A-261-1222-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1222/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00741-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4–6), kuriame prašė: 1) panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK, atsakovas) viršininko 2013 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 64-TE-191, kuriuo nuo 2013 m. birželio 10 d. pareiškėjas atleistas iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos 1-būrio vyresniojo patrulio pareigų; 2) priteisti iš Marijampolės AVPK pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas nurodė, kad iš užimamų pareigų dėl pareigūno vardo pažeminimo jis atleistas neteisėtai. Sprendžiant, ar pareigūnas iš pareigų galėjo būti atleistas pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turi būti nustatytas akivaizdus pareigūno vardo pažeminimas, neigiamos klaidingos nuomonės apie policiją sudarymas, visuomenės pasitikėjimo šia institucija menkinimas. Šios pasekmės turi būti vertinamos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes, bei į tai, ar jo padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis, teisėtais lūkesčiais. Iš atlikto tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėjas pripažintas pažeminęs pareigūno vardą, atsižvelgus į tai, kad jis patrauktas atsakomybėn dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 4 dalyje, padarymo. Pareiškėjo teigimu, jo veiksmai, paėmus P. R. pasiūlytus 14 Lt, negalėjo sukelti tokių pasekmių, kaip akivaizdus pažeminimas vidaus tarnybos autoriteto, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimo ir pan. Pareigūno atleidimo iš tarnybos procedūra nėra baudžiamasis procesas, todėl pareigūną iš tarnybos turintis teisę atleisti asmuo negali iš anksto preziumuoti pareigūno veiksmuose esant nusikalstamos veikos požymių. Marijampolės rajono apylinkės teismui 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžiu išteisinus pareiškėją dėl veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, nėra jokių pagrindų pripažinti pareiškėją diskreditavusiu pareigūno vardą ir pažeminusiu vidaus tarnybos autoritetą ir policijos vardą.

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 16–20) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo teigimu, byloje susiklosčiusi faktinė ir teisinė situacija patvirtina, kad pareiškėjas iš pareigų pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą atleistas pagrįstai. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir nelaikomas tarnybine nuobauda. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė. Nurodytas atleidimo pagrindas gali būti taikomas, kai pareigūno veikimas ar neveikimas tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir kai tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema. Šiam pagrindui konstatuoti, turi ne tik būti nustatyta pareigūno kaltė, bet taikomas akivaizdumo kriterijus visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių požiūriu. Pareiškėjas, nors ir yra išteisintas dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau teismo posėdžio metu prisipažino supratęs, kad pareigūno P. R. jam perduoti 14 Lt yra paimti iš G. Z., bandė sugėdinti kolegą, tačiau duotus pinigus priėmė ir juos išleido vaistams. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas suprato priėmęs kyšio dalį, tačiau apie P. R. padarytą nusikaltimą neinformavo policijos įstaigos, o gautą kyšio dalį išleido savo reikmėms, tokiais veiksmais pareiškėjas nusižengė Vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo bei Etikos kodekso nustatytiems įstatymų viršenybės, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, pavyzdingumo principams, pakenkė atstovaujamos institucijos įvaizdžiui – pažemino pareigūno vardą. Teisę spręsti, ar pareigūnas pažemino vardą, turi jį į pareigas priimantis asmuo, tam neturi būti nustatytos kitos atsakomybės rūšys.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu (b. l. 35–38) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2013 m. balandžio 16 d., nuo 7.30 val. iki 18.45 val. patrulio ekipaže „32“ kartu su patruliu P. R., buvo patrulių vyresnysis. Apie 7.30 val. Stoties gatvėje, prie Marijampolės pataisos namų, dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo sustabdė G. Z. vairuojamą automobilį Suzuki Grand Vitara (laikinas registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie sustabdytą automobilį neinformavo Marijampolės AVPK budėtojo ir iš patrulio P. R. priėmė dalį iš G. Z. paimto kyšio (14 Lt) už atsakomybės (dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo) išvengimą (TPM Nr. TM-58). Dėl šių veiksmų Marijampolės AVPK Imuniteto poskyris pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuriame P. R. ir pareiškėjas buvo įtariami nusikalstamos veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, padarymu, tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-311-532/2013 pareiškėjas išteisintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Marijampolės AVPK Vidaus tyrimų skyrius atliko tarnybinį patikrinimą dėl Marijampolės AVPK Imuniteto poskyrio vyresniosios tyrėjos 2013 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. 64-PR5-531 pateiktos informacijos ir 2013 m. birželio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-7-IS-76 pažymėjo, jog pradėdamas eiti tarnybines pareigas, pareiškėjas prisiekė sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenti geram policijos vardui. Priimdamas dalį kyšio ir nepranešdamas apie P. R. nusikalstamą veiką (kyšio paėmimą), taip pat neinformuodamas Marijampolės AVPK budėtojo apie sustabdytą automobilį, pareiškėjas parodė savo, kaip policijos pareigūno, nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, nesilaikė Etikos kodekso 3 straipsnyje įtvirtintų etikos principų, pažeidė Etikos kodekso 4.6 punkto ir 4.28 punkto reikalavimus bei padarė nusižengimą, žeminantį pareigūno vardą. Pareigūno veiksmai akivaizdžiai prieštarauja Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalyje, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytiems policijos sistemos įstaigų ir pareigūno tikslams bei uždaviniams, Instrukcijos 3 punkto, 28 punkto ir Pareigybės aprašymo nuostatoms. A. R., kaip policijos pareigūno, elgesys akivaizdžiai žemina policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą išaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą, griauna pasitikėjimą ja visuomenėje ir žemina pareigūno vardą. Šia išvada siūloma Marijampolės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresnįjį patrulį A. R. už policijos pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos (TPM Nr. TM-58). Marijampolės apskrities VPK viršininkas 2013 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 64-TE-191 ir vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) ir atsižvelgdamas į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio patikrinimo dėl Marijampolės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresnio patrulio A. R. veiksmų įvertinimo 2013 m. birželio 7 d. išvadą Nr. 64-IS-76, 2013 m. birželio 10 d. atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.

Teismas, remdamasis Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalies, 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008, Nr. A62-1099/2011), byloje nustatytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, jog atsakovas pareigūno vardą žeminančiais veiksmais nurodė pareiškėjo netinkamą elgesį P. R. priėmus kyšį, t. y. teismo posėdžio metu pareiškėjas prisipažino supratęs, kad pareigūno P. R. jam perduoti 14 Lt yra paimti iš G.

Z., bandė sugėdinti kolegą, tačiau duotus pinigus priėmė ir juos išleido vaistams (b. l. 20), šių aplinkybių pareiškėjas neginčijo ir nagrinėjant šią bylą. Pareiškėjas neužkirto kelio nusikalstamos veikos darymui, nors Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta policijos pareigūno pareiga „gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai“.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir išdėstytas aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjo padaryta veika akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teismo vertinimu, pareiškėjo veikoje egzistuoja visos sąlygos, kurių pagrindu jis pripažintas pažeminęs pareigūno vardą. Vidaus tarnybos statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė.

Byloje nustatyti pareiškėjo atlikti veiksmai neabejotinai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnyba bei ją kompromituoja. Teismo manymu, savo veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad policijos pareigūnai tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų, t. y. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nesurašyti administracinių teisės pažeidimų protokolų, o visa tai, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą policijos sistema, joje dirbančiais pareigūnais (tarnybomis), menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas sprendimas (įsakymas) dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą.

Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008). Be to, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje dirba nuo 1985 m. gruodžio 30 d., dabartinėse pareigose nuo 2012 m. birželio mėn., charakterizuojamas patenkinamai, per visą tarnybos laiką tarnybine tvarka baustas 2 kartus, skatintas 10 kartų, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi.

Teismas pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-189/2007; 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011).

Atsižvelgus į tai, pripažinta, kad atsakovas neturėjo alternatyvių elgesio variantų, kaip tik, pripažinus, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, atleisti jį iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Byloje įrodžius, jog pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas teisėtai ir pagrįstai, kitas pareiškėjo skundo reikalavimas – priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, laikytas išvestiniu iš pirmojo ir papildomai neanalizuotas, todėl atmestas.

III. Pareiškėjas (apeliantas) A. R. apeliaciniu skundu (b. l. 40–44) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas padarė materialinių teisės normų pažeidimą, pasireiškusį neteisingu jų aiškinimu bei taikymu, be to, teismo sprendimu, iš esmės, nebuvo atsakyta į visus pareiškėjo skundo argumentus.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimu tariamai nustatyta, kad A. R. 2013 m. balandžio 16 d., nuo 7.30 val. iki 18.45 val., patrulio ekipaže „32“ kartu su patruliu P. R. buvo patrulių vyresnysis. Apie 7.30 val. Stoties gatvėje, prie Marijampolės pataisos namų, dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo sustabdė G. Z. vairuotą automobilį Suzuki Grand Vitara (laikinasis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)), apie kurį neinformavo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo ir iš patrulio P. R. priėmė dalį iš G. Z. paimto kyšio (14 Lt) už atsakomybės dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo išvengimą. Tuo pačiu, teismas pagrįstai pripažino tai, kad pareiškėjas bendrosios kompetencijos teisme buvo kaltinamas, padaręs Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau 2013 m. liepos 4 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris bylą apeliacine tvarka išnagrinėjus Kauno apygardos teisme, buvo išteisintas, nepadarius jokios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius turinčios veikos. Kitą teismo sprendimo aprašomąją dalį, iš esmės, sudaro nuorodos į Vidaus tarnybos statutą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlikto tarnybinio patikrinimo duomenis.

3. Teismo sprendimas privalo būti motyvuotas, jame, be kita ko, turi būti išdėstyti argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 str. 4 d. 3 p.). Tokiu, būdu, pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai ignoruodamas imperatyvius įstatymo reikalavimus, pasireiškiančius įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei argumentų, dėl kurių teismas atmetė pareiškėjo pateiktus įrodymus, išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu, teisine jų analize bei išdėstymu aprašomojoje ir motyvuojamojoje sprendimo dalyse, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą ir vien jau dėl šios priežasties toks sprendimas ne tik gali, bet ir turi būti panaikintas. Teismo išvados aiškiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kurios patikimai nustatytos įsiteisėjusiu išteisinamuoju teismo nuosprendžiu. Šiame kontekste pastebėtina, kad nei nuosprendyje aprašytos aplinkybės, bei kiti baudžiamosios ar administracinės bylos įrodymai jokiu būdu nepatvirtina tarnybinio patikrinimo išvadų, kurių teisinę reikšmę suabsoliutino pirmosios instancijos teismas, visiškai nepatvirtina tų aplinkybių, kurias teismas laikė, jo nuomone, teisiškai reikšmingomis, nusprendžiant, kad pareiškėjas kažkokiais veiksmais galėjo pažeminti pareigūno vardą ir tai tapo pakankamu teisiniu pagrindu jį atleisti iš tarnybos policijoje.

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 49-53) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atliekant tarnybinį patikrinimą, egzistavo visos sąlygos atriboti pareiškėjo padarytą policijos pareigūno vardą žeminančią veiką nuo nusikalstamos veikos. Nors Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-311-532/2013 pareiškėjas išteisintas dėl nusikalstamo veikos padarymo (turimais duomenimis nuosprendis apskųstas), tačiau teismo posėdžio metu jis pripažino supratęs, kad pareigūno P. R. jam perduoti 14 Lt yra paimti iš G. Z., bandė sugėdinti kolegą, tačiau duotus pinigus priėmė ir juos išleido vaistams. Akivaizdu, kad pareiškėjas suprato priėmęs dalį kyšio, tačiau apie P. R. padarytą nusikalstamą veiką neinformavo policijos įstaigos, o gautą kyšio dalį išleido savo reikmėms.

2. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis suprato paėmęs iš pareigūno P. R. dalį kyšio, tačiau apie kolegos veiksmus neinformavo Marijampolės AVPK dėl, jo manymu, padarytos veikos mažareikšmiškumo, paimtus pinigus išleido savo reikmėms (nes jam pasidarė bloga nuo tokių kolegos veiksmų (kyšio paėmimo), taip pat su savimi neturėjo smulkių pinigų).

3. Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Analogiškas teisinis reglamentavimas nurodytas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 32 punkte. Atleidžiant pareiškėją iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, egzistavo visos sąlygos, leidusios atriboti tarnybinę atsakomybę nuo nusikalstamos veikos, ir baudžiamosios atsakomybės taikymas ar netaikymas neturi teisinės reikšmės jo padarytos pareigūno vardą žeminančios veikos kvalifikavimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 64-TE-191, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, pagrįstumo bei teisėtumo.

Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne kartą buvo pasakęs, kad šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute, nors ir nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų ir kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos), yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pareigūno vardo pažeminimas Statuto 2 straipsnio 7 dalies prasme yra susijęs su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu: 1) pareigūno kaltės dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Statuto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtos veikos pasekmes akivaizdžiai žeminančiu vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiu pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančiu, laikytinas toks pareigūnų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš atitinkamos statutinės sistemos pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005, 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2008 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-520/2009, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2010 m. liepos 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A575-945/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2412/2012 ir kt.). Toks aiškinimas yra siejamas su statutinės valstybės tarnybos ypatumais.

Šiame kontekste pažymėtina, kad vidaus tarnyba grindžiama Statuto 3 straipsnyje įtvirtintais principais. Pagal Statuto 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą pareigūnas privalo vykdyti šias pareigas: 1) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves; 2) sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui; 3) gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą; 4) imtis priemonių fizinių, juridinių asmenų ar valstybės turtui gelbėti stichinių nelaimių, avarijų, katastrofų ar kitų ekstremalių situacijų atvejais; 5) saugoti jam patikėtas ar sužinotas einant tarnybines pareigas valstybės, tarnybos bei komercines paslaptis; 6) įstatymai pareigūnams gali nustatyti ir kitų pareigų.

Netinkamas pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie apibendrinti paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje. Marijampolės AVPK 2013 m. birželio 7 d. surašytoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS-76 (kuri pagal administracinių teismų praktiką laikytina pareiškėjo skundžiamo įsakymo motyvuojamąja dalimi) nurodyta, jog A. R. tarnybą vykdė 2013 m. balandžio 16 d., nuo 7.30 val. iki 18.45 val. patrulio ekipaže „32“ kartu su patruliu P. R., buvo patrulių vyresnysis. Apie 7.30 val. Stoties gatvėje, prie Marijampolės pataisos namų, dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo sustabdė G. Z. vairuojamą automobilį Suzuki Grand Vitara (laikinas registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie sustabdytą automobilį neinformavo Marijampolės AVPK budėtojo ir iš patrulio P. R. priėmė dalį iš G. Z. paimto kyšio (14 litų) už atsakomybės (dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo) išvengimą. Priimdamas dalį kyšio ir nepranešdamas apie P. R. nusikalstamą veiką (kyšio paėmimą), taip pat neinformuodamas Marijampolės AVPK budėtojo apie sustabdytą automobilį, A. R. parodė savo, kaip policijos pareigūno, nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 punkte įtvirtintų etikos principų, pažeidė Etikos kodekso 4.6 punkto ir 4.28 punkto reikalavimus bei padarė nusižengimą žeminantį pareigūno vardą. Pareigūno veiksmai akivaizdžiai prieštarauja Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 daliai, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytiems policijos sistemos įstaigų ir pareigūno tikslams bei uždaviniams, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 3, 28 punktams ir Marijampolės AVPK viršininko 2010 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 64-V-426 patvirtintos Marijampolės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos pirmojo būrio vyresniojo patrulio pareigybės aprašymo nuostatoms.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas prisipažino supratęs, jog pareigūno P. R. jam perduoti 14 litų yra paimti iš G. Z., teigė, kad bandė sugėdinti kolegą P. R., tačiau duotus pinigus priėmė ir juos išleido vaistams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neužkirto kelio nusikalstamos veikos darymui, nors Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta policijos pareigūno pareiga gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Pareiškėjas suprato priėmęs dalį kyšio, tačiau apie P. R. padarytą nusikalstamą veiką neinformavo policijos įstaigos, o gautą kyšio dalį išleido savo reikmėms.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veiksmais 2013 m. balandžio 16 d., ir byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjo veiksmus pagrįstai ir teisėtai įvertino kaip žeminančius pareigūno vardą. Toks pareiškėjo elgesys (poelgis) akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoja. Atsakydama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo faktinių bylos aplinkybių išaiškinimo ir byloje esančių įrodymų įvertinimo, kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Patikrinusi byloje esančių įrodymų įvertinimą, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis įrodymų įvertinimo išvadomis. Todėl nurodyti apelianto argumentai kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aukščiau aprašytas (kolegijos įvertintas) pareiškėjo poelgis sudaro savarankišką Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atleisti jį iš vidaus tarnybos. Nors Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-311-532/2013 pareiškėjas išteisintas dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 4 dalį padarymo, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu (LITEKO sistemos duomenimis nuosprendis įsiteisėjo), atsakovas pagrįstai nurodė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą egzistavo visos sąlygos atriboti A. R. padarytą policijos pareigūno vardą žeminančią veiką nuo nusikalstamos veikos.

Be to, pareiškėjas byloje pareiškė su šiuo pagrindiniu skundo reikalavimu susijusį išvestinį reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką. Išvestinio skundo reikalavimo išsprendimui turi įtakos kaip yra išsprendžiamas pagrindinis skundo reikalavimas. Nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Išvardytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo skundžiamo teismo sprendimo naikinimui ar keitimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas