A-146-518-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-518/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00340-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. C. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei dėl įsakymo panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas N. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 7–17), prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės (toliau – ir VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė, Rinktinė, atsakovas) vado 2012 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. TE-204 „Dėl N. C. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-204); 2) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką; 3) priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovo Įsakymu Nr. TE-204 jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos (VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio pareigų) už pareigūno vardo pažeminimą pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Įsakymas Nr. TE-204 priimtas nesilaikant Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka) nuostatų. Atsakovas pareiškėjui pasirašytinai neįteikė pranešimo apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą (Tvarkos 17 punkto pažeidimas), todėl jis negalėjo pateikti paaiškinimo dėl inkriminuoto tarnybinio nusižengimo. 2012 m. birželio 21 d. tarnybinio patikrinimo dėl pasieniečio N. C. veiksmų grįžtant iš tarnybos išvadoje Nr. 42-14 (toliau – ir TP išvada) pareiškėjo veiksmų įvertinimas yra neadekvatus ir neatitinka Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų turinio. TP išvados teiginiai esą pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus – t. y. grįždamas iš tarnybos gabeno akcizines prekes (cigaretes), neįrodyti. TP išvadoje nenurodyta pareiškėjo kaltės forma dėl jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo (Tvarkos 20 punkto pažeidimas). Nekaltumo prezumpciją pažeidžia TP išvados teiginys, jog tikėtina, kad pareigūnai cigaretes įsigijo Nidos tarptautiniame pasienio kontrolės poste (toliau – ir Nidos TPKP) veikiančioje „Duty free“ parduotuvėje, įtarimai grindžiami vaizdo kameros, kuri įrengta Nidos tarptautiniame PKP, užfiksuotais duomenimis. Tarnybinio patikrinimo išvadoje negali būti jokių prielaidų ar abejonių dėl tikrinamojo asmens kaltės, jam inkriminuojamų neteisėtų veikų padarymo.

Reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką pareiškėjas grindė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalimi. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindė argumentais, kad neteisėtai atleidus iš tarnybos, jis neteko pragyvenimo šaltino, tai sukėlė neigiamų pasekmių pareiškėjui ir jo šeimai, pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, netikrumą dėl ateities, emocinį sutrikimą, sveikatos būklės pablogėjimą.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 40–43) paaiškino, kad Įsakymas Nr. TE-204 priimtas nepažeidžiant Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos, laikantis visų reikalaujamų procedūrų. Pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad jis, 2012 m. birželio 6 d. grįždamas iš tarnybos Neringos užkardoje, gabeno 100 pakelių cigarečių „Golden Gate Blue“ be banderolių. Šiais veiksmais pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, pažeidė Statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 ir 3 punktų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2006 m. kovo 31 d.

įsakymu Nr. 4-228 (toliau – ir VSAT pareigūnų elgesio taisyklės), 5, 14.1 punktų, VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 10-38 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 5 ir 8.7 punktų nuostatas. Pareiškėjo atsisakymą pasirašyti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo patvirtina šiame pranešime pasirašę Rinktinės pareigūnai. Be to, pareiškėjas 2012 m. birželio 25 d. paaiškinime nurodė, kad jam 2012 m. birželio 7 d. buvo pranešta, jog dėl 2012 m. birželio 6 d.

įvykio yra pradėta administracinė teisena pagal Lietuos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1632 straipsnį ir atliekamas tarnybinis patikrinimas. 2012 m. birželio 6 d. pareiškėjas pateikė tarnybinį pranešimą, kuriuo informavimo Rinktinės vadą apie rastas cigaretes Neringos užkardoje, tačiau 2012 m. birželio 25 d. paaiškinime pateikė kitą cigarečių radimo versiją esą 2012 m. birželio 6 d. cigaretes rado prie garažų palei Agluonų gatvę Klaipėdoje. Atsakovas teigė, kad 2012 m. birželio 6 d. pareiškėjo veikimas (akcizinių prekių gabenimas) buvo priešingas pareigūno priesaikai, nustatytiems pareigūnų elgesio ir nuolatinių bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principams.

Akcizais apmokestinamų prekių gabenimas pažeidžiant nustatytą tvarką padaromas tyčia, nes asmuo supranta, jog gabendamas nelegalias prekes pažeidžia įstatymus. Pareigūnas, kurio tikslas užtikrinti teisėtvarką, pats buvo sulaikytas grįžtantis iš tarnybos vietos su nelegaliomis prekėmis. Pareiškėjo teiginius esą jis gabeno nelegalias prekes, rastas prie garažų Agluonų gatvėje, perduoti Imuniteto poskyrio pareigūnams, atsakovas vertino kritiškai, pažymėdamas, kad nėra teisės aktų, kurie įgaliotų pareigūną atlikti minėtus veiksmus.

Radęs nelegalias prekes pareigūnas privalėjo vadovautis teisės aktais, apsaugoti įvykio vietą, informuoti policijos pareigūnus ir nedelsdamas imtis priemonių teisės pažeidimui išaiškinti, nustatyti teisės pažeidimą padariusį asmenį. Toks pareiškėjo veikimas akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, siejamais su vidaus tarnybos pareigūnais, taip sulaužant pareigūno priesaiką ir pažeidžiant minėtas teisės normas. Pareiškėjo kaltę pagrindžia Imuniteto poskyrio vyriausiojo specialisto E. R. tarnybinis pranešimas, Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto T.

M. tarnybinis pranešimas, Sargybų skyriaus pasieniečio N. C. tarnybinis pranešimas, paaiškinimas, daiktų paėmimo protokolas, N. C. patikrinimo vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip Imuniteto poskyrio pareigūnas E. R. N. C. akivaizdoje suskaičiuoja jo tarnybinėje kuprinėje rastus cigarečių blokus. Informacija apie neteisėtus pareiškėjo veiksmus pasklido ne tik tarp Rinktinės darbuotojų, kurie diskutavo apie įvykį, vertino pareiškėjo elgesį, bet ir visoje VSAT (nes informacija apie įvykį buvo įtraukta į paros įvykių suvestinę).Pareiškėjo veika sukėlė neigiamas pasekmes – pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą VSAT institucija.

Statutiniai santykiai lemia didesnius reikalavimus pareigūnams, t. y. iš vidaus tarnybos pareigūnų reikalaujama ypatingo sąžiningumo ir pareigingumo. Pareigūnai yra valdžios atstovai, todėl bet koks netinkamas pareigūno elgesys daro žalą ne tik vidaus tarnybai, bet ir valstybei. Pareigūnams keliami reikalavimai griežtesni ir dėl viešo intereso apsaugos, nes pareigūno paskirtis – užtikrinti teisėtvarką. Pareiškėjas atleistas iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo, o šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra numatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas.

Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų sistemos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-193/2011).

Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad Įsakymas Nr. TE-204 priimtas teisėtai, prašė atmesti visus skundo reikalavimus kaip nepagrįstus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu (b. l. 152–159) pareiškėjo N. C. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2001 m. sausio 11 d. iki atleidimo iš vidaus tarnybos (2012 m. birželio 22 d.) dirbo statutiniu valstybės tarnautoju (C lygio, 3 kategorijos) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečiu (paskutinė darbo vieta – Neringos užkarda), turėjo vidaus tarnybos puskarininkio laipsnį (b. l. 21). Atsakovas 2012 m. birželio 7 d. pranešimu informavo pareiškėją apie tai, kad yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl jo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo.

Pranešime nurodyta, kad 2012 m. birželio 6 d. apie 9.40 val. VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnai nustatė, jog pareiškėjas, grįždamas iš tarnybos Neringos užkardoje, gabeno 100 pakelių cigarečių „Golden Gate Blue“ (for duty free sale only) be banderolių, šiais veiksmais galbūt pažemino pareigūno vardą (TP medžiagos l. 11). Pareiškime prašoma pareiškėjo iki 2012 m. birželio 12 d. pateikti paaiškinimą dėl galimo nusižengimo, taip pat nurodyta, kad pareigūnas (pareiškėjas) atsisakė pasirašyti, šią aplinkybę patvirtina Rinktinės pareigūnų – Štabo Bendrųjų reikalų vyriausiosios specialistės A.

J., Imuniteto poskyrio vyriausiojo specialisto V. P. ir Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto M. L. parašai. 2013 m. birželio 25 d. pareiškėjas pateikė atsakovui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2012 m. birželio 7 d. jam buvo pranešta apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą bei pradėtą administracinę teiseną pagal ATPK 1632 straipsnį (TP medžiagos l. 25–28). Šiame paaiškinime pareiškėjas taip pat nurodė, kad: paaiškinimą jis turėjo pateikti iki 2012 m. birželio 12 d., o pranešimo nepasirašė, nes prieš pasirašant jam nebuvo leista pasikonsultuoti su advokatu ir nebuvo įteikta pranešimo kopija.

Be to, paaiškinime nurodė, kad cigaretes rado 2012 m. birželio 6 d. ryte, grįždamas iš tarnybos, t. y. ne tarnybos metu, neuniformuotas, prie garažų, esančių Agluonų gatvėje, Klaipėdoje; nepavykus susisiekti su tiesioginiu vadovu, nusprendė radinį pristatyti į Rinktinės Imuniteto poskyrį, tačiau buvo sulaikytas šio poskyrio pareigūnų; cigaretės jam tyčia pakištos, t. y. paliktos jo kelyje, kuriuo jis eina iki savo automobilio, tikintis, kad jis krepšį pamatys, pasiims ir vėliau bus galima jį sulaikyti ir taip sukompromituoti; poskyryje specialistas V.

M. darė jam psichologinį spaudimą ir poveikį, kad tarnybinį pranešimą rašytų taip, kaip buvo liepta automobilyje. 2012 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime pareiškėjas nurodė, kad: cigaretes krepšyje rado Neringos užkardoje, šalia savo spintelės ir nusprendė jas pristatyti į Imuniteto poskyrį; apie radinį užkardos vadovybės, pamainos vyresniojo neinformavo (TP medžiagos l. 7–8). 2012 m. birželio 7 d. VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos Nacionalinio koordinacinio centro paros įvykių suvestinėje, įvykių, susijusių su asmenine sudėtimi, skiltyje paskelbta apie tai, kad 2012 m. birželio 6 d. 9.40 val.

Imuniteto poskyrio pareigūnai patikrino grįžtantį iš tarnybos pasienietį N. C., kuris turėjo 100 pakelių cigarečių be banderolių, pradėta administracinė teisena pagal ATPK 1632 straipsnį (TP medžiagos l. 23–24).

Atlikus tarnybinį patikrinimą, VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės vadas priėmė 2012 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. TE-204, kuriuo atleido vidaus tarnybos puskarininkį N. C. iš vidaus tarnybos nuo 2012 m. birželio 22 d. pagal statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (b. l. 21). Įsakymas Nr. TE-204 priimtas vadovaujantis minėta Statuto norma ir remiantis 2012 m. birželio 21 d. TP išvada (b. l. 22–27).

Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutarimu N. C. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 1500 Lt baudą ir konfiskavo VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Imuniteto poskyrio 2012 m. birželio 6 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu iš N. C. paimtus 10 blokų, t. y. 100 pakelių cigarečių „Golden Gate Blue“ (for duty free sale only) (b. l. 104–110). Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. liepos 16 d. nutartimi N. C. apeliacinio skundo netenkino ir pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarimą paliko nepakeistą (b. l. 123–127).

Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo administracinio ginčo atveju prejudicinę reikšmę turi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarime nustatytos faktines aplinkybes, kuriomis nustatyta ir įrodyta N. C. kaltė dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką, dėl pareiškėjo veiksmų, kuriais jis padarė šį pažeidimą, ir elgesio užfiksavus pažeidimą ir tiriant jo aplinkybes. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad „<...> byloje N. C. nepateikė jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad būtent jis prie garažų, šalia medžių rado cigaretes.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą apie rastas cigaretes ir vežimą priduoti atitinkamiems pareigūnams vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes jis, būdamas pareigūnas, žinojo kaip elgtis, tai yra kad draudžiama gabenti tokį kiekį cigarečių, nepaženklintų lietuviškomis banderolėmis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad N. C. parodymai buvo nenuoseklūs, jis skirtingai aiškino cigarečių patekimo pas jį aplinkybes.

Iš pradžių nurodė, kad cigaretes rado darbo vietoje Neringos užkardoje, po to parodymus pakeitė, nurodė, kad cigaretes rado Klaipėdoje, prie garažų“. Tame pačiame nutarime taip pat nustatyta, kad „<...> pagal E. R. tarnybinį pranešimą peržiūrėjus skirtingų kamerų vaizdo įrašus ir juos išanalizavus, nustatyta, jog 2012 m. birželio 5 d. apie 22.50 val. kažkuris iš pareigūnų įjungė šviesą, todėl buvo sutrikdyta vaizdo kameros, kuri yra nukreipta į „Duty free“ parduotuvę, fiksavimo kokybė. Apie 22.51 val. pareigūnas N. C. atidarė namelio duris, užtraukė žaliuzes, kurios užstojo vaizdą kamerai fiksuoti namelyje esančius pareigūnus.

Šviesa namelyje buvo įjungta apie 8 minutes“.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų (1 punktas), privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 punktas).

Vidaus tarnyba grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Nurodyto punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje apibrėžta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.

Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą atsiranda atlikus minėtus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo susiję ar nebuvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu (žr. LVAT administracines bylas Nr. A11-129/2004, Nr. A11-803/2005, Nr. A7-247/2004, Nr. A8-489/2007). Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino savo vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis (žr. LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-189/2007).

Esant minėtam Statuto pagrindui, įstaigos vadovui numatytas vienintelis sprendimo būdas – tokį pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos; atleidimas iš vidaus tarnybos yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi (LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008). Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytam pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos.

Taigi atleidimas iš tarnybos šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda. Tam, kad būtų nustatyti pareigūno vardą žeminantys kalti veiksmai (poelgis), yra būtina konstatuoti visumą šios neteisėtos veikos sudėtį sudarančių objektyvių bei subjektyvių aplinkybių. Tokių aplinkybių nustatymui būtinas tyrimas (LVAT teisėjų 2006 m. liepos 3 d. pasitarime patvirtintas „Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas“).

Išanalizavęs bei įvertinęs nustatytas byloje faktines aplinkybes, skundo argumentus, ginčo šalių atstovų paaiškinimus, tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenis, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutarime nustatytas ir turinčias šioje byloje prejudicinę reikšmę aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog pareiškėjas 2012 m. birželio 6 d. apie 9.40 val., ne tarnybos metu, neuniformuotas, automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, buvo sulaikytas VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnų grįžtantis iš tarnybos Neringos užkardoje, neteisėtai gabenantis 100 pakelių cigarečių „Golden Gate Blue“ (for duty free sale only) be banderolių. Savo kaltę dėl pažeidimo pareiškėjas neigė duodamas prieštaringus paaiškinimus dėl tariamos cigarečių radimo vietos, tačiau neteisėtai gabentas cigaretes jis įsigijo iš Neringos užkardoje esančios parduotuvės „Duty free“, sutrikdžius užkardos vaizdo kamerų darbą taip, kad nebuvo galima matyti, ką minėtoje parduotuvėje tarnybos metu 2012 m. birželio 5 d. apie 22.51 val. veikė pareiškėjas.

Teismas akcentavo, kad Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Įstatymai nenumato, kad ankstesni pareiškėjo nuopelnai tarnybai, elgesys ir pan. turėtų reikšmę kvalifikuojant jo veiką pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

Byloje nustatytus pareiškėjo veiksmus ne tarnybos metu teismas vertino kaip akivaizdžiai žeminančius vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančius pasitikėjimą statutine vidaus tarnybos įstaiga, žeminančius pareigūno vardą, orumą institucijos, kurioje jis dirba. Tai, kad pareiškėjas ne tarnybos metu, būdamas valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnu, neteisėtai gabeno akcizines prekes (cigaretes), neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir kaip asmenį, ir kaip pareigūną, kuriam net ir ne tarnybos metu keliami aukštesni elgesio standartai, ir pan. Tokį pareiškėjo elgesį teismas vertino kaip prasilenkiantį su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teismas pripažino pagrįstais TP išvados motyvus, jog ginčo atveju pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Statuto 12 straipsnio „Pareigūno priesaika“ bei 3 straipsnio „Pagrindiniai vidaus tarnybos principai“ 9 dalies 2 ir 3 punktų (nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą), VSAT pareigūnų elgesio taisyklių 5 ir 14.1 punktų (tarnyba VSAT grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo ir konfidencialumo derinimo, pavyzdingumo; ne tarnybos metu VSAT pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą VSAT sistemą), Pareigybės aprašymo 5 ir 8.7 punktų (pasieniečio pareigybė reikalinga užtikrinti valstybės sienos ir kitų saugomų objektų apsaugą, atlikti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių ir daiktų kontrolės veiksmus, išaiškinti teisėtumo pažeidimus, sulaikyti pažeidėjus; šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, siekdamas užtrinti teisėtvarką, sulaiko asmenis, transporto priemones, gabenamus krovinius ir kitas materialias vertybes, prireikus juos atvesdina, pristato ar palydi į kitas vietas, kviečia kitų institucijų atstovus tolimesniems tyrimo veiksmams atlikti, nustatyta tvarka pats taiko administracinės teisenos procedūras) nuostatas.

Pareiškėjo argumentą esą atsakovas neįteikė jam pranešimo apie tarnybinį nusižengimą, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarkos 17 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu tikrinamas pareigūnas nepasirašo, kad susipažino su pranešimu, tai pažymima pranešimo prieraše, kurį pasirašo įstaigos, kurioje dirba tikrinamas pareigūnas, vadovas (tikrintojas) ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Teismas iš pateiktų į bylą įrodymų nustatė, kad pranešimą pareiškėjas atsisakė pasirašyti, apie tai, laikantis Tvarkos 17 punkto nuostatų, pažymėta pranešime.

Nepagrįstu teismas pripažino ir pareiškėjo argumentą esą buvo pažeista jo teisė duoti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių. Teismas nustatė, kad įteikiant pareiškėjui minėtą pranešimą, apie šią jo, t.y. tikrinamo pareigūno, teisę (Tvarkos 16.1 punktas) jis buvo informuotas, ir tai pažymėta pranešime, be to, pareiškėjo 2012 m. birželio 25 d. paaiškinimas patvirtina, kad apie tokią teisę pareiškėjas žinojo nuo 2012 m. birželio 7 d., t. y. pranešimo įteikimo jam dienos. Teismas atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus esą pareigūnas, atlikęs tarnybinį patikrinimą ir surašęs TP išvadą, t.y.

Rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas M. L. neturi tam reikalingos kompetencijos (išsilavinimo). Teismas nustatė, kad minėto pareigūno turimas išsilavinimas atitinka jo einamų pareigų pareigybės aprašyme nurodytą specialųjį reikalavimą – turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (b. l. 50–52, pareigybės aprašymo 7.1 papunktis). Teismas atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus esą TP išvadoje nenurodyta pareiškėjo kaltė, išvada paremta prielaidomis ir pan. Teismas sutiko, kad TP išvadoje nenurodyta konkreti pareiškėjo kaltės forma, tačiau pažymėjo, kad iš TP išvadoje išsamiai išdėstytų ginčo situacijos aplinkybių nekyla abejonių, jog pripažinti pažeminę pareigūno vardą pareiškėjo veiksmai atlikti jam veikiant netiesiogine tyčia, t. y. pareiškėjas suprato, kad būdamas VSAT pareigūnas, t. y. statutinis valstybės tarnautojas, davęs priesaiką sąžiningai vykdyti įstatymus, tarnauti valstybei, susilaikyti nuo veiksmų, galinčių pakenkti geram policijos vardui, neteisėtai gabena akcines prekes, numatė žalingas tokio veikimo pasekmes, ir nors nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos 21, 25 punktai). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), tai yra individualaus teisės akto, dalimi (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A6-1514/2006). Teismas, išnagrinėjęs 2012 m. birželio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TE-204 turinį, konstatavo, kad ji yra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, laikantis šia tvarka reglamentuotų procedūrų.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, jog skundžiamas Įsakymas Nr. TE-204 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl šio įsakymo panaikinimo, taip pat atmetė reikalavimą priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Pasisakydamas dėl skundo reikalavimo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.271 straipsniu, kuris nustato, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturinę žalą kildino iš neteisėto atleidimo, teigdamas, jog netekęs darbo, jis negalėjo pasirūpinti šeima, patyrė neigiamų išgyvenimų ir pan. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas atleistas iš tarnybos teisėtai, teismas konstatavo, kad nėra neteisėtų veiksmų - vienos iš būtinų sąlygų neturtinei žalai atlyginti, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Nepatenkinęs pareiškėjo skundo, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, teismas nurodė, kad pareiškėjas neturi teisės ir teismo išlaidų atlyginimą.

III. Pareiškėjas N. C. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 161–163) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo teismo išlaidas.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, teigia, kad byloje ad hoc svarbu nustatyti, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kurios pirmosios instancijos teismo buvo vertinamos kaip pareigūno vardą žeminančios, t.y. būtina nustatyti, ar byloje yra įrodymų, kad apeliantas 2012 m. birželio 5 d. tarnybos metu pirko cigaretes iš „Duty free“ parduotuvės. Nesant tiesioginių įrodymų, apelianto nuomone, teismas privalėjo vadovautis in dilbio pro reo principu (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai). Remdamasis nurodytais argumentais, apeliantas mano, jog skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovas VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime (b. l. 168–169) atsakovas nurodo, kad, jo nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai išanalizavus bei įvertinus esmines ginčo faktines aplinkybes, teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, pagrįstumo bei teisėtumo. Be to, pareiškėjas byloje pareiškė su šiuo pagrindiniu skundo reikalavimu susijusius išvestinius reikalavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės prastovos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą kildino iš neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos. Išvestinių skundo reikalavimų išsprendimui turi įtakos kaip yra išsprendžiamas pagrindinis skundo reikalavimas. Nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, negali būti tenkinami ir išvestiniai skundo reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė visiškai. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikomas in dilbio pro reo principas (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) patenkinant jo skundą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šią įstatymo nuostatą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas procesinės teisės normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) yra suformavęs praktiką, kad tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo atveju teisme privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2011 m. vasario 17 d. Nr. A62–773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. Nr. A62–2207/2011, 2012 m. vasario 10 d. Nr. A756-156/2012, 2009 m. rugsėjo 21 d. Nr. A438 -1112/2009, 2006 m. gruodžio 4 d. Nr. A6–2160/2006 ir kt.). Nagrinėjamo ginčo atveju įrodinėjimo našta dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą pagrįstumo ir teisėtumo, tenka atsakovui.

Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Jei galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardą pažeminantis faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris numatytas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Taigi atleidimas iš vidaus tarnybos, kai teisės aktų numatyta tvarka yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, yra imperatyvi teisinė pasekmė. Atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statutą yra galimas kaip tarnybinė nuobauda (Statuto 26 straipsnio 2 d. 6 p. ir 3 d.), tačiau atleidimas iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra ne tarnybinė nuobauda, o savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas, kuris taikomas už pareigūno vardo pažeminimą.

Pareigūno vardo pažeminimo sąvoka yra pateikta Statuto 2 straipsnio 7 dalyje. Pareigūno vardo pažeminimas Statuto 2 straipsnio 7 dalies prasme yra susijęs su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu: 1) pareigūno kaltės dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Statuto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtos veikos pasekmes akivaizdžiai žeminančiu vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiu pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančiu, laikytinas toks pareigūnų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš atitinkamos statutinės sistemos pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A7-165/2005, 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008; 2008 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-520/2009; 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2010 m. liepos 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A575-945/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2412/2012 ir kt.). Toks aiškinimas yra siejamas su statutinės valstybės tarnybos ypatumais.

Šiame kontekste pažymėtina, kad stojančiam į vidaus tarnybą asmeniui, be kita ko, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Statuto 6 str. 1 d. 2 p.). Vidaus tarnyba grindžiama Statuto 3 straipsnyje įtvirtintais principais. Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Statuto 3 str. 7 d.). Šioje Statuto normoje pabrėžta, kad sugriežtinta atsakomybė yra vidaus tarnybos ypatumas. Pagal Statuto 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą pareigūnas privalo vykdyti šias pareigas: 1) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves; 2) sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui; 3) gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą; 4) imtis priemonių fizinių, juridinių asmenų ar valstybės turtui gelbėti stichinių nelaimių, avarijų, katastrofų ar kitų ekstremalių situacijų atvejais; 5) saugoti jam patikėtas ar sužinotas einant tarnybines pareigas valstybės, tarnybos bei komercines paslaptis; 6) įstatymai pareigūnams gali nustatyti ir kitų pareigų.

Statuto 12 straipsnis nustato, kad asmuo iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl jo priėmimo į vidaus tarnybą, prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei. Statutinio pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Priesaika yra ją priėmusio pareigūno valinis aktas. Kiekvienas pareigūnas asmeniškai prisiekia laikytis Statuto 12 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų: būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Priesaika pabrėžiama, kad statutinės valstybės tarnybos pareigūnams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Prisiekdamas vidaus tarnybos pareigūnas, be kita ko, prisiekia visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymu šiai Valstybės sienos apsaugos tarnybai yra pavestos labai svarbios valstybės sienos apsaugos ir jos kirtimo kontrolės funkcijos. Su šios tarnybos pareigūnais valstybė ir visuomenė sieja viešąjį interesą, kad valstybės siena bus saugoma patikimai ir profesionaliai, kad šios tarnybos pareigūnai laikysis priesaikos, sąžiningai atliks jiems pavestas funkcijas, nepiktnaudžiaus tarnyba, kad jų elgesys tarnyboje ir už jos ribų bus nepriekaištingas.

Taigi valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams keliami itin aukšti tarnybinės drausmės ir nepriekaištingo elgesio standartai. VSAT pareigūnų elgesio normas, kurių jie privalo laikytis vykdydami tarnybines pareigas bei ne tarnybos metu, detalizuoja VSAT pareigūnų elgesio taisyklės, patvirtintos VSAT vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228. Šių Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad tarnyba VSAT grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo ir konfidencialumo derinimo, pavyzdingumo principais.

VSAT pareigūnų elgesio taisyklių III dalyje įtvirtinti VSAT pareigūno elgesio tarnybos metu reikalavimai (6.1–6.13 p.), tarp jų reikalavimas vengti veikimo ar neveikimo, kurie kenktų VSAT reputacijai, kitų pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų (6.4 p.). Taisyklių VI dalyje nustatyti VSAT pareigūno elgesio tarnybos metu reikalavimai (14.1–14.4 p.). Nurodyta, kad ne tarnybos metu VSAT pareigūnas privalo: elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą VSAT sistemą; nepiktnaudžiauti užimamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių užimamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti nepavaldžius asmenis priimti jam palankų sprendimą; vengti asmeninių santykių su asmenimis, žinant, kad jie susiję su nusikalstama veika, jeigu tai pakenktų VSAT įvaizdžiui ir prestižui, išskyrus atvejus, kai toks bendravimas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu; patekus į eismo įvykį (jei vairavo transporto priemonę) ar kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, nedelsdamas apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui arba savo padalinio budėtojui.

Taisyklių 15 punkte nurodyta, kad laikytis šių taisyklių reikalavimų – kiekvieno VSAT pareigūno pareiga, o jų pažeidimas užtraukia tarnybinę atsakomybę.

VSAT Pakrančių apsaugos rinktinėje atlikus Sargybų skyriaus pasieniečio N. C. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo nustatyta ir 2012 m. birželio 21 d. TP išvadoje Nr. 42-14 pareigūno vardą žeminančiais veiksmais buvo pripažinta, kad šis pareigūnas 2012 m. birželio 6 d. grįždamas iš tarnybos Neringos užkardoje, neteisėtai gabeno 100 pakelių cigarečių „Golden Gate Blue“ (for duty free sale onle) be banderolių. Šie veiksmai TP išvadoje kvalifikuoti kaip pareigūno priesaikos sulaužymas (Statuto 12 str.), nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principų, įtvirtintų Statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 ir 3 punktuose, VSAT pareigūnų elgesio taisyklių 5 ir 14.1 punktų, VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio pareigybės aprašymo 5 ir 8.7 punktų nuostatų pažeidimas. Ši TP išvada yra skundžiamo Įsakymo Nr. TE-204 motyvuojamoji dalis.

ABTĮ 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje.

Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus, kuriais vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, nustatant, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai ištyrė įrodymus ir jais pagrindė savo išvadas, rėmėsi konkrečiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgė į ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str. 6 d.) priėjo prie pagrįstų išvadų, kad byloje yra įrodyta, jog pareiškėjas (VSAT pareigūnas) atliko TP išvadoje nustatytus pareigūno vardą pažeminusius veiksmus, t.y. 2012 m. birželio 6 d. apie 9.40 val. neteisėtai gabeno akcizines prekes - 100 pakelių cigarečių „Golden Gate Blue“ be banderolių (for duty free sale only).

TP išvadoje apibendrinant tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą buvo pateikta išvada, kad VSAT Pakarančių apsaugos rinktinės pareigūno N. C. neteisėtas veikimas apima minėtų akcizinių prekių neteisėtą gabenimą tarnybiniu transportu grįžtant 2012 m. birželio 6 d. ryte iš tarnybos Neringos užkardoje (Nidos tarptautiniame PKP) į Klaipėdą. Neteisėtai gabentų cigarečių įgijimo būdas - iš Nidos tarptautiniame PKP veikiančios „Duty free“ parduotuvės TP išvadoje nurodytas kaip tyrimo medžiaga (pareiškėjo tarnybos vietą fiksuojančios vaizdo kameros įrašais, pareiškėjo patikrinimo ir cigarečių paėmimo iš jo fiksavimo dokumentais, Rinktinės Imuniteto poskyrio tarnybos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pareiškėjo paaiškinimų nenuoseklumu) pagrįsta prielaida.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, be kita ko atsižvelgęs į įsiteisėjusiame Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-721-718/2013, kurioje N. C. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje (2012 m. birželio 6 d. 9.40 val. Klaipėdoje gabeno 100 pakelių cigarečių „Golden gate Blue“ (for duty free sale only) be banderolių) nustatytas aplinkybes, 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendime priėjo prie išvadų, kad apeliantas cigaretes įgijo tarnybos metu „Duty free“ parduotuvėje prieš tai sutrikdžius vaizdo kameros darbą.

Teisėjų kolegija primena, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą sprendžiant ginčą dėl valstybės tarnautojo atkleidimo iš tarnybos, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad valstybės tarnautojo atleidimo iš tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjant ginčą teisme, kaltinimo tarnybiniu nusižengimu ribos negali būti išplėstos ir pareiškėjui teisme negali būti pateikti nauji kaltinimai dėl teisės aktus pažeidžiančių veikų, kurie nebuvo pateikti individualiame administraciniame akte (įskaitant jo motyvuojamąją dalį - tarnybinio patikrinimo išvadą).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, kad pareiškėjas neteisėtai gabentas cigaretes įgijo tarnybos metu „Duty free“ parduotuvėje, nėra pagrindo vertinti kaip papildomą kaltinimą. Minėta, kad atsakovas Rinktinės pareigūno N. C. veiksmais, pažeminusiais pareigūno vardą, TP išvadoje ir įsakyme dėl atleidimo iš tarnybos nurodė akcizinių prekių neteisėtą gabenimą tarnybiniu transportu, o šių prekių įsigijimo būdą (iš Nidos tarptautiniame PKP esančios „Duty free“ parduotuvės) nurodė kaip tarnybinio patikrinimo medžiaga pagrįstą prielaidą, t. y. kaltinimo pareiškėjui dėl prekių įsigijimo būdo nepareiškė.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo tiriama iš kur pareiškėjas įgijo neteisėtai gabentas cigaretes, atsižvelgiant į aplinkybes dėl kurių VSAT Imuniteto tarnybos pareigūnams kilo įtarimas, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 6 d. grįždamas iš tarnybos gali gabenti tarnybos metu neteisėtai „Duty free“ parduotuvėje įgytas prekes, taip pat buvo nagrinėjamas pareiškėjo dviejų skirtingų versijų esą cigaretes jis rado, pagrįstumas. Pareiškėjo neteisėtai gabentų cigarečių įsigijimo būdas buvo vienas iš galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo klausimų, kuriuo TP išvadoje pateikta atitinkama išvada.

Cigarečių radimo versija yra vienas iš argumentų, kuriuo pareiškėjas grindė savo skundą teismui, nesutikdamas su atsakovo TP išvados argumentais ir atleidimu iš tarnybos. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju patikrino atsakovo TP išvadoje suformuluotos pozicijos dėl prekių įsigijimo būdo pagrįstumą ir pateikė savo motyvuotas išvadas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados neturi jokios įtakos sprendžiant dėl Įsakymo Nr. TE-204 pagrįstumo ir teisėtumo, nes šiuo įsakymu pareiškėjas atleistas iš tarnybos už neteisėtą akcizinių prekių gabenimą ir atsakovas byloje įrodė, kad šias priešingas teisei ir pareigūno vardą žeminančias veikas pareiškėjas įvykdė ir už jas buvo atleistas pagrįstai ir teisėtai.

Teismas pagal ABTĮ 81 straipsnio, 86 straipsnio 2 dalies nuostatas bei ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę nėra saistomas viešojo administravimo subjekto nuomonės dėl tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų vertinimo ir pateiktų išvadų. Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas ABTĮ 81 straipsnio reikalavimą nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, pagrįstai pateikė savo motyvuotas išvadas ir dėl neteisėtai gabentų prekių įsigijimo būdo, kurios, kaip jau minėta, Įsakymo Nr. TE-204 pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui neturi įtakos.

Pareiškėjas atleistas iš tarnybos už įrodytus kaltus veiksmus, kuriais pažemino pareigūno vardą, t.y. už neteisėtą akcizinių prekių (cigarečių) gabenimą. Šie priešingi teisei pareiškėjo veiksmai byloje įrodyti, dėl jų nekyla jokių abejonių, todėl apelianto nurodytas in dilbio pro reo principas nagrinėjamo ginčo atveju negali būti taikomas.

Pareiškėjo kaltė, kad jis 2012 m. birželio 6 d. ryte grįždamas iš tarnybos Neringos užkardoje neteisėtai gabeno 100 pakelių cigarečių „Golden Gate Blue“ be banderolių, byloje nustatyta. Atidarius pareiškėjo gabentą paketą su cigaretėmis, jame buvo rasti užrašai „for duty free sale onle“, t. y. tik neapmuitinamam pardavimui. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo ir atsakovo vertinimo, kad ši kalta VSAT pareigūno veika sukelia akivaizdžias pasekmes – žemina pareigūno vardą. VSAT pareigūnas, kurio viena iš funkcijų, pagal kompetenciją reikalauti, kad kiti asmenys laikytųsi įstatymų, pats jų nesilaikydamas pažeidžia valstybei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti įstatymus ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, taip pat pažeidžia sąžiningumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, akivaizdžiai žemina VSAT padalinį, kuriame tarnauja, bei sąžiningai tarnaujančius pareigūnus, griauna visuomenės pasitikėjimą visa VSAT įstaigų sistema ir jos pareigūnais. Pareigūno vardą žeminančių kaltų veiksmų paviešinimas ar paviešinimo mastas nėra būtinos sąlygos pripažinti, kad atitinkami nustatyti kalti pareigūno veiksmai žemina pareigūno vardą, nes akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo atitinkama vidaus reikalų sistemos įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas yra sietinas su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kad statutiniai valstybės tarnautojai, kuriems įstatymų suteikti valdingi įgaliojimai, be kita ko, reikalauti iš kitų asmenų, kad jie laikytųsi įstatymų, patys nepažeis įstatymų ir laikysis nepriekaištingo elgesio standartų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra atlikta nepažeidžiant Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos reikalavimų, todėl, atsižvelgdama į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v. Spain), šiuo klausimu papildomai nepasisako.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2012 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. TE-204 panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nepatenkinęs pagrindinio reikalavimo, teismas pagrįstai netenkino ir išvestinių reikalavimų.

Apibendrindama teisėjų kolegija nutaria, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo N. C. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas