AS-556-994-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-994/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03372-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupė (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. birželio 30 d. išsiuntė paštu teismui skundą, kuriame prašė panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir Agentūra) 2013 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. SKP-76.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad terminas turėtų būti atnaujintas, nes teismas privalo įvertinti, ar ginčijamo sprendimo turinio (motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Be to, pabrėžė, kad bylą išspręsti tikslinga ir dėl viešojo intereso apsaugos ir gynimo, kadangi viešieji pirkimai neabejotinai susiję su viešuoju (visuomeniniu) interesu. Atkreipė dėmesį, kad apie savo teisių apgynimo galimybę sužinojo tik po kreipimosi į teisininkus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi nepatenkino Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. SKP-76 panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjui skundą su priedais ir sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p., 42 str.).

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.

Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 34 str. 2 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2005 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-90/2005)).

Pareiškėjas prašo panaikinti Agentūros 2013 m. birželio 18 d. priimtą sprendimą kuriuo jam, nustačius pažeidimus, buvo pritaikyta sankcija ir nuspręsta susigrąžinti dalį paramos lėšų sumos (netinkamas išlaidas). Iš ginčijamo Agentūros sprendimo Nr. SKP-76 matyti, kad jame buvo išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, t. y. nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo gavimo datos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei metams nuo ginčijamo sprendimo priėmimo, aplinkybių, patvirtinančių, jog nežinojo apie skundžiamo akto priėmimą, nenurodė.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino praleidimo priežasčių, padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir priklausė nuo pareiškėjo valios. Kitų aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis į teismą, pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys (galimi sprendimo motyvacijos trūkumai, viešojo intereso egzistavimas ir teisininkų konsultacijos) nelaikytinos svarbiomis aplinkybėmis.

Kadangi praleistas skundo padavimo terminas, o aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui kreiptis į teismą, nenustatytos, todėl teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Agentūros 2013 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. SKP-76 panaikinimo paduoti nepatenkino ir skundą atsisakė priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį; atnaujinti pareiškėjo skundo padavimo terminą, skundą priimti bei nagrinėti; panaikinti atsakovo Agentūros 2013 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. SKP-76 kaip neteisėtą.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismo sprendimas užkerta galimybę tolesnei bylos eigai bei efektyviai realizuoti prioritetinę pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, nurodydamas, jog pareiškėjo skunde nurodytos termino praleidimo priežastys neva yra nelaikytinos svarbiomis aplinkybėmis atnaujinti terminą skundui pateikti (galimi sprendimo motyvacijos trūkumai, viešojo intereso egzistavimas ir laiko momentas, kada sužinota apie savo pažeistas teises ir jų apgynimo galimybę).

Šiuo atveju paminėtina, jog teisiniai ribojimai laike neturi būti absoliutūs ir negali apriboti subjektinės asmenų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisminę gynybą vien dėl to, kad yra galbūt praleistas tik formalus terminas ginti savo pažeistas teises ir interesus. Vertinant termino atnaujinimo klausimą svarbu sugretinti minėtu skundu įrodinėjamo Agentūros 2013 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. SKP-76 neteisėtumo mastą bei pobūdį su kylančiomis objektyviomis neigiamomis teisinėmis pasekmėmis pareiškėjui.

Pareiškėjas yra Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupė - pelno nesiekianti asociacija, kurios veikla paremta visuomeniniais tikslais. Agentūros sprendimu, kuriuo neteisėtai ir nepagrįstai buvo anuliuota suteiktos paramos mokymams dalis ir pritaikytos sankcijos, dėl kurių pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti ženklias pinigų sumas, buvo neigiamai paveikta šios bendruomenės plėtra ir apskritai aukščiau nurodytos visuomeninės veiklos vykdymas. Aktualioje situacijoje viešojo intereso egzistavimas, konkrečiai jo apsauga ir gynimas, turėtų būti vertinamas kompleksiškai kartu su kitomis termino praleidimo priežastimis ir traktuojamas kaip svarus pagrindas, didinantis susiklosčiusių aplinkybių svarbumą, poreikį bei tikslingumą išspręsti teismui šį klausimą bei pateikti tokio atvejo teisinį išaiškinimą.

Pabrėžtinas faktas, kad viešieji pirkimai neabejotinai susiję su viešuoju - visuomeniniu interesu, jų procedūros imperatyviai reguliuojamos įstatymų, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas saistomas viešojo intereso apsaugos, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Pareiškėjas, kurio pirmininkė ir nariai neturi teisinio išsilavinimo bei jokios patirties teisinių problemų sprendime (LITEKO teismų sistemoje nėra įrašų dėl pareiškėjo dalyvavimo teismo bylose jokiu statusu) net negalėjo daryti prielaidų, kad priimtas Agentūros sprendimas yra ydingas ir galbūt yra neteisėtas nuo pat pradžių.

Tad pareiškėjas apie savo teisių bei viešojo intereso pažeidimus, jų gynimo galimybę sužinojo tik 2014 m. gegužės 5 d., t. y. po kreipimosi į teisininkus. Atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas (LVAT 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis byloje Nr. A7-585/2005). Todėl vien jau atsižvelgiant į šias aplinkybes prašymas atnaujinti šio skundo padavimo terminą ir jį priimti turi būti tenkinamas, skundas priimtas nagrinėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį, kuria teismas nepatenkino Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. SKP-76 panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Šiuo atveju iš esmės nekyla ginčas dėl to, jog pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau teisėjų kolegija konkrečiu atveju turi patikrinti, ar pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį egzistuoja termino atnaujinimo pagrindai.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Pareiškėjas šiuo atveju termino skundui dėl atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. SKP-76 panaikinimo paduoti praleidimo priežastimis nurodo aplinkybes, jog teismas privalo įvertinti, ar ginčijamo sprendimo turinio (motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Be to, pabrėžė, kad bylą išspręsti tikslinga ir dėl viešojo intereso apsaugos ir gynimo, kadangi viešieji pirkimai neabejotinai susiję su viešuoju (visuomeniniu) interesu. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, kurio pirmininkė ir nariai neturi teisinio išsilavinimo bei jokios patirties teisinių problemų sprendime, apie savo teisių apgynimo galimybę sužinojo tik po kreipimosi į teisininkus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, kad sutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjas jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, nenurodė. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo dėstomi teiginiai dėl skundžiamo sprendimo motyvacijos trūkumų yra susiję su ginčijamo akto teisėtumo vertinimu. Dėl šios priežasties šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kaip ir pareiškėjo argumentai dėl viešojo intereso egzistavimo ar ginčijamo sprendimo pobūdžio ir iš to kylančiomis objektyviomis neigiamomis teisinėmis pasekmėmis pareiškėjui, yra teisiški nereikšmingi, nes jie nesusiję su skundžiamoje nutartyje sprendžiamo klausimo dalyku.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas panaikinti jam skirtą administracinį aktą, siekia apginti savo subjektines teises. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises (LVAT 2014 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1360/2014). Todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas, nėra svarbūs šioje byloje sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei metams nuo ginčijamo sprendimo priėmimo, ir aplinkybių, patvirtinančių, jog nežinojo apie skundžiamo akto priėmimą, nenurodė.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl skundžiamo sprendimo paduoti bei atsisakė priimti skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius