eAS-551-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-551-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00002-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. M. pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2 950,03 Eur neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., 307,64 Eur dydžio nuostolius ir 5 procentų metines procesines palūkanas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI-2145-644/2015 pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, nuostolių, ir procesinių palūkanų priteisimo iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims procesinį sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1585-602/2015.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo analogišką administracinę bylą Nr. I-5648-437/2013 pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino. Vilniaus apygardos administracinis teismas vertino, kad pareiškėjos konstitucinė teisė į teisingą atlyginimą už darbą pažeista Seimui priėmus įstatymo pataisas, kurios Konstitucinio teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl darbo užmokesčio nepriemoką priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos. Minėtas sprendimas apeliacine tvarka apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. A-1585-602/2015) ir šiai bylai nagrinėti sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-523 2 straipsnio pakeitimo 2014 m. rugsėjo 11 d. įstatymas Nr. XII-1088 neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai.

Teismas vertino, kad nagrinėjama byla ir nurodyta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. A-1585-602/2015 yra iš esmės analogiškos, nes ginčas kilo iš to paties teisinio santykio, t. y. dėl darbo užmokesčio sumažinimo taikant teisės normas, kurios Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Šioje nagrinėjamoje byloje, kaip ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, yra aktualūs tinkamų proceso šalių nustatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo bei jį pakeitusio 2014 m. rugsėjo 11 d. įstatymo Nr. XII-1088 nuostatų taikymo klausimai.

Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas ar nutartis dėl Vilniaus apygardos administracinis teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-5648-437/2013 turės reikšmės vienodos teismų praktikos analogiškose bylose formavimui, o tuo pačiu ir nagrinėjamo ginčo išsprendimui, todėl nagrinėjama administracinė byla sustabdyta iki kol bus priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1585-602/2015.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad šios bylos ir administracinės bylos Nr. A-1585-602/2015 faktinės aplinkybės skiriasi. Pažymi, kad LVAT 2014 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013 jau yra išnagrinėjusi panašų pareiškėjo skundą dėl darbo užmokesčio priteisimo tik už kitą laikotarpį. Priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nereikia spręsti klausimo dėl tinkamo atsakovo ir daugelio kitų klausimų, kadangi į juos jau atsakyta LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartyje.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, prašydamas šį skundą atmesti.

Atsakovas mano, kad byla buvo sustabdyta pagrįstai. Sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Mano, kad LVAT 2014 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013 negalima laikyti galutiniu teismo procesiniu sprendimu ir juo remtis kitose administracinėje bylose, kadangi šia nutartimi byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės atitinkamą administracinę bylą. Administracinė byla buvo sustabdyta ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y., kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

ABTĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama teismo teisė stabdyti administracinę bylą iki bus išnagrinėta kita administracinė byla, kurioje bus kuriamas teismo precedentas, sudarius išplėstinę teisėjų kolegiją (žr. 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-468/2014, 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje AS552-1042/2014 ir kt.).

Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktu skundu, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Savo reikalavimus pareiškėjas kildina iš 2009 m. liepos 17 d. priimto Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (įsigaliojo 2009 m. rugpjūčio 1 d.), kurio 3 straipsniu buvo sumažinti 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacinę klasę bei Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-1585-602/2015 ginčas kilęs dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp jai faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. jai buvo privalu mokėti. Šis reikalavimas kildinamas iš Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo ir STT statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo.

Paminėtos administracinės bylos nagrinėjimui Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra sudaryta išplėstinė penkių teisėjų kolegija, bus sprendžiami klausimai dėl valstybės tarnautojams neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje, tiek Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-1585-602/2015 yra aktualūs klausimai dėl valstybės tarnautojams neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio, kurie yra kildinami iš tais pačiais teisės aktais reglamentuojamų teisinių santykių.

Administracinėje byloje Nr. A-1585-602/2015 teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-523 2 straipsnio pakeitimo 2014 m. rugsėjo 11 d.

įstatymas Nr. XII-1088 neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai. Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sustabdyti nagrinėjamą bylą ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Pareiškėjo argumentas, kad panašus ginčas jau yra išnagrinėtas LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartimi laikytinas nepagrįstu. Šia nutartimi išplėstinė teisėjų kolegija grąžino nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo, t. y. ginčas byloje nebuvo išspręstas iš esmės, nebuvo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, susijusios su valstybės tarnautojams neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio priteisimu.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė