A-556-1604-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1604/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01183-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei D. J., trečiajam suinteresuotam asmeniui Varėnos rajono savivaldybei dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4–6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovės D. J. 336 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 12 ir 13 punktus, pareiškėjui yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 4 punkte apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir vietinės rinkliavos mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje. Prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, todėl sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį Varėnos r. sav., Varėnos sen. (duomenys neskelbtini). Atsakovė laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. nėra sumokėjusi pareiškėjui 336 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovei buvo paskaičiuota Nuostatų 21-24 punktuose nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo fiziniams asmenims tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Pažymėjo, jog vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra pagrindo.

Atsakovė D. J. atsiliepimu į skundą (b. l. 50–55) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, kad ji nėra sudariusi jokios paslaugų teikimo sutarties su UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, atliekų tvarkymo paslauga jai niekada nebuvo teikiama, nebuvo išduotas šiukšlių konteineris. (duomenys neskelbtini) kaime esančiame name negyvena nuo 2004 metų, faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė viena augina 4 mokyklinio amžiaus vaikus, tai (duomenys neskelbtini) kaime būna tik 2 mėnesius vasaros laikotarpiu. Nurodė, jog nuo 2012 m. vasario 1 d. jai buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), todėl 2012 metais jos šeima iš viso minėtame name nebuvo. Atsiliepime teigiama, jog atsakovė sutiktų mokėti už 2 mėnesius per metus, bet tik po to, kai su ja bus sudaryta atliekų tvarkymo sutartis. Atsakovės nuomone, būtina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką, jog vietinė rinkliava pagal plotą prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, reikalaujančiam, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės atitiktų būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 31 d. sprendimu (b. l. 118–122) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas priteisė iš atsakovės D. J. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 336 Lt (tris šimtus trisdešimt šešis litus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas administracinės bylos duomenimis nustatė, jog pareiškėjas kitoje administracinėje byloje Nr. I-809-422/2013 ginčijo Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. T-VII-419 ta apimtimi, kuria Varėnos rajono savivaldybės taryba nusprendė netaikyti D. J. už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatos už 2010 metų II-ą ir III-ią ketvirčius bei už 2011 metų II-ą ir III-ią ketvirčius, prašė įpareigoti Varėnos rajono savivaldybę sudaryti galimybę atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, remiantis LVAT praktika.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-809-422/2013 buvo panaikintas Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T-VII-419 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų“ 1 dalies 1.1 punktas ta apimtimi, kuria netenkintas D. J. 2012 m. balandžio 27 d. prašymas dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, atsakovas Varėnos rajono savivaldybė įpareigota išnagrinėti D.

J. 2012 m. balandžio 27 d. raštu Nr. Š2-190-(18.18) pateiktą prašymą iš naujo. Teismui pateiktas Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. T-VII-847 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatos“ patvirtina, jog Varėnos rajono savivaldybė išnagrinėjo iš naujo D. J. 2012 m. balandžio 27 d. prašymą ir priėmė naują sprendimą. Iš D. J. 2014 m. sausio 27 d. prašymo teismui matyti, jog atsakovė nesutinka su Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-VII-847, tačiau teismui nepateikė įrodymų apie tai, jog dėl jo panaikinimo būtų teisės aktų nustatyta tvarka kreipusis į teismą.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, jog teisme būtų iškelta byla dėl minėto sprendimo nuginčijimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo sustabdyti šios bylos nagrinėjimo, nes kita byla (dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T-VII-847 panaikinimo) nėra iškelta.

Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ji ateityje ginčys minėtą sprendimą, nesudaro pagrindo bylos sustabdymui šiuo metu, todėl teismas atsakovės prašymo dėl bylos sustabdymo nepatenkino.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Nuostatų 3, 4, 21, 26–29 punktais.

Teismas konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamas namas, esantis Varėnos r. sav., Varėnos sen., (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, taigi pagal Nuostatų 4 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovė nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 336 Lt įsiskolinimas.

Minėta įsiskolinimo suma yra paskaičiuota už nurodytą laikotarpį, atsižvelgiant į Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. T-VII-419, kuriuo atsakovei buvo taikyta lengvata už minėtą laikotarpį ir ji atleista nuo vietinės rinkliavos mokesčio už 2009 m. IV, 2010 m. I, IV, 2011 m. I, IV ketvirčius (235,50 Lt) už šį nekilnojamo turto objektą (duomenys neskelbtini), Varėnos sen. Tai patvirtina mokėjimo pranešime Nr. 10122490 grafoje „korekcijos“ 235,20 Lt sumos išskaičiavimas iš bendros įsiskolinimo sumos, 2013 m. vasario 1 d. pareiškėjo raštas Nr. S-275.

Varėnos rajono savivaldybės 2013 m. vasario 18 d. raštas Nr. PSD-787-(24.4) patvirtina, jog atsakovė turėjo galimybę naudotis bendro naudojimo komunalinių atliekų surinkimo konteineriu, kuris nuo pagrindinio kelio nėra nutolęs daugiau kaip 500 m., todėl atsakovės argumentai dėl negalėjimo naudotis paslauga nepagrįsti. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.).

Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Tokias aplinkybes yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu).

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Taigi byloje nustatyta aplinkybė, jog nėra sudaryta sutartis dėl konkrečių paslaugų, nesudaro kliūties pareiškėjui iš atsakovės reikalauti rinkliavos mokesčio.

Atsakovė nesutikimą mokėti rinkliavos mokestį grindė taip pat argumentais, jog jai nebuvo suteikta galimybė atsiskaityti pagal faktinį surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog LVAT 2013 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-689/2013 pripažino, jog Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą patvirtinimo“ patvirtinti Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d.

įstatymo Nr. X 736 redakcija) 3 straipsnio 3 punktui. LVAT sprendimo, kuriuo norminis administracinis aktas pripažintas neteisėtu, galia paprastai yra nukreipta į ateitį, t. y. jis paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. ABTĮ 116 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, minėto straipsnio 3 dalis įtvirtina nuostatą, jog administracinis teismas gali sustabdyti pripažinto neteisėtu norminio administracinio akto (ar jo dalies) galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi konkrečiu atveju ABTĮ 2 ir 3 dalies nuostatos nebuvo taikytos, todėl, teismo vertinimu, Nuostatai ta apimtimi, kuria pripažinti neteisėtais, taikytini į ateitį ir vertinant atsakovės įsiskolinimo laikotarpį (nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.) teisinės reikšmės neturi. Be to, aplinkybės dėl atsiskaitymo pagal faktinį kiekį buvo išnagrinėtos kitoje administracinėje byloje Nr. I-809-422/2013 ir šio pobūdžio reikalavimas netenkintas. Minėtoje byloje buvo nustatyta, jog atsakovė ginčo laikotarpiu nebuvo kreipusis į pareiškėją su prašymu dėl atsiskaitymo pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį.

Remiantis išdėstytais argumentais, nėra pagrindo netenkinti pareiškėjo skundo, kuriuo prašoma priteisti rinkliavos įsiskolinimą, paskaičiuotą pagal nekilnojamojo turto plotą.

Administraciniai aktai laikomi teisėtais, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl ta aplinkybė, jog atsakovė nesutinka su Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-VII-847, kuriuo mokesčio lengvata už ginčo laikotarpį buvo taikyta tik iš dalies (jis dėl lengvatos taikymo apimties atitinka Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T-VII-419 turinį), nesudaro pagrindo pareiškėjo skundo netenkinimui ar sumažinimui. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, ginčo teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 336 Lt įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. yra pagrįstas.

III. Atsakovė D. J. apeliaciniu skundu (b. l. 128–134) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimą; įgalioti Varėnos rajono savivaldybę sudaryti galimybę įvertinti realiai susidarančių atliekų kiekį ir taip apskaičiuoti mokestį už atliekų surinkimą.

Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pareiškėjas jai niekada neteikė atliekų tvarkymo paslaugų jokia forma, taip pat jai niekada nebuvo išduotas šiukšlių konteineris. Atsakovė (duomenys neskelbtini) name negyvena nuo 2004 m., faktinė jos gyvenamoji vieta yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė viena augina 4 vaikus, iš kurių 2012 m. visi 4 buvo mokyklinio amžiaus, todėl iki 2012 m. vasario 1 d. ji (duomenys neskelbtini) name, Varėnų rajone, būdavo daugiausiai 2 mėnesius per metus, todėl sutiko mokėti tik už 2 mėnesius. Pažymi, kad nuo 2012 m. vasario 1 d. jai buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), todėl nuo 2012 m. vasario 1 d. niekas tame name negyveno ir atsakovė turėjo būti atleista nuo atliekų tvarkymo mokesčio už 2012 m. Į atsakovės pateiktus argumentus ir dokumentus dėl 2012 m. nei pareiškėjas, nei teismas neatsižvelgė. Atsakovės teigimu, būtina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, jog vietinė rinkliava pagal plotą prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, reikalaujančiam, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės atitiktų būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Atsakovė pažymi, kad situacija, kai nėra numatyta galimybė atliekų turėtojams deklaruoti realiai susidarančių atliekų kiekį ir pagal jį mokėti rinkliavą, neatitinka administravimo tikslų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės D. J. pareigos mokėti Varėnos rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą patenkino ir priteisė iš atsakovės D. J. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 336 Lt vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.

Atsakovė, prašydama naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tvirtina negalinti būti vietinės rinkliavos mokėtoja, nes gyvenamajame name, esančiame Varėnos r. sav., Varėnos sen., (duomenys neskelbtini), negyvena, nėra sudariusi jokios paslaugų teikimo sutarties su UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, atliekų tvarkymo paslauga jai niekada nebuvo teikiama, nebuvo išduotas šiukšlių konteineris. Be to, atsakovės teigimu, būtina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, jog vietinė rinkliava pagal plotą prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, reikalaujančiam, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės atitiktų būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

Pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusia Nuostatų redakcija). Nuostatų 3 punktas numato, kad vietinė rinkliava – tai Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 4 punktas). Pagal Nuostatų 21 punktą, vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais už 100 m2 nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų priedas).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atitinkamo dydžio aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Pasisakant dėl atsakovės teiginių, jog jai nebuvo teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, todėl jai neatsirado pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą, pažymėtina, kad vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą expressis verbis yra nustatyta minėtame Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija). Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamai bylai yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str.). Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 135–146; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 274–283 ir kt.). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ką tik paminėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal rinkliavos nuostatus yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis šias atliekas tvarkėsi pats. Be to, kadangi, kaip matyti iš šiame baigiamajame teismo akte cituotų ir kitų rinkliavos nuostatuose įtvirtintų taisyklių, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, taip pat prieš tai aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovės argumentai dėl to, jog iš jos komunalinės atliekos nėra surenkamos, nes nėra pastatyta jai priskirto individualaus atliekų konteinerio, nepaneigia atsakovės pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei nuosavybės teise analizuojamu laikotarpiu (nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.) priklausė gyvenamas namas, esantis Varėnos r. sav., Varėnos sen., (duomenys neskelbtini), su priklausiniais. Taigi atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų 4 punkto prasme, kas suponuoja jos pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LVAT 2013 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-689/2013 pripažino, jog nagrinėjamoje byloje taikytini Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą patvirtinimo“ patvirtinti Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X 736 redakcija) 3 straipsnio 3 punktui.

Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jos surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Todėl prieš tai paminėtos aplinkybės konstatavimas nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) pastebėjo ir tai, jog vien tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Iš tiesų atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Todėl abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla.

Be to, pažymėtina, kad vietinės rinkliavos dydis už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. paskaičiuotas atsižvelgiant į Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. T-VII-419, kuriuo atsakovei buvo taikyta lengvata už minėtą laikotarpį ir ji atleista nuo vietinės rinkliavos mokesčio už 2009 m. IV, 2010 m. I, IV, 2011 m. I, IV ketvirčius (235,20 Lt) už nekilnojamo turto objektą, esantį Varėnos r. sav., Varėnos sen., (duomenys neskelbtini).

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl apeliacinis skundas negali būti patenkintas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė