A-822-1280-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-1280/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00502-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja L. K. kreipėsi į teismą ir remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus (toliau – ir VSDFV skyrius) 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (10.1)S-24944; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2939; pripažinti, kad VSDFV skyriaus atsisakymas L. K. pateikti neišmokėtų senatvės pensijų dalių sumas už 2010–2011 m. yra neteisėtas ir nepagrįstas; įpareigoti VSDFV skyrių išmokėti pareiškėjai neišmokėtą senatvės pensijos dalį už 2010–2011 m.

Paaiškino, kad nuo 2008 m. gegužės mėnesio pareiškėjai pradėta mokėti 816,34 Lt dydžio senatvės pensija. 2010–2011 m. L. K. dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – ir senatvės pensija) buvo sumažinta vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies bei 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Kadangi joks priešingas Konstitucijai įstatymas ar kitas teisės aktas negalioja, 2010–2011 m. pareiškėjai kiekvieną mėnesį buvo išmokama mažesnė paskirtos pensijos dalis, todėl neišmokėta dalis turi būti grąžinta. Pareiškėja nurodė, kad buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas bei teisė į nuosavybę.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjai senatvės pensija mokama nuo 2008 m. gegužės 15 d. L. K. pensijos dydis 2009 m. gruodžio mėnesį buvo 816,34 Lt, o nuo 2010 m. sausio 1 d. paskirta senatvės pensija buvo perskaičiuota Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir sudarė 785,59 Lt. Pareiškėjai paprašius, jos senatvės pensija perskaičiuota nuo 2011 m. sausio 4 d., įvertinant papildomai po pensijos paskyrimo įgytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą bei draudžiamąsias pajamas. Nuo 2011 m. sausio 4 d. L. K. senatvės pensijos dydis sudarė 840,56 Lt, o perskaičiavus ją pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį – 806,94 Lt. VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, L. K., kaip draustai privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir turinčiai draudžiamųjų pajamų, mokėjo perskaičiuotos pensijos dalį, nustatytą taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio pareiškėjos draudžiamųjų pajamų dydį. Nuo 2012 m. sausio 1 d. L. K. mokama viso paskirto dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, kurios dydis nuo 2012 m. sausio 1 d. yra 840,56 Lt, nuo 2012 m. vasario 1 d., įvertinant papildomai įgytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą bei draudžiamąsias pajamas – 856,07 Lt, o nuo 2013 m. vasario 1 d. – 912,43 Lt.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad laikinas pensijų sumažinimas Konstitucijai neprieštarauja. Prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos didesniu mastu negu tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį bei Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

Pažymėjo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektą. Seimui priėmus šį įstatymą ir jam įsigaliojus, sumažinta senatvės pensija pareiškėjui bus kompensuota jame nustatyta tvarka ir terminais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, o patenkinus L. K. reikalavimą priteisti neišmokėtą senatvės pensijos dalį – šią sumą išmokėti dalimis.

Paaiškino, kad iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažinta senatvės pensija į L. K. sąskaitą banke buvo pervesta 2010 m. sausio mėnesį, taigi ji apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. L. K. su prašymu įpareigoti VSDFV skyrių išmokėti jai 2010–2011 m. negautas senatvės pensijos dalį į VSDFV kreipėsi su 2013 m. balandžio 18 d. skundu, o į Kauno apygardos administracinį teismą – su 2013 m. gegužės 21 d. skundu, taigi ji praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą.

Prašė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-432/2013 bei 2013 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-167/2013 ir bylą nutraukti. Tvirtino, kad sprendimas mokėti ne visą paskirtą senatvės pensiją jau yra įvykdytas, todėl remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pareiškėjai neišmokėtos pensijos atžvilgiu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata, taip pat Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas netaikytini.

Pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt ribinį pensijos dydį, todėl senatvės pensija buvo perskaičiuota šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. L. K. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, remdamasis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, VSDFV skyrius minėtu laikotarpiu jai mokėjo senatvės pensijos dalį, apskaičiuotą taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į pareiškėjos praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektą. Kol šie teisės aktai nėra priimti, o lėšos nėra skirtos, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo ir lėšų išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalių.

Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija – įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriuo nuspręsta dėl atitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, taikytinas į ateitį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė teismo atsižvelgti į tai, kad neišmokėtų pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalių priteisimas sukeltų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui papildomą finansinę naštą, nes nėra numatyta lėšų neišmokėtoms pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalims mokėti. 2013 metų sausio–birželio mėnesiais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas buvo 920,3 mln. Lt, o birželio pabaigoje Valstybinio socialinio draudimo fondo skolintų ir negrąžintų lėšų suma sudarė 10 mlrd. 504,3 mln. Lt. Mokant priteistas sumas, gali kilti grėsmė, kad negalės būti tinkamai vykdomi valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų finansiniai įsipareigojimai visiems išmokų gavėjams, taigi būtų pažeistos ir kitos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės bei jų pusiausvyra.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2939 ir perdavė L. K. 2013 m. balandžio 18 d. skundą nagrinėti iš naujo. Skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr.(10.1)S-24944 bei įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių išmokėti L. K. neišmokėtas senatvės pensijų dalis už 2010–2011 m. paliko nenagrinėtą. Bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus atsisakymas L. K. pateikti neišmokėtų senatvės pensijos dalies sumas už 2010–2011 m. yra neteisėtas ir nepagrįstas, nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VSDFV 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2939 atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013 m. balandžio 18 d. skundą nepaprašius pateikti įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Tai, kad VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl praleisto senaties termino, nepareikalaudamas paaiškinti skundo padavimo termino praleidimo priežastis, rodo, jog buvo pažeistos procesinės sprendimo priėmimo taisyklės, kurios galėjo turėti esminės reikšmės priimant sprendimą. Sprendimo dalis, kurioje nuspręsta dėl atsisakymo išmokėti pensijos nepriemoką, kuri kilo dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo mokėti sumažintą senatvės pensiją nuo 2010 m. sausio mėnesio, turi būti panaikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Pareiškėjos prašymą dėl įpareigojimo išmokėti pensijos dalį už 2010–2011 metus vertinant kaip prašymą kompensuoti jai už prarastą pensiją, neginčijant 2010 metais valiniais veiksmais išreikšto VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo, skundo VSDF valdybai padavimo senaties termino skaičiavimo eiga prasideda nuo VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo gavimo dienos. VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. (10.1)S-24944 VSDFV buvo apskųstas 2013 m. balandžio 18 d. Kadangi skundžiamas su senatvės pensijos mokėjimu susijęs sprendimas, tai skundo padavimo terminas, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, sudaro 6 mėnesius. Vadinasi, pareiškėjai paduodant 2013 m. balandžio 18 d. skundą, terminas kreiptis į VSDFV nebuvo praleistas, dėl to VSDFV turėjo pareiškėjos 2013 m. balandžio 18 d. skundą išnagrinėti iš esmės.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos keliamam ginčui spręsti yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kurios ji turėjo laikytis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu nebuvo priimtas VSDFV sprendimas, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėja nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Kai asmuo nesilaiko privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, jo teismui paduotas skundas gali būti paliekamas nenagrinėtu, kai dar galima šia tvarka pasinaudoti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.) arba byla nutraukiama, kai nebegalima šia tvarka pasinaudoti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 8 p.).

Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nėra praradusi galimybės VSDFV paduoti skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. sausio 7 d. sprendimo, pateikiant dokumentus pateisinančius apskundimo termino praleidimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti VSDFV skyriaus 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr.(10.1)S-24944 bei įpareigoti VSDFV skyrių išmokėti pareiškėjai neišmokėtas senatvės pensijų dalis už 2010-2011 m. paliekama nenagrinėta. Be to, sprendė, kad reikalavimas pripažinti sprendimą neteisėtu tolygus juridinio fakto konstatavimui, todėl negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme ir šios bylos dalį nutraukė.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde prašo šį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukti, atsižvelgiant į tai, kad byla neišnagrinėta privaloma ikiteismine tvarka, be to, yra pagrindas taikyti senatį. Apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės grindžia argumentais, kurie buvo suformuluoti jo atsiliepime į pareiškėjos skindą pirmosios instancijos teismui (b. l. 96–101). Mano, jog aplinkybė, kad VSDFV 2013 m. gegužės 3 d. sprendime ne tik pasiūlė pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą, bet ir kartu atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013 m. balandžio 18 d. skundą, esminės reikšmės priimant sprendimą neturėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja siekia jai paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjos nurodytas pensijos sumažinimas vyko VSDFV teritoriniam skyriui, kuris administravo teisinius santykius dėl senatvės pensijos pareiškėjai skyrimo ir mokėjimo tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojama aplinkybė, kad taip sumažinta pensija pareiškėjai faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn.

Iš bylos matyti, kad pareiškėja 2013 m. kovo 20 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, išmokėti jai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pensijos dalį. Atsakovas 2013 m. balandžio 2 d. raštu atsisakė išmokėti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pensijos dalį. 2013 m. balandžio 18 d. skundu pareiškėja apskundė paminėtą 2013 m. balandžio 2 d. atsakovo raštą, prašydama išmokėti, jos teigimu, neteisėtai sumažintos pensijos dalį. VSDFV 2013 m. gegužės 3 d. sprendime (kuris pareiškėjos yra skundžiamas šioje administracinėje byloje) buvo nurodyta, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio nustatytą 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jai mokėtinos pensijos sumažinimo, dėl to yra atsisakoma nagrinėti šį skundą, ir jai pasiūlyta iki 2013 m. gegužės 24 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą. Be to, šiame sprendime buvo nurodyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalies.

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjos paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jai paskirtą pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėja, siekdama atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Teisėjų kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad paminėtas pareiškėjos atsakovui paduotas 2013 m. kovo 20 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.

Paduodama paminėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija. Pareiškėja nenurodė individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą palikti pareiškėjos paduotą skundą nenagrinėtą, kaip tai yra numatyta Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131taisyklių 20 ir 31 punktuose.

Tačiau, kaip jau minėta, trečiasis suinteresuotas asmuo paminėtame 2013 m. gegužės 3 d. sprendime kartu nurodė, kad VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalies. Tokiu būdu VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucijos) dėl ginčo esmės išreikšta pozicija leidžia kolegijai daryti išvadą, kad šis ginčas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje buvo išspręstas (išnagrinėtas), t. y. nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta. Tai reiškia, kad aptartas pareiškėjos skundo VSDFV padavimo termino praleidimo faktas, kaip ir tokio praleidimo priežasčių įvertinimo klausimas, prarado savo aktualumą, t. y. nagrinėjamai bylai tapo nereikšmingi. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tokios pačios faktinės situacijos įvertinimą ir traktavimą, pateiktą paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Kolegija, vadovaudamasi šiuo precedentu, nemato pagrindo nesutikti su tokia išplėstinės teisėjų kolegijos padaryta išvada (ABTĮ 13 str.). Pažymėtina, kad šios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas (žr., pvz. 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis adm. b. Nr. A143-1090/2014, 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis adm. b. Nr. A143-1231/2014, 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis adm. b. Nr. A822-1420/2014 ir kt.)

Vertindama tokią situaciją, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria palikta nenagrinėta pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai neišmokėtą senatvės pensijos dalį už 2010–2011 m., kartu su teismo išaiškinimu pareiškėjui teisės kreiptis į VSDFV su prašymu atnaujinti skundo dėl VSDFV Kauno skyriaus veiksmų padavimo terminą, netenka prasmės, t. y. tokiu būdu pareiškėjos tariamai pažeistos teisės į dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo sumažintos pensijos dalį realiai negali būti apgintos. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos negali būti pripažintas pagrįstu, todėl keistinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja pasinaudojo privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ir šiuo aspektu kliūčių nagrinėti bylą iš esmės neliko. Pareiškėjos pirmosios instancijos teismui paduotame skunde, be kita ko, yra pareikštas reikalavimas dėl sumažintos senatvės pensijos dalies už 2010–2011 m. priteisimo. Dėl priteistinos sumos ir jos atsiradimo aplinkybių, kurios pasireiškė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų tiesioginiu taikymu, byloje ginčo nėra. VSDFV Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 5 d. rašte (b. l. 27–28) nurodyta, kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. paskirtos 19 880,46 Lt pensijos dydis sumažintas iki 19 108,29 Lt. Šis sumažinimas, remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, Konstitucijai neprieštaravo, tačiau pensijos sumažinimas atsižvelgiant į draudžiamąsias pajamas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Kaip jau buvo paminėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje, kalbant apie materialųjį bylų nagrinėjimo aspektą, išaiškinta, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose teismas privalo paisyti Konstitucijos 110 straipsnio nustatyto imperatyvo netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir tais atvejais, kai tokį įstatymą viešojo administravimo subjektas buvo pritaikęs tuomet, kai jis Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Tai reiškia, kad Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos (Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d.) taikymo būdu pažeista pareiškėjos teisė į nesumokėtą senatvės pensijos dalį turi būti apginta visa apimtimi. Todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. kolegijos pripažintinas pagrįstu ir yra tenkintinas. Iš minėto VSDFV Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 5 d. rašto matyti, kad pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį pareiškėjos pensija už nurodytą laikotarpį sumažinta iki 13 518,26 Lt. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai iš VSDFV Kauno skyriaus priteistina negauta 5 590,03 Lt pensijos dalis (19 108,29 Lt - 13 518,26 Lt).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos teisių pažeidimas kyla dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, o pensijos mažinimas remiantis šio įstatymo 6 straipsniu yra teisėtas, spręstina, kad yra pagrindas panaikinti tik tą skundžiamo VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta pareiškėjos pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Todėl pareiškėjos skundo dalis dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimo dalies, kuria pareiškėjos senatvės pensija buvo sumažinta remiantis Laikinojo įstatymo 6 straipsniu, panaikinimo atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija nekvestionuoja VSDFV kompetencijos atsisakyti nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka asmens skundą, jei yra nustatoma, kad skundas paduotas praleidus įstatymu nustatytą terminą, tačiau kaip minėta, nagrinėjamu atveju VSDFV sprendime konstatavusi, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą ir pažymėjusi, kad pareiškėjai pateikus įrodymus, suteikiančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, tuo pačiu sprendimu išnagrinėjo pareiškėjos skundą iš esmės, t. y. jį priėmė ir išreiškė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos poziciją ir valią, kad grąžinti pareiškėjai neišmokėtą senatvės pensijos nepriemoką, kurios ji negavo pritaikius antikonstitucine pripažintą Laikinojo įstatymo normą, nėra pagrindo. VSDFV 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą šiuo atveju lemia šio sprendimo turinio prieštaringumas bei, išnagrinėjus pareiškėjos skundą iš esmės, atsisakymas netaikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, todėl, remiantis išdėstytais motyvais šis sprendimas teismo panaikinamas (žr., pvz. LVAT 2014 m. liepos 21 d. nutartį adm. b. Nr. A146-631/2014).

Pasisakydama dėl kolegijos priimto sprendimo įvykdymo tvarkos, kolegija pažymi, kad ABTĮ 851 straipsnis (2013-12-03 įstatymo Nr. XII-632 redakcija) nustato, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis (2013-12-03 įstatymo Nr. XII-633 redakcija) nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką; jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistinos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, į tai, kad teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas reikalauja papildomų piniginių lėšų, taip pat įvertinusi valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką bei procedūras, kolegija sprendžia, kad yra būtinybė atidėti šio teismo sprendimo vykdymą ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

Pareiškėjos L. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. (10.1)S-24944 dalį, kuria atsisakyta pareiškėjos pensijos apskaičiavimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2939.

Įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai L. K. negautą 5 590,03 Lt (penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimties litų ir trijų centų) dydžio senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui nustatyti šio sprendimo įvykdymo terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė