A-556-911-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-911/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01368-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 70.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Ingai Grišutinienei,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovei Mildai Bukantytei,

uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“ atstovei advokatei Beatai Vilienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas, ir UAB „Jonavos vandenys“, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–11), prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, ir atsakovas) 2013 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. T1-46 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/005 „Jonavos miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstravimas, nuotekų tinklų išplėtimas ir vandentiekio tinklų renovacija“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir taikyti administracinių procedūrų senaties terminą, numatytą 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Įsakymu Agentūra nustatė, jog Bendrovė, vykdydama projekto sutartį Nr. V/2003/01, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų ir pažeidė 2003 m. sausio 6 d. Komisijos reglamento Nr. 16/2003 (toliau – ir Reglamentas Nr. 16/2003) 5 straipsnio 1 dalį, bei nurodė pareiškėjui per 60 kalendorinių dienų nuo įsakymo gavimo dienos grąžinti atsakovui netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų sumą – 58 270,78 Lt. Pareiškėjas paaiškino, kad projekto Nr. 2001/LT/I6/P/PE/005 „Jonavos miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstravimas, nuotekų tinklų išplėtimas ir vandentiekio tinklų renovacija“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinimas buvo pradėtas ISPA iniciatyvos (programos), skirtos ketinusioms tapti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) narėmis valstybėmis, rėmuose ir turėjo būti vykdomas atsižvelgiant į Europos Komisijos nustatytus tokiems projektams reikalavimus.

Agentūra, būdama atsakinga pagal Reglamento Nr. 16/2003 2 straipsnį ir nacionalinius teisės aktus už projekto įgyvendinimą ir pirkimo procedūrų organizavimą, vadovaudamasi PRAG taisyklėmis, parengė pirkimo dokumentus, suderino juos su Komisija, atliko pirkimų procedūras ir pagal jų rezultatus sudarė atitinkamas rangos bei paslaugų sutartis. Projekto įgyvendinimo metu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 802 patvirtintus Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklių pakeitimus, 2004 m. rugsėjo 3 d.

Agentūra, galutinis paramos gavėjas UAB „Jonavos vandenys“ ir Jonavos rajono savivaldybė pasirašė ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartį dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo tarp šios sutarties šalių (toliau – ir Programos įgyvendinimo sutartis), pagal kurią tam tikra Agentūros funkcijų bei atsakomybės dalis buvo deleguota pareiškėjui, tačiau, pasak pareiškėjo, funkcijos, susijusios su pirkimo procedūrų vykdymu, sutarčių sudarymu, išlaidų tinkamumo vertinimu ir mokėjimo dokumentų kontrole liko priskirtos Agentūrai.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo nuomone, kad pareiškėjo, kaip projekto vykdytojo, neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog dalis pagal 2003 m. spalio 8 d. rangos sutartį Nr. V/2003J01 (toliau – ir Rangos sutartis) inžinieriaus aprūpinimui numatytų išlaidų nebuvo realiai patirtos. Visos išlaidos inžinieriui aprūpinti buvo numatytos Techninės priežiūros paslaugų sutartyje Nr. ISPA/13/SV/LT (toliau – ir Paslaugų sutartis), todėl papildomai jas įtraukiant ir į Rangos sutartį, susidaro dvigubas finansavimas ir tokios išlaidos inžinieriaus techniniam aprūpinimui yra netinkamos paramai gauti.

Bendrovė paaiškino, kad Rangos sutartis buvo pasirašyta 2003 m. spalio 8 d., atsižvelgiant į Agentūros atlikto viešojo pirkimo rezultatus. Šios sutarties šalys yra Agentūra, kaip perkančioji organizacija ir UAB „Požeminiai darbai“, kaip rangovas arba vykdytojas. 2003 m. rugsėjo 18 d. Rangos sutartį pasirašė Agentūra, 2003 m. rugsėjo 27 d. – ją patvirtino Europos Komisijos atstovas. 2003 m. spalio 8 d. – pasirašė rangovas ir UAB „Jonavos vandenys“, kaip galutinis paramos gavėjas. Pareiškėjo nuomone, Agentūra, kaip perkančioji organizacija ir sutarties šalis, yra visiškai atsakinga už Rangos sutarties sudarymą ir kiekvienos sutarties sąlygos turinį, taip pat, atsižvelgiant į 2004 m. rugsėjo 3 d.

Programos įgyvendinimo sutartimi nustatytas ribas, atsakinga ir už jos vykdymą. Tuo tarpu jis pats, atsižvelgiant į savo kompetenciją ir vaidmenį šiame Projekte, negalėjo daryti įtakos nurodytiems sutarties sąlygų rengimo bei sutarties sudarymo ar vykdymo aspektams, todėl negali prisiimti ir atsakomybės dėl sudarytos Rangos sutarties sąlygų teisėtumo ir galėjusių atsirasti dėl tokių sąlygų vykdymo padarinių. Atkreipė dėmesį, kad Rangos sutartis sudaryta tik anglų kalba, todėl reikšmingos bylai sutarties sąlygos turėtų būti aiškinamos atsižvelgiant į jų reikšmę originalo kalba.

Pažymėjo, kad Darbų kiekių žiniaraščio, kuris yra sudedamoji Rangos sutarties dalis, 6 punkte pateiktas apibūdinimas dėl numatomų išlaidų inžinieriaus aprūpinimui nėra konkretus ir, atsižvelgiant į angliško žodžio „facilities“ reikšmę, ši sąlyga gali apimti tiek aprūpinimo darbo priemonėmis (įrankiais) ar suteiktos įrangos naudojimo išlaidas, tiek išlaidas už elektrą, vandenį bei kitas eksploatacines išlaidas. Detaliau inžinieriaus aprūpinimas apibūdinamas Rangos sutarties Techninėje specifikacijoje. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad Paslaugų sutartis Nr. ISPA/13/SV/LT (Service Contract Agreement) buvo pasirašyta 2003 m. spalio 20 d. ir kaip Rangos sutartis sudaryta tik anglų kalba.

Iš vienos pusės, kaip perkančioji organizacija, sutartį 2003 m. rugsėjo 22 d. pasirašė Agentūra, iš kitos, kaip konsultantas ar techninės priežiūros paslaugų teikėjas, 2003 m. spalio 20 d. ją pasirašė UAB „Baltic Consulting Group“. 2003 m. spalio 7 d. – Paslaugų sutartį patvirtino Europos Komisijos atstovas, 2003 m. spalio 13 d. – kaip galutinis paramos gavėjas ją pasirašė UAB „Jonavos vandenys“. Pareiškėjo teigimu, Paslaugos sutarties priede išdėstyta bendrojo pobūdžio nuostata dėl Galutinio paramos gavėjo pareigos suteikti Inžinieriui (Konsultantui) darbo patalpas, savaime neeliminuoja galimybės Rangos sutartyje numatyti rangovo pareigos suteikti patalpas statybvietėje, jas aprūpinti atitinkamomis priemonėmis ir padengti jų išlaikymo išlaidas.

Paaiškino, kad Rangos sutartyje numatytos sąnaudos, lyginant su Paslaugos sutartimi, yra aiškiai apibūdinamos ir laikomos tinkamomis pagal Reglamento Nr. 16/2003 nuostatas. Tiek pagal Rangos sutartį, tiek pagal Paslaugų sutartį, Inžinieriaus personalo aprūpinimo bei transporto išlaidos netenka pačiam Inžinieriui, todėl nėra jokių prielaidų manyti, kad Projekto vykdymo metu galėjo susidaryti ar susidarė dvigubas finansavimas, kaip teigia atsakovas. Atkreipė dėmesį į tai, kad visos sąlygos buvo parengtos paties atsakovo ir paskelbtos vykdant konkurso procedūras.

Rangos sutartis kartu su šiomis sąlygomis buvo suderinta su Europos Komisijos atstovais ir pasirašyta Agentūros. Pasirašyta sutartis įgijo įstatymo galią ir kiekviena jos sąlyga, nenuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, turėjo būti vykdoma. Pareiškėjo nuomone, jis, atsižvelgdamas į priskirtas funkcijas, neturėjo jokio teisėto pagrindo nevykdyti šių sutarties sąlygų ir neleisti rangovo patirtų pagal šias sąlygas išlaidų įtraukti į atliktų darbų aktus bei sąskaitas. Tokios pozicijos iki 2013 m. kovo 20 d. konstatuoto pažeidimo tyrimo pradžios laikėsi ir pati Agentūra, nekeldama jokių klausimų dėl šių sąlygų pagrįstumo ar teisėtumo, vertindama išlaidas ir tvirtindama sąskaitas su tokiomis išlaidomis.

Jokių pastabų šių išlaidų atžvilgiu Agentūra neturėjo ir tikrindama bei tvirtindama galutinę projekto ataskaitą 2009 metais. Nurodytos ginčijame Agentūros įsakyme išlaidos buvo realiai patirtos ir pagrįstos atitinkamais apskaitos dokumentais, jos nebuvo pakartotinai (papildomai) patirtos ir apmokėtos pagal Paslaugų sutartį, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Aplinkos ministerija, kaip tarpinė institucija, teikdama pastabas dėl 2009 m. liepos 24 d.

Valstybinio audito ataskaitos projekto, nesutiko su Valstybės kontrolės pastebėjimais dėl Inžinieriaus aprūpinimo ir transporto išlaidų tinkamumo. Aplinkos ministerija paneigė dvigubo finansavimo faktą nurodytų Rangos ir Paslaugų sutarčių vykdymo atžvilgiu. Apie Aplinkos ministerijos nuomonę buvo informuota ir Agentūra, tačiau jokios prieštaraujančios pozicijos šiuo klausimu nereiškė. Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad Valstybės kontrolė, atlikusi baigiamąjį Projekto auditą, nepaisant išsakytų audito ataskaitoje pastebėjimų dėl inžinieriaus išlaidų tinkamumo, priimtoje 2009 m. rugpjūčio 3 d. valstybinio audito išvadoje konstatavo, jog galutinėje išlaidų ataskaitoje pateikta informacija yra teisinga visais reikšmingais atžvilgiais, išlaidos yra padarytos pagal Reglamentų, Finansinio memorandumo ir Komisijos sprendimo reikalavimus bei Projektui nustatytus tikslus, o paraiška Komisijai Bendrijos paramos likučiui gauti yra pagrįsta.

Šio Projekto atžvilgiu Valstybės kontrolė nesiūlė taikyti jokių finansinių korekcijų ir grąžinti ES paramos ir bendrojo finansavimo lėšas. Dėl administracinės priemonės senaties termino taikymo pagal Reglamentą Nr. 2988/95, pareiškėjas paaiškino, kad tyrimas dėl Įsakyme nurodomo ES teisės akto pažeidimo pradėtas praėjus pakankamai ilgam terminui, beveik po 10 metų po tariamo pažeidimo padarymo dienos. Nagrinėjamoje ginčo situacijoje taikyta finansinio pobūdžio priemonė iš esmės gali būti vertintina, kaip administracinė priemonė Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio prasme.

Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje įtvirtintas 4 metų senaties terminas, skaičiuojamas nuo tada, kai padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Ketverių metų senaties terminas taikomas, jeigu valstybė narė nepasinaudojo šio straipsnio 3 dalyje suteikta diskrecija nustatyti ilgesnį terminą tokio pobūdžio procedūroms. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenumatytas senaties terminas tokio pobūdžio procedūroms, todėl, pareiškėjo teigimu, jų atžvilgiu turėtų būti taikomas Reglamento Nr. 2988/95 nustatytas 4 metų senaties terminas.

Pagal Agentūros Įsakyme nurodytus duomenis apie pažeidimo padarymo laiką, vėliausia data, nuo kurios skaičiuotinas senaties terminas, yra 2004 m. gruodžio 20 d., todėl pagal Reglamentą Nr. 2988/95 taikomo senaties termino pabaiga turėtų būti 2008 m. gruodžio 20 d. Iki šios datos nebuvo vykdomos jokios procedūros, susijusios su pažeidimo nustatymu, tariamo pažeidimo tyrimas prasidėjo tik 2013 m. vasario 11 d. Todėl, pareiškėjo nuomone, nėra jokio pagrindo senaties terminą laikyti nutrūkusiu pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies 3 pastraipos nuostatas.

Atsakovas Agentūra atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 157–163) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas dėl Agentūros vaidmens, vykdant lėšų grąžinimo procedūrą, paaiškino, kad ji turi teisę reikalauti neteisėtai išmokėtų lėšų grąžinimo iš pareiškėjo, nepriklausomai nuo to, jog vykdė viešojo pirkimo procedūras, dėl ko buvo sudaryta Rangos sutartis. Lėšų grąžinimo klausimas reglamentuotas specialaus viešosios teisės reglamentavimo ir tik juo turi būti vadovaujamasi šioje byloje. Visi pareiškėjo argumentai dėl to, kas vykdė viešojo pirkimo procedūras ir kaip tarp pareiškėjo ir Agentūros buvo paskirstytos atsakomybės ribos, nėra šiai bylai teisiškai reikšmingi.

Nurodė, jog remiantis LR finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintomis Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklėmis (toliau – ir Pažeidimų nustatymo taisyklės), pažeidimą gali padaryti tiek projekto vykdytojas, tiek paramą administruojanti institucija. Tačiau, nepaisant to, kas padarė pažeidimą, dėl šio pažeidimo neteisėtai išmokėtos lėšos visais atvejais turi būti susigrąžinamos iš galutinio paramos gavėjo, kuriuo nagrinėjamu atveju laikytinas pareiškėjas.

Nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis lėšomis ir nusprendus susigrąžinti lėšas, šios lėšos susigrąžinamos pagal LR Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintas Finansinės paramos išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisykles (toliau – ir Paramos gražinimo taisyklės). Pažymėjo, kad remiantis Paramos grąžinimo taisyklėmis, nepriklausomai nuo to, kas rengė viešojo pirkimo dokumentus, kas vykdė viešojo pirkimo procedūras ir kas įtvirtino vienas ar kitas nuostatas Rangos/Paslaugos sutartyse, pagal LR teisės aktų nuostatas, valstybė, atsakydama prieš ES už netinkamai įsisavintas lėšas, turi šias lėšas susigrąžinti iš projektų vykdytojų – galutinių paramos gavėjų.

Nagrinėjamoje byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas ir yra galutinis paramos gavėjas. Papildomai paaiškino, kad pagal galiojančius teisės aktus (Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisykles, Agentūros Nuostatus), Agentūrai yra priskiriamos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, kurių vykdymu siekiama užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą. Skundžiamas Įsakymas ir buvo priimtas vykdant aukščiau nurodytas funkcijas. Agentūra, įtarusi Projekto pažeidimą ir gavusi apie jį informacijos, atliko pažeidimo tyrimo procedūrą.

Agentūra pabrėžė ir tai, kad ji bet kuriuo momentu, nepriklausomai nuo jos atliktų ankstesnių veiksmų, kaip valstybės institucija, yra atsakinga už tinkamą lėšų panaudojimą, todėl, nustačiusi pažeidimus, turi pareigą pripažinti, jog lėšos yra netinkamos finansuoti ir pareikalauti, kad pripažintos netinkamomis finansuoti lėšos būtų grąžintos. Tokia Agentūros pareiga numatyta ir Paramos grąžinimo taisyklių 4 ir 5 punktuose. Dėl teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalis, Agentūra nurodė, jog būtina nustatyti, ar patirtos išlaidos pagal Rangos sutartį (Inžinieriaus išlaidos) buvo realios ar ne.

Atsakovo teigimu, pareiškėjui pagal Rangos sutartį apmokėtos Inžinieriaus išlaikymo išlaidos nėra realios, nes jos jau buvo apmokėtos pagal kitą - Paslaugų sutartį. Paaiškino, jog faktą, kad Inžinieriaus išlaidos pareiškėjui buvo apmokėtos pagal Paslaugos sutartį, patvirtina Pirkimo dokumentų ir Paslaugų sutarties sudėtine dalimi esanti techninė specifikacija. Techninėje specifikacijoje detalizuojama perkamų paslaugų savybės (pirkimo objektas). Remdamasis Paslaugų sutarties Techninės specifikacijos 6.1 punktu, atsakovas daro išvadą, kad konsultanto (inžinieriaus) darbo patalpų išlaikymo sąnaudos įtraukiamos į Paslaugų sutartį, o visos kitos komunikavimo išlaidos projekto laikotarpiu dengiamos paties konsultanto (inžinieriaus).

Pažymėjo, jog šį konsultanto (inžinieriaus) išlaidų įtraukimo į Paslaugų sutarties kainą faktą nustatė ir Valstybės kontrolė savo ataskaitoje. Prie Rangos sutarties sudarytame atliktų darbų akte Nr. 10 (6-7 p.) numatyta, kad nuo statybos darbų pradžios apmokėta Inžinieriaus aprūpinimui 3 272 EUR ir už transportą Inžinieriaus darbuotojams – 16 546 EUR. Agentūros nuomone, šios išlaidos yra nerealios ir turi būti grąžintos, todėl, remiantis Paramos grąžinimo taisyklių 5.5.2 punktu, ir priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją grąžinti lėšas.

Dėl Reglamente Nr. 2988/95 nustatyto 4 metų senaties termino paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo jo taikyti, nes šis Reglamentas reglamentuoja kitus teisinius santykius, dėl ko jis netaikytinas šioje byloje. Paaiškino, kad Reglamentas Nr. 2988/95, įskaitant ir jo 3 straipsnį, kuriame įtvirtintas 4 metų senaties terminas, reglamentuoja administracinių nuobaudų ir patraukimo administracinėn atsakomybėn tvarką ir terminus, o Sanglaudos fondo projektų pažeidimų atvejais priimti sprendimai – susigrąžinti projektui skirtas paramos lėšas, nėra administracinė nuobauda ar priemonė.

Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui nėra skiriama bauda ir susigrąžinamos yra ne projekto vykdytojo „asmeninės“ lėšos, o tik jam skirta finansinė parama, kurią jis panaudojo nesilaikydamas Europos Komisijos sprendime nustatytų sąlygų ir pažeisdamas Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktus. Todėl Agentūros nuomone, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 4 metų senaties terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu (3 t., b. l. 7–13) pareiškėjo UAB „Jonavos vandenys“ skundą patenkino. Teismas panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2013 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. T1-46 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/005 „Jonavos miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstravimas, nuotekų tinklų išplėtimas ir vandentiekio tinklų renovacija“, grąžinimo“.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl Agentūros 2013 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. T1-46, kuriuo nustatyta, jog pareiškėjas, kaip galutinis paramos gavėjas, vykdydamas projekto sutartį netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, tuo pažeisdamas 2003 m. sauso 6 d. Komisijos reglamento Nr. 16/2003 įgyvendinimo taisykles, ir kuriuo pareiškėjas įpareigotas į Agentūros sąskaitą grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų sumą – 58 270,78 Lt, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nurodė, kad reikalavimas grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas už 2003 m. sausio 6 d. Komisijos reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalies pažeidimą neabejotinai laikytinas administracine priemone Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio prasme. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčo santykiams taikytinos Reglamento Nr. 2988/95 nuostatos. Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamasis iš esmės analogišką ginčą administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012. Priimdamas Reglamentą Nr. 2988/95, ypač jo 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, ES teisės aktų leidėjas siekė įtvirtinti bendrą šiai sričiai taikomą senaties termino taisyklę, kuria siekė apibrėžti visose valstybėse narėse taikomą minimalų terminą ir atsisakyti galimybės susigrąžinti iš ES biudžeto neteisėtai gautas sumas, nuo pažeidimo, susijusio su ginčijamomis išmokomis, padarymo praėjus ketveriems metams (Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) sprendimas Nr. C-201/10, C-202/10, 24 p.).

Taikant Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio nuostatas dėl senaties termino taikymo svarbu nustatyti šio termino pradžią nagrinėjamame ginče. Minėto straipsnyje nustatyta, kad ketverių metų senaties terminas prasideda nuo tada, kai buvo padarytas pažeidimas. Be to, jeigu pažeidimas daromas nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjamu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui.

ETT sprendime Nr. C-465/10 (59 p.) išaiškino, kad senaties terminas, taikomas neteisėtai gavėjui išmokėtos subsidijos išieškojimui, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas, t. y. kada sutartis, susijusi su subsidijuojamų priemonių vykdymu, įvykdoma. Kaip nurodyta Agentūros 2013 m. kovo 20 d. pranešime Nr. 1, tirtas pažeidimas, susijęs su sanglaudos fondo lėšų naudojimu, buvo padarytas 2003 m. spalio 8 d. – 2004 m. gruodžio 20 d., todėl sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas ketverių metų senaties terminas skaičiuotinas nuo 2004 m. gruodžio 20 d., kada sutartis buvo įvykdyta.

Teismas pabrėžė, kad pagal anksčiau teismo sprendime išdėstytą teisinį reglamentavimą ir ETT išaiškinimus senaties terminas siejamas būtent su sutarties įvykdymu, o ne su jos galiojimu. Todėl atsakovo argumentas, kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo projekto pabaigos, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad pažeidimas (ar tariamas pažeidimas) už kurį atsakovas įpareigojo pareiškėją gražinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas, padarytas iki 2004 m. gruodžio 20 d., jog tyrimas dėl šio pažeidimo pradėtas tik 2013 m. vasario 11 d., ir, remdamasis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo praleistas Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas ketverių metų senaties terminas ir atsakovas neturėjo pagrindo taikyti administracines priemones pareiškėjo atžvilgiu, todėl Agentūros 2013 m. kovo 21 d.

įsakymas Nr. T1-46 naikintinas. Teismas sprendime nenagrinėjo ir detaliau nepasisakė dėl paties pažeidimo fakto, kadangi nusprendus, kad nagrinėjamu atveju buvo praleistas Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas ketverių metų terminas administracinių priemonių taikymui, pažeidimo faktas nėra aktualus. Kaip teismo sprendime anksčiau minėta, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies nuostata siekiama apibrėžti visose valstybėse narėse taikomą minimalų terminą ir atsisakyti galimybės susigrąžinti iš Sąjungos biudžeto neteisėtai gautas sumas, nuo pažeidimo, susijusio su ginčijamomis išmokomis, padarymo praėjus ketveriems metams.

III. Atsakovas Agentūra apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 19–29) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad šioje byloje pradėta formuoti ydinga praktika dėl senaties termino taikymo ir jo pradžios. Teismas, ginčo teisiniams santykiams nepagrįstai pritaikęs Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 4 metų senaties terminą, dėl ginčo esmės nepasisakė. Pažymi, kad skundžiamu įsakymu yra susigrąžinamos ES ir valstybės biudžeto lėšos, o ne taikomos galutiniam paramos gavėjui baudos ar kitos sankcijos, t. y. asmuo nėra traukiamas atsakomybėn. ETT praktika, kuria rėmėsi teismas, suformuota kitokio pobūdžio bylose, t. y. eksporto grąžinamųjų išmokų, o ne Sanglaudos fondo lėšų, todėl ETT pateikti išaiškinimai neturi precedentinės galios nagrinėjamam šalių ginčui. Skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas UAB „Jonavos vandenys“ ir atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. gruodžio 3 d. pateikė jų sudarytą 2013 m. gruodžio 3 d. taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis), kurią prašo teismo patvirtinti, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą ir šią administracinę bylą nutraukti. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės, numatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punkte ir 102 straipsnyje (3 t., b. l. 34-36).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m. kovo 24 d. buvo registruotas bendras šios bylos šalių pasirašytas pakartotinis prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo (3 t, b.l. 52).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 521 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, padarytus sutarties pataisymus, prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo tenkintinas. Pateikta 2014 m. kovo 18 d. taikos sutartis išreiškia ją pasirašiusių administracinės bylos proceso šalių valią taikiai išspręsti ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, todėl - pakankamas pagrindas ją patvirtinti.

Patvirtinus taikos sutartį, administracinė byla, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti nutraukta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 521 str., 101 str. 4 p., 140 str. 1 d. 5 p.).

Pažymėtina, jog šalims yra žinomos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės, numatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnyje.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti.

Patvirtinti Taikos sutartį sudarytą 2014 m. kovo 18 d. administracinėje byloje tarp pareiškėjo UAB „Jonavos vandenys“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, pagal kurią šalys sutarė, kad:

„1. Pareiškėja atsisako savo skundo Atsakovei dėl Atsakovės 2013 m. kovo 21 įsakymo Nr. T1-46 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/005 „Jonavos miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstravimas, nuotekų tinklų išplėtimas ir vandentiekio tinklų renovacija“, grąžinimo“ panaikinimo.

2. Pareiškėja įsipareigoja per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši taikos sutartis, įsiteisėjimo sumokėti Atsakovei netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų sumą – 58 270, 78 Lt (Europos Sąjungos lėšų dalis – 41 056, 55 Lt, bendrojo finansavimo lėšų dalis – 17 214, 23 Lt) ir PVM dalį – 12 212, 72 Lt, kuri buvo išmokėta kartu su pateiktomis sąskaitomis, o pavėlavus sumokėti, mokėti ir 0,03 procento dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną.

3. Atsakovė patvirtina, kad projektas Nr. 2001/LT/16/P/PE/005 „Jonavos miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstravimas, nuotekų tinklų išplėtimas ir vandentiekio tinklų renovacija“ yra visapusiškai (administraciniu, finansiniu ir techniniu požiūriais) patikrintas ir šios sutarties pasirašymo dieną nenustatyta jokių kitų pažeidimų ir dėl šio projekto Pareiškėja neprivalo grąžinti jokių kitų Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išskyrus nurodytas Atsakovės 2013 m. kovo 21 įsakyme Nr. T1-46 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/005 „Jonavos miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstravimas, nuotekų tinklų išplėtimas ir vandentiekio tinklų renovacija“, grąžinimo“.

4. Atsakovė patvirtina, kad šios taikos sutarties pasirašymo dieną yra pateikta Europos Komisijai tvirtinti projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/005 „Jonavos miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstravimas, nuotekų tinklų išplėtimas ir vandentiekio tinklų renovacija“ galutinė ataskaita.

5. Šalys pareiškia, kad ši taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

6. Šalys atsisako viena kitos atžvilgiu reikalavimų dėl byloje patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėjai yra žinoma, kad 50 % jos sumokėto žyminio mokesčio dalis jai grąžintina Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

7. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės, numatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punkte ir 102 straipsnyje.“

Administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos vandenys“ 50 procentų žyminio mokesčio sumokėto paduodant skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė