A-261-1212-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1844/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03144-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1; 16.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos (kompensacijos) atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–13), kuriame prašė:

1) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių- kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2009 m.); 1 žieminę kepurę (neišduota 2009 m.); 1 žieminę striukę (neišduota 2010 m.); 1 švarką (neišduotas 2009 m.); 1 kelnes (neišduotos 2006 m.); 1 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2008 m.); 2 vyriškus marškiniai trumpomis rankovėmis (po vienerius neišduota 2004, 2006 m.); 1 kaklaraištį (neišduotas 2003 m.); 1 šaliką (neišduotas 2006 m.); 1 žieminius batus (neišduoti 2003 m.); 1 demisezoninius batus (neišduoti 2003 m.); 1 megztas pirštines (neišduotos 2011 m.);

2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, dėl neišmokėtos kompensacijos už 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laiku neišduotas uniformos dalis (7 vasarines kepures (neišduotos 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2011 m.); 1 žieminę kepurę (neišduota 2008 m.); 1 vasarinę striukę (neišduota 2008 m.); 2 švarkus (neišduoti 2010 ir 2011 m.); 3 kelnes (neišduotos 2007, 2009 ir 2010 m.); 2 pusvilnonius megztinius (neišduoti 2007 ir 2009 m.); 12 marškinius ilgomis rankovėmis (po dvejus neišduota 2006, 2007, 2009, 2010 ir 2011 m.); 4 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (po vienerius neišduota 2006 ir 2008 m., dveji neišduoti 2010 m.); 7 kaklaraiščius (neišduoti 2004, 2006, 2007, 2008, 2009, 2011 m.); 1 šaliką (neišduotas 2010 m.); 7 poras batelių (neišduoti 2003, 2004, 2006, 2007, 2009, 2010 ir 2011 m.); 3 poras žieminių batų (neišduotos 2005, 2007, 2011 m.); 3 poras demisezoninių batų (neišduotos 2005, 2007, 2011 m.); 2 poras odinių pirštinių (neišduotos 2003, 2007 m.) 1 kelnių odinį diržą (neišduotas 2003 m.)) 1 080,76 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnio 1 ir 2 dalis, pareigūnai privalo dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, kuri išduodama nemokamai. Statuto 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), kurioje atskiroms būtiniausioms tarnybinės uniformos dalims maksimalus dėvėjimo terminas yra nustatytas nuo 1 iki 2 metų (marškiniai, bateliai, kostiumas ir t. t.). Tvarkos 1 punkte numatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 proc. priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Todėl įstaigai pirmiausia kyla pareiga, pasibaigus tarnybinės uniformos ir/arba jos dalių dėvėjimo terminui, išduoti naują tarnybinę uniformą ir/arba atitinkamas jos dalis. Kitaip šis klausimas gali būti sprendžiamas, tik esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją. Tokiu atveju įstaiga atlieka vertinimą, ar realiai tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, yra nusidėvėjusios ir netinkamos toliau dėvėti tarnyboje ir priima sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo arba neišmokėjimo.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K neįgyvendino savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais, nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui išduoti naujas tarnybinės uniformos dalis, todėl pareiškėjas buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai pasibaigę ir dėl to patyrė nuostolių, nes uniformos dalis reikėjo dažnai skalbti, lopyti, siūti, tekdavo nuolat nešioti savo drabužius – batus, pirštines, šalikus. Taigi, atsakovas, neišduodamas naujų tarnybinės uniformos dalių, preziumavo, kad turimos dalys yra tinkamos dėvėti tarnyboje, todėl už šias dalis privalo išmokėti 30 proc. atitinkamos uniformos dalies vertės dydžio kompensaciją. Kompensacija nebuvo išmokėta, dėl ko patirta kompensacijos dydžio žala.

Pažymėjo, kad rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo atsakovui neteikė, tačiau savo kreipimesi raštu išdėstė du alternatyvius prašymus – išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, arba išmokėti kompensaciją. Tačiau atsakovas nevykdė Statuto 18 straipsnyje įtvirtintos pareigos nei vienu iš nurodytų būdų. Pareiškėjo teigimu, finansinių lėšų trūkumas negali būti pripažįstamas priežastimi, pateisiančia atsakovo neveikimą.

Pareiškėjo teigimu, skundo reikalavimų pagrįstumą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendime (administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011) pateikti išaiškinimai, kad asmenys, negaudami įstatymu garantuotos tarnybinės uniformos dėl neteisėtų institucijos veiksmų, patyrė nuostolius, kurie priteistini iš valstybės. Todėl jis įgijo teisę į 30 proc. atitinkamų tarnybinės uniformos dalių vertės dydžio kompensaciją, kuri nagrinėjamu atveju turėtų būti priteista kaip žalos atlyginimas. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti Lietuvos valstybė.

Pareiškėjo pateiktais apskaičiavimais dėl neišduotų tarnybinės uniformos dalių jam priteistini 1 080,76 Lt patirtai žalai atlyginti.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 29–31) su juo nesutiko ir prašė atmesti.

Paaiškino, kad pagal Tvarkos 1 punktą pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 proc. priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės. Tvarkos 2 ir 3 punktai reglamentuoja piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir sąlygas.

2003–2011 m. pareiškėjas nesivadovavo minėtomis Tvarkos nuostatomis ir į įstaigos vadovą dėl kompensacijų išmokėjimo nesikreipė. Todėl klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Be to, 2012 m. balandžio 16 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų, nurodant, kokių jo tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo laikas baigėsi nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodyti šių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo jam priežastis bei ekonominę (piniginę) kiekvienos šių dalių vertę (kainą). Taip pat, prašė apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už minėtu laikotarpiu jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Lukiškių TI-K, atsakydamas į prašymą, pareiškėjui išaiškino, kad kompensacija už tarnybinę uniformą gali būti mokama tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, o įstaigos iniciatyva kompensacija negali būti mokama.

Pažymėjo, kad 2012 m. pareiškėjui buvo išduota 1 pora batelių, 1 vasarinė striukė, 1 marškiniai ilgomis rankovėmis, 1 kelnių odinis diržas ir 1 odinis diržas su dėklais. Taip pat pažymėjo, kad 2013 m. pirmame ketvirtyje Lukiškių TI-K bus išduodamos naujo pavyzdžio uniformos ir jų dalys.

Atsakovas skundo reikalavimų daliai dėl žalos atlyginimo priteisimo prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas, DK) 27 straipsnyje nustatytą senaties terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu (b. l. 56–61) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 075, 45 Lt turtinės žalos atlyginimo. Įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą išduoti pareiškėjui neišduotas uniformos dalis: 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 žieminę striukę,1 švarką, 1 kelnes, 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškiniai trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus, 1 megztas pirštines. Likusią skundo reikalavimų dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui 2012 m. balandžio 16 d. pateikė prašymą išduoti nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišduotos tarnybinės uniformos dalis arba apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją už nurodytu laikotarpiu neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis) (b. l. 38–39). Pareiškėjas taip pat prašė pateikti pažymą apie minėtu laikotarpiu jam neišduotas uniformos dalis, nurodant kiekvienos uniformos dalies piniginę vertę. Lukiškių TI-K į pareiškėjo prašymą atsakė 2012 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 22-1091, kuriame išaiškino, kad pagal tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, piniginė kompensacija už tarnybinę uniformą gali būti mokama tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Taip pat paaiškino, kad tarnybinės uniformos dalių neišdavė dėl lėšų trūkumo (b. l. 32–33). Kartu su šiuo raštu pareiškėjui buvo pateikta pažyma, patvirtinanti, kokios tarnybinės uniformos dalys turėjo būti, tačiau nebuvo išduotos nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Teismas rėmėsi Statuto 18 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Tvarkos 1, 2, 3 punktais ir padarė išvadą, kad, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis.

Taip pat teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kad imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis gali būti įgyvendinamas trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pvz., 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012 ir kt.).

Teismas nustatė, jog Lukiškių TI-K 2012 m. gegužės 16 d. pažymoje ir pareiškėjo asmens kortelėje nurodyti duomenys patvirtina, kad nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui nebuvo išduotos šios uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminai pasibaigę: 8 vasarinės kepurės, 2 žieminės kepurės, 1 žieminė striukė, 1 vasarinė striukė, 6 švarkai, 4 kelnės, 2 pusvilnoniai megztiniai, 13 marškinių ilgomis rankovėmis, 7 marškiniai trumpomis rankovėmis, 8 kaklaraiščiai, 2 šalikai, 7 poros batelių, 4 poros žieminių batų, 4 poros demisezoninių batų, 2 poros odinių pirštinių, 1 megztos pirštinės, 2 kelnių odiniai diržai (b. l. 33–37).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl savalaikio uniformos neišdavimo turėtų būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012). Aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja (žr., pvz., 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011 ir kt.).

Palyginus nustatytas išduotinų tarnybinių uniformos dalių normas ir jų dėvėjimo terminus su pareiškėjo asmens kortelėje nurodytomis išduotomis uniformų dalimis, pripažinta, kad pareiškėjo prašomos išduoti uniformos dalys (įvertinus ir 2012 m. išduotas uniformos dalis), neviršija vieno pilnos uniformos komplekto. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundo reikalavimas tenkintas ir Lukiškių TI-K įpareigotas išduoti pareiškėjui 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškiniai trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus, 1 megztas pirštines.

Spręsdamas pareiškėjo skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti 1 080,76 Lt turtinės žalos atlyginimą (kompensaciją), pagrįstumo bei teisėtumo klausimą, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kuriais pripažįstama, kad pažeidimas dėl savalaikio uniformos dalių neišdavimo yra tęstinis, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta ieškinio senaties termino eigos skaičiavimo taisykle, šis terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011 ir kt.). Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad Lukiškių TI-K prašymas pareiškėjo reikalavimų daliai taikyti Darbo kodekso 27 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą atmestinas.

Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, pažymėta, kad galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl savalaikio uniformos (jos dalių) neišdavimo gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y. ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012; 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012 ir kt.). Pagal teismų praktiką sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas gali priimti tik tada, kai žalos dydis yra nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių, ištirtais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012 ir kt.). Taip pat pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Tokiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, galėjo apskritai nerinkti įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasis minėta teismų praktika, padarė išvadą, kad nuostolių dydžio įrodinėjimo požiūriu yra didelė tikimybė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtos išlaidos dėl savalaikio uniformos dalių neišdavimo (išleistos lėšos drabužiams ir batams pirkti, esamų uniformos dalių papildoma priežiūra ir pan.) buvo ne mažesnės negu jam neišmokėtos kompensacijos už neišduotas uniformos dalis vertės. Taip pat akivaizdu, jog tarp Lukiškių TI-K veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Be to, įvertinus tai, kad pareiškėjas prašo priteisti žalą (kompensaciją) už 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, nėra teisiškai reikšmingos tos aplinkybės, jog 2012 m. pareiškėjui buvo išduotos kai kurios uniformos dalys (1 pora batelių (ne demisezoninių batų), 1 vasarinė striukė, 1 marškiniai ilgomis rankovėmis, 1 kelnių odinis diržas ir 1 odinis diržas su dėklais).

Kita vertus, pareiškėjas reikalavimą, kuriuo prašo priteisti turtinės žalos atlyginimą, pagrindžia klaidingais apskaičiavimais, nes, sudėjus atskirose pozicijose apskaičiuotas pareiškėjui neišmokėtų kompensacijų dalis, gaunama 1 075,45 Lt.

Remiantis tuo, nuspręsta, kad byloje esančiais įrodymais nustatytos visos sąlygos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteista 1 075, 45 Lt suma jo patirtai turtinei žalai atlyginti.

III. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas taip pat atstovaujantis atsakovą – Lietuvos valstybę, apeliaciniu skundu (b. l. 64-66) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kalėjimo departamento bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normas bei dėvėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 41-1895; 2009, Nr. 68-2781). Šiuo įsakymu patvirtintos Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės. Minimos Tvarkos 2 ir 3 punktuose reglamentuota piniginės kompensacijos mokėjimo tvarka ir sąlygos: Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo Įstaigos direktorių, kuris įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Priėmus sprendimą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Minėto žiniaraščio pagrindu pareigūnams gali būti išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija.

2. 2003-2011 m. pareiškėjas nesivadovavo minėta Tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos. Todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Be to, 2012 m. balandžio 16 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų. Pareiškėjas prašė pateikti pažymą, nurodant, kokios uniformos dalys nebuvo išduotos, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, per visą tarnybos laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodyti šių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo jiems priežastis bei ekonominę (piniginę) kiekvienos šių dalių vertę (kainą). Taip pat, pareiškėjas prašė išduoti uniformų dalis už minėtus laikotarpius, kurios pasibaigus nešiojimo terminams nebuvo laiku išduotos, o nesant galimybės tai padaryti, apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už minėtais laikotarpiais jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Dėl kompensacijos nurodė, kad Tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį pats pareiškėjas nurodė savo prašyme. Pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokama įstaigos iniciatyva nėra.

3. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu, Lukiškių TI-K išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Įstaigoje dirbantys pareigūnai, aprūpinami tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, ir, kurias priklauso išduoti. Atsižvelgiant į tai, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo išduoti per 1 (vieną) mėnesį pareiškėjui priteistas tarnybinės uniformos dalis.

4. Teismų praktikoje yra įtvirtintas senaties instituto normų piniginių mokėjimų atveju aiškinimas, kad senaties termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą dienos ir baigiasi pasibaigus įstatymų nustatytam ieškininės senaties terminui. Nei išlaikymo, nei darbo užmokesčio skolos, nei pensijų ar kitų išmokų nemokėjimo atveju nėra laikoma, kad priklausomo mokėjimo nemokėjimas senaties terminą atnaujina kiekvieną dieną. Kompensacijos mokėjimas, yra toks pat mokėjimas kaip ir išlaikymas ar darbo užmokestis, todėl atitinkamai nėra teisinio pagrindo taikyti šiam mokėjimui išskirtinį atvejį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012 yra išaiškinta, kad „neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose yra numatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl jam neišduotų uniformos dalių, nurodydamas laikotarpį nuo 2003 m. iki 2011 m. prašo, vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis, pareiškėjo reikalavimams taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.

Pareiškėjas J. V. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 70-72), kuriame prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą gali tik esant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytiems pagrindams, t. y. tik, jei priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo pažeistos ar netinkamai pritaikytos (išaiškintos) procesinės arba materialinės teisės normos (ABTĮ 142, 143 str.). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu, jo nuomone, turėtų būti panaikintas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. neišdėstytas juridinis apeliacinio skundo pagrindas, tuo pažeidžiant ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimus. Dėl to šių reikalavimų neatitinkantis apeliacinis skundas apskritai neturėjo būti priimtas nagrinėti, o juo labiau neturėtų būti patenkintas.

2. Vienintelis atsakovo nurodytas argumentas, dėl kurio, jo nuomone, pareiškėjui neturėtų būti priteisiamos atitinkamos tarnybinės uniformos dalys, yra tas, jog „šiuo metu Lukiškių TI-K išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Įstaigoje dirbantys pareigūnai, aprūpinami tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ir kurias priklauso išduoti“. Tačiau šie argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepaneigia atsakovo pareigos nedelsiant aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Tai, kad atsakovas ketina ateityje pareiškėjui išduoti naują tarnybinę uniformą, negali būti laikoma pakankamu pagrindu naikinti teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui yra priteisiamos bylos nagrinėjimo metu jam priklausiusios tarnybinės uniformos dalys. Priešingai – atitinkamų naujų tarnybinės uniformos dalių išdavimas, bus laikomas teismo sprendimo įvykdymu.

3. Tai, kad pataisos įstaigose dirbantiems pareigūnams turi būti priteisiama po vieną tarnybinės uniformos komplektą, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2869/2012; 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011; 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Kadangi šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka paminėtą praktiką, nėra jokio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui priteisimo.

4. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas neturi teisės į kompensacijos išmokėjimą. Tačiau nėra aiškus šių argumentų ryšys su pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjui buvo priteista ne kompensacija, o kompensacijos dydžio žala. Dėl to šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

5. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog pareiškėjo teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir dėl to ieškinio senaties terminas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsniu, prasideda kiekvieną pažeidimo dieną, vadovavosi analogiško pobūdžio byloje suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla stabdytina.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus pareigūno patirtos turtinės žalos, kuri kilo dėl to, kad pareigūnui nebuvo laiku išduotos tarnybinės uniformos dalys.

Pareiškėjas tvirtina, jog atsakovui nevykdant Statuto 18 straipsnyje įtvirtintos pareigos, tarnybinės uniformos dėvėjimo normų nustatyta tvarka ir terminais nemokamai išduoti pareiškėjui tarnybinę uniformą (jos dalis) laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., taip pat nesumokėjus pareiškėjui Tvarkos 1 punkte įtvirtintos piniginės kompensacijos, pareiškėjas patyrė žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės. Atsakovas su pareiškėjo reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nepareiškė prašymo sumokėti jam kompensaciją, todėl šis klausimas nebuvo svarstytas. Atsakovas mano, kad pareiškėjo reikalavimui taikytinas Darbo kodekso nustatytas trejų metų senaties terminas.

Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl žalos ar kompensacijos priteisimo, taip pat dėl termino, už kurį pareiškėjui turi būti atlyginta patirta žala ar išmokėta kompensacija.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, kurioje kilo ginčas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui, ir kompensacijos už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis arba žalos atlyginimo, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi nutarė siūlyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją šios bylos nagrinėjimui.

Minėtą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar administracinių teismų praktika yra nuosekli analogiškose bylose nustatant atsakovą, senaties termino skaičiavimo tvarką žalai atlyginti, kompensacijos ir žalos atribojimą, žalos dydį, ar kompensacijai gauti yra privaloma Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta išankstinė procedūra kompensacijai gauti.

Atsižvelgdama į tai, kad administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 spręstini klausimai yra aktualūs ir šioje administracinėje byloje, siekdama užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos, taikant įstatymus, formavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamą bylą tikslinga sustabdyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta kita administracinė byla Nr. A261-1032/2014.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 99 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

administracinės bylos pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos (kompensacijos) atlyginimo priteisimo nagrinėjimą sustabdyti, kol įsiteisės sprendimas (nutartis) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas