28-984(1) panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas D. Č. 2013 m. spalio 8 d. tarnybiniame pranešime „Dėl drausmės pažeidimo“ nurodė, jog 2013 m. spalio 8 d. apie 10.58 val. kartu su Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniuoju specialistu V. J. (V. J.) apeidami pataisos namų 1-ojo korpuso 5-ojo aukšto patalpas, kompiuterių klasėje, esančioje šalia bibliotekos, pastebėjo 3-ojo būrio nuteistąjį G. Ž.. Nuteistasis nurodė, kad turi kompiuterį ir kad jis šiuo metu yra kitoje kompiuterių klasėje, esančioje šalia koplyčios.

Kartu su G. Ž. nuėjus į kompiuterių klasę, pastebėta, kad jo asmeniniu kompiuteriu ASUS X51L Nr. 87NOAS41594331F naudojasi nuteistasis A. G.. Paklausus G. Ž., kodėl jis leidžia savo asmeniniais daiktais naudotis kitiems nuteistiesiems šis paaiškino, kad nuteistasis A. G. paprašė pasinaudoti kompiuteriu ir pareiškėjas jam leido. Konstatuota, kad savo elgesiu nuteistasis G. Ž. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 110 straipsnio 2 dalies 4 punktą bei Naudojimosi asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimus (b. l. 49).

Pareiškėjas 2013 m. spalio 8 d. paaiškinime nurodė, kad 2013 m. spalio 8 d. apie 11 val. A. G. paprašė į jo kompiuterį įsidėti USB atmintinę, ir G. Ž. davė jam pasinaudoti kompiuteriu (b. l. 50). Vilniaus pataisos namų direktorius 2013 m. spalio 10 d. nutarime Nr. 28-984(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ konstatavo, kad G. Ž. pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 110 straipsnio 2 dalies 4 punktą bei Naudojimosi asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimus. Pareiškėjui paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus (b. l. 51).

G. Ž. su 2013 m. spalio 14 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą ir prašė panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 28-984(1). Tvirtino, kad nėra reglamentuota, jog jis negali įjungti kito nuteistojo USB atmintinės į savo kompiuterį ir tai daryti jam šalia esant (b. l. 28–31). Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs G. Ž. skundą, 2013 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-5550, kad Vilniaus pataisos namų direktorius, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą medžiagą bei vadovaudamasis BVK 142 straipsniu, 2013 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 28-984(1) paskirtą nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus – pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra pagrindo jos panaikinti (b. l. 35–36).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas bei Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3-43 patvirtintas Nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais Vilniaus pataisos namuose tvarkos aprašas. BVK 110 straipsnio, nustatančio specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 4 punktą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybės turtą kitiems kalinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijos darbuotojams; taip pat atlikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems kalinamiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijos darbuotojams. Naudojimosi asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo 15 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji negali parduoti, skolinti ar dovanoti savo kompiuterių kitiems nuteistiesiems ar laikyti juos ne pataisos namų direktoriaus nurodytoje vietoje (b. l. 53).

Iš Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko 2013 m. spalio 8 d. tarnybinio pranešimo bei pareiškėjo 2013 m. spalio 8 d. paaiškinimo matyti, kad jis leido kitam nuteistajam pasinaudoti savo asmeniniu kompiuteriu. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad kompiuteriu jis prašė leisti pasinaudoti dėl to, kad prieš teismo posėdį turėjo persiskaityti kitos dienos teismo posėdyje reikalingus teisės aktus, esančius atmintinėje, o pataisos namų kompiuteriai buvo užimti. Vos tik įkišus atmintinę į kompiuterį, atėjo pareigūnai, kurie toliau neleido naudotis kompiuteriu. Šis liudytojo pasakojimas visiškai atitinka paties pareiškėjo pateiktą situacijos paaiškinimą. Nutarime pareiškėjo veika įvardinta kaip leidimas pasinaudoti kompiuteriu. Taigi tiek bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, tiek veikos kvalifikavimas rodo, jog pareiškėjas buvo leidęs naudotis kompiuteriu trumpą laiką.

Priimant sprendimą byloje reikalinga nustatyti, ar trumpalaikis leidimas pasinaudoti kompiuteriu gali būti suprantamas kaip teisės aktų draudžiama veikla. BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punktas įtvirtina draudimą pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti, o Naudojimosi asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo 15 punktas – draudimą parduoti, skolinti ar dovanoti. Trumpalaikis leidimas pasinaudoti kompiuteriu nėra kompiuterio pardavimas, skolinimas ar dovanojimas, kadangi parduodant ar dovanojant yra atsisakoma nuosavybės teisių į daiktą, o skolinimas suprantamas kaip atlygintinis daikto perdavimas, tačiau byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas gavo atlygį iš kito nuteistojo. BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punktas įtvirtina ir draudimą „kitaip perleisti“ turtą. Lietuvių kalbos žodyno elektroninėje versijoje (http://lkzd.Iki.lt/Zodynas/Visas.asp) pateikiamos tokios sąvokos „perleisti“ reikšmės bylai aktualiam kontekste: „atiduoti kitam“, „perduoti kitam naudotis“, „užleisti“. Iš žodyno pateikiamų pavyzdžių matyti, kad žodis „perleisti“ reiškia turto atidavimą arba ilgalaikį turto perdavimą naudojimuisi ar sunaudojimui. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, Vilnius) „perleisti“ aiškinamas tik viena bylai svarbia reikšme – „atiduoti“, nenurodant antrosios reikšmės – perdavimo naudotis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-224-13 išaiškinta, kad BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme turto perleidimas reiškia atlygintiną ar neatlygintiną jo perdavimą kito asmens naudai. Žodis „perduoti“ Lietuvių kalbos žodyno elektroninėje versijoje bylai aktualiame kontekste aiškinamas kaip perleidimas arba atidavimas, pateikiant pavyzdį „žemė perduodama jos tikriesiems šeimininkams – valstiečiams“.

Atsižvelgiant į pateikiamą žodžio „perleisti“ aiškinimą, teisėjų kolegijos nuomone, trumpalaikis leidimas pasinaudoti turtu nelaikytinas neatlygintinu turto perdavimu kito asmens naudai ir nesudaro BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo.

Remiantis ištirtais byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad G. Ž. nepažeidė režimo reikalavimų, nes Naudojimosi asmeniniais kompiuteriais tvarkos apraše įtvirtintas tik draudimas turtą parduoti, skolinti ar dovanoti, o pareiškėjas turtu tik buvo leidęs pasinaudoti. Jis taip pat nepažeidė ir BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų, nes trumpalaikis leidimas pasinaudoti asmeniniu daiktu neapima turto perdavimo kito asmens naudai.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 28-984(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. 2S-5550 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ naikintini ABTĮ 89 straipsnio 1 punkto pagrindu.

III. Atsakovas Vilniaus pataisos namai apeliaciniu skundu (b. l. 91–92) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas tinkamai neįvertino Vilniaus pataisos namų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų, pagrindžiančių, kad nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai.

2. Tam, kad būtų atskleistas BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos taisyklės pažeidimas, būtina atsižvelgti į pataisos įstaigoje nustatytą tvarką ir elgesio taisykles, kurių pareiškėjas nesilaikė. Atsižvelgiant į Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3-43 patvirtinto nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais Vilniaus pataisos namuose tvarkos aprašo 15 punktą, nuteistieji negali parduoti, skolinti ar dovanoti savo kompiuterių kitiems nuteistiesiems ar laikyti juos ne pataisos namų direktoriaus nurodytoje vietoje. BVK 96 straipsnis leidžia nuteistiesiems naudotis tik jiems artimųjų giminaičių perduotais kompiuteriais, tačiau įstatymas nenumato nuteistiesiems galimybės naudotis ar keistis vienas kito kompiuteriais. Be to, teisė naudotis kompiuteriu yra ribojama (3 valandas per parą).

3. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad nuteistojo daikto skolinimas kitam nuteistajam suprantamas kaip atlygintinis daikto perdavimas. Teismas neteisingai išaiškino Nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais Vilniaus pataisos namuose tvarkos aprašo 15 punktą. G. Ž. veiksmai savo esme atitiko neatlygintinį skolinimą. Šiame veiksme, priešingai nei nurodo teismas, yra drausminio pažeidimo sudėtis.

Pareiškėjas G. Ž. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 97–98) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis: atsakovas įtrauktas į bylą, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo, paaiškinimų teisme nedavė, tačiau kvestionuoja teismo sprendimą. Taip atsakovas vilkina laiką, kad skundžiamu aktu paskirtos nuobaudos laikas (nuobauda paskirta iki 2014 m. spalio 10 d.) pasibaigtų.

2. Atsakovas savo poziciją grindžia ne įstatymu, o jo paties, t. y. Vilniaus pataisos namų direktoriaus, įsakymu. Nuteistųjų teisių apribojimus nustato tik įstatymas.

3. Atsakovas susipainiojo tarp privatinėje teisėje taikomo bendrojo leidimo principo ir viešojoje teisėje taikomo bendrojo draudimo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas). Taigi, atsakovo tezė „įstatymas nenumato nuteistiesiems galimybės naudotis vienas kito kompiuteriais arba jais keistis“ yra absurdiška. Pareiškėjas (net jei nuteistas) yra privatus asmuo, kuriam taikomas bendrojo leidimo principas – teisėti visi veiksmai, kurie neuždrausti įstatymo.

4. Teismas teisingai išaiškino žodžio „skolinti“ reikšmę. Šiuo atveju nėra skolinimo fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 28-984 (1) skirti nuteistajam G. Ž. nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus, teisėtumo ir pagrįstumo. Nutarime nurodyta, kad nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2013 m. spalio 8 d. apie 11 val. kompiuterinėje klasėje leido pasinaudoti savo asmeniniu kompiuteriu „ASUS X5IL“ kitam nuteistajam (A. G.), ir tuo pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto bei Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3-43 patvirtinto Nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais Vilniaus pataisos namuose tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimus.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos šio Kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių kodekso skyriai. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), taip pat įtvirtinti atitinkami draudimai (BVK 110 str. 2 d.), tarp jų draudimas pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybės turtą kitiems kalinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijos darbuotojams; taip pat atlikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems kalinamiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijos darbuotojams (BVK 110 str. 2 d. 4 p.).

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Taigi nuobauda gali būti taikoma nustačius, kad asmens veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis.

Kaip minėta, nuobauda pareiškėjui G. Ž. paskirta nustačius faktą, kad 2013 m. spalio 8 d. jis padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą: „apie 11 val. kompiuterinių klasių apėjimo metu pastebėta, kad minėtas nuteistasis leido pasinaudoti savo asmeniniu kompiuteriu „ASUS H51L“ kitam nuteistajam“ (b. l. 4). Šią veiką atsakovas kvalifikavo pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą (nustatytos pataisos įstaigų tvarkos nesilaikymas), 110 straipsnio 2 dalies 4 punktą (draudimo perleisti savo turtą kitiems kaltinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai pažeidimas); taip pat Nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais Vilniaus pataisos namuose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas)15 punktą (draudimo parduoti, skolinti ar dovanoti savo kompiuterį kitiems nuteistiesiems ar laikyti juos ne pataisos namų direktoriaus nurodytoje vietoje pažeidimas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis - drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką nustato BVK (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-589/ 2010 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1235/2009, 2010 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-1068/2010 ir kt.).

Nagrinėjamo ginčo kontekste yra reikšmingas Bausmių vykdymo kodekso X skyriaus (Laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos) šeštojo skirsnio (Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos) 110 straipsnis, reglamentuojantis pareigą laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 d. 1 p.) ir draudimą pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybės turtą kitiems kalinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijos darbuotojams <...> (2 d. 4 p.); Be kita ko, su minėta teisės norma siejama ir BVK 96 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.

Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3-43 patvirtintose Nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais Vilniaus pataisos namuose tvarkos apraše, be kita ko, nustatyta, kad nuteistieji savo asmeniniais kompiuteriais naudojasi pataisos namų skaitykloje ar kitose tam skirtose patalpose, o turintys atskirą pataisos namų direktoriaus leidimą, savo gyvenamose patalpose (2 p.); nuteistasis nustatytu laiku pagal pataisos namų direktoriaus patvirtintą grafiką atvyksta į kompiuterių saugojimo vietą, pateikia kompiuterio nuosavybės kortelę, pasiima savo asmeninį kompiuterį ir pasirašo specialiame žurnale, nurodydamas savo kompiuterio paėmimo datą bei laiką (3 p.); pasinaudojus kompiuteriu, jis grąžinamas į jo saugojimo vietą atsakingam asmeniui. Specialiame žurnale nurodomas kompiuterio grąžinimo laikas (4 p.). Šių teisės normų sisteminis aiškinimas kartu su Aprašo 15 punkte nustatytu draudimu skolinti savo kompiuterį kitiems nuteistiesiems bei BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos suponuoja išvadą, jog asmeniniu (konkrečiam nuteistajam priklausančiu) kompiuteriu gali naudotis tik tas asmuo, kuriam jis priklauso. Bet koks nustatytos naudojimosi asmeniniu kompiuteriu tvarkos pažeidimas (leidimas pasinaudoti, kad ir trumpam laikui, šio pobūdžio asmeniniu daiktu (gaminiu)) yra draudžiamas ir už jį gali būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės. Priešingu atveju bus iškreiptas nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai.

Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas D. Č. 2013 m. spalio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad paklausus 3-jo būrio nuteistojo G. Ž. (buvusio kompiuterinėje klasėje prie bibliotekos), ar jis turi asmeninį kompiuterį, šis pareiškė turįs ir nurodė, kad šiuo metu jo kompiuteris yra kitoje kompiuterinėje klasėje (šalia koplyčios). Patikrinus minėtą kompiuterinę klasę, pastebėta, kad G. Ž. asmeniniu kompiuteriu naudojasi 7-jo būrio nuteistasis A. G.. G. Ž. nurodė, kad A. G. paprašius, jis leido pasinaudoti savo kompiuteriu (b. l. 34). Faktinę aplinkybę, kad jam priklausančiu kompiuteriu davė pasinaudoti kitam nuteistajam pripažino ir pats G. Ž. (b. l. 33).

Teisėjų kolegija, pripažindama, kad G. Ž. atsakovas pagrįstai skyrė nuobaudą už leidimą pasinaudoti jam asmeniškai priklausančiu kompiuteriu kitam nuteistajam, konstatuoja, kad atsakovo 2013 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 28-984(1) yra ydingas tuo požiūriu, kad kaip teisinis jo priėmimo pagrindas jame nurodytas Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas (laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos), kartu (kiek tai susiję su faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas leido pasinaudoti (paskolino) savo asmeniniu kompiuteriu kitam nuteistajam nustatymu), nenurodant Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalies bei Nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais Vilniaus pataisos namuose tvarkos aprašo 2 punkto. Tačiau minėtas teisės pažeidimo teisinio kvalifikavimo trūkumas šiuo atveju savaime nesudaro pagrindo ginčijamą atsakovo nutarimą pripažinti neteisėtu.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu galėjo pripažinti nepagrįstomis tik tą Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. nutarimo dalį ir Kalėjimų departamento 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuriomis G. Ž. nustatytas Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimas, kadangi byloje aptariama faktinė situacija nepatenka į Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų draudimų ribas. Šios teisės normos dispozicijoje išvardintas draudimas pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti turtą, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro G. Ž. padaryto pažeidimo sudėties. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjui turėjo ar galėjo būti panaikinta nuobauda ir už nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, susijusios su naudojimusi asmeniniais kompiuteriais, pažeidimu (BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir Aprašo 15 p.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės nuostatas, todėl tenkinant atsakovo apeliacinį skundą teismo sprendimas naikintinas.

Pažymėtina, kad BVK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Taigi šiuo atveju egzistuoja aiški įstatymo nuostata, nuteistiesiems leidžianti naudotis tik už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais kompiuteriais, t. y. jiems asmeniškai priklausančiais kompiuteriais. Tuo tarpu 2012 m. kovo 28 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 3-43 patvirtinto Nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais Vilniaus pataiso namuose tvarkos aprašas, įskaitant jo 2 ir 15 punktus iš esmės detalizuoja pirmiau minėtą Bausmių vykdymo kodekso nuostatą (žr. LVAT 2015 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-474-858/2014).

Dėl anksčiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 28-984(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo G. Ž. už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais Vilniaus pataisos namuose tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimų pažeidimus paskirta nuobauda, yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat nėra pagrindo naikinti ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 2S-5550. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas savo asmeniniu kompiuteriu leido pasinaudoti kitam nuteistajam ir tokiu elgesiu pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 96 straipsnio 1 dalies ir Aprašo 2 bei 15 punktų nuostatas.

Pažymėtina, kad A. G. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. spalio 9 d. nutarimu buvo nubaustas už Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto reikalavimų pažeidimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas A. G. skundą atmetė ir atsakovo priimtą administracinį aktą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs A. G. apeliacinį skundą, 2015 m. vasario 13 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-474-858/2014) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo G. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė