A-525-901-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-901/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00513-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Ringaudų bendruomenės centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Ringaudų bendruomenės centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Danplastas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas asociacija „Ringaudų bendruomenės centras“ (toliau – ir Asociacija, pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 4-7, 50-52), prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno RAAD) 2013 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (PAV)-02-1218 priimtą sprendimą – atsisakyti taikyti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnyje numatytą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) procedūrą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Danplastas“ vykdomai veiklai (duomenys neskelbtini) kaime (toliau – ir skundžiamas sprendimas);

2) įpareigoti Kauno RAAD taikyti Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnyje numatytą atrankos dėl PAV procedūrą UAB „Danplastas“ vykdomai veiklai (duomenys neskelbtini) kaime.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. kovo 22 d. kreipėsi į atsakovą ir prašė taikyti Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnyje numatytą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Atsakovas skundžiamu sprendimu atsisakė taikyti šią procedūrą. Teigė, kad toks atsisakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Rėmėsi 2005 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pažymėjo, jog didžiausią pareiškėjo susirūpinimą aplinkos būkle kelia UAB „Danplastas“ gamybos metu į aplinkos orą išmetami stireno garai.

Nurodė, jog stirenas yra kontroliuojama cheminė medžiaga, kurios maksimalūs leistini dydžiai gyvenamoje aplinkoje yra nustatyti 2007 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-362 patvirtintoje higienos normoje HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ (toliau – ir Higienos norma HN 35:2007). Pabrėžė, jog atsakovas taikė PAV procedūrą prieš UAB „Danplastas“ pradedant veiklą 2003 metais, tačiau nuo to laiko UAB „Danplastas“ gamybos apimtis išsiplėtė daugiau kaip 2 kartus.

Taigi, pareiškėjo nuomone, atsakovas turėjo dar kartą vykdyti PAV procedūrą. Mano, kad gamybos masto pasikeitimas yra pakankamas pagrindas persvarstyti UAB „Danplastas“ suteiktus leidimus. Toks principas, pareiškėjo teigimu, yra įtvirtintas Įstatymo 1 priedo 10 punkte ir 2 priedo 14 punkte, kuriuose numatytas atskiras PAV privalomumas gamybos išplėtimui, jeigu jis viršija ribinius dydžius, nustatytus prieduose. Be to, visuomenės teisė reikalauti taikyti viešinimo procedūras bei teisė dalyvauti priimant sprendimus dėl gamybos masto išplėtimo yra įtvirtinta konvencijoje „Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais“ (toliau – ir Orhuso konvencija).

Pareiškėjas pažymėjo, jog jo prašymas įpareigoti atsakovą taikyti PAV procedūrą yra pagrįstas ir tuo, jog UAB „Danplastas“ vykdo veiklą labai arti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojų gyvenamosios aplinkos. Nurodė, kad UAB „Danplastas“, nepaisydamas to, kad 2004 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-586 „Dėl Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ kitų plastikinių dirbinių gamybai yra numatyta 300 metrų pločio sanitarinė apsaugos zona, kurioje negali būti gyvenamųjų namų (46 p.), vykdo veiklą be nustatyta tvarka įteisintos sanitarinės zonos.

Paaiškino, kad Kauno visuomenės sveikatos centras po daugkartinių (duomenys neskelbtini) bendruomenės prašymų 2010 m. rugsėjo 14 d. atliko poveikio visuomenė sveikatai vertinimo atrankos procedūrą UAB „Danplastas“ vykdomos veiklos atžvilgiu ir padarė išvadą, kad poveikis sveikatai yra galimas, o poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra privalomas. Nepaisant to, poveikio visuomenės sveikatai vertinimas nėra atliktas iki šiol. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojai ne kartą kreipėsi į visuomenės sveikatos centrą dėl nepakenčiamo stireno kvapo, o tai, kad šis kvapas jaučiamas ore patvirtina, jog jo koncentracija ore viršija didžiausią leistiną vienkartinę koncentraciją (Higienos norma HN 35:2007).

Pareiškėjas tvirtino, kad atlikti tyrimai patvirtina, jog UAB „Danplastas“ sistemingai pažeidžia leistinas taršos ribas gyvenamojoje aplinkoje. Mano, kad atsakovo argumentas, jog UAB „Danplastas“ yra išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimas, todėl nebūtina atlikti PAV yra nepagrįstas, kadangi TIPK leidimas neturi nieko bendra su PAV. Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, kadangi neatsižvelgė į UAB „Danplastas“ vykdomos ūkinės veiklos ypatybes: sanitarinės apsaugos zonos nebuvimą; sistemingą oro taršos normatyvų pažeidimą; itin artimą gyvenamąją aplinką gamybos procesams; oro taršos pavojingumą žmogaus organizmui ir gyvenamajai aplinkai, taip pat neatsižvelgė į prašomos taikyti procedūros tikslą – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą – kuris savaime reiškia tik pareigą atlikti išsamų tyrimą.

Atsakovas Kauno RAAD pateikė atsiliepimą (b. l. 67-70), kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad vėjo jėgainių detalių iš stiklo plastiko gamyba neįrašyta į Įstatymu patvirtintus planuojamos ūkinės veiklos rūšių, kurioms taikomos PAV procedūros, sąrašus. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad PAV procedūros taikomos planuojamai, o ne vykdomai ūkinei veiklai. Nurodė, kad UAB „Danplastas“ vėjo jėgainių detalių iš stiklo plastiko gamybą vykdo nuo 2004 metų, nauja ūkinė veikla neplanuojama, objektas veikia ir turi teisės aktų nustatyta tvarka išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo inicijuoti poveikio aplinkai vertinimo atrankos atlikimo procedūrą. Tvirtino, jog UAB „Danplastas“, 2003 metais planuodamas stiklo plastiko gaminių gamybą (duomenys neskelbtini) k., Kauno raj., atliko poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrą vadovaudamasis Įstatymo 2 priedo 10.2 punkto reikalavimais. Atsakovas 2003 m. spalio 23 d. priėmė atrankos išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas rengiant programą ir ataskaitą neprivalomas. UAB „Inžinerinė mintis“ 2004 metais parengė UAB „Danplastas“ stiklo plastiko gaminių gamybos cecho techninio projekto aplinkos apsaugos dalį, kuri buvo suderinta Kauno RAAD. Atsakovas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnis nustato prievolę asmenims, eksploatuojantiems ūkinės veiklos objektus, kurių veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, savo lėšomis stebėti aplinkos teršimo laipsnį ir teršimo poveikį aplinkai. Tikino, kad aplinkosaugos pareigūnai nuolat atlieka valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. Pastebėjo, kad šiuo metu vyksta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūra, kurios metu sprendžiami kvapų kontrolės klausimai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Danplastas“ pateikė atsiliepimą (b. l. 71-75), kuriuo prašė pareiškėjo skundo dalį dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo nutraukti, kadangi skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, o kitą reikalavimą – atmesti. Teismui pripažinus, kad apskundimo terminas nepraleistas – skundą atmesti.

UAB „Danplastas“ nurodė, kad pareiškėjo teiginiai apie stireną yra deklaratyvūs ir nesusiję su skundo dalyku. Pažymėjo, jog maksimalūs leistini stireno turinčių medžiagų naudojimo kiekiai yra nurodyti bendrovei išduotame TIPK leidime ir pareiškėjas griežtai laikosi šiame leidime nustatytų sąlygų ir reikalavimų. Tvirtino, jog UAB „Danplastas“ gamybos masto kitimas ir jo poveikis aplinkai buvo nuolat stebimas ir vertinamas kompetentingų institucijų. Mano, kad pareiškėjo nurodytos Įstatymo 1 priedo 10 punkto ir 2 priedo 14 punkto nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Teigė, jog pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti pareiškėjo nurodomas Orhuso konvencijos nuostatas. Pažymėjo, kad yra parengta ataskaita, kurios tikslas – nustatyti sanitarinę apsaugos zoną, kompleksiškai ištirti įmonės vykdomos veiklos poveikį visuomenės sveikatai, kuri šiuo metu yra derinama su Kauno visuomenės sveikatos centru. Nurodė, jog 2012 m. gegužės 14 d. Kauno visuomenės sveikatos centras atlikęs patikrinimą nustatė, kad kvapo koncentracija neviršija gyvenamosios aplinkos ore reglamentuojamos ribinės vertės. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad bendrovė nuolat pažeidžia leistinas taršos ribas ir nesugeba užtikrinti saugios gamybos vykdymo. Pasak UAB „Danplastas“, TIPK leidimo turėjimas rodo, kad bendrovės vykdomos ūkinės veiklos poveikis aplinkai yra žinomas ir kontroliuojamas, kadangi esant bet kokiems nukrypimams nuo leidime nurodytų sąlygų, šis leidimas būtų panaikintas. Mano, kad pareiškėjas praleido ginčijamo sprendimo apskundimo terminą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu (b. l. 155-160) pareiškėjo asociacijos „Ringaudų bendruomenės centras“ skundo netenkino.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2013 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Kauno RAAD taikyti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnyje numatytą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą UAB „Danplastas“ vykdomai veiklai (duomenys neskelbtini) kaime. Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, be kita ko pažymint, jog Kauno RAAD 2013 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. (PAV)-02-1218 sukelia pareiškėjui teisines pasekmes bei išaiškinant pareiškėjui teisę prašyti teismą panaikinti jo netenkinantį atsakovo priimtą aktą. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas jau pirminiame skunde nurodė nesutinkantis su minėtu atsakovo sprendimu, konstatavo, jog pareiškėjui pašalinus pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodytus trūkumus, t. y. patikslinus savo skundo reikalavimą, data, kada pareiškėjas kreipėsi į teismą, laikytina pradinio skundo padavimo teismui diena. Dėl šios priežasties teismas sprendė, jog pareiškėjas termino atsakovo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimui skųsti nepraleido.

Teismas pažymėjo, jog Įstatymo objektas yra numatoma ateityje vykdyti veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Nurodė, jog UAB „Danplastas“ ūkinė veikla – stiklo plastiko gaminių gamyba, nepatenka į Įstatymo 1 priede numatytos Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis privalo būti vertinamas, rūšių sąraše nurodytą veiklą, taip pat nepatenka į Įstatymo 2 priede numatytos Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, sąrašą.

Teismas nustatė, jog UAB „Danplastas“ planuojamai ūkinei veiklai – stiklo plastiko gaminių gamybos cechui buvo atlikta poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūra bei 2003 m. spalio 23 d. Kauno RAAD priėmė atrankos išvadą dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo, kurioje konstatavo, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad trečiasis suinteresuotas asmuo planuotų vykdyti naują veiklą. Akcentavo, kad poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūros taikymo būtinumas veiklos išplėtimo atveju Įstatyme yra siejamas su konkrečiomis sąlygomis, t. y.

ūkinės veiklos įrašymu į Įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus, tačiau UAB „Danplastas“ vykdoma veikla į minėtus sąrašus nepatenka. Teismas, vertindamas Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies turinį, sprendė, kad tuo atveju, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai reikalauja atlikti poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrą, paminėta teisės norma nenustato pareigos atsakingai institucijai (nagrinėjamu atveju Kauno RAAD) atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką, tačiau numato teisę, atsižvelgus į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į Įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus.

Pažymėjo, jog Kauno RAAD į pareiškėjo 2013 m. kovo 22 d. prašymą dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos taikymo UAB „Danplastas“ atsakė 2013 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (PAV)-02-1218, iš kurio matyti, jog atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo, įvertino esamą faktinę situaciją, UAB „Danplastas veikos pobūdį, aplinkybes, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Danplastas“ 2008 m. lapkričio 20 d. buvo išduotas TIPK leidimas Nr. 5/69, kuris 2012 m. liepos 13 d. buvo koreguotas. Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjo argumentą, jog atsakovas neatsižvelgė į sistemingą oro taršos normatyvų pažeidimą.

Teigė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2010-2012 metų laikotarpiu atliktų patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta. Atkreipė dėmesį, jog remiantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi sanitarinės apsaugos zonų nustatymas yra teritorijų planavimo proceso dalis, o Įstatymas specialių nuostatų, susijusių su konkrečių sanitarinių apsaugos zonų įrengimu, nenustato, todėl teismas pareiškėjo motyvus šioje bylos dalyje vertino kaip išeinančius už ginčo ribų.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė inicijuoti poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūros atlikimą pagal pareiškėjo Ringaudų bendruomenės centro 2013 m. kovo 22 d. prašymą, todėl nėra teisinio pagrindo šį sprendimą naikinti. Dėl šios priežasties atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas –įpareigoti Kauno RAAD taikyti įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnyje numatytą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą UAB „Danplastas“ vykdomai veiklai (duomenys neskelbtini) kaime.

III. Pareiškėjas asociacija „Ringaudų bendruomenės centras“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 162-165), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde, be skunde pateiktų argumentų, nurodo:

1) pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina Įstatymo objektą. Teigia, jog UAB „Danplastas“ vykdo ir planuoja vykdyti išplėstas gamybos apimtis. Byloje nėra duomenų, jog bendrovė planuotų sumažinti gamybos apimtis iki tokių, kokios nurodytos 2003 m. spalio 23 d. atrankos išvadoje.

2) Pažymi, jog teismas nepasisakė dėl esminio skundo argumento, kad atsakovas pareikalavo atlikti PAV prieš UAB „Danplastas“ pradedant vykdyti veiklą, todėl įvykus esminiam gamybos apimčių pasikeitimui atsakovas turėtų taikyti analogiją su Įstatymo 2 priedo 14 punktu ir pareikalauti atlikti PAV išplėstos gamybos apimties atžvilgiu.

3) Nurodo, jog teismas visiškai nepasisakė dėl pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Danplastas“ sistemingai pažeidžia leistinus oro taršos normatyvus gyvenamojoje aplinkoje.

4) Teigia, jog teismas nepagrįstai sutapatino PAV procedūras su TIPK išdavimu. Šiuo aspektu remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi.

5) Pareiškėjas nesutinka, kad argumentas dėl sanitarinės apsaugos zonos nebuvimo yra išeinantis už ginčo ribų.

6) Tvirtina, jog atsakovas pažeidė Orhuso konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a punkto, I priedo 22 punkto nuostatas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-324/2005 pateiktu Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies aiškinimu.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 170-171), kuriuo prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Pakartoja, kad atsakovas 2003 m. spalio 23 d. priėmė atrankos išvadą, kurioje konstatavo, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Pažymi, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Danplastas“ planuotų vykdyti naują veiklą ar gamybos mastas būtų išsiplėtęs. Dar kartą pažymi, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo inicijuoti PAV atrankos atlikimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Danplastas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 173-177), kuriuo prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti.

Be atsiliepime į skundą nurodytų argumentų, UAB „Danplastas“ papildomai pažymi, kad teismas skundžiamo sprendimo teisėtumą pagrįstai vertino jo priėmimo metu buvusių aplinkybių kontekste. Tvirtina, kad pareiškėjo pateikti 2008-2010 metais vykdytų tyrimų rezultatai nėra aktualūs vertinant 2013 metais priimto sprendimo teisėtumą. Mano, kad pareiškėjo cituojama teismų praktika šiam ginčui netaikytina dėl skirtingų bylų aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno RAAD sprendimo, kuriuo Kauno RAAD atsisakė atlikti Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnyje numatytą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą UAB „Danplastas“ vykdomai veiklai, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas siekia, kad skundžiamas sprendimas būtų panaikintas ir atsakovas būtų įpareigotas atlikti minėtuose Įstatymo straipsniuose numatytą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas įvertinus bylos medžiagą, bylai reikšmingas aplinkybes, remiantis teisės aktų nuostatomis, pasisakant dėl esminių bylai reikšmingų skundo argumentų, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, jų nekartos ir dėl visų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų argumentų iš naujo atskirai nepasisakys.

Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus.

Įstatymo 7 straipsnis reglamentuoja, jog atranka atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką (1 d ). Atrankos tikslas − nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (2 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas Įstatymo nuostatas, vertintina, jog net ir tais atvejais, kai konkreti planuojama ūkinė veikla nei į Įstatymo 1 priede esantį Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, nei į 2 priede esantį Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, neįrašyta, bet kuris planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvis, taip pat ir suinteresuota visuomenė, turi teisę reikalauti atsakingos institucijos, kad būtų sprendžiama dėl atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo. Vis dėlto, diskrecija nuspręsti, ar konkrečiu atveju tokia atranka reikalinga, suteikta atsakingai institucijai.

Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe byloje yra tai, kad veikla, dėl kurios pareiškėjas siekia, kad būtų atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, t. y. UAB „Danplastas“ vykdoma veikla − stiklo plastiko gaminių gamyba – kuri nepatenka nei į Įstatymo 1 nei į Įstatymo 2 priede esančius sąrašus, jau vykdoma nuo 2004 metų. Be to, UAB „Danplastas“ 2008 m. lapkričio 20 d. išduotas TIPK leidimas, koreguotas 2012 m. liepos 13 d. (b. l. 78; 79).

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2003 metais, prieš UAB „Danplastas“ pradedant vykdyti veiklą, Kauno RAAD atliko UAB „Danplastas“ veiklos poveikio aplinkai vertinimo atranką ir 2003 m. spalio 23 d. priėmė atrankos išvadą, jog poveikio aplinkai vertinimas rengiant programą ir ataskaitą neprivalomas (b. 1. 13).

Pareiškėjas akcentuoja minėtą aplinkybę, t. y. tai, kad prieš UAB „Danplastas“ pradedant vykdyti veiklą, atsakovas buvo pareikalavęs atlikti poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrą. Tai, pareiškėjo vertinimu, reiškia, kad atsakovas prilygino UAB „Danplastas“ vykdomą veiklą Įstatymo 2 priede išvardintoms veikloms, o tai atitinkamai reiškia, kad įvykus esminiam gamybos apimties pasikeitimui, atsakovas turi taikyti analogiją su Įstatymo 2 priedo 14 punktu (skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pagal analogiją prašė taikyti ir Įstatymo 1 priedo 10 punktą), t.y. pareikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrą išplėstos gamybos apimties atžvilgiu. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka.

Įstatymo 1 priedo 10 punkte nurodyta − į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos pakeitimas ar išplėtimas tais atvejais, kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka šiame priede nustatytus ribinius dydžius, jei jie yra nustatyti.

Įstatymo 2 priedo 14 punkte nustatyta, − į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą naujų technologijų įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus.

Remdamasi nurodytų teisės normų analize, teisėjų kolegija vertina, kad planuojamos ūkinės veiklos pakeitimas ar išplėtimas pagrindu atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (1 priedo 10 p.) ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo (2 priedo 14 punktas) yra tik tuo atveju jei tokia veikla patenka atitinkamai į Įstatymo 1 arba 2 priede esančius sąrašus. Šios normos negali būti taikomos pagal analogiją teigiant, kad dėl į Įstatymo 1 ar 2 priedo sąrašus nepatenkančių veiklos rūšių, esant jų pakeitimui ar išplėtimui, turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju duomenų, įrodančių, kad UAB „Danplastas“ savo veiklą plečia ar ketina plėsti nėra. Taip pat nėra duomenų, kad UAB „Danplastas“ planuoja pakeisti savo vykdomą ūkinę veiklą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad nenumato vykdyti naujos veiklos, keisti gamybos proceso ar technologinės įrangos.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo spręsti, kad atranka dėl UAB „Danplastas“ veiklos poveikio aplinkai vertinimo pareiškėjo nurodytais pagrindais yra reikalinga.

Kitų pagrindų tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti skundžiamą atsakovo sprendimą teisėjų kolegija taip pat nenustatė, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą taikyti Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnyje numatytą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą UAB „Danplastas“ veiklai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo asociacijos „Ringaudų bendruomenės centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas