A-516-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-516-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00087-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 21, 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Ž., S. Ž. ir R. V.-Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Ž., S. Ž. ir R. V.-Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. Ž., S. Ž. ir R. V.-Ž. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 6–10), kurį patikslino (I t., b. l. 59–66), prašydami: priteisti iš atsakovo A. Ž. – 2 500 Lt, S. Ž. – 2 500 Lt ir R. V.-Ž. – 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 1-2 dienomis R. V.-Ž. su vaiku A. Ž., A. Ž. ir S. Ž. lankėsi pas A. Ž. ir T. Ž. ilgalaikiame pasimatyme. Pasimatymų kambariai buvo skirti: Nr. 3 – A. Ž. su žmona R. V.-Ž. ir vaiku A. Ž., o Nr. 6 – T. Ž. ir jo tėvams. Ilgalaikio pasimatymo pabaigoje apie 8.00 val. A. Ž. su dukra ir žmona nuėjo į pasimatymų kambarį Nr. 6, kur buvo jo tėvai ir jo jaunesnysis brolis, atsisveikinti ir pabūti likusį laiką. A. Ž. ir žmonos asmeniniai daiktai buvo palikti paskirtame pasimatymų kambaryje Nr.

3. Po kelių minučių jie ruošėsi sugrįžti ir susidėti daiktus, sutvarkyti minėtą pasimatymų kambarį. Visi lankytojai yra informuojami, kad atvažiavusiųjų aplankyti nuteistųjų išleidimas vyksta lygiai 8.30 val., jeigu su prižiūrėtoja nesusitariama dėl kito laiko. Apie 8.15 val., kai buvo visi kartu susirinkę į kambarį Nr. 6, nepasibeldusi, neperspėjusi įsiveržė prižiūrėtoja O. Z. ir pradėjo rėkti (konkrečiai ant A. Ž.) dėl nesutvarkyto kambario Nr.

3. Minėta pareigūnė nekreipė dėmesio nei į vieną asmenį, buvusį pasimatymų kambaryje, ir vartodama keiksmažodžius agresyviai elgėsi, ne prašė, ne aiškino, o įsakinėjo, vartodama keiksmažodžius girdint mažam vaikui. A. ir S. Ž. bandė įsiterpti į pokalbį ir ramiai išspręsti susidariusią situaciją, tačiau prižiūrėtoja O. Z. grubiai atkirto ir A. Ž. tėvus prilygino nuteistiesiems. Po šio incidento R. V.-Ž. su A. Ž. grįžo į kambarį Nr. 3 pasiimti asmeninių daiktų ir sutvarkyti kambarį. Išeinant girdėjo kaip pareigūnė antrą kartą užsipuolė nuteistąjį A. Ž., šaukė ant jo dėl nesutvarkyto kambario Nr.

3. Visi, kai buvo įleistas A. Ž. į specialią patalpą asmeninei apžiūrai dėl patikrinimo, stovėjo už minėtos kameros durų ir laukė kol asmeninei apžiūrai bus pakviestas T. Ž., todėl minėti asmenys aiškiai galėjo girdėti pareigūnės O. Z. riksmą. Pareigūnė savo elgesiu pažemino R. V.-Ž., S. Ž., A. Ž. orumą, nepagarbiai ir iššaukiančiai kalbėdama, parodydama agresyvumą ir netaktiškumą bendraudama. Be pagrindo įžeidė S. Ž. ir A. Ž., prilygindama juos nuteistiesiems. Toks poelgis, kai valstybės tarnautojas kėsinasi į konstitucines vertybes, yra prilyginamas pareigūno vardo pažeminimui.

S. Ž. dėl minėto įvykio labai pergyveno ir nuo tokios nervinės įtampos po kelių dienų turėjo sveikatos sutrikimų (miokardo infarktą), o A. Ž. po minėtos stresinės situacijos negalėjo atsigauti dar keletą dienų. Kitą dieną kreipėsi į gydytojus ir jai buvo nustatytas labai didelis kraujospūdis. Be to, pareigūnė nekreipė dėmesio į mažą vaiką, esantį mažoje patalpoje (apie 8 kv. m.) tokiam dideliam žmonių kiekiui (6 suaugę), sukėlė nereikalingą agresyvią įtampą tarp visų asmenų. Mažas vaikas labai išsigando, verkė visą kelią iki pasiekė namus (apie 3 val.).

Parvažiavus namo, R. V.-Ž. iš karto kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri nustatė vaikui nervinį šoką ir išrašė raminamųjų vaistų. Pareigūnė privalėjo įvertinti visas aplinkybes, ypač dėl to, kad patalpoje buvo mažas vaikas, todėl šiuo atveju jos elgesys tiesiogiai įtakojo mažo vaiko būseną – sukeldamas baimės jausmą ir nervinę įtampą. Prižiūrėtoja O. Z., būdama atsakinga už ilgalaikių pasimatymų priežiūrą, privalėjo, visų pirma, pasibelsti užeidama į kambarį, nes tuo metu tai buvo privati aplinka, atsiprašyti ten esančių žmonių už sutrukdymą, pakviesti A.

Ž. išeiti iš kambario ir korektiškai paklausti dėl pasimatymo kambario Nr. 3 tvarkos. Pareigūnė, tikrindama kambarį Nr. 3, turėjo matyti, jog yra palikti visi asmeniniai daiktai, o logiškai mąstant tai reiškė, jog dar asmenys grįš susirinkti savo asmeninių daiktų ir sutvarkys kambarį. Pareigūnė O. Z. atsipirko žodiniu įspėjimu. Minėtos pareigūnės elgesys nesuderinamas su valstybės tarnautojo garbe ir tai patvirtina Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos atlikto 2013 m. gruodžio 10 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. LD 724 ir Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos direktorius 2013 m. gruodžio 10 d.

įsakymu Nr. P-547 O. Z. skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Be to, T. ir A. Ž. ateityje bus dar ne kartą lankomi, todėl yra didelė tikimybė, kad pasikartos konfliktinė situacija su minėta pareigūne. Pareiškėjai dėl pareigūnės neteisėtų veiksmų patyrė rimtų sveikatos sutrikdymų, A. Ž. ir S. Ž. buvo pažemintas orumas, atsirado nervinė įtampa, buvo sugadinta nuotaika, atsirado pergyvenimai, dideli nepatogumai.

Teismo posėdžio metu R. V.- Ž. neturtinę žalą siejo su tai, jog dėl pareigūnės elgesio jos mažametis vaikas patyrė traumą, labai ilgai verkė, šeimos gydytoja išrašė raminančiųjų vaistų. Įvykio metu vaikui buvo 4 mėnesiai. A. Ž. nurodė, jog po įvykio paūmėjo jos ligos, padidėjo vaistų dozės, geria raminančius bei lankėsi pas psichologą. Taip pat nurodė, jog jos vyras po minėto įvykio patyrė mikroinsultą ir tai patvirtina 2014 m. vasario 24 d. atlikti tyrimai.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija su skundu nesutiko ir atsiliepimais į skundą bei patikslintą skundą (I t., b. l. 75–79) prašė pareiškėjų skundo netenkinti.

Nurodė, kad tokie pareigūnės veiksmai negalėjo sukelti išgyvenimų pareiškėjams, nes tarnybinio tyrimo metu renkant informaciją nebuvo gauta duomenų apie pareigūnės pakeltą toną ar kitus įžeidžius veiksmus. Be to, pareiškėjai tik deklaratyviai teigia apie šiuos išgyvenimus ir jų neįrodo. Šiuo atveju būtent pareiškėjams kilo pareiga įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kyla būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Pareiškėjai skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jų teisės ar orumas buvo pažeisti ir neįrodė, kad atsakovo veiksmais (veikimu, neveikimu) jiems buvo padaryta neturtinė žala, kurią teismas galėtų įvertinti pinigais ir ją atlyginti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 12 d. sprendimu (II t., b. l. 12–21) pareiškėjų skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad A. Ž., S. Ž. ir R. V.-Ž. teisės buvo pažeistos, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą; prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies – priteisė iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareiškėjai A. Ž. 18 Lt išlaidų atlyginimą, kitoje dalyje prašymą atmetė.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią kildina iš pareigūnės O. Z. neteisėtų veiksmų. Minėta pareigūnė su pareiškėjais elgėsi nemandagiai, įžūliai, kalbėjo pakeltu tonu, dėl to pareiškėjai patyrė rimtų sveikatos sutrikdymų, buvo pažemintas jų orumas, atsirado nervinė įtampa, pergyvenimai, buvo sugadinta nuotaika.

Teismas nustatė, jog Pravieniškių PN-AK Vidaus tyrimų skyrius 2013 m. gruodžio 10 d. surašė Tarnybinio tyrimo išvadą Nr. LD-724 „Dėl Antrosios valdybos apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniosios prižiūrėtojos O. Z. tarnybinio patikrinimo“. Išvadoje buvo nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK 2013 m. lapkričio 12 d. gauti piliečių A. Ž. ir S. Ž. skundai Nr. 5-570 ir Nr. 5-571, kuriuose nurodoma, kad minėti asmenys, kartu su marčia R. V.-Ž. bei anūke A. Ž. 2013 m. lapkričio 1-2 dienomis buvo ilgalaikiame pasimatyme, ilgalaikių pasimatymų kambariuose Nr. 3 ir Nr. 6 su nuteistaisiais A. ir T. Ž.. Pasimatymo pabaigoje 2013 m. lapkričio 2 d. ryte 8.16 val. į pasimatymų kambarį Nr. 6, kuriame buvo susirinkusi visa minėta šeima, nepasibeldusi „įsiveržė“ pareigūnė O. Z., kuri buvo nusiteikusi įžūliai ir agresyviai, pradėjo šaukti dėl nesutvarkyto kambario Nr. 3, vartojo necenzūrinius žodžius girdint mažamečiam vaikui, kuris dėl to pradėjo verkti. Analogiškas įvykio aplinkybes savo 2013 m. lapkričio 19 d. skunde Nr. 5-598 nurodė R. V.-Ž. bei nuteistieji A. ir T. Ž. 2013 m. lapkričio 2 d. kreipimuose Nr. 71(4)-700 ir Nr. 71(4)-701. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. pavedimu, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą bei į 2013 m. lapkričio 22 d. tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 42-10434, pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl vyresniosios prižiūrėtojos O. Z. galimo tarnybinio nusižengimo.

Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajai prižiūrėtojai O. Z. 2013 m. lapkričio 26 d. įteiktas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą, ją įtarus pažeidus Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 19 straipsnio 2 dalies „Pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais“ nuostatas, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos taisyklės) 3.1.1., 3.1.4., 3.4.1., 3.4.2., 3.8.2., 3.8.3. punktus bei Pravieniškių PN-AK Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2011 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-32 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 39 dalies ir 40 dalies nuostatas.

Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko S. C. 2013 m. lapkričio 28 d. charakteristikoje Nr. 42-10716 apie O. Z. tarnybą nurodyta, kad pareigūnė pataisos namuose dirba nuo 1994 m. vasario 22 d., nuo pirmųjų tarnybos dienų pasižymėjo darbštumu, kruopštumu, sąžiningumu, yra mandagi, nekonfliktiška, tinkamai bendrauja tiek su kolegomis, tiek su nuteistaisiais, gerai susipažinusi su savo pareigybės aprašymu, juo darbe vadovaujasi, gerai atlieka tarnybines užduotis, tarnybinių nuobaudų neturi, keletą kartų skatinta.

Personalo skyriaus 2012 m. gruodžio 3 d. pažymoje „Apie O. Z. pareigas, nuobaudas ir paskatinimus“ Nr. 37(2)-1080 nurodyta, kad O. Z. Pravieniškių PN-AK Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnioji prižiūrėtoja į tarnybą paskirta 1994 m. vasario 22 d. O. Z. už nepriekaištingą tarnybą, gerą darbo pareigų vykdymą 2003 m. gruodžio 20 d., 2005 m. kovo 24 d., 2005 m. gruodžio 18 d., 2007 m. sausio 6 d., 2007 m. gruodžio 22 d., 2008 m. gruodžio 29 d. buvo pareikštos padėkos. Pareigūnė galiojančių nuobaudų neturi.

VTS apklaustas nuteistasis M. S., dirbantis ilgalaikių pasimatymų tvarkdariu, kuris savo 2013 m. lapkričio 27 d. raštiškame paaiškinime Nr. 37(2)-1066 nurodė, kad 2013 m. lapkričio 2 d., po 8.20 val. matė kaip prižiūrėtoja O. Z. užėjo į pasimatymų 3 kambarį, kur pasimatymas buvo suteiktas A. Ž., po to matė kaip iš 3 kambario nepasibeldusi užėjo į 6 kambarį, kur pasimatymas buvo suteiktas T. Ž. su tėvais, ir girdėjo, kaip pareigūnė O. Z. pakeltu tonu, nemandagiai reikalavo iš jų, kad paliktų kambarius tvarkingus. Kad prižiūrėtoja O.

Z. vartojo necenzūrinius žodžius, ar kad būtų verkęs vaikas, negirdėjo. Nurodo, kad tarp Ž. ir minėtos pareigūnės vyko konfliktas ir išeinant iš ilgalaikių pasimatymų. Taip pat nurodo, kad dažnai tarp prižiūrėtojos O. Z. ir kitų nuteistųjų vyksta konfliktai. Anksčiau Pravieniškių PN-AK jokių pranešimų dėl galimų vyresniosios prižiūrėtojos O. Z. darbo drausmės pažeidimų nėra gavusi. Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnioji prižiūrėtoja O. Z. paaiškinimo dėl 2013 m. lapkričio 26 d. įteikto galimo tarnybinio nusižengimo iki 2013 m. gruodžio 4 d. nepateikė.

Vyresnioji prižiūrėtoja O. Z. su pareigybės aprašymu, patvirtintu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-276, pasirašytinai supažindinta 2013 m. rugsėjo 13 d., kurio 6.2 punkte yra numatyti specialūs reikalavimai šias pareigas einančiam statutiniam valstybės tarnautojui, t. y. „<...> būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos įstatymais <...>, kitais bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais“.

Iš tarnybinio tyrimo metu surinktos dokumentinės medžiagos nekyla abejonių, kad Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnioji prižiūrėtoja O. Z. 2013 m. lapkričio 20 d., apie 8.20 val. įeidama į Antrosios valdybos ilgalaikių pasimatymų kambarį Nr. 6 pasielgė netaktiškai ir nemandagiai, ir taip pažeidė Etikos taisyklių 3.4.4.; 3.8.2., 3.8.3., 3.8.8. punktų nuostatas bei Vidaus tvarkos taisyklių 39 dalies nuostatas (b. l. 80–83). Pareigūnei buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. P-547 (b. l. 11–12). Pareigūnė O. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog paskirtos nuobaudos neapskundė ir ji yra galiojanti.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, 6.250 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartis Nr. A556-95/2009). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę.

Pažymėtina, jog Pravieniškių PN-AK Vidaus tyrimų skyrius 2013 m. gruodžio 10 d. surašęs ir patvirtinęs Tarnybinio tyrimo išvadą Nr. LD-724 bei paskirdamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. P-547 pareigūnei O. Z. pastabą, konstatavo, jog pareigūnė O. Z. 2013 m. lapkričio 20 d., apie 8.20 val. įeidama į Antrosios valdybos ilgalaikių pasimatymų kambarį Nr. 6 pasielgė netaktiškai ir nemandagiai ir taip pažeidė Etikos taisyklių 3.4.4., 3.8.2., 3.8.3., 3.8.8. punktų nuostatas bei Vidaus tvarkos taisyklių 39 dalies nuostatas. Teismo posėdžio metu liudytoja prižiūrėtoja O. Z. patvirtino, jog apie 8.20 val. pagal savo pareigas eina patikrinti pasimatymų kambarių. Pasibeldus į kambarį Nr. 3, niekas neatsiliepė, o užėjus į kambarį pamatė, kad kambaryje žmonių nėra ir kambarys nebuvo sutvarkytas. Tuomet ėjo tikrinti kitus kambarius. Pasibeldė į 6 kambarį, lukterėjo ir užėjusi pamatė, jog jame yra ir asmenys, kurie nebuvo sutvarkę kambario Nr. 3. Liudytoja jiems priminė, kad kambarys Nr. 3 yra nesutvarkytas. Taip pat nurodė, jog tuo metu ji nekonfliktavo, pokalbis vyko tik dėl kambario sutvarkymo bei priminė, jog išvykimas 8.30 val. Tuo pačiu teismui paaiškino, kad ji visada kalba vienodu tonu, normaliai, yra garsiakalbė ir pakeltu tonu neįsakinėja.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. S. paliudijo, kad jis tvarko ilgalaikio pasimatymo kambarius. Taip pat paminėjo, jog viso įvykio nematė, apie ką buvo kalbama taip pat negirdėjo, tik girdėjo, kad vyko ginčas, o įvykio detalių nepamena. M. S. 2013 m. lapkričio 27 d. paaiškinime Nr. 37/21-1066 nurodė, jog 2013 m. lapkričio 2 d., apie 8.20 val. matė kaip O. Z. įėjo į kambarį Nr. 6 nepasibeldusi bei girdėjo kaip ji pakeltu tonu, nemandagiai bendravo su kambaryje esančiais asmenimis. Paaiškinime nurodė, jog negirdėjo, kad pareigūnė kalbėjo necenzūriniais žodžiais bei negirdėjo, kad verktų vaikas (b. l. 107–108). Liudytojai T. Ž. bei A. Ž. patvirtino tapačias aplinkybes, jog prižiūrėtoja įvykio rytą elgėsi grubiai, rėkė, konfliktavo bei kalbėjo pakeltu tonu ne tik su jais, bet ir su jų tėvais, vartojo necenzūrinius žodžius.

Atsižvelgiant į tai, jog pareigūnė buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir jai buvo paskirta nuobauda, kuri yra galiojanti bei į liudytojų ir pareiškėjų parodymus teismui yra pagrindas pripažinti pirmąją viešosios atsakomybės sąlygą – valdžios institucijos neteisėtus veiksmus.

Kita sąlyga reikalinga civilinei atsakomybei atsirasti – žala. Pareiškėjai nurodė, kad dėl pareigūnės netinkamo veikimo buvo pažemintas jų orumas, sutrikdyta pareiškėjų A. ir S. Ž. ir vaiko sveikata. S. Ž. dėl minėto įvykio pergyveno ir nuo nervinės įtampos patyrė miokardo infarktą. A. Ž. dėl minėtos pareigūnės veiksmų kreipėsi į gydytojus, buvo nustatytas didelis kraujospūdis, paūmėjo jos ligos, padidėjo vaistų dozės, geria raminančius vaistus ir teismo posėdyje nurodė, jog lankėsi privačiai pas psichologą.

R. V.-Ž. patyrė stresą dėl mažo vaiko sveikatos sutrikdymo, kuris nepaliaujamai verkė, gydytoja nustatė nervinį šoką ir skyrė raminančių vaistų. Tačiau nurodytų pareiškėjų paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų apie patirtą tokio dydžio neturtinę žalą nepakanka. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėja A. Ž. lankėsi pas psichologą, nebuvo pateikti duomenys apie jos ligas iki minėto įvykio bei nepateikta gydytojo išvada apie jų paūmėjimą po šio įvykio. Pateikta teismui S. Ž. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2014 m. vasario 20 d. galvos smegenų MR-tyrimo išvada, nepatvirtina, kad pareiškėjas dėl minėto įvykio patyrė miokardo infarktą (b. l. 197), kadangi po įvykio 2013 m. lapkričio 2 d. praėjo beveik keturi mėnesiai.

Be to, 2013 m. lapkričio 21 d. medicininiame pažymėjime Nr. 669 nurodyta, kad pareiškėjas S. Ž. kreipėsi į gydytojus tik 2013 m. lapkričio 11 d. dėl patirto streso 2013 m. lapkričio 1 d., nors kaip skunde nurodo, kad įvykis įvyko 2013 m. lapkričio 2 d. (b. l. 35). Taip pat nenurodyta bei nepateikta gydytojo išvada dėl minėto pareiškėjo S. Ž. kreipimosi, t. y. nepateikti duomenys apie ligas iki įvykio bei kokia diagnozė buvo nustatyta, kai kreipėsi į gydytojus 2013 m. lapkričio 11 d., koks gydymas paskirtas. Pareiškėjos A.

Ž. 2013 m. lapkričio 21 d. pateiktas medicininis pažymėjimas Nr. 668 (b. l. 37), kuriame analogiškai nurodoma, jog dėl patirto streso 2013 m. lapkričio 1 d. buvo kreiptasi 2013 m. lapkričio 5-6 d., tačiau nepateikti ir duomenys kokia buvo gydytojų padaryta išvada, paskirtas gydymas. Pateiktas A. Ž. 2013 m. lapkričio 13 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, kad skirtas gydymas nuo 2013 m. lapkričio 5 d., tačiau nepateikti duomenys kada buvo kreiptasi į gydytojus, gydytojų išvada apie vaiko būklę iki įvykio ir kodėl skirtas toks gydymas (b. l. 36).

Atsižvelgiant į tai, jog pareigūnė O. Z. 2013 m. lapkričio 20 d., apie 8.20 val. įeidama į Antrosios valdybos ilgalaikių pasimatymų kambarį Nr. 6 pasielgė netaktiškai ir nemandagiai ir taip pažeidė Etikos taisyklių 3.4.4., 3.8.2., 3.8.3., 3.8.8. punktų nuostatas bei Vidaus tvarkos taisyklių 39 dalies nuostatas bei į pareiškėjų pateiktus įrodymus ir paaiškinimus pripažintina, jog pareiškėjai patyrė neturtinę žalą.

Šioje byloje pareiškėjai pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdami apginti savo pažeistas teises, nustatytas teisės aktuose dėl ilgalaikių pasimatymų pataisos namuose (pataisos įstaigos pareigūnai visais atvejais turi būti taktiški ir mandagūs, tolerantiški ir paslaugūs, pagarbiai elgtis su nuteistaisiais bei kitais asmenimis, stengtis konfliktines situacijas spręsti taikiai, mandagiai ir objektyviai, visose situacijose veikti profesionaliai ir humaniškai, būti taktiški mandagūs, laikytis kiekvienai situacijai deramo etiketo punktų nuostatas). Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Teismas, įvertinęs šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jų teisės pažeidimo pripažinimu (pataisos įstaigos pareigūnė nebuvo taktiška ir mandagi, tolerantiška ir paslaugi, nepagarbiai elgėsi su nuteistaisiais bei pareiškėjais, nesistengė konfliktinės situacijos spręsti taikiai, mandagiai ir objektyviai, neveikė profesionaliai ir humaniškai, nesilaikė kiekvienai situacijai deramo etiketo nuostatų), kaip pakankama satisfakcija už jų teisių pažeidimą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.; 88 str. 1 d. 4 p.).

Pareiškėjų atstovas 2014 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo šioje administracinėje byloje. Prašyme nurodė, jog pareiškėjai į Kauno apygardos administracinio teismo posėdžius vyko iš Palangos asmeniniu transportu, todėl susidarė kelionės išlaidos, kurias sudaro: 2014 m. gegužės 5 d. posėdžiui, kuras užpiltas vakare (2014 m. gegužės 4 d.) – 138,43 Lt, 2014 m. gegužės 26 d. posėdžiui, kuras piltas vakare (2014 m. gegužės 25 d.) – 74,86 Lt. Be to, stovėjimas mokomoje aikštelėje prie Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. sudarė 8 Lt ir 2014 m. gegužės 26 d. sudarė 2 Lt ir 8 Lt. Viso susidarė 18 Lt išlaidų už automobilio stovėjimą. Iš viso pareiškėjai patyrė 231,29 Lt kelionės išlaidų. Be to, darytos dokumentų kopijos prieš 2014 m. gegužės 5 d. teismo posėdį – 10 Lt. Taip pat pareiškėjai iš atsakovo prašo priteisti visas išlaidas už vaistų pirkimą – 387,27 Lt. Tai pareiškėjai įvardina kaip turtinę žalą, patirtą dėl neteisėtų pareigūnės O. Z. veiksmų. Taigi, pareiškėjai prašo iš atsakovo priteisti: S. Ž. - 387,27 Lt už vaistus ir 10 Lt už kanceliarines paslaugas; visas transporto išlaidas (231,29 Lt) priteisti A. Ž., nes kelionė vyko minėtos pareiškėjos automobiliu Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, remdamasis ABTĮ 44 straipsniu, pažymėjo, kad spręsdamas dėl transporto išlaidų pagrįstumo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtinta Automobilių kuro normų nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), kurioje yra pateiktos orientacinės kontrolinės kuro sąnaudos pagal automobilio markę, modelį ir kuro rūšį (žr. LVAT adm. bylos Nr. A62-543/2011, Nr. AS822-721/2011), todėl proceso šaliai prašant atlyginti transporto išlaidas turi būti pateikti ir tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nesilaikė iš ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies nuostatų išplaukiančio reikalavimo pagrįsti prašymą dėl išlaidų atlyginimo tinkamais įrodymais. Šiuo atveju pareiškėjai pateikė tik kuro kvitus, bet nenurodė nuvažiuoto atstumo, nebuvo pateikti ir kiti dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. automobilio vidutines kuro sąnaudas, automobilio markę, modelį (automobilio registracijos liudijimo). Todėl prašomos transporto išlaidos nepriteistinos.

Pareiškėjai teismo prašo priteisti išlaidas už dokumentų kopijų darymą. Prie prašymo pateikė UAB XO Technika 2014 m. gegužės 5 d. kvitą už kopijavimo paslaugas, kurias sudaro 10 Lt. Tačiau pastebėtina, kad iš pateikto kvito nėra aišku, kokių dokumentų, t. y. ar su bylos nagrinėjimu susijusių dokumentų kopijavimas buvo atliekamas, todėl 10 Lt išlaidos dėl kopijavimo nepriteistinos.

Taip pat pareiškėjai prašo teismo priteisti iš atsakovo 18 Lt už automobilio parkavimą. Pareiškėjai teismui pateikė 2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ kvitus Nr. 075791, Nr. 076597 ir Nr. 076606. Minėti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjų prašomos priteisti 18 Lt automobilio parkavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl jos priteistinos iš atsakovo (ABTĮ 44 str.). Minėta suma priteistina pareiškėjai A. Ž..

Pareiškėjai taip pat prašo teismo priteisti 387,27 Lt turtinės žalos, patirtos dėl neteisėtų pareigūnės veiksmų, ko pasėkoje buvo sutrikdyta sveikata, išlaidas. Pažymėtina, jog šios išlaidos nėra teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Minėtas prašymas yra naujas skundo reikalavimas, t. y. pareiškėjai prašo teismo priteisti turtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys, jog ABTĮ 52 straipsnyje numatyta, kad pareiškėjas turi teisę <...> tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką <...> bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Teismas šioje byloje į pasitarimų kambarį priimti sprendimą išėjo 2014 m. gegužės 26 d., o prašymas dėl turtinės žalos priteisimo pateiktas 2014 m. gegužės 30 d. (išsiųsta paštu 2014 m. gegužės 29 d.). Kadangi minėtas reikalavimas nėra priskiriamas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, jis atmetamas.

III. Pareiškėjai A. Ž., S. Ž. ir R. V.-Ž. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 28–31) prašo jų skundą tenkinti (priteisti visą prašomą neturtinę žalą), taip pat priteisti kuro išlaidas (590 Lt) ir išlaidas vaistams pirkti (387,72 Lt).

1. Pareiškėjai nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti jiems neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jų teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija.

2. Teismas neteisingai konstatavo, kad pareiškėjų pateiktos medicininės pažymos neturi jokio ryšio su valstybės tarnautojos padarytu pažeidimu. Teismas nurodė, kas tose pažymose turėtų būti parašyta, tačiau nenurodė teisės akto, kuriame tokie reikalavimai keliami. Taigi, teismo nuomonė deklaratyvi, nepagrįsta teisės aktais, reglamentuojančiais medicininių pažymų surašymo tvarką. Teismas prieštaravo pats sau, nurodydamas, kad pareiškėjas taip pat privalo įrodyti priežastinį ryšį tarp jo patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjai įrodė ryšį tarp pareigūnės veiksmų ir patirtų sveikatos sutrikimų, t. y. teismui pateikė rašytinius įrodymus (medicininius išrašus, su tos srities specialisto duomenimis, parašu ir antspaudu). Tai reiškia, kad toks dokumentas turi juridinę galią ir yra surašytas pagal nustatytą tvarką.

3. Teismas turėjo ne aiškinti, kaip turi būti surašomas medicininis išrašas, o iškviesti liudyti išrašą surašiusį gydytoją.

4. Teismas neteisingai konstatavo liudytojo M. S. parodymus, kurie yra pateikti ir raštu, be to liudytojas apklaustas teismo posėdyje. Liudytojas teisme parodė, kad surašytų paaiškinimų neprisimena, o užduodant klausimus gana smulkiai nurodė minėto konflikto aplinkybes.

5. Pareiškėjai nesutinka su teismo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo. Teismas, priteisdamas 18 Lt už automobilio stovėjimą aikštelėje, patvirtino, kad pareiškėjai atvyko asmeniniu transportu. Pareiškėjai gyvena Palangoje, todėl į Kauną vyko 250 km, atgal – taip pat 250 km. Važiuota tris kartus, variklio tūris – 1,8 l, vidutinės kuro sąnaudos 8,6 l/100 km, tai sudaro 590 Lt (perkant benziną A95).

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (II t., b. l. 39–40) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jame išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kėlė reikalavimą priteisti neturtinę žalą (A. Ž. – 2 500 Lt; S. Ž. – 2 500 Lt ir R. V.-Ž. – 5 000 Lt), kurią kildino iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnės O. Z. veiksmų, kuomet ši 2013 m. lapkričio 2 d., apie 8.20 val., nepasibeldusi įėjo į Antrosios valdybos ilgalaikių pasimatymų kambarį Nr. 6 ir jame sukėlė incidentą, dėl kurio pareiškėjai bei R. V.-Ž. mažametė dukra patyrė stresą, nervinį šoką ir atitinkamus sveikatos sutrikimus.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų reikalavimą priteisti neturtinę žalą pinigais atmetė. Pripažino, kad minėtų asmenų teisės buvo pažeistos, tačiau šį teisės pažeidimo pripažinimą įvertino pakankama satisfakcija.

Sprendžiant dėl valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Vidaus tyrimų skyrius atlikęs tarnybinį Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniosios prižiūrėtojos O. Z. tarnybinį patikrinimą, 2013 m. gruodžio 10 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. LD-724 pripažino, jog O. Z. 2013 m. lapkričio 2 d. apie 8.20 val. įeidama į Antrosios valdybos ilgalaikių pasimatymų kambarį Nr. 6 pasielgė netaktiškai ir nemandagiai. Jos veiksmai įvertinti kaip Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių 3.4.4, 3.8.2, 3.8.3, 3.8.8 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas, taip pat Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vidaus tvarkos taisyklių 39 dalies nuostatų pažeidimas (b. l. 80-83). Už minėtus pažeidimus O. Z. buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje konstatuojama, kad valstybės institucijos pareigūnė atliko neteisėtus veiksmus.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl neteisėtų valstybės institucijos pareigūnės veiksmų (netaktiškumo, nemandagumo, nepagarbaus elgesio su pareiškėjais) šiuo atveju pareiškėjams atsirado neturtinė žala: jie patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Prašydami neturtinės žalos įvertinimo pinigine išraiška, pareiškėjai S. ir A. Ž. teismui nurodė, kad dėl netinkamo pareigūnės elgesio jiems taip pat sutriko ir sveikata, o pareiškėja R. V.-Ž. nurodė, kad sveikata sutriko jos mažametei dukrai A. ir šių aplinkybių patvirtinimui pateikė medicininius dokumentus: 2013 m. lapkričio 21 d. medicininius pažymėjimus Nr. 669 ir Nr. 668 bei 2013 m. lapkričio 13 d. medicininį pažymėjimą (b. l. 35, 37, 36).

S. Ž. 2013 m. lapkričio 21 d. išduotame medicininiame pažymėjime nurodyta, kad „pacientas dėl patirto didelio emocinio streso 2013.11.01 kreipėsi į BPG 2013.11.11 dėl streso išprovokuotos hipertenzinės krizės ir praeinančio smegenų išemijos priepuolio. Dgn. I11.9, G45“ (b. l. 35). A. Ž. tą pačią dieną išduotame medicininiame pažymėjime nurodyta, kad „pacientė dėl patirto didelio emocinio streso 2013.11.01 kreipėsi į BPG 2013.11.05-06 dėl streso išprovokuotos hipertenzinės krizės. Dgn. I11.9“ (b. l. 37). A. Ž. (taip pavardė nurodyta pažymėjime) išduotame medicininiame pažymėjime nurodyta medikų išvada:

„R68.1“ (nespecifiniai simptomai, būdingi kūdikystei), jai „skirtas gydymas sedativ po ½ tabl.x2 nuo 11.05 d.“ (b. l. 36). Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visiškai pagrįstai vertino, kad pareiškėjų paaiškinimai teismo posėdyje bei jų pateikti dokumentai nėra pakankami įrodymai, kad sveikatos sutrikdymai atsirado būtent dėl vyresniosios prižiūrėtojos O. Z. netinkamo elgesio 2013 m. lapkričio 2 d. Pareiškėjai teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie jų bei A. Ž. ligas ir susirgimus bei naudotus vaistus iki minėtos datos (pvz., išrašų iš jų asmens ligos istorijų ar pan.).

Todėl vien pateiktuose medicininiuose pažymėjimuose nurodytų susirgimų, kaip ir receptų kopijose nurodytų vaistų (b. l. 142-164), kaip pasekmių, tiesioginiu priežastiniu ryšiu sieti būtent su O. Z. netaktišku, nemandagiu, nepagarbiu, netolerantišku elgesiu nėra teisinio pagrindo. Juolab, kad tokie pat vaistai, kaip matyti iš receptų kopijų, S. Ž. buvo skiriami ir 2014 metų gegužės mėnesį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įrodyti patirtą žalą, priežastinį ryšį tarp žalos ir pasekmių bei juos pagrįsti pareiga tenka būtent pareiškėjams.

Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos matyti, jog konfliktinė situacija tarp pareiškėjų, jų lankytų giminaičių ir vyresniosios prižiūrėtojos O. Z. įvyko 2013 m. lapkričio 2 d. rytą, tuo tarpu A. Ž. ir S. Ž. išduotuose medicininiuose pažymėjimuose nurodyta, kad emocinį stresą jie patyrė 2013 m. lapkričio 1 d. Be to, į bendrosios praktikos gydytoją pareiškėjai kreipėsi tik po kelių dienų nuo apsilankymo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kur, jų teigimu, patyrė didelį emocinį stresą.

Pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina ir pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad S. Ž. ištiko miokardo infarktas (kitur nurodoma – mikroinsultas), ir tai atsitiko būtent dėl paminėto 2013 m. lapkričio 2 d. įvykio.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisės pažeidimo pripažinimas kai kuriais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą Daktaras prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą L. L. prieš Prancūziją; LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012). Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teisės pažeidimo trukmė taip pat yra vienas iš faktorių, kuris turi būti vertinamas sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio. Nagrinėjamu atveju teisės pažeidimas truko visiškai trumpą laiko tarpą, iš esmės jis buvo momentinis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už jų patirtą skriaudą, ir tai atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Pabrėžtina, jog patys pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jiems buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, kad nustatyti pareiškėjų nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjų teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų A. Ž., S. Ž. ir R. V.-Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė