eAS-1030-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1030-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00097-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Ignalinos ir Visagino skyriui, dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėja S. S. 2015 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) Ignalinos ir Visagino skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. kovo 20 d. surašytą išvadą Nr. 142 „Dėl žemės sklypo patikrinimo“ (toliau – ir Išvada). Skundu ginčijama Išvada, priimta tikrinant atsakovui pateiktus pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis, kuria konstatuotas kadastriniais matavimais nustatyto ploto bei ribų neatitikimas tikrovėje esančios padėties pagal teritorijų planavimo dokumentus, nurodyta, jog pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylų rengimo darbai gali būti tęsiami sutapatinus ribas su gretimų sklypų ribomis.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, nustatęs, kad pareiškėja nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą patenkino, panaikino Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui pareiškėjos skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

Teismas nustatė, jog Ignalinos ir Visagino skyriaus vyriausiasis specialistas, patikrinęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio pareiškėjai S. S., parengtus kadastrinių matavimų duomenis, nustatė, kad žemės sklypo, kurio plotas 8,5304 ha, riba neatitinka vietovėje esančios padėties pagal teritorijų planavimo dokumentuose, t. y. Linkmenų k. v., Linkmenų sen., Ignalinos r. žemėtvarkos projekto, patvirtinto Utenos apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 10-08-135, nustatytas ribas. Nustatyta, kad žemės sklypo riba nesutampa ir persidengia su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis ir taip pažeidžiamos gretimo sklypo ribos ir plotas. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylų rengimo darbai gali būti tęsiami sutapatinus ribas su gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Geo Planum“ paženklinta sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba. Šioje Išvadoje taip pat nurodyta, kad ji priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu.

Minėtoje teisės normoje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) ir (arba) patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją).

Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad ginčijama Išvada yra tarpinis viešojo administravimo subjekto priimtas dokumentas, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, t. y. žemėtvarkos skyriui patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; ir (arba) patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pateiktą išaiškinimą, teismas konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. kovo 20 d. išvada Nr. 142 „Dėl žemės sklypo patikrinimo“ pareiškėjai jokių pareigų, prievolių, įpareigojimų ar kitokių privalomų vykdyti nurodymų tiesiogiai nenustatė. Teismo vertinimu, nurodyta Išvada yra tarpinis procedūrinis aktas, nesukėlęs pareiškėjai materialių teisinių pasekmių. Dėl šios priežasties jis nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, skundžiamu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, todėl pareiškėjos reikalavimą panaikinti skundžiamą Išvadą atsisakyta priimti nagrinėti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį.

Nurodo, kad skundžiamoje teismo nutartyje teisingai duodama nuoroda į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, tačiau neatsižvelgiama į šios teismų praktikos akcentuojamas aplinkybes ir tos praktikos plėtojimą vėlesnėmis nutartimis. Pirmosios instancijos teismas pats nurodo, kad pagal jo nurodomą teismų praktiką administracinis aktas nėra laikomas sukeliančiu materialines teisines pasekmes, pažeidžiančiu asmens teises (t. y. jis nėra skundų administracinėse bylose dalyku) tik tuo atveju, jei jis nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, tačiau vėliau visą savo motyvaciją suveda į tai, kad tokio skundo dalyku gali būti tik baigiamasis (galutinis), o ne tarpinis administracinės procedūros sprendimas, o kadangi skundžiama Išvada nesukeliamos baigtinės pasekmės (t. y. ja nėra suformuotas pareiškėjos žemės sklypas – jo ribos ir konfigūracija – kadastriniai duomenys, kurie turėtų būti registruojami Nekilnojamojo turto registre), nors ir neginčijama, kad kažkokios teisinės pasekmės atsirado. Taigi, teismas žiūri ne į kiekvieno konkretaus administracinio akto poveikį konkretaus asmens teisėms ir pareigoms, jo sukeliamas teisines pasekmes, o į tai, kokiu administracinės procedūros momentu jis priimtas. Toks teisės aktų aiškinimas neatitinka nei minėtos, nei naujausios teismų praktikos dėl asmens teisės į teisminę gynybą, kad akto pripažinimui skundžiamu turi reikšmės ne jo pavadinimas, procedūros, kurios metu jis priimtas, stadija, t. y. forma, o turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1928/2014, 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1399/2013).

Pažymi, kad administraciniu aktu gali būti sprendžiamas iškilęs klausimas iš dalies, tačiau tai nereiškia, kad juo nesprendžiami esminiai klausimai, jis nesukelia materialinių teisinių pasekmių, neturi įtakos suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms. Tokio sprendimo priėmimas reiškia, kad juo išspręstų klausimų šalys jau nebegali ginčyti ir likusius spręstinus klausimus turi spręsti jau pagal to pirminio akto sukeltas teisines pasekmes, t. y. galutinai dalykas gali būti išsprendžiamas ne vienu paskutiniu priimtu sprendimu, o keliais atskirose (savarankiškose) administracinėse procedūrose ar jų atskiruose etapuose priimtais sprendimais. Toks klausimų teisinis sprendimo būdas pripažįstamas tiek įstatymų, tiek teismų praktikos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 261, 2611, 761 str. ir t. t.).

Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju skundas paduotas dėl Išvados, kurioje nurodoma pareiškėjai, kad jos pasamdytas matininkas turi tęsti jos žemės sklypo kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų bylų rengimo darbus sutapatinus jos žemės sklypo ribas su gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Geo Planum“ paženklinta žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) riba. Taigi, viešojo administravimo subjektas (atsakovas) duoda konkrečius nurodymas pareiškėjai, kaip ji turi elgtis ir kas turi būti daroma su jos turtu, kaip pakeisti pareiškėjos materialinės teisės pagrindu turimas teises ir pareigas ir joms suteikti atitinkamą turinį, t. y. kaip patikslinti žemės sklypų ribas, kad jos būtų nurodytų koordinačių, o žemės sklypas būtų nurodytos konfigūracijos.

Išvada buvo surašyta, sprendžiant pareiškėjos pateikto jos žemės sklypo plano, sudaryto po tiksliųjų matavimų, tvirtinimo klausimą, o, kaip paaiškėjo po skundo padavimo iš atsakovo 2015 m. balandžio 30 d. rašto, Išvada turėjo teisinės reikšmės (jomis buvo vadovautasi) ir gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plano, sudaryto pagal atsakovo pripažįstamus principus, tvirtinimui. Tai parodo atsakovo valią, kad jis priėmė sprendimą ateityje elgtis atitinkamu būdu, kuris pažeidžia pareiškėjos teises, nors pareiškėja apie tai nebuvo informuota, o administracinės procedūros dėl to paties klausimo (kelių žemės sklypų bendrų ribų), kuris turėjo būti sprendžiamas bendrai ir kompleksiškai vienu administraciniu sprendimu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto tvarka, buvo vykdomos atskirai.

Kitaip sakant, skirtingose administracinėse procedūrose viešojo administravimo subjektas (atsakovas) priėmė „tarpinius“ administracinius aktus, kurie pirmosios instancijos teismo nurodomi kaip neskundžiami (nesprendžiantys suinteresuoto asmens teisių ir pareigų, nesukeliantys materialinių teisinių pasekmių), faktiškai išsprendė klausimą administracinės procedūros lygiu ir jų nepanaikinus, suinteresuotiems asmenims belieka juos tik vykdyti – pareiškėja tokiu atveju turi galimybę tik nieko nedaryti arba pateikti atsakovui tvirtinti tokį savo žemės sklypų planą, kuris atitinka Išvadoje nurodytus reikalavimus.

Atsakovas aiškiai nurodo, kad pats neinicijuos jokių tolimesnių veiksmų, bus pripažįstami tik tie, kurie atitiks jo išsakytus reikalavimus, o faktinės aplinkybės (gretimo žemės sklypo plano patvirtinimas) rodo, kad tie sprendiniai jau realizuojami (atsiranda materialinės teisinės pasekmės), todėl esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad administracinė procedūra baigta Išvada, ja iš esmės išspręstas klausimas dėl pareiškėjos teisių ir pareigų (jos žemės sklypo ribų ir konfigūracijos), todėl toks administracinis aktas gali būti skundžiamas administracinės teisenos tvarka.

Teigia, jog tai, kad Išvada išspręsti klausimai svarbūs ir turi esminės reikšmės pareiškėjos materialinės teisės pagrindu turimoms teisėms ir pareigoms, patvirtina ir tai, kad, kaip minima skunde, nustačius Išvadoje nurodytas žemės sklypo ribas, faktiškai susiklostys tokia situacija, kad žemės sklypo riba ne tik, kad bus arčiau pareiškėjos statinio, negu teisės aktai nustato minimalius atstumus, bet netgi eis per tą statinį. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2083/2012) tokių atstumų pažeidimas savaime kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas, o bet koks tokio pobūdžio pažeidimas ar administracinis aktas, sudarantis sąlygas tokiam pažeidimui atsirasti, savaime yra sukeliantis teisines pasekmes ir yra skundo administracinėje teisenoje dalyku. Suinteresuoto asmens teises pažeidžiančiu administraciniu aktu yra netgi atsakovo kėsinimasis pažeisti jas ar faktas, kad tokiu veiksmu atsakovas jas ginčija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1928/2014).

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo reikalavimas, kad teisminiam procesui dėl pažeistų teisių gynimo pradėti būtinos visos ir galutinės neigiamos teisinės pasekmės, neatitinka teisės į teisminę gynybą principų ir iš esmės ją paneigia, todėl vien dėl šios priežasties negali būti laikomi pagrįstais. Teisminė gynyba reiškia, kad ji turi būti veiksminga ir turi ne tik naikinti atsiradusias neigiamas teisines pasekmes, bet ir užkirsti joms kelią. Ginčijama Išvada, jos priėmimo, taikymo ir surašymo aplinkybės patvirtina, kad jomis ne tik pažeidžiamos pareiškėjos teisės, bet ir kėsinamasi tai daryti ateityje, atitinkamai elgtis, todėl galimybės realizuoti teisę į teisminę gynybą siejimas su būtinumu pateikti įrodymus, kad atsirado teisių pažeidimo teisinės pasekmės, ar tų pasekmių laukimas, kai jos realios, nėra teisiškai pagrįstas. Teisminės gynybos viena iš pagrindinių užduočių būtent yra užkirsti kelią galimoms neigiamoms teisinėms pasekmėms, o ne vien naikinti atsiradusias, todėl įstatymuose yra numatytas laikinųjų apsaugos priemonių/reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas (CPK 144 str., ABTĮ 71 str.).

Pabrėžia, jog ginčo aplinkybės rodo, kad Išvada iš esmės išspręsta pareiškėjos, kaip žemės sklypo savininkės, teisių ir pareigų apimtis bei turinys, tą pripažįsta ir atsakovas tiek nurodydamas Išvadoje jų skundimo galimybę (t. y. pripažįsta administracinę procedūrą tuo klausimu baigtą), tiek faktiniai veiksmai, atliekant kitus viešojo administravimo veiksmus tuose pačiuose viešojo administravimo santykiuose (tvirtinant gretimo žemės sklypo ribas, kadastrinius duomenis), ji sukelia materialines teisines pasekmes, nes ja vadovautis turi tiek pats viešojo administravimo subjektas, tiek kiti administracinių teisinių santykių dalyviai, ji gali būti panaikinta tik teismo, todėl yra visos sąlygos pripažinti Išvadą administraciniu aktu, skundžiamu administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjos ginčijama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. kovo 20 d. išvada Nr. 142 „Dėl žemės sklypo patikrinimo“ yra tarpinis viešojo administravimo subjekto priimtas dokumentas, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, t. y. žemėtvarkos skyriui patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; ir (arba) patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Taip pat teismas konstatavo, kad ginčijama Išvada pareiškėjai jokių pareigų, prievolių, įpareigojimų ar kitokių privalomų vykdyti nurodymų tiesiogiai nenustatė. Teismo vertinimu, nurodyta Išvada yra tarpinis procedūrinis aktas, nesukėlęs pareiškėjai materialių teisinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Ignalinos ir Visagino skyriaus vyriausiasis specialistas, patikrinęs pareiškėjai priklausančio žemės sklypo parengtus kadastrinių matavimų duomenis, nustatė, kad žemės sklypo, kurio plotas 8,5304 ha, riba neatitinka vietovėje esančios padėties pagal teritorijų planavimo dokumentuose, t. y. Linkmenų k. v., Linkmenų sen., Ignalinos r. žemėtvarkos projekto, patvirtinto Utenos apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 10-08-135, nustatytas ribas. Nustatyta, kad pareiškėjos žemės sklypo riba nesutampa ir persidengia su kaimyninio žemės sklypo ribomis ir taip pažeidžiamos gretimo sklypo ribos ir plotas. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nekilnojamojo turto objekto pareiškėjos žemės sklypo kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylų rengimo darbai gali būti tęsiami sutapatinus ribas su gretimo sklypo ir UAB „Geo Planum“ paženklinta kito sklypo riba.

Taigi, remiantis minėtu ginčijamos Išvados turiniu, akivaizdu, kad ji pareiškėjai sukelia teisines pasekmes. Ginčijama Išvada iš esmės nepritariama pareiškėjos (jos pasamdyto matininko) nustatytoms jos sklypo riboms, plotui, t. y. kadastriniams duomenims. Išvadoje aiškiai nustatytas įpareigojimas pareiškėjai jos žemės sklypo kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų bylų rengimo darbus tęsti sutapatinus šio sklypo ribas su gretimo sklypo ir UAB „Geo Planum“ paženklinta kito sklypo riba. Dėl šios priežasties nurodyta Išvada negali būti laikoma tarpiniu procedūriniu aktu, nesukėlusiu pareiškėjai materialių teisinių pasekmių.

Tačiau pastebėtina, jog tokia Išvados reikšmė pareiškėjos teisiniam statusui nereiškia, jog ji iš karto gali būti ginčijama teisme. Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje, Nr. eAS-890-492/2015, nagrinėjamu atveju atlikta Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus procedūra, surašant Išvadą, nėra tapati kadastro duomenų bylos tikrinimui, numatytam Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (2012 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-2 redakcija), kurių 25, 26 punktai numato atitinkamą minėtose taisyklėse numatytų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarką, t. y. išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką.

Nepaisant to, atsižvelgiant į ginčijamos Išvados pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį (veiksmų koordinavimas dėl kadastro bylos sudarymo, rekomendacijų, nurodymų teikimas dėl kadastro duomenų surinkimo ir pan.), Išvados apskundimui vis dėlto yra taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, tačiau numatyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tokiu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.).

Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjos skundą iš esmės laikytinas teisingu, tačiau keistinas jo teisinis pagrindas – pareiškėjos skundą atsisakytina priimti, pareiškėjai nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Atsižvelgus į tai, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, tačiau ne tuo pagrindu, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies keičiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos S. S. atskirojo skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį pakeisti iš dalies.

Atsisakyti priimti pareiškėjos skundą pareiškėjai nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė