AS-146-39-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-39/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03411-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija, atsakovas) 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 1D-7418 (11); 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės taikant Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalį neišmokėtą 13 520,64 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir 2009 m gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį neišmokėtą 1 186,75 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį neišmokėtą valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) įpareigoti atsakovus Vidaus reikalų ministeriją ir Lietuvos valstybę (toliau – ir atsakovai) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti tokio dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensiją, kokia buvo mokama iki valstybinės pensijos sumažinimo, t. y. iki 2010 m. sausio 1 d.

Atsakovai atsiliepimu į skundą (b. l. 17–19) su jame išdėstytais argumentais nesutiko ir prašė bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Valstybinių pensijų įstatymo taikymo, nutraukti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi (b. l. 38–43) sustabdė administracinę bylą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą administracinėje byloje Nr. I-2693-624/2013.

Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad Vidaus reikalų ministerijos Finansų ir kontrolės departamentas 1995 m. gegužės 5 d. priėmė išvadą Nr. 14423, kurioje pripažino, jog pareiškėjas nuo 1998 m. balandžio 15 d. turi teisę į 1 520,58 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą. Išvadoje nurodoma, kad pensijos dydis yra ribojamas Valstybinių pensijų įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymais (1997 m. lapkričio 4 d. Nr. VIII-493) (b. l. 22). Pareiškėjas 2013 m. liepos 4 d. kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Sveikatos priežiūros tarnyba), nurodydamas, kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo sumažinta, prašė pateikti paskaičiavimą, koks susidarė skirtumas tarp Vidaus reikalų ministerijos sprendimu jam paskirtosios pensijos ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. mokamos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bei skirtumas, susidaręs sumažinus valstybinę pensiją pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, prašė šį skirtumą išmokėti (b. l. 27). Vidaus reikalų ministerija 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 1D-7418 (11) atsisakė išmokėti pareiškėjui paskirtą valstybinę pensiją. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pensija perskaičiuota ir sumažinta remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, kuris Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintas atitinkančiu Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija), taip pat informavo, kad pareiškėjo prašymo dalis dėl valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, nebus nagrinėjama, kadangi praleistas 6 mėnesių terminas nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos (b. l. 23–24).

Iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2013 m. rugpjūčio 8 d. pažymos Nr. 11PP (P)-4798 teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo paskirta 1 665,40 Lt pensija (atsižvelgiant į pensijos indeksavimą). Paskirtoji pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio mėn. buvo ribojama Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu, taikant 1,3 vidutinio darbo užmokesčio koeficientus, o nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. – taikant 1,5 koeficientus (b. l. 25–26).

2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas nustato socialinių išmokų: valstybinių pensijų ir kitų išmokų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo ir šių išmokų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarką, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), nedarbo socialinio draudimo pašalpų, motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo ir kompensuojamojo uždarbio socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymo tvarką, išmokos vaikui mokėjimo sąlygas ir dydžius. Laikinojo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnio buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. 2010 m. liepos 2 d. priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu 2010 m. liepos 20 d., Laikinojo įstatymo 15 straipsnis buvo pakeistas, tačiau šiai bylai svarbus teisinis reguliavimas nepakito – išliko nuostata, kad paskirtų socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnis (2010 m. liepos 2 d. redakcija) buvo pakeistas Seimo 2011 m. gruodžio 20 d. priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, kuris įsigaliojo 2011 m. gruodžio 28 d. ir numatė: „Šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja: 1) šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5–9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 2) šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai – iki 2012 m. gruodžio 31 d. <...>“.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnis (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) buvo pakeistas Seimo 2012 m. gruodžio 20 d. priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, kuris įsigaliojo 2012 m. gruodžio 31 d. ir nustatė: „2) šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“. Palyginęs Laikinojo įstatymo 15 straipsnio redakcijas, galiojusias 2010–2013 metais, teismas nustatė, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio (2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) nuostatomis kai kurioms socialinėms išmokoms, įskaitant valstybines socialinio draudimo pensijas, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011 m. gruodžio 31 d., o kai kurioms socialinėms išmokoms, tarp jų ir valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iš pradžių iki 2012 m. gruodžio 31 d., galiausiai – iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. I-2693-624/2013 pagal pareiškėjo Z. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad paminėtame prašyme Nr. 16/2013 iškelti konstitucingumo klausimai yra aktualūs bei tiesiogiai susiję ir su nagrinėjama byla. Prašymas Nr. 16/2013 Konstituciniame Teisme iki šiol neišnagrinėtas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Vadovaudamasis minėtomis įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktą prašymą administracinėje byloje Nr. I-2693-624/2013.

III. Pareiškėjas J. B. atskiruoju skundu (b. l. 48–50, 61–63) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ta apimtimi, kurioje jis prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, visą neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 13 520,64 Lt, kuri susidarė dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmos instancijos teismui pateiktame skunde nurodė du ginčo dalykus, t. y., remdamasis 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, paskelbtu „Valstybės žiniose“ 2012 m. rugsėjo 21 d., prašė teismo priteisti dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, kuri prieštaravo Konstitucijai, taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. – 13 520,64 Lt bei prašė priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kuri susidarė sumažintai pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį valstybinei pensijai papildomai pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį – 1 186,75 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d., be to, prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas mano, kad administracinė byla ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, kuri susidarė dėl Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos – Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo, turėjo būti išnagrinėta, kadangi dėl šio ginčo dalyko teisme yra išnagrinėtos administracinės bylos ir priimti sprendimai. Mano, jog pirmos instancijos teismas turėjo sustabdyti administracinę bylą pagal jo skundą tik ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerija atsiliepimu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovų nuomone, teismas pagrįstai sustabdė šią administracinę bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą administracinėje byloje Nr. I-2693-624/2013, kadangi nurodytoje byloje pateikti Konstitucinio Teismo išaiškinimai dėl atitinkamų teisės normų atitikties Konstitucijai turės prejudicinę reikšmę ir šioje administracinėje byloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį nepakeistą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo pareikšti reikalavimai dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. yra glaudžiai susiję su pareiškėjo pareikštais reikalavimais dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo galiojimo termino pratęsimo iki 2013 m. gruodžio 31 d., trečiasis suinteresuotas asmuo mano, jog pagrindo naikinti teismo priimtą 2013 m. spalio 8 d. nutartį nėra, ir teismas pagrįstai sustabdė administracinę bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį, kuria teismas sustabdė administracinę bylą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2693-624/2013 pareikštą prašymą ištirti, ar 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su ta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties dalimi, kurioje buvo sustabdyta administracinės bylos dalis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintos Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos – Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjas mano, kad teismas turėjo sustabdyti administracinę bylą tik ta apimtimi, kuria Konstitucinis Teismas nėra išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylos ir nėra pasisakęs dėl Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimo pratęsimo valstybinių pensijų gavėjams.

Pareiškėjo skundo kiti reikalavimai yra siejami su Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymu. Pareiškėjas, be kita ko, prašo priteisti iš Lietuvos valstybės taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį neišmokėtą valstybinę pensiją (1 186,75 Lt ) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.; priteisti taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį neišmokėtą valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti atsakovus mokėti tokio dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensiją, kokia buvo mokama iki valstybinės pensijos sumažinimo, t. y. iki 2010 m. sausio 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsižvelgęs į tai, kad Konstituciniame Teisme yra priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas administracinėje byloje Nr. I-2693-624/2013 ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo, kuriuo šio įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms pratęstas 2013 metams, konstitucingumą, bei į tai, kad iškelti konstitucingumo klausimai yra aktualūs ir tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla, nutarė, kad yra pagrindas sustabdyti bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės minėtą konstitucinės justicijos bylą (Konstitucinio Teismo byla Nr. 12/2013,).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo tinklapio (http://www.lrkt.lt/Prasymai.html) duomenys patvirtina, kad Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėjimui Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas administracinėje byloje Nr. I-2693-624/2013 (konstitucinės justicijos byla Nr. 12/2013, neišnagrinėtų prašymų eil. Nr. 34) dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo tiek, kiek jame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., atitikties konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principams.

Dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų atitikties Konstitucijai Konstitucinis Teismas yra pasisakęs 2012 m. vasario 6 d. nutarime. Pažymėtina ir tai, kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas inter alia yra pasisakęs dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo raidos,

tarp jų dėl 2011 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcijos, kuria Laikinojo įstatymo atitinkamų nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo nustatytas iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismo nurodytoje konstitucinės justicijos byloje yra pateiktas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) atitiktį Konstitucijai ta apimtimi, ar neprieštarauja Konstitucijai šio įstatymo taikymo pratęsimas valstybinių pensijų gavėjams 2013 metams. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis kreipėsi teisminės gynybos dėl skirtingų laikotarpių, dalis iš jų yra iki 2013 metų (nuo 2010 m. sausio 1 d.), t. y. apima tuos laikotarpius, kuriems aktualaus teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai Konstitucinis Teismas jau yra ištyręs ir atitinkamai pasisakęs. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi dėl bylos sustabdymo. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų apsvarstęs ir įvertinęs galimybę išspręsti bylą bent ta apimtimi, kuri apima ginčo laikotarpį iki 2013 metų. Pažymėtina, kad ABTĮ 69 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė sujungti ar išskirti administracines bylas. Teisė inicijuoti bylų sujungimą bei išskyrimą priklauso tiek proceso dalyviams, tiek teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143 - 313/2009). Taigi teismas, esant atitinkamoms aplinkybėms, gali išskirti bylą.

Skundžiamoje pirmosios instancijos 2013 m. spalio 8 d. nutartyje apsiribota Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatų raidos aprašymu bei konstatavimu, kad Konstituciniame Teisme yra neištirta byla pagal prašymą ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) atitiktį Konstitucijai ir kad iškelti klausimai yra aktualūs ir susiję su nagrinėjama administracine byla. Nutartyje nėra motyvų, kodėl teismas negali išnagrinėti bylą dėl pareiškėjo reikalavimų, kurie apima laikotarpį iki 2013 metų, nors tuo laikotarpiu valstybinės pensijos ribojimui taikytų teisės normų atitiktis Konstitucijai išspręsta Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Dėl minėtų priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas