A-146-540-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-540/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00520-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. spalio 29 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 5–13), prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovas) viršininko 2012 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 30-TE-674 „Dėl jaunesniojo policininko V. V. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 30-TE-674), grąžinti pareiškėją į eitas pareigas ir priteisti jam darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos AVPK viršininkas 2012 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 30-TE-673 „Dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija neišdavimo ir panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 30-TE-673) panaikino jam išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (toliau – ir Leidimas ), o 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-TE-674 atleido jį iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – ir Plungės r.

PK VPS) patrulių būrio patrulio pareigų, vadovaudamas Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu). Pareiškėjas teigė, kad faktinis jo atleidimo iš tarnybos pagrindas yra susijęs su Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos atliekamu ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjui pareikšti įtarimai. Šioje byloje teismas 2011 m. birželio 3 d. taikė pareiškėjui Baudžiamojo proceso kodekso numatytą procesinės prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų, kurią 2012 m. kovo 5 d. panaikino.

Baudžiamoji byla buvo perduota Plungės rajono apylinkės teismui iki skundžiamo Įsakymo Nr. 30-TE-674 priėmimo dienos. Pareiškėjas pažymėjo, kad esant minėtoms aplinkybėms jis neginčija atsakovo priimto Įsakymo Nr. 30-TE-673, nes pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Paslapčių įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostatas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veiklos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas.

Nurodęs, kad neginčija Įsakymo Nr. 30-TE-673, pareiškėjas teigė, jog specialiosios teisės atėmimas negalėjo lemti jo atleidimo iš tarnybos. Specialusis reikalavimas, kad Viešosios policijos patrulių būrio patrulio pareigas užimantis asmuo turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, buvo nustatytas tik Klaipėdos AVPK viršininkui 2012 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 30-V-252 patvirtinus naują Plungės r.

PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigybės aprašymą (toliau – ir 2012 m. Pareigybės aprašymas). Su 2012 m. pareigybės aprašymu pareiškėjas nebuvo supažindintas. Pareiškėjas į statutinio valstybės tarnautojo pareigas, t. y. į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK) Plungės r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio patrulio pareigas buvo paskirtas 2010 m. vasario 9 d. Tuo metu galiojo Telšių AVPK 2008 m.rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr.86-V63 patvirtintas Telšių AVPK Plungės r.

PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio patrulio pareigybės aprašymas (toliau – ir 2008 m. Pareigybės aprašymas), kuriame nebuvo nustatytas specialusis reikalavimas, kad šias pareigas užimantis asmuo turi atitikti teisės akruose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Ši specialioji teisė atliekant pareiškėjo užimamai kelių policijos patrulio pareigybei priskirtas funkcijas nebuvo reikalinga. Pareiškėjo teigimu, tai patvirtina aplinkybė, jog Leidimas jam buvo išduotas tik 2012 m. birželio 15 d., t.y. po to, kai pareiškėjas patruliu buvo išdirbęs daugiau nei dvejus metus.

Leidimas pareiškėjui buvo išduotas, kai jo atžvilgiu ilgiau nei metus vyko ikiteisminis tyrimas. Esant tokioms aplinkybėms Leidimas jam neturėjo būti išduotas. Pareiškėjo nuomone, atsakovas galėjo taikyti Statuto normas, numatančias nušalinimą nuo tarnybos, o Leidimą jam išdavė tam, kad vėliau panaikintų ir tokiu būdu sukurtų prielaidą atleisti iš tarnybos. Remdamasis išdėstytais argumentais, pareiškėjas teigė, kad atsakovo Įsakymas Nr. 30-TE-674 yra neteisėtas ir prašė jį panaikinti.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 35–37) paaiškino, kad pareiškėjas Telšių AVPK viršininko 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr.96-TE-17 buvo priimtas į Plungės r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio patrulio pareigas. Šios pareigybės aprašyme nebuvo nustatytas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Policijos departamento prie VRM Specialioji ekspertų komisija 2011 m. gegužės 20 d. raštu Nr.5-S-2767 įpareigojo policijos įstaigų vadovus nustatyti visoms statutinėms pareigybėms specialųjį reikalavimą turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Policijos generalinio komisaro 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr.5-V-157 pareiškėjas nuo 2012 m. balandžio 1 d. buvo perkeltas iš Telšių AVPK Plungės r. PK VTS KPP patrulio pareigų į Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK VTS KPP patrulio pareigas. Klaipėdos AVPK viršininkas 2012 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 30-V-252 patvirtino Plungės r. PK VTS KPP VPS patrulių būrio patrulio pareigybės aprašymą, nustatydamas reikalavimą turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Pareiškėjas, žinodamas jo pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, 2012 m. gegužės 24 d. užpildė anketą gauti Leidimą. 2012 m. birželio 15 d. jam buvo išduotas Leidimas, kuris buvo būtinas asmeniui, dirbančiam Plungės rajono PK VTS KPP VPS patrulių būrio patruliu. Klaipėdos AVPK gavus duomenų apie tai, kad perduota teismui nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjui pateikti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, kilo abejonių dėl šio pareigūno patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei. Klaipėdos AVPK Specialioji ekspertų komisija, išnagrinėjusi šias aplinkybes, 2012 m. spalio 4 d. protokoliniu nutarimu Nr.30-SEK-51 pasiūlė Klaipėdos AVPK viršininkui panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.

Klaipėdos AVPK viršininkas, vadovaudamasis Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu bei atsižvelgdamas į Specialiosios ekspertų komisijos siūlymą, 2012 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 30-TE-673 panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą ir 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-TE-674 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, kuriame įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.

Pagal Statuto 56 straipsnio 1 dalį, esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose nurodytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Pagal Statuto 53 ir 56 straipsniais nustatytą teisinį reguliavimą atsakovas neturėjo pasirinkimo – atleisti ar neatleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, todėl Įsakymas Nr. 30-TE-674 yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos metu Klaipėdos AVPK nebuvo laisvų pareigybių, kurioms nebūtina turėti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, todėl nebuvo galimybės pasiūlyti pareiškėjui eiti kitas pareigas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu (II t., b. l. 88–92) pareiškėjo V. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad Telšių AVPK viršininko 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 86-TE-17 (I t., b. l. 18) pareiškėjas nuo 2010 m. vasario 10 d. buvo paskirtas į Telšių AVPK Plungės r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio patrulio (statutinio valstybės tarnautojo, C lygio, 3 kategorijos) pareigas. Telšių AVPK viršininko 2008 m. rugpjūčio 25 įsakymu Nr. 86-V-63 buvo patvirtintas šios pareigybės aprašymas (2008 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 86-V-12 redakcija, I t., b. l. 39–40 ir 2010 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 86-V-52 redakcija, I t., b. l. 20–22, 81–83). Pareiškėjas su pareigybės aprašymais buvo supažindintas 2010 m. vasario 9 d. bei 2010 m. kovo 8 d. (I t., b. l. 39–40, 81–83). Policijos departamento prie VRM specialioji ekspertų komisija 2011 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 5-S-2767 (I t., b. l. 84) įpareigojo policijos įstaigų vadovus užtikrinti, kad būtų nustatyti specialieji reikalavimai atitikti teisės aktų numatytus reikalavimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, visoms policijos įstaigų statutinių valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms bei toms dirbančių pagal darbo sutartį pareigybėms, kurioms minėtas reikalavimas būtinas pagal pareigybių aprašyme nustatytas funkcijas. Nurodė apie pareigybių aprašymuose nustatytų reikalavimų pakeitimus iki 2011 m. liepos 1 d. informuoti Policijos departamento Specialiąją ekspertų komisiją. Telšių AVPK viršininkas 2012 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 86-V-47 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko kai kurių įsakymų pakeitimo“ (I t., b. l. 89–92) papildė Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigybės aprašymą reikalavimu atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjas buvo nušalintas nuo Telšių AVPK Plungės r. PK VTS Kelių policijos poskyrio patrulio pareigų šešiems mėnesiams. 2012 m. sausio 23 d. nušalinimo terminas buvo pratęstas iki 2012 m. kovo 3 d. (I t., b. l. 25–26). 2012 m. vasario 22 d. Plungės rajono apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla Nr. I-19-404/2013 (buvęs Nr. 1-128-404/2012) dėl kyšininkavimo, kurioje V. V. yra vienas iš kaltinamųjų (I t., b. l. 72–74). Ši byla neišnagrinėta, teismo posėdis atidėtas 2013 m. rugsėjo 23 d. 13 val. (I t., b. l. 71). 2012 m. kovo 5 d.

Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi (I t., b. l. 25–26) panaikintas pareiškėjo laikinas nušalinimas nuo patrulio pareigų. Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 30-TE-150 „Dėl pareigų nustatymo“ (I t., b. l. 44) 70 punktu buvo nustatyta, kad V. V. nuo 2012 m. balandžio 1 perkeltas iš Telšių AVPK į Klaipėdos AVPK Plungės r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio (statutinio valstybės tarnautojo, C lygio, 3 kategorijos) pareigas. Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 30-V-252 buvo patvirtintas Plungės r.

PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigybės aprašymas (I t., b. l. 23–24, 41–43; II t., b. l. 1–3, 4–6, 7–9), nustatantis reikalavimą turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima „Riboto naudojimo“, su kuriuo pareiškėjas buvo supažindintas 2012 m. spalio 5 d. (I t., b. l. 43). Pareiškėjas 2012 m. gegužės 24 d. užpildė anketą gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (I t., b. l. 45). 2012 m. birželio 15 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija Nr. 30-2-LS-551 (I t., b. l. 52).

Pareiškėjas 2012 m. birželio 15 d. pasirašė pasižadėjimą saugoti įslaptintą informaciją (I t., b. l. 51). Klaipėdos AVPK Specialioji ekspertų komisija 2012 m. spalio 4 d. protokoliniu nutarimu Nr. 30-SEK-51 (I t., b. l. 109–114) pasiūlė policijos įstaigos vadovui panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą. Klaipėdos AVPK viršininkas 2012 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 30-TE-673 (I t., b. l.

15) panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, o 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-TE-674 (I t., b. l.

15) atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatytu pagrindu. Klaipėdos AVPK viršininkas 2012 m. spalio 20 d. patvirtino Klaipėdos AVPK vidaus tyrimų poskyrio 2012 m. spalio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-140 „Dėl Plungės r. PK pareigūnų veiksmų teisėtumo vykdant tarnybines pareigas“ (I t., b. l. 57–69), kurioje konstatuota, kad pareigūnas sąmoningai (tyčia) pažeidė savo tiesiogines pareigas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis jau atleistas iš vidaus tarnybos, tarnybinės atsakomybės klausimas nespręstinas.

Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 30-TE-674 „Dėl jaunesniojo policininko V. V. atleidimo“ teisėtumo. Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (su vėlesniais pakeitimais), 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu) bei atsižvelgiant į Klaipėdos AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. spalio 4 d. protokolinį nutarimą Nr. 30-SEK-51, kuriuo pasiūlyta policijos įstaigos vadovui panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Pareiškėjo nuomone, specialiosios teisės atėmimas negalėjo lemti jo atleidimo iš tarnybos, nes jo savybės atleidimo iš tarnybos metu atitiko jam taikomą pradinį pareigybės aprašymą, reikalavimas „atitikti sąlygas“ negali būti prilygintas specialiosios teisės turėjimui Statuto prasme, todėl atsakovas privalėjo taikyti ne atleidimo, o jo nušalinimo nuo pareigų institutą.

Statuto 28 straipsnis (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-456) numato pareigūno nušalinimo nuo pareigų institutą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. liepos 7 d. nutarime konstatavo, kad nors Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir Baudžiamojo proceso kodeksas, BPK) nustatyta tvarka pradėjus ikiteisminį tyrimą, pagal BPK 157 straipsnio 1 dalį nuo pareigų laikinai gali būti nušalintas vidaus tarnybos pareigūnas, kuris yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką (įtariamasis). Tokiu atveju pareigūną laikinai nušalina nuo pareigų ne vadovas, turintis teisę skirti asmenį į pareigas, – jis nušalinamas nuo pareigų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, gavus prokuroro prašymą. Tokiu nušalinimu siekiama ne užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą, o greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką ar užkirsti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Ginčo atveju pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas ir nušalinimo terminas pratęstas teismo nutartimis.

Realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas neginčija įsakymo, kuriu jis iš Telšių AVPK buvo perkeltas į Klaipėdos AVPK, taip pat įsakymo, kuriuo Viešosios policijos skyriaus patrulio pareigybės aprašymas papildytas specialiuoju reikalavimu atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slapumo žyma „Riboto naudojimo“, bei įsakymo, kuriuo jam panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas nebeturi atitinkamo leidimo (leidimas panaikintas), kai toks leidimas privalomas einant Viešosios policijos skyriaus patrulio pareigas, ir atsakovas neturėjo galimybės pareiškėjui pasiūlyti kitas pareigas, kurioms toks leidimas nebūtinas, teismas pareiškėjo atleidimą iš tarnybos pripažino teisėtu, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įsakymo, kuriuo jis atleistas iš tarnybos panaikinimo, atmetė kaip nepagrįstą. Nepatenkinęs reikalavimo dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 30-TE-674 panaikinimo, teismas taip pat netenkino reikalavimų dėl pareiškėjo grąžinimo į tarnybą bei kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi teismas netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 94–101) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliantas pakartoja savo argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui, kad specialiojo leidimo panaikinimas negalėjo lemti jo atleidimo iš tarnybos. Apeliantas akcentuoja, kad specialusis reikalavimas Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio pareigas užimančiam asmeniui atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, buvo nustatytas tik 2012 m. Pareigybės aprašyme, o 2008 m. Pareigybės aprašymas, kuris galiojo 2010 m. vasario 9 d.) priimant pareiškėją į tarnybą, tokio reikalavimo nenumatė ir pareiškėjas pagal tokius reikalavimus dirbo patruliu ilgiau nei dvejus metus. Apelianto nuomone, atsakovas privalėjo pasirašytinai supažindinti jį su pasikeitusiais reikalavimais pareigybei ir siūlyti modifikuoti tarnybos santykius. Teismas, atmesdamas skundą, nepagrįstai nesiaiškino, ar specialusis reikalavimas, dėl kurių neatitikimo apeliantas atleistas iš tarnybos, patrulio pareigybei yra reikalingas ir būtinas, ar šis 2012 m. Pareigybės aprašyme nustatytas specialusis reikalavimas nebuvo deklaratyvus. Apelianto nuomone, tiesioginių patrulio funkcijų atlikimui specialioji teisė turėti leidimą dirbti su riboto naudojimo informacija nereikalinga. 2012 m. Pareigybės aprašyme iš patrulio reikalaujama „atitikti sąlygas“, kas, pasak apelianto, savaime nesuponuoja, jog jis neišvengiamai privalės gauti ar gaus leidimą dirbti su riboto naudojimo informacija.

2. Apeliantas mano, kad atsakovas prieš atleisdamas jį iš užimamų pareigų, privalėjo pasiūlyti jam užimti kitas tapačias ar žemesnes pareigas. Teismo sprendime nenurodyta, kokiais įrodymais remiantis padaryta išvada, jog atsakovas neturėjo galimybės pasiūlyti pareiškėjui kitas statutines ar nestatutines pareigas. Teismas neanalizavo kadrų sudėties, nenustatinėjo, ar yra laisvų etatų Klaipėdos AVPK. Tokiu būdu bylą nagrinėjęs teismas pažeidė ABTĮ 57 ir 86 straipsnių reikalavimus.

3. Teismas sprendime nenurodė, kodėl atsakovas negalėjo nušalinti pareiškėją nuo pareigų. Plungės rajono apylinkės teismas, nepratęsdamas nušalinimo nuo pareigų termino, nepasisakė dėl tolimesnės pareiškėjo (kaltinamojo) galimybės eiti pareigas. Nušalinimo nuo pareigų institutai baudžiamajame procese ir vidaus tarnybos santykiuose nėra tapatūs, skiriasi jų taikymo sritys ir tikslai (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas). Remdamasis Statuto 26 straipsnio 7 dalimi, apeliantas teigia, kad tarnybinis nusižengimas yra akivaizdžiai atribotas nuo baudžiamojo proceso, todėl atsakovas nušalinimui nuo tarnybos turėjo savarankišką pagrindą (Statuto 28 str. 2 d.), tačiau šia galimybe nepasinaudojo, nepateikdamas šiuo klausimu jokių motyvų, o bylą nagrinėjęs teismas šio klausimo neanalizavo ir dėl jo nepasisakė.

4. Apeliantas prašo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-481/2005 pateiktą teisės aiškinimą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienai jis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jam tik pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgdamas į Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir analogiško turinio BK 3 straipsnio normą, apeliantas mano, jog nuostata, kad atleisti iš tarnybos galima vien pradėjus ikiteisminį ar operatyvinį tyrimą, prieštarautų teisingumo principui bei Konstitucijai. Apelianto nuomone, specialiosios teisės nesuteikimas savaime nelemia asmens atleidimo iš tarnybos.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime (II t., b. l. 106–107) atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo tarnyba yra svarbi valstybės interesų kontekste, nes pareigūnai valdo informaciją kovos su nusikalstamumu srityje. Dėl šios priežasties yra keliami didesni lojalumo valstybei reikalavimai, pareigūnu turi būti pasitikima besąlygiškai. Tokie reikalavimai nustatyti visiems be išimčių statutiniams valstybės tarnautojams. Teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas su tokiais reikalavimais buvo pasirašytinai supažindintas ir su jais sutiko. Įsakymas Nr. 30-TE-673 buvo priimtas remiantis Klaipėdos AVPK Specialiosios ekspertų komisijos protokoliniu sprendimu, kuriame išanalizuotos ir įvertintos aplinkybės dėl pareiškėjo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, o tuo pačiu ir dėl to, kad tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija gali kelti grėsmę tokios informacijos saugumui. Leidimas pareiškėjui panaikintas ne dėl to, kad jis buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką ar jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, o dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kurios apibūdina pareiškėjo asmenybę, jo dalykines savybes. Pareiškėjas neginčijo Leidimo panaikinimo. Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. 30-TE-673 galioja. Statutas nenumato, kad atleidžiant iš tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą turėtų būti siūlomos kitos pareigos (darbas). Pareiškėjo prašymo suteikti kitas pareigas (darbą) atsakovas negavo. Atsakovas pabrėžia, kad analogiškų arba žemesnių pareigų, nereikalaujančių turėti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, Klaipėdos AVPK neturi. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime visapusiškai išanalizuotos bylos aplinkybės ir išsamiais argumentais paaiškinta, kodėl pareiškėjo reikalavimai šioje byloje yra nepagrįsti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ir naikinti šį sprendimą remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl statutinio valstybės tarnautojo atleidimo iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą pagrįstumo bei teisėtumo.

Pareiškėjas prašė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 30-TE-674, kuriuo jis buvo atleistas iš Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigų vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu. Be to, pareiškėjas pateikė išvestinius reikalavimus – prašė grąžinti jį į tas pačias pareigas ir priteisti jam iš atsakovo darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Išvestinių skundo reikalavimų išsprendimui turi įtakos kaip yra išsprendžiamas pagrindinis skundo reikalavimas. Nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, negali būti tenkinami ir išvestiniai skundo reikalavimai.

Vidaus tarnybos statuto (bylai aktuali 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr.XI-1855 redakcija) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-TE-674 taikė apeliantui Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą ir atleido atsižvelgdamas į šios įstatymo normos taikymui teisiškai reikšmingą faktą, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 30-TE-673 buvo panaikintas Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui V. V. išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slapumo žyma „Riboto naudojimo“. Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. 30-TE-673 yra individualus administracinis aktas, kuriuo policijos pareigūnui V. V. buvo atimta specialioji teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Pareiškėjas šioje byloje neginčijo Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 30-TE-673, kuriuo jam panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Priešingai, jis skunde ir apeliaciniame skunde pabrėžia manantis, kad Leidimo panaikinimas negali lemti jo atleidimo iš tarnybos. Šį apelianto argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Specialiosios teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija suteikimo ir šios teisės atėmimo klausimai yra sprendžiami taikant specialųjį teisės aktą – Paslapčių įstatymą.

Statutiniam valstybės tarnautojui, kuriam taikomas Vidaus tarnybos statutas, paslapčių subjekto vadovo priimtas administracinis aktas, kuriuo panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, priešingai nė teigia apeliantas, sukelia reikšmingas teisines pasekmes, nes specialiosios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu, atėmimas lemia tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovas tokio pareigūno atžvilgiu turi taikyti Statuto 56 straipsnio 1 dalies ir 53 straipsnio 1 dalies 17 punktų nuostatas ir atleisti iš tarnybos.

Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas yra imperatyvi įstatymo norma. Atėmimas įstatymų nustatyta tvarka specialiosios teisės, kuri reikalinga tam, kad statutinis valstybės tarnautojas galėtų vykdyti atitinkamai pareigybei priskirtas funkcijas, reiškia, kad atėmus specialiąją teisę, pareigūnas nebegali tinkamai vykdyti savo tiesioginių pareigų. Susidarius teisinei situacijai, kai pareigūnui nustatyta tvarka atimama specialioji teisė, Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu ir 56 straipsnio 1 dalimi nustatytas teisinis reguliavimas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus numatytą Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte.

Priešingai, įstatymų leidėjas nustatė terminą per kurį turi būti pritaikyta ši Statuto norma. Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Įstatymų leidėjas dėl atleidimo vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu nenumatė jokių kitų ypatumų, išskyrus išvardytus Statuto 56 straipsnio 1 dalyje, taip pat nenustatė vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, jokių įpareigojimų, susijusių su šiuo atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindo taikymu.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad atleisdamas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą darbdavys privalo įvykdyti bendrąją Statuto 58 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą – visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu jo atleidimo dieną.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose dėl atleidimo iš valstybės tarnybos, kai yra panaikinama specialioji teisė, aiškindamas įstatymus (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) yra nurodęs, kad tais atvejais, jai pareiškėjas, ginčydamas administracinį aktą dėl atleidimo iš tarnybos, neginčija administracinio akto, kuriuo jam panaikinta specialioji teisė, teismas nekvestionuoja administracinio akto dėl specialiosios teisės panaikinimo teisėtumo ir traktuoja, kad specialiąją teisę panaikinantis aktas yra pagrįstas ir teisėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-997/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pasirinktą savo teisių gynimo būdą ir apimtį (ABTĮ 5 str. 1 d., 23 str. 2 d. 6-8 p.), kad jis neginčija Įsakymo Nr. 30-TE-673 dėl specialiosios teisės atėmimo, o ginčija tik Įsakymą Nr. 30-TE-674 dėl atleidimo iš tarnybos, nors atleidimą iš tarnybos lėmė specialiosios teisės atėmimas, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tikrinti atsakovo priimto Įsakymo Nr. 30-TE-673, kuriuo panaikintas Leidimas, teisėtumą. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų, kurie susiję su leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalingumu patrulio pareigybei, jo išdavimo bei jo panaikinimo aplinkybėmis.

Pagal Statuto 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto taikymo sąlyga – atsiradimas ar nustatymas fakto (aplinkybės), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiuo atveju atsakovui pagrindas taikyti Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą buvo aplinkybė, kad Klaipėdos AVPK viršininkas 2012 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 30-TE-673, atsižvelgdamas į Klaipėdos AVPK specialiosios ekspertų komisijos (Paslapčių įstatymo 13 straipsnis) 2012 m. spalio 4 d. protokolinį nutarimą Nr. 30-SEK-51, panaikino Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui V.

V. išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slapumo žyma „Riboto naudojimo“, t. y. atėmė specialiąją teisę. Pagal Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos AVPK 2012 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 30-V-252, specialiuosius reikalavimus, valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, be kita ko, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (Pareigybės aprašymo 6.4 punktas).

Šiuo įsakymu patvirtintas pareigybės aprašymas galiojo atsakovui priimant Įsakymą Nr. 30-TE-674. Nagrinėdamas ginčą dėl administracinio akto, kuriuo statutinis valstybės tarnautojas atleistas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, teismas neturi pagrindo revizuoti specialiojo reikalavimo pagal kurį atitinkamų statutinio valstybės tarnautojo pareigų užėmimas yra siejamas su tam tikros specialiosios teisės turėjimu, nustatymo pagrįstumą. Atitinkamų specialiųjų reikalavimų nustatymo pareigybės aprašyme pagrįstumas gali būti tikrinamas nagrinėjant administracinį ginčą dėl akto, kuriuo patvirtintas pareigybės aprašymas, taip pat sprendžiant tarnybinius ginčus, susijusius su karjeros valstybės tarnautojo pareigybės (-ių) panaikinimu dėl įstaigos (tarnybos) ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar veiklos organizavimo pakeitimų, kai yra būtina įvertinti, ar atitinkama pareigybė buvo realiai panaikinta.

Dėl išvardytų priežasčių pagal šioje byloje nagrinėjamo ginčo dalyką ir jo ribas nėra pagrindo revizuoti 2012 m. Pareigybės aprašymo 4.6 punkte įtvirtinto specialiojo reikalavimo nustatymo pagrįstumą.

Specialiosios teisės, kuri susijusi su pareigybei priskirtų tiesioginių pareigų atlikimu, panaikinimas lemia tai, kad valstybės tarnautojas negali atlikti jam priskirtų funkcijų, todėl atsiranda pagrindas taikyti Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą. Esant minėtam teisiniam reguliavimui (Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, 56 straipsnio 1 dalis) atleidimas iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatytu pagrindu galėtų būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad specialiosios teisės, susijusios su atitinkamai pareigybei priskirtų tiesioginių pareigų atlikimu, panaikinimas yra neteisėtas. Minėta, kad pagal pareiškėjo šioje byloje pasirinktą savo teisių gynimo būdą ir apimtį (ABTĮ 5 str. 1 d., 23 str. 2 d. 6-8 p.), kai pareiškėjas neginčija administracinio akto, kuriuo jam atimta specialioji teisė, šis administracinis aktas laikytinas galiojančiu, pagrįstu ir teisėtu. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto taikymo kontekste pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad specialioji teisė pareiškėjui buvo atimta kitaip nė įstatymų nustatyta tvarka (Paslapčių įstatymo 13 str. 1 d. 2 p., 18 str. 1 d. 4 p. ir 2 d.). Dėl minėtų priežasčių nėra pagrindo pareiškėjo atleidimą iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą pripažinti neteisėtu.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde atleidimą iš tarnybos nepagrįstai sieja su ta aplinkybe, kad jo atžvilgiu buvo perduota teismui baudžiamoji byla, kurioje jam buvo pareikšti įtarimai, nes, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas atleistas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą ir šios įstatymo normos taikymą lėmė specialiosios teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slapumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimas (Klaipėdos AVPK viršininko įsakymas Nr. 30-TE-673), nes ši specialioji teisė yra nustatyta pagal pareigybės aprašymą kaip specialusis reikalavimas asmeniui, užimančiam Klaipėdos AVPK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio pareigas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad galiojantys įstatymai (Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalis, 53, 56-58 straipsniai, Vidaus tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis ir kt.) vidaus tarnybos pareigūnui, kuris atleidžiamas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, nenumato jokių garantijų, susijusių su teise užimti kitas pareigas, o vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, nenustato pareigos prieš taikant minėtą Statuto normą, siūlyti kitas pareigas, apelianto argumentus, esą atsakovas, prieš atleisdamas jį iš tarnybos, privalėjo pasiūlyti kitas pareigas, atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžia, kad nagrinėdamas ginčą dėl karjeros valstybės tarnautojo, kurio tarnybos santykiams taikomas Vidaus tarnybos statutas, atleidimo iš tarnybos pagrįstumo bei teisėtumo, teismas turi patikrinti, ar darbdavys pasiūlė kitas to paties lygio ir kategorijos ar žemesnes pareigas tik tuo atveju, kai pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos yra susijęs su pareigybės panaikinimu dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos ne dėl jo pareigybės panaikinimo, o dėl to, kad iš jo buvo atimta specialioji teisė, susijusi su jo tiesioginių pareigų atlikimu (Statuto 53 str. 1 d. 17 p.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad laisvų pareigybių Klaipėdos AVPK buvimo (nebuvimo) klausimas šio ginčo atveju nėra aktualus ir nenagrinėtinas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė iš esmės teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas