AS-858-1063-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-1063/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03538-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. liepos 18 d. gautas pareiškėjo R. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 1-6), kuriuo jis prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-64, Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3425.

Pareiškėjo skundas buvo pateiktas nepasirašytas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartimi (b. l. 34) pareiškėjui iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugpjūčio 13 d. buvo gautas pareiškėjo atstovės advokatės prašymas dėl termino pratęsimo skundo trūkumams pašalinti, kartu buvo pateiktas ir skundas pareiškėjo vardu, pasirašytas advokatės K. Č. (b. l. 36-38). Prie skundo pateikta 2014 m. liepos 11 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir advokatės K. Č., patvirtino, kad advokatei suteikiama teisė pasirašyti skundą pareiškėjo vardu. Atsižvelgdamas į tai, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d. pateiktas skundas buvo pasirašytas pareiškėjo atstovės, teismas laikė, jog skundo trūkumai buvo pašalinti.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Grįsdamas prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškėjas nurodė, jog terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes prieš kreipdamasis į teismą savo teises bandė ginti kitais teisiniais būdais, t. y. jis kreipėsi į institucijas, priėmusias ginčijamus sprendimus (į Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrių, Nacionalinę žemės tarnybą). Pažymėjo, kad terminą skundui paduoti praleido dėl pagrįsto įsitikinimo, kad ginčijami įsakymai bus pakeisti nesikreipiant į teismą. Paminėjo, kad ir anksčiau ginčui aktualūs sprendimai buvo keisti ne kartą. Atitinkamai, pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad, jam kreipiantis į Nacionalinę žemės tarnybą, ji išnagrinėjusi aplinkybes pakeis sprendimą. Pareiškėjas, tik 2014 m. birželio 23 d. gavęs atsakymą, ėmė aktyviai ginti savo pažeistas teises su skundu kreipdamasis į teismą. Be to, nurodė, kad pareiškėjas 2012 metais jau yra dėl Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3425 neteisėtumo kreipęsis į teismą, tačiau nepavykus pašalinti trūkumų skundas buvo laikytas nepaduotu. Pareiškėjas minėtas aplinkybes įvardijo kaip objektyvias, sukliudžiusias jam laiku kreiptis į teismą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (b. l. 45-48) pareiškėjo R. L. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Nurodė, jog skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3425 buvo priimtas taip pat skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-64 pagrindu.

Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gegužės 30 d. sprendime Nr. 1T-(7.5)-64 nustatyta, kad šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos galėjo būti apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka. Minėtas sprendimas ABTĮ nustatyta tvarka skųstas nebuvo. Pareiškėjas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3425 teisėtumo su prašymu buvo kreipęsis į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri 2012 m. sausio 10 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-51 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir panaikinti 2011 m. spalio 18 d.

įsakymą. Gavęs Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą pareiškėjas su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakymą, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas 2012 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir išaiškino teisę reikšti reikalavimą taip pat ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. sausio 10 d. raštiško atsakymo Nr. 1SS-(7.5)-51 ir iki nutartyje nustatyto termino pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino, todėl teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Vėliau pareiškėjas į Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrių su prašymu peržiūrėti 2001 m. spalio 26 d. išvadą (skundžiamas 2011 m. spalio 18 d. įsakymas neatskiriama išvados dalis) kreipėsi tik 2014 m. balandžio 16 d., į kurį gavo 2014 m. gegužės 8 d. atsakymą. Po gauto atsakymo pareiškėjas, pakartotinai prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. spalio 18 d. įsakymą, su 2014 m. birželio 5 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri 2014 m. birželio 23 d. raštu pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą kaip pateiktą praleidus terminą skundui paduoti.

Atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog prašyme išdėstyti argumentai nepagrindė objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių termino skundui paduoti praleidimo priežasčių. Pareiškėjas nurodydamas savo aktyvių veiksmų seką nenurodė aplinkybių, kas sutrukdė jam kreiptis į teismą laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 7 d. (teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo) iki 2014 m. balandžio 16 d., kai pareiškėjas pakartotinai į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi dėl 2001 m. spalio 26 d. išvados peržiūrėjimo, t. y. pareiškėjas su pakartotiniu prašymu kreipėsi daugiau nei po dvejų metų. Šio laiko tarpo pareiškėjas nepagrindė objektyviais argumentais ar įrodymais. Nurodė, jog pareiškėjo nesilaikymas įstatymais nustatytos aktų apskundimo teismui tvarkos, o apsisprendimas savo teises ginti kitais būdais, nesikreipiant į teismą, nelaikytina objektyvia ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe. 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo apskundimo tvarka buvo išdėstyta sprendime, o 2011 m. spalio 18 d. įsakymo ir 2012 m. sausio 10 d. sprendimo apskundimo tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta 2012 m. vasario 7 d. Teismo vertinimu, toks ilgas delsimas ir net po dvejų metų dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo pakartotinas kreipimasis į sprendimus priėmusias institucijas nepagrįstas objektyviais argumentais ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas praleido ABTĮ nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, dėl kurių terminas Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gegužės 30 d. sprendimui Nr. 1T-(7.5)-64, Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakymui Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3425 apskųsti negali būti atnaujintas. Teismas, netenkinęs prašymo dėl termino atnaujinimo, pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Teismas taip pat grąžino pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas R. L. atskiruoju skundu (b. l. 50-52) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atskirajame skunde nurodoma, jog R. L. terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi jis prieš kreipdamasis į teismą teises bandė ginti kitais teisiniais būdais. Pareiškėjas kreipėsi į institucijas, priėmusias ginčijamus sprendimus. Pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl savo aplaidumo ar nerūpestingumo, tačiau dėl pagrįsto įsitikinimo, kad ginčijami įsakymai bus pakeisti nesikreipiant į teismą. Toks įsitikinimas yra pagrįstas, kadangi 2001 m. spalio 26 d. Vilniaus apskrities išvada Nr. 42-14 buvo keista keletą kartų, t. y. 2005 m. kovo 15 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu, 2010 m. lapkričio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu, šis įsakymas buvo pakeistas kitu to paties skyriaus 2011 m. spalio 18 d. įsakymu. Taigi pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad, jam kreipusis į Nacionalinę žemės tarnybą, ši, išnagrinėjusi nurodytas aplinkybes, pakeis sprendimą. 2014 m. birželio 23 d. pareiškėjui gavus Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl prašymo išnagrinėjimo ir atsakymą, kad jo skundas paliekamas nenagrinėtu, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į teismą.

Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde pateikto argumento, kad skundžiamuose įsakymuose nenurodyta arba netiksliai nurodyta jo apskundimo tvarka. Skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gegužės 30 d. sprendime yra nurodyta, kad šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008 pateiktais išaiškinimais ir nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtame 2011 m. spalio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakyme ne tik nebuvo nurodyta akto apskundimo tvarka, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) ir teismų praktika, bet net nebuvo nurodyta, kad šis administracinis aktas apskritai gali būti skundžiamas teismui. Mano, kad tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

Pareiškėjo vertimu, teismas neobjektyviai, nevisapusiškai įvertino faktus, pateiktus įrodymus. Nurodo, jog šiuo atveju nebus padaryta neigiamos įtakos, nes nuosavybės teisių atkūrimas pagal ginčo išvadą yra neužbaigtas, ginčai neišspręsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo R. L. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą šiuo pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo praleistą terminą atnaujinti, ir pažymi, jog teismas netinkamai vertino jo nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, tokiems pareiškėjo argumentams nepritaria.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog pareiškėjas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-64, Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3425 (b. l. 1-6, 36-38). Skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3425, be kita ko, buvo priimtas vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-64 (b. l. 9). Nagrinėjamu atveju ginčo nekyla dėl to, kad pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į pirmosios instancijos teismą 2014 m. liepos 16 d. dėl įvardintų aktų panaikinimo (b. l. 33), praleido numatytą terminą įvardintiems aktams skųsti, šią faktinę aplinkybę pripažįsta ir pareiškėjas (b. l. 36-38), todėl šiuo aspektu plačiau nepasisakytina. Byloje esminis ginčas kyla dėl to, ar pareiškėjo įvardintos termino praleidimo aplinkybės sudaro pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

Kiek susiję su termino kreiptis su skundu į administracinį teismą atnaujinimu, teisėjų kolegija pažymi, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Atitinkamai, tuo iš dalies gali būti paaiškinama įstatymo leidėjo pozicija numatyti, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti tik tuo atveju, kai bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTĮ 34 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog ABTĮ nenumato, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jų vertinimas iš esmės yra paliekamas teismo prerogatyvai. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo yra atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas prašymas atnaujinti praleistus terminus, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą.

Administracinių teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-258/2013). Taigi sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Be to, sprendžiant, ar įstatymų nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas, be kita ko, kiekvienu konkrečiu atveju turi vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Remiantis administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3425, be kita ko, buvo priimtas vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-64 (b. l. 9). Pareiškėjas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3425 teisėtumo su prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri 2012 m. sausio 10 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-51 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir panaikinti 2011 m. spalio 18 d.

įsakymą (b. l. 7-8). Gavęs Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą pareiškėjas su 2012 m. sausio 31 d. skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakymą, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 21-22), kuris 2012 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir išaiškino teisę reikšti reikalavimą taip pat ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. sausio 10 d. raštiško atsakymo Nr. 1SS-(7.5)-51 (b. l. 23-24).

Pareiškėjas iki įvardintoje teismo nutartyje nustatyto termino skundo trūkumų nepašalino, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (b. l. 25). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas priimtos teismo nutarties neskundė atskiruoju skundu. Remiantis administracinės bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas tik 2014 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrių su prašymu peržiūrėti 2001 m. spalio 26 d. išvadą (skundžiamas 2011 m. spalio 18 d.

įsakymas yra neatskiriama išvados dalis), į kurį gavo 2014 m. gegužės 8 d. atsakymą (b. l. 26-27). Po gauto atsakymo pareiškėjas pakartotinai, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. spalio 18 d. įsakymą, su 2014 m. birželio 5 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri 2014 m. birželio 20 d. raštu pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą kaip pateiktą praleidus terminą skundui paduoti (b. l. 28-30). Kaip jau minėta, pareiškėjas šiuo atveju dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-64, Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos vedėjo 2011 m. spalio 18 d.

įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3425 panaikinimo į pirmosios instancijos teismą kreipėsi tik 2014 m. liepos 16 d. (b. l. 33).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes ir pareiškėjo veiksmų seką, nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi jis prieš kreipdamasis į teismą savo teises bandė ginti kitais teisiniais būdais, t. y. kreipėsi į institucijas, priėmusias ginčijamus sprendimus net kelis kartus, tikėjosi, kad jos pačios panaikins priimtus skundžiamus aktus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog toks kreipimasis į kitas institucijas keletą kartų savaime nelaikytina objektyvia aplinkybe, nes pareiškėjo nesilaikymas įstatymais nustatytos aktų apskundimo tvarkos, o apsisprendimas savo teises ginti kitais būdais, nesikreipiant į teismą, nelaikytina objektyvia ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe, dėl kurios nebuvo galimybės laiku pateikti skundą administraciniam teismui.

Papildomai pažymėtina, jog pareiškėjas grįsdamas praleistą terminą skundui pateikti iš esmės nenurodė apie aplinkybes, trukdžiusias jam kreiptis į teismą laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 29 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu) iki 2014 m. balandžio 16 d., kai pareiškėjas pakartotinai į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi dėl 2001 m. spalio 26 d. išvados peržiūrėjimo. Šio laiko tarpo pareiškėjas nepagrindė iš esmės jokiais argumentais bei įrodymais (b. l. 36-38, 50-52). Šiame kontekste pareiškėjo argumentai dėl pagrįsto įsitikinimo, kad skundžiami sprendimai bus panaikinti jam nesikreipiant į teismą vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio ir taip pat negali būti pripažįstami kaip pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą. Be to, tikėjimasis, kad patį aktą priėmusi institucija jį panaikins, net ir pasinaudojus ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, šiuo atveju negali pateisinti tokio ilgo termino skundui pateikti praleidimo. Priešingai vertinant pareiškėjo atvejį susidarytų situacija, kai asmenys, net ir žinodami apie jų teises pažeidžiančių teisės aktų buvimą, nesinaudotų savo teise kreiptis į teismą (ar į privalomą ginčų sprendimo ne teismo tvarka instituciją), o neapibrėžtą laiko galėtų rašyti skundus įvairioms institucijoms ar laukti, kada priėmusi aktą institucija pati jį panaikins, net įgaliotai institucijai ikiteismine tvarka įvertinus ginčijamą situaciją, taip būtų pažeisti proceso efektyvumo ir teisinio saugumo principai, pakenkta teisinių santykių stabilumui, netektų prasmės ABTĮ nustatyti terminai skundui pateikti.

Teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus, kad ginčijamuose aktuose nėra nurodyta tiksli jų skundimo tvarka, be to, Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakyme nebuvo nurodyta, kad šis administracinis aktas apskritai gali būti skundžiamas teismui ir atitinkamai tai sutrukdė pareiškėjui įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, taip pat laiko nepagrįstais.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Vertindamas šios įstatymo nuostatos reikšmę, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Be to, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą.

Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino tinkamai jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004, 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008). Priešingu atveju, kiekvieną kartą automatiškai pripažįstant, jog individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nepakankamas išaiškinimas yra priežastis, laikytina objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku, susidarytų situacija, kai pareiškėjas galėtų piktnaudžiauti tokia teise, nepagrįstai kreipdamasis į administracinį teismą po nepagrįstai ilgo laiko tarpo. Atitinkamai, kiekvieną kartą būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes inter alia pareiškėjo veiksmus po administracinio akto gavimo, jo pastangas skųsti administracinį aktą, laiko tarpą, per kurį pareiškėjas kreipėsi į teismą ir kitas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl pareiškėjo pastangų, įvykdytų per protingą laiko tarpą, realizuojant savo teises, kt.

Be to, pastebėtina, jog protingo termino koncepcija termino atnaujinimo plotmėje talpina teisės subjekto teisę į veiksmingą teisminę gynybą, kuri reiškia, kad jis turi turėti pakankamai laiko įvertinti jo nenaudai priimto akto teisėtumą ir prireikus parengti skundą. Antra, teisinio saugumo reikalavimą, kuriuo siekiama, kad pasibaigus tam tikram terminui administracinis aktas, kurį siekta ginčyti, galutinai įsigaliotų. Kitais žodžiais tariant, protingo termino paisymas yra teisės į veiksmingą teisminę gynybą derinimo su teisinio saugumo reikalavimu rezultatas, o tam tikro termino protingumo vertinimas priklauso nuo kiekvienos bylos aplinkybių t. y. nuo besikreipiančiojo teisminės gynybos subjekto elgesio.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gegužės 30 d. sprendime Nr. 1T-(7.5)-64 buvo nurodyta, kad šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui (b. l. 10-13). Teisėjų kolegija pastebi, jog šis aktas buvo priimtas ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsniu, Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 (toliau – ir Taisyklės), 30.1 punktu (b. l. 10-13), taigi jame nepagrįstai buvo nurodyta, kad jis per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui, kadangi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis numato 20 dienų terminą jo apskundimui. Tačiau, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į motyvus dėl netiksliai nurodytos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-64 tvarkos, laiko tarpą, per kurį pareiškėjas dėl jo panaikinimo kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, vertina, kad ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti, nes pareiškėjas nepagrįstai uždelsė paduoti skundą, t. y. daugiau kaip trejus metus. Šiuo atveju net ir įvardinta aplinkybė negali pateisinti tokio ilgo termino praleidimo.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su tuo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakyme nebuvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas teismui ir išaiškinta jo skundimo tvarka (b. l. 9). Tačiau pažymėtina, jog, kaip matyti, ši aplinkybė nesutrukdė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl jo panaikinimo. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3425 teisėtumo kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri 2012 m. sausio 10 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-51 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir panaikinti 2011 m. spalio 18 d. įsakymą (b. l. 7-8). Gavęs Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą pareiškėjas su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakymą, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 21-22), bet savo valia neištaisė skundo trūkumų ir (ar) nesikreipė į teismą iš naujo (b. l. 23-25). Taigi, kaip matyti, pareiškėjo nurodyta netiksli skundžiamo akto apskundimo tvarka nesutrukdė iš esmės dėl jo panaikinimo kreiptis į teismą pirmą kartą, o antrą kartą dėl jo panaikinimo pareiškėjas kreipėsi net po daugiau nei dviejų metų.

Atitinkamai, nurodytų aplinkybių kontekste pareiškėjo argumentai dėl netinkamai išaiškintos priimtų aktų skundimo tvarkos ir pažeistos teisės tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą laikyti nepagrįstais. Šiuo atveju pareiškėjas nesilaikė protingo termino koncepcijos kreipiantis į teismą dėl nurodytų aktų panaikinimo ir nepagrįstai uždelsė įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pateiktus argumentus pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra susijusios su valiniu pareiškėjo elgesiu, nėra pagrindo pareiškėjo nurodomas aplinkybes vertinti kaip nepriklausiusias nuo jo valios. Teisėjų kolegija pastebi, jog ABTĮ 5 straipsnyje nurodyta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Šios konkrečios situacijos kontekste galima teigti, kad pareiškėjas neveikė pakankamai rūpestingai ir atidžiai, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, t. y. kad jo skundą dėl įvardinto reikalavimo yra atsisakoma priimti. Toks pareiškėjo pasirinktas elgesio būdas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka kreipimosi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo sąžiningumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartų.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog ABTĮ įpareigoja asmenį teisę į teisminę gynybą realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, inter alia laikantis nustatytų skundo padavimo terminų, ir atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, savaime negali būti vertinamas kaip teisės į teisminę gynybą pažeidimas.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino skundui dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-64, Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3425 paduoti bei pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis